Pastaruoju metu tėvai vis dažniau kreipiasi į psichologus, prisipažindami, kad karantino metu jiems sunkiau kontroliuoti emocijas ir rėkimas tapo vienu pagrindinių auklėjimo būdų. Nors rezultatas ne visada atitinka tėvų lūkesčius, svarbu suprasti, kad yra veiksmingesnių būdų, kaip bendrauti su vaikais ir kurti darnius santykius. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius psichologinės pagalbos būdus, kurie gali padėti tėvams valdyti emocijas, suprasti vaikus ir rasti konstruktyvius auklėjimo metodus.
Rėkimo Problema ir Alternatyvos
Rėkimas, kaip auklėjimo būdas, dažnai duoda trumpalaikius rezultatus arba sukelia priešingą efektą: vaikai arba nutyla ir vis tiek nedaro to, ko prašoma, arba rėkia atgal. Svarbu suvokti, kad vaikai mato situaciją kitaip nei tėvai. Pavyzdžiui, jei vaikai prinešė žemių į namus, jie tiesiog nemato grindų, kurias reikės išvalyti. Jie gali jaustis laimingi ir norėti pasidalinti savo įspūdžiais su tėvais, tačiau dažnai tėvai užsipuola juos neišklausę. Vietoj balso kėlimo, siūlomi šie būdai:
1. Žodinis Bendravimas ir Emocijų Išreiškimas
Naudokite žodžius labiau nei balso kėlimą. Aiškiai išsakykite, ko norite, ir kaip jaučiatės, kai vaikas elgiasi netinkamai. Toks bendravimas moko vaiką empatijos, emocijų pažinimo ir skatina aiškiau išreikšti savo poreikius. Svarbu, kad vaikas suprastų ne tik taisykles, bet ir tai, kaip jo elgesys veikia kitus.
2. Pertraukėlės Technika
Padarykite pertraukėlę arba „ženkite žingsnį atgal“. Atsitraukimas ir dėmesio nukreipimas į kvėpavimą, nusiraminimą, gali padėti nuraminti emocijas ir elgtis racionaliau. Nors lengva pasiteisinti, kad esate emocionalus žmogus, pagalvokite, ar visada pavyksta susivaldyti. Kaip tada jautėtės jūs, kaip vaikas? Ir kaip išsisprendė visa situacija? Gal vis tik verta tai dažniau praktikuoti? Kai esate ramesnis ir išmintingesnis, tikrai geriau sutariate su vaiku.
3. Derybos ir Ribų Nustatymas
Labai norisi būti autoritetu vaikams ir kad jie paklūstų iš karto. Bet ar tikrai norite, kad jūsų vaikas klausytų visų? Arba kitas kraštutinumas - jei visada nuolaidžiausite ir leisite vaikui laimėti, vaikas gali negerbti niekieno nuomonės. Iš per didelės laisvės pereinama į savivalę. Ribos labai svarbios vaikų auklėjime, tačiau jos gali būti lanksčios. Pavyzdžiui, paprašote vaiko išjungti televizorių, o jis rėkia, kad dar nori žiūrėti 10 minučių. Galite pasakyti: „Gerai, žiūrėk dar 5 minutes.“
Taip pat skaitykite: Kaip elgtis su sunkaus elgesio vaiku?
4. Jausmų Patikrinimas ir Savianalizė
Pasitikrinkite savo jausmus. Galite pasižiūrėti į veidrodį, ar jūsų veidas ramus, ar perkreiptas pykčio. Skirkite sau laiko. Įsivardinkite sau, dėl ko pykstate? Ar tai tikrai bus svarbu po 10 metų? Kokie jūsų poreikiai nepatenkinti, kad sunku valdyti emocijas (pavargęs po darbo, jaučiate įtampą visame kūne, gal seniai valgėte)? Prisiminkite savo konfliktus su tėvais, kaip tada jausdavotės?
5. Empatija ir Vaikų Išklausymas
Būkite empatiškas. Jei jūsų vaikas išdykauja, įsijauskite į jo jausmus bent laikinai. Išgirskite vaiką, ko jis nori. Supraskite jo norus ir padiskutuokite, kaip visa tai padaryti smagiau. Pavyzdžiui, vaikas sako, kad nenori mokytis. Galite atsakyti: „Taip, sutinku, kad galima nenorėti mokytis. O ką galima būtų padaryti, kad užsinorėtum? Aš ir nenoriu tavęs versti mokytis. Ką galėtume sutarti, kad abiems būtų gerai?“ Tikrai kartais užtenka išklausyti vaikus ir draugiškai imtis darbo. Pradėję rėkti, kartais nebegalime sustoti ir imame su vaiku elgtis taip, kaip nedrįstume elgtis su savo partneriu, viršininku ar draugu. Pagalvokite, ar vaikai tikrai to verti.
Keturių Žingsnių Technika Įtampai Mažinti
Praktikuokite 4 žingsnių techniką, kad sumažintumėte įtampą tarpusavio bendravime:
- Žingsnis: Parodykite vaikui užuojautą ir supratimą, jei vaikas priešinasi jūsų prašymams. Išsakykite, kad jį suprantate. Pasistenkite tai padaryti nuoširdžiai. Pavyzdžiui: „Suprantu, kad tau labai sunku susitvarkyti kambarį.“
- Žingsnis: Paaiškinkite, kodėl prašote jų atlikti tuos veiksmus. Pavyzdžiui: „Šeštadieniais rytais tvarkomės namus, toks jau mūsų šeimos susitarimas. Prausiamės kiekvieną vakarą, kaip ir valgome kiekvieną dieną.“
- Žingsnis: Aiškiai išsakykite savo lūkesčius. Per kiek laiko vaikas turi atlikti veiksmą. Jei reikia, dar kartą priminkite, kai jau laikas baigiasi. Pavyzdžiui: „Prašau susitvarkyk kambarį per pusvalandį, po to valgysime pietus. Dar minutę pailsėk ir einame praustis.“
- Žingsnis: Paskatinkime pozityviai, o ne grasinkime. Pavyzdžiui: „Mmm, skanius pietus ruošiu, greičiau susitvarkyk ir sėsime visa šeima pietauti.“ Arba „O kokią norėsi, kad knygelę paskaityčiau? Paskubam praustis ir galėsiu net dvi pasakas paskaityti.“ Arba „Mane liūdina, kad mes pykstamės dėl nepadarytų namų darbų. Labai prašau, paruošk ryt pamokas iki 18 val., kad po to galėtume smagiai praleisti vakarą.“
Pripažinkite Klaidas ir Būkite Atviri
Prisipažinkite suklydę ar pasikarščiavę. Vaikams nereikia tobulų tėvų, jie gali suprasti, kad jūs irgi klystate. Nieko tokio, kad ir viduryje sakinio nustosite rėkti ir eisite nusiraminti. Nėra lengva nustoti rėkti ir susivaldyti.
Kaip Reaguoti į Agresyvų Vaiko Elgesį?
Pasistenkite išlikti ramūs ir ramiai pasakykite, kad matote, jog vaikas negerai jaučiasi, jam kyla pyktis. Pabrėžkite, kad normalu taip jaustis, tačiau svarbu pyktį reikšti tinkamais būdais - reikia pasistengti, kad netinkamais žodžiais ar veiksmais nesužeistumėte kito.
Taip pat skaitykite: Parama neįgalių vaikų šeimoms
Konfliktų Mažinimas Tarp Brolių ir Sesių
Vienas svarbiausių dalykų - pasistenkite nelyginti vaikų tarpusavyje. Tai menkina jų savivertę, žadina konkurenciją, didina priešiškumą, o santykyje su tėvais vaikai pradeda jaustis nesaugūs ir bando įvairias įsiteikimo strategijas.
Pagalba Nerimaujantiems Vaikams
Stiprų nerimą vaikai gali išgyventi dėl artimųjų ir savo sveikatos, atsiskaitymų mokykloje, santykių su draugais, bijodami apsikvailinti, patirti gėdą ar patyčias, dėl ateities nežinomybės ir daugelio kitų dalykų. Stiprus nerimas sutrikdo miegą, valgymą, trukdo susikaupti ar džiaugtis įprastai maloniais dalykais. Nerimaujantys vaikai gali būti išsiblaškę, atsiriboję, dirglūs, verksmingi, elgtis piktai. Pasikalbėkite su vaiku apie jį neraminančias situacijas ir mintis, apsvarstykite, „kas bus, jeigu…“. Išmokykite nusiraminimo technikų: kvėpuoti, perkelti dėmesį į kitus dalykus, medituoti.
Konfliktų Sprendimo Būdai
Laikantis tam tikrų principų ir konfliktus priimant kaip natūralią tėvų ir vaikų santykių dalį, juos spręsti kur kas lengviau. Pirmiausia reikėtų nusiraminti patiems tėvams, tada išklausyti vaiką ar paauglį, sugerti dalį jo audringų emocijų ir ieškoti galimo konflikto sprendimo. Visada naudinga pagalvoti, koks konkretaus konflikto su vaikais ar paaugliais sprendimo būdas būtų konstruktyvus, mokytų deramai atstovėti savo nuomonę arba protingai ieškoti kompromisų.
Vaiko Elgesio Priežasčių Išsiaiškinimas
„Maištaujančių ar kitaip netinkamai besielgiančių vaikų tikslas nėra konkrečiai supykdyti ir erzinti tėvelius ar kitus šeimos narius. Būna ir taip, kad vaikas pats nesuvokia ir negali įvardyti, kaip jis jaučiasi ir kodėl netinkamai elgiasi. Dažniausiai vaikų netinkamo elgesio tikslai yra susiję su emociniais bei fiziniais poreikiais.“
Kokybiško Laiko ir Dėmesio Svarba
Paprastai vaikai yra linkę prieštarauti tėvams, kai jiems trūksta tėvų dėmesio. Tai reiškia, kad vaikams trūksta fizinio kontakto, artimo emocinio ryšio, todėl jie visais įmanomais būdais siekia būti tėvų dėmesio centre, siekia būti mylimi, svarbūs ir pastebimi. Ypač tarp brolių ir seserų vyrauja neteisybės ar nelygybės pojūtis tada, kai tėvai skirtingai teikia dėmesį savo vaikams. Tokiais atvejais rekomenduojama skirti laiką kiekvienam vaikui su kiekvienu iš tėvų atskirai, t. y. skirti individualų laiką vaikui. Tais atvejais, kai šeimoje auga vienas vaikas ir jis dažnai neduoda tėvams ramybės, taip pat svarbu sutarti aiškų laiką, kada tėveliai galės jam skirti individualų dėmesį. Vaikams reikia aiškaus laiko.
Taip pat skaitykite: Psichologiniai romanai
Ypatingai jaunesni vaikai neturi kantrybės ir visko nori čia ir dabar. Tokiais atvejais tėveliai gali informuoti savo atžalas sakydami, pavyzdžiui, „Šiuo metu esu užsiėmusi, tačiau kai baigsiu (įvardyti, kokią veiklą atliekate ir kodėl ją svarbu padaryti), tuomet tau skirsiu laiko / su tavimi pažaisiu“. Labai svarbu išpildyti savo pažadą. Jeigu dėl tam tikrų priežasčių tėvai negali ištesėti duoto pažado, geriausia vaiką informuoti dėl kokių priežasčių taip nutiko ir aptarti kitą pasibuvimo laiką. Toks bendradarbiavimas ir lygiavertiškumas vaikui leidžia pasijausti išgirstam ir mylimam.
Nuovargio Atpažinimas ir Šalinimas
Kita dažna prieštaraujančio elgesio priežastis yra nuovargis. Kai vaikas yra pavargęs, jis yra linkęs savo emocinį būvį išlieti ant artimiausių žmonių. Tokiu atveju rekomenduojama jam padėti įvardyti būseną, pavyzdžiui, „Aš matau, kad tu šiuo metu esi pavargęs ir dėl nuovargio greitai supyksti, susierzini, nesilaikai mūsų susitarimų, kaip aš galėčiau tau šiuo metu padėti?“
Pagalba suvokti dėl ko ir kaip yra jaučiamasi veikia tarsi žaibolaidis trenkiant žaibui, tačiau reikėtų neapsigauti - vieno žaibolaidžio nepakaks. Kiekvienam atvejui prireiks kantrybės ir resursų išmokyti vaiką atpažinti nuovargį bei tinkamai jį pašalinti. Tėveliams patariama kartu su vaiku atrasti, kokie būdai vaikams padeda atsipalaiduoti, pailsėti. Jeigu vaikas prašo priemonės, kuri galimai vaiką tik dar labiau išsekintų, aptarkite tos priemonės naudojimo laiką.
Savarankiškumo Skatinimas
Nereta tėvų ir vaikų konfliktų priežastis yra vaikų savarankiškumo problema. Šiuo atveju arba vaikams trūksta savarankiškumo dėl tėvų pastangų viską atlikti už vaiką (iš geriausių paskatų) ir vaikas tuo naudojasi bei reiškia pretenzijas tėvams, kai yra paprašytas atlikti kažkokią veiklą, arba vaikai maištauja norėdami savarankiškumo ne pagal savo amžių.
Vieni iš pirmųjų savarankiškumo įgūdžių atsiranda tuomet, kai vaikai pradeda norėti tvarkytis. Tas etapas ateina tada, kai vaikai dar patys nelabai moka koordinuoti savo kūno ir jų namų ruošos darbai atrodo kaip netvarka ar terlionė. Labai svarbu skatinant vaiko savarankiškumą per namų tvarkymąsi neištaisyti vaiko padarytos „tvarkos“ prie jo paties bei paskatinti jį už padarytą rezultatą, net jeigu tas rezultatas jūsų netenkina.
Vėliau vaikui augant galima labiau jį pamokyti ir paraginti prisijungti prie sudėtingesnių namų ruošos darbų. Toks paprastas įgūdis kaip namų tvarkymasis ugdo ne tik gebėjimą pasirūpinti savo aplinka ir savimi, bet ir ugdo valią daryti nuobodžius ar ne tokius malonius dalykus.
Lygiai taip pat savarankiškumą galima ugdyti per atsakomybės atidavimą vaikams už laisvo laiko praleidimą. Šiuolaikiniai vaikai yra įpratę prie įvairių pramogų bei veiklų, kurias dažniausiai organizuoja tėvai. Dėl to vaikai turėdami neužimto laiko reiškia pretenzijas tėvams, nes jiems nuobodu ir nėra ką veikti. Nuobodžiaujantys vaikai pradžioje būna itin irzlūs, nepakantūs, reikalaujantys ir neatliekantys savo pareigų. Apsišarvojus kantrybe ir nukreipiant vaikus, kad šis laikas yra skirtas tik jiems ir tik jų atsakomybė yra nuspręsti, kaip tą laiką praleisti, ilgainiui išsivysto vaikų kūrybiškumas, lavinasi bendravimo įgūdžiai bei savarankiškumas.
Efektyvus Bendravimas Su Vaikais
Šiuo įtemptu laikotarpiu dėl streso, nuovargio ar kitų aplinkybių, gali būti sunku susikalbėti su savo vaiku ar paaugliu. Tam, kad namuose užtikrintumėte abipusę pagarbą tarp savęs ir vaiko, svarbu nubrėžti tam tikras vaiko elgesio ribas ir mokėti tinkamu būdu apie jas pranešti:
- Naudokite „Aš“ kalbą vietoje „Tu“ kalbos. Pradėkite sakinį nuo to, kaip jūs jaučiatės konkrečioje situacijoje, kai vaikas vienaip ar kitaip elgiasi. Pavyzdžiui, vietoje to, kad sakytumėte „Tu vėl grįžai vėliau nei susitarėme“, pasakykite „Man liūdna, kad šiandien tu nesilaikei mūsų susitarimo dėl laiko, kada privalai grįžti.“
- Leiskite vaikui patirti natūralias arba logines jo elgesio pasekmes. Natūralios pasekmės - tos, kurias vaiko elgesys lemia natūraliai, be jūsų įsikišimo. Pavyzdžiui, jei vaikas nedaro namų darbų, jis gauna pastabą iš mokytojos. O loginės pasekmės - tai jūsų sukurtos vaiko elgesio pasekmės. Bet labai svarbu, kad jos būtų adekvačios vaiko elgesiui ir susijusios su jo elgesiu. Pavyzdžiui, jei vaikas nesilaiko susitarimo dėl laiko prie kompiuterio, kitą dieną tas laikas apribojamas. Jei paauglys nesilaikė susitarimo dėl grįžimo namo laiko, kitą dieną jo prašoma grįžti namo anksčiau. Pasekmės taip pat neturi žeminti vaiko ir neturi būti pernelyg griežtos. Juk pagrindinis pasekmių tikslas - ne nubausti vaiką, o išmokyti jį tinkamai rinktis. Tai yra labai svarbus gyvenimo įgūdis. Logines pasekmes reikėtų naudoti kai visi kiti būdai išbandyti.
- Teisingai formuluokite sakinius. Svarbu pranešti, jog matote ir suprantate vaiko jausmus. Pavyzdžiui: „Aš matau, jog tu dabar labai ant manęs pyksti, ar aš suprantu, jog tau šiuo metu liūdna.“ Emocijų įvardijimas neretai padeda šiek tiek jas nuslopinti. Vaikas jaučiasi matomas ir suprantamas. Vėliau kalbėkite apie ribas ir susitarimus. Nesikoncentruokite į emocijas, jų kontroliuoti vaikas negali, tačiau gali ir turi kontroliuoti savo elgesį. Apribojimai turi būti pasakomi ramiu, savaime suprantamu tonu.
Paauglystė: Tapatumo Ieškojimas ir Ribos
Paauglystės laikotarpiu vaikai ypač jautrūs, todėl svarbu suprasti jų poreikius ir iššūkius. Šeimos gyvenimo, mokymosi, neformalaus ugdymo proceso ir laisvalaikio pasikeitimai gali vaikams kelti daug streso ir sunkių išgyvenimų. Įvairiose pasaulio šalyse atlikti moksliniai tyrimai ir apžvalgos rodo, kad paaugliai šiuo laikotarpiu išgyvena daugiau nerimo ir turi mažiau galimybių įveikti stresą jiems įprastais būdais.
Psichologinė Pagalba Lietuvoje
Lietuvoje veikia įvairios organizacijos, teikiančios psichologinę pagalbą vaikams ir šeimoms. Štai keletas iš jų:
- LPF SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos Globos centras: Teikia nemokamą socialinę ir psichologinę pagalbą bei paramą globėjų ir įtėvių šeimoms, budintiems globotojams, vykdo budinčių globotojų, globėjų ir įtėvių paiešką, organizuoja įvadinius mokymus.
- „SOS vaikų kaimų Lietuvoje“ organizacijos vaikų dienos centrai (VDC): VDC branduolį sudaro mokyklinio amžiaus vaikai: 7-18 metų. Po mokyklos beveik pusdienį vaikas leidžia laiką saugioje aplinkoje, kurioje gauna ne tik šilto maisto ir pagalbą namų darbų ruošoje, bet ir bendrauja su kitais vaikais, užsiima kūrybiškumą skatinančiomis veiklomis, mokosi socialinių įgūdžių.
- Vilniaus rajono savivaldybės administracija: Kartu su partneriais įgyvendina projektą „Kompleksinės paslaugos Vilniaus rajono šeimoms“, bendrai finansuojamą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Projekto rėmuose teikiamos įvairios paslaugos, tokios kaip pozityvios tėvystės mokymai, individualios šeimų konsultacijos, mediacija ir vaikų priežiūros paslaugos.
- Šeimos santykių institutas: Teikia psichodinaminę psichoterapiją suaugusiesiems ir paaugliams, porų psichoterapiją, šeimos psichoterapiją ir grupinę psichoterapiją.
- VšĮ Psichologinės paramos ir konsultavimo centras: Jau dešimt metų teikia psichologinę bei psichoterapinę pagalbą įvairių raidos sutrikimų turintiems vaikams ir jų šeimoms.
Konsultavimo Būdai
- Individualios psichologo konsultacijos: Skirtos padėti šeimai suprasti vaikui kylančius sunkumus, numatyti reikalingos pagalbos kryptis ir, bendraujant su tėvais, tuos sunkumus spręsti.
- Grupinės diskusijos: Skirtos šeimoms, globojančioms vaikus.
Kaip Kreiptis Pagalbos?
- VDC lankymas: Norintieji lankyti VDC turi užpildyti prašymą ir sulaukti sprendimo apie priėmimą arba nepriėmimą. Tėvai kreipiasi gavę specialisto rekomendacijas.
- Kreipimasis į specialistus: Vaikų ir paauglių psichikos sutrikimus gydo vaikų-paauglių psichiatrai. Psichologas gali padėti tiek suaugusiesiems, tiek vaikams ir paaugliams išsiaiškinti, suprasti bei spręsti asmeninius arba tarpasmeninius su psichologine savijauta ar elgesiu susijusius sunkumus.
- Kreipimasis į Globos centrą: LPF SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos Globos centras teikia nemokamą socialinę ir psichologinę pagalbą bei paramą globėjų ir įtėvių šeimoms, budintiems globotojams.
- Dalyvavimas projektuose: Sekite informaciją apie įvairius projektus, tokius kaip „Kompleksinės paslaugos Vilniaus rajono šeimoms“ ar „Intensyvios integracijos modelis vaikams ir jaunuoliams, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimus“, kurių rėmuose teikiamos įvairios paslaugos šeimoms.
Psichologinė Pagalba Vaikams, Sergantiems Onkologinėmis Ligomis
Tėvams labai sunku pasakyti vaikui, kad jis serga onkologine liga. Jeigu nuspręsite su vaiku kalbėtis patys, prieš tai aptarkite pokalbio eigą su kažkuo, kas galėtų jums patarti, ką ir kaip sakyti. Kadangi niekas kitas taip gerai nepažįsta jūsų vaiko, kaip jūs, todėl būtent jūs ir turite nuspręsti, kada yra tinkamiausias metas pokalbiui apie ligą. Galbūt nėra būtina viską pasakyti vieno pokalbio metu. Svarbu, kad išrinktumėte tam tinkamą vietą, kur galėtumėte ramiai, niekieno netrukdomi pasikalbėti.
Informacijos kiekis ir pateikimo būdas priklauso nuo vaiko amžiaus ir intelektinės raidos:
- Iki dvejų metų: Vaikai nesuvokia, kas tai yra onkologinė liga. Jiems svarbu tik tai, kas vyksta, pvz., išsiskyrimas su tėvais.
- Nuo dvejų iki septynerių metų: Labai svarbu paaiškinti, kad tai, kas su juo vyksta, niekaip nesusiję su jo ankstesniu elgesiu, ir kad nei liga, nei gydymas nėra bausmės už padarytas klaidas.
- Nuo septynerių iki dvylikos metų: Galima daugiau ir išsamiau pasakoti apie ligą, tačiau būtina kalbėti jiems suprantama kalba ir naudoti palyginimus.
- Dvylikos metų ir vyresni: Paaugliai gali suprasti situaciją, kurioje iki šiol jiems neteko būti. Tokio amžiaus vaikai supranta ne tik specifinius ligos simptomus ir apribojimus kasdienėje veikloje, bet ir minėtų simptomų priežastis.
Svarbu būti sąžiningiems su vaiku, leisti jam iš dalies kontroliuoti tai, kas vyksta, aptarti gydymo eigą ir skatinti kalbėti apie savo jausmus.
Išdrįskite Kreiptis Pagalbos
Vaiko teisių apsaugos specialistai pataria tėvams, jaučiant, kad patys nebekontroliuoja situacijos, nebijoti kreiptis pagalbos į psichologą. Pastarasis, stebėdamas situaciją iš šalies, atkreipdamas dėmesį tiek į tam tikrą vaiko elgesį, tiek į tėvų reakcijas, nuostatas, iškilus vaiko elgesio problemoms bei kartu su šeimos nariais išgrynindamas galimus sprendimo būdus, gali suteikti profesionalią pagalbą. Dažnai tėvai žino atsakymus, tik juos reikia aiškiai įvardinti ir padrąsinti imtis pokyčių, patiems keisti savo elgesį.
Fizinis Smurtas Nepriimtinas
Primename, kad fizinis skausmas yra netoleruojamas, tai negali būti auklėjimo priemonė. Vaikas neturi galimybės apsiginti. Fizinio veiksmo panaudojimas prieš vaiką padaro didelę žalą jo psichologinei būsenai ir ateičiai, nes vėliau, vaikas atėjęs į darželį ar mokyklą, taip pat gali smurtauti prieš kitus vaikus.
tags: #psichologine #pagalba #tevams