Įvadas
Valerijonas, arba vaistinis valerijonas (Valerianae officinalis), - tai vaistinis augalas, kuris jau seniai naudojamas tiek liaudies, tiek oficialioje medicinoje dėl savo raminamųjų savybių. Šis augalas teigiamai veikia nervų sistemą, todėl dažnai naudojamas kaip natūrali priemonė, padedanti mažinti stresą, nerimą ir gerinti miego kokybę. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime valerijono savybes, vartojimo būdus, galimą šalutinį poveikį, alternatyvas ir kitus svarbius aspektus.
Valerijono sudėtis ir savybės
Valerijono šaknyse yra eterinio aliejaus, alkaloidų, taninų, hatinino, organinių rūgščių, lakiųjų bazių ir cukraus. Šios medžiagos lemia valerijono raminamąjį poveikį. Valerijono rūgštis, viena iš veikliųjų medžiagų, pasižymi raminamuoju poveikiu ir prisideda prie emocinės pusiausvyros palaikymo. Be to, šio augalo sudėtyje esančios biologiškai aktyvios medžiagos gali padėti sumažinti raumenų įtampą.
Valerijono vartojimas
Vaikams
Valerijonas tradiciškai buvo vartojamas kaip raminamoji priemonė kūdikiams ir mokyklinio amžiaus vaikams. Jis gali būti naudojamas esant nemigai, po fizinio krūvio ar patyrus stiprias emocijas. Tačiau valerijono vartojimas vaikams turėtų būti ribotas ir tik kritiniais atvejais. Ilgesnį vartojimą turėtų skirti tik gydytojas.
Rekomenduojamos valerijono dozės vaikams (lašų pavidalu, be alkoholio):
- Nuo 11 kg: 5-10 lašų
- 12-22 kg: 10-15 lašų
- 22-34 kg: 15-20 lašų
- 35-45 kg: 20-25 lašai
- Virš 46 kg: 25-30 lašų
Jaunesniems nei 1 metų vaikams prieš vartojant valerijoną būtina pasitarti su gydytoju. Lašus reikia sumaišyti su nedideliu kiekiu vandens arba sulčių.
Taip pat skaitykite: Raminamųjų vaistų stiprumas
Suaugusiems
Suaugusiesiems valerijonas dažniausiai vartojamas nerimo, įtampos, streso ar nemigos atvejais. Jis padeda pasiekti ramesnę būseną, todėl yra patraukli alternatyva sintetiniams raminamiesiems vaistams. Valerijono ekstraktai gaminami įvairiomis formomis: poliežuvinės tabletės, tinktūros, kapsulės ar lašai su magniu, tad kiekvienas gali pasirinkti patogiausią vartojimo būdą.
Valerijono formos ir vartojimo būdai
Valerijonas gali būti vartojamas įvairiomis formomis:
- Tabletės: patogus būdas tiksliai dozuoti veikliąsias medžiagas.
- Lašai ir tinktūros: gali būti pritaikyti individualiam poreikiui, nuo greito atsipalaidavimo iki ilgesnio poveikio palaikymo.
- Arbata: valerijono arbata gali būti raminanti prieš miegą.
- Kapsulės: patogus būdas vartoti standartizuotą valerijono ekstraktą.
Valerijono derinimas su magniu
Produktai, kuriuose derinamas valerijonas su magniu, gali pasižymėti papildomomis savybėmis. Magnis - tai mineralas, svarbus nervų sistemos veiklai ir raumenų atsipalaidavimui, tad toks derinys yra itin efektyvus esant stresinėms situacijoms ar siekiant palaikyti ramybę.Magnis, žuvų taukai, geležis ar B grupės vitaminai taip pat vaidina svarbų vaidmenį nervų sistemos veikloje.
Valerijono šalutinis poveikis ir įspėjimai
Nors valerijonas laikomas viena saugiausių augalinių priemonių nusiraminimui, jo ilgalaikis vartojimas ne visada naudingas. Ilgai vartojant organizmas gali priprasti prie valerijono, todėl jo raminamasis efektas silpnėja. Kai kuriems žmonėms valerijonas sukelia mieguistumą dienos metu, galvos skausmą ar net silpnumą.
Įspėjimai:
- Nutraukite naudojimą, jei atsiranda neįprastų simptomų.
- Pasitarkite su gydytoju dėl tinktūros vartojimo nėštumo, žindymo laikotarpiu ar vartojant kitus receptinius vaistus.
- Nenaudokite, jei apsauginis žiedas sulūžęs arba jo nėra.
- Laikyti sausoje, vėsioje, vaikams nepasiekiamoje vietoje.
- Preparatų su valerijonu nerekomenduojama vartoti susilpnėjus skydliaukės veiklai, esant žemam kraujospūdžiui, sumažėjus raumenų tonusui, sumažėjus jautrumui.
- Ilgai didelėmis dozėmis vartojant valerijono preparatus gali būti per daug slopinama centrinė nervų sistema, sumažėti darbingumas.
Alternatyvos valerijonui
Jei valerijonas nėra veiksmingas arba sukelia nepageidaujamų pojūčių, yra kitų natūralių priemonių, kurios gali padėti nusiraminti ir pagerinti miegą:
Taip pat skaitykite: Kaip vaistai padeda įveikti panikos atakas
- Sukatžolė (Leonurus cardiaca): pasižymi stipresniu raminamuoju poveikiu nei valerijonas. Sukatžolių preparatai vartojami širdies neurozėms, isterijai gydyti, sutrikus širdies ritmui, taip pat kaip šlapimo išsiskyrimą skatinanti priemonė.
- Levandos: veikia antiseptiškai, raminančiai, skatina tulžies išsiskyrimą, mažina vidurių pūtimą, mažina arterinį kraujospūdį. Levandų užpilas gali būti vartojamas gerklei skalauti sergant angina.
- Apyniai (Humulus lupulus): naudojami kaip raminamoji priemonė esant nerimui ir nemigai. Apyniai taip pat gerina viršinimą, skatina šlapimo išsiskyrimą.
- Melisa (Melissa officinalis): veikia raminančiai esant nerimui ir nemigai, gerina virškinimą, skatina tulžies išsiskyrimą, slopina virškinamojo trakto spazmus.
- Jonažolė (Hypericum perforatum): ypač vertinama dėl antidepresinio poveikio.
- Magnis: svarbus nervų sistemos veiklai ir raumenų atsipalaidavimui.
- Melatoninas: hormonas, reguliuojantis miego ir budrumo ciklą.
- Žolelių arbatos: ramunėlių, mėtų arbatos gali padėti atsipalaiduoti prieš miegą.
- Gyvenimo būdo pokyčiai: reguliarus fizinis aktyvumas, sveika mityba, pakankamas miegas ir streso valdymas gali turėti didelės įtakos nervų sistemos būklei.
Valerijonas: saugus pasirinkimas nusiraminimui
Vaistažolės nervų sistemai - saugus pasirinkimas kai reikia pagalbos norint nusiraminti, greičiau užmigti ar geriau išsimiegoti. Raminamieji vaistai turi daug pašalinių poveikių, ilgai vartojant sukelia priklausomybę, jiems įsigyti reikalingas receptas.
Taip pat skaitykite: Raminamieji vs. narkotikai
tags: #raminamieji #vaistai #valeriai