Gyvenimas svetimoje šalyje dažnai idealizuojamas, tačiau už sėkmės istorijų slypi daugybė emocinių iššūkių, kurie retai aptariami. Šiame straipsnyje nagrinėjami psichologiniai sunkumai, su kuriais susiduria emigrantai, ir pateikiamos rekomendacijos, kaip sėkmingai adaptuotis naujoje aplinkoje.
Emociniai Iššūkiai Emigracijoje
Persikėlus gyventi į naują šalį, buitiniai rūpesčiai dažnai nustelbia emocijas. Tačiau, tinkamai nepasiruošus ir susitelkus tik į ekonominius aspektus, gali kilti nemažai emocinių problemų.
Amerikiečių antropologas K. Obergas teigia, kad įsiliejimas į naują kultūrą yra painus ir dezorganizuojantis pergyvenimas. Naujoje aplinkoje sensorinės, simbolinės, verbalinės ir neverbalinės sistemos, kurios palaiko normalų gyvenimą tėvynėje, nebeveikia adekvačiai. Tai sukelia nervinį sukrėtimą ir jautrias reakcijas, nes aplinka tampa nepažįstama, o kontrolės jausmas prarandamas.
Psichologė Gintarė Jurkevičienė, konsultuojanti emigrantus nuotoliniu būdu, išskiria santykių problemas kaip vieną pagrindinių emocinių sunkumų. Emigracija gali išskirti šeimos narius, sukeldama artimųjų ilgesį. Taip pat dažnas nerimas dėl ateities ir vaikų adaptacijos svetimoje kultūroje.
VšĮ „Gera būsena“ duomenys rodo, kad esminės emocinės sveikatos problemos beveik nekinta: nerimas, depresinės būsenos, santykių ir adaptacijos problemos.
Taip pat skaitykite: Psichologiniai romanai
Ilgesys ir Vienatvė
Emigrantai dažnai jaučiasi vieniši, net jei yra apsupti žmonių. Jie gali jausti, kad negali atvirai pasikalbėti su artimaisiais Lietuvoje, nes nenori jų varginti savo problemomis.
Aistė, 10 metų gyvenanti Kopenhagoje, jaučiasi užsieniete tiek Danijoje, tiek Lietuvoje. Viktorija, po 16 metų užsienyje, patyrė emocinį šoką grįžusi į Lietuvą dėl darbo etikos ir nesusikalbėjimo su tautiečiais.
Psichologė Sonata Marčėnienė pastebi, kad net materialinę gerovę pasiekę emigrantai jaučiasi nepatenkinti, jiems trūksta artimų kontaktų ir jaučiasi vieniši.
Kaltės Jaismas
Migrantai dažnai jaučiasi „neturintys teisės“ skųstis, nes patys apsisprendė išvykti. Jie gali jausti gėdą, jei nesiseka susirasti gero darbo. Artimieji Lietuvoje kartais bando sukelti kaltės jausmą, minint dėmesio, pagalbos ar pinigų trūkumą.
Kultūrinis Šokas
Atvykus gyventi į naują šalį, gali ištikti kultūrinis šokas. Tai emocijų svyravimas nuo susižavėjimo iki nusivylimo. Svarbu suprasti šalies kultūrą, požiūrį į emocinę sveikatą. Pavyzdžiui, Danijoje darbdaviai gali apmokėti gydymą dėl psichologinių problemų.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Rokiškyje
Asmenybės Įtaka Adaptacijai
Emocinė būsena emigravus ir gebėjimas prisitaikyti priklauso nuo asmenybės tipo, lūkesčių ir pasiruošimo. Jei asmuo turėjo problemų prieš išvykdamas, vargu ar jos dings pakeitus aplinką. Atstumas ir susidūrimas su savimi gali išryškinti įsisenėjusias problemas.
Viktorija teigia, kad jai lengvai pavyko prisijaukinti Angliją, nes neturėjo su kuo palyginti. Ji visada turėjo užsieniečius darbdavius ir jautėsi gerai gyvendama Anglijoje.
Psichologė G. Jurkevičienė pabrėžia, kad žmogaus emocinis atsparumas ir gebėjimas susidoroti su stresu yra įgimtos savybės, kurias galima treniruoti. Prieš emigruojant, ji pataria realiai įvertinti savo psichologinį atsparumą.
Patarimai Potencialiems Emigrantams
- Aišiai įsivardinkite priežastis, kodėl norite išvykti. Neklausykite kitų nuomonių, išsigryninkite savo motyvus.
- Valdykite lūkesčius. Supraskite, kad bet kur reikia įdėti daug darbo dėl geresnio gyvenimo.
- Apsibrėžkite tikslus. Jei emigruojate siekdami užsidirbti, nustatykite, kokia pinigų suma jums reikalinga.
- Kurkite socialinį tinklą. Bendraukite su žmonėmis, turėkite su kuo pasikalbėti ir susitikti.
- Domėkitės šalimi, į kurią emigruojate. Pasidomėkite kultūra, papročiais ir įstatymais.
- Būkite atviri ir draugiški. Stenkitės pažinti naujus žmones ir kultūras.
- Nepamirškite, kad visur išsivežate save. Dirbkite su savo vidiniais demonais ir reakcijomis.
Kaip Išsaugoti Ryšį Su Artimaisiais
Šiandieninės technologijos leidžia lengvai bendrauti su artimaisiais. Svarbu rasti laiko bendravimui ir palaikyti ryšį. Kai kurie emigrantai pradeda daugiau bendrauti su artimaisiais nei gyvendami šalia.
Kada Kreiptis Pagalbos
Jei jaučiate didžiulį nerimą, kuris nepraeina, jei blogėja somatinė sveikata, jei sunku tvarkytis su kasdieniniais rūpesčiais, kreipkitės pagalbos. Taip pat pagalbos reikia, kai prarandate gyvenimo džiaugsmą ir prasmę.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Globejams
Jaunų Emigrantų Iššūkiai
Jauni žmonės, pradedantys suaugusiojo gyvenimą, dažnai susiduria su sunkumais, kurie pražiūrimi. Visuomenėje gajus požiūris, kad jaunas žmogus turi pats susidoroti su iššūkiais. Tačiau psichikos sutrikimų statistika negailestinga ir jauniems žmonėms.
Psichologė Sigita Tindžiulytė teigia, kad psichologinių problemų ir psichologinės pagalbos ieškojimo stigma jaunų žmonių tarpe mažėja. Jie nedemonizuoja psichologinės pagalbos ir kreipiasi į specialistus.
Sunkumai, Su Kuriais Susiduria Jauni Žmonės
- Santykiai: negebėjimas užmegzti ir išlaikyti santykius.
- Profesinio kelio paieškos: klausimai apie savo vietą pasaulyje ir gyvenimo prasmę.
Specializuota Pagalba Lietuvoje
Jei sunku išbūti su stipriomis emocijomis ir susidoroti su emociniais iššūkiais, o psichologinė pagalba sunkiai prieinama šalyje, kurioje gyvenate, galite rasti psichologą ar psichoterapeutą Lietuvoje. Dauguma specialistų per pandemiją pradėjo dirbti nuotoliniu būdu ir tęsia šią praktiką.
Migracijos informacijos centras „Renkuosi Lietuvą“ teikia nemokamas konsultacijas emigravusiems, galvojantiems apie grįžimą, ar jau grįžusiems lietuviams ar jų šeimos nariams.
Krizių Įveikimo Centras
Krizių įveikimo centras teikia skubią psichologinę pagalbą. Konsultacijos teikiamos per „Skype“ arba atvykus į centrą.
Bendruomenės Iniciatyvos
Šalyje daugėja psichologinės ir emocinės pagalbos iniciatyvų gyventojams. Vis dažniau pačios bendruomenės įkuria paramos klubus.
tags: #psichologine #pagalba #emigrantams