Psichologinė Pagalba Tėvams, Auginantiems Sunkaus Elgesio Vaikus

Įvadas

Auginant vaiką, susiduriama su įvairiais iššūkiais, o kai vaikas pasižymi sunkiu elgesiu, tėvams tenka ypač didelis krūvis. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra sunkus elgesys, kokios gali būti jo priežastys ir kokią psichologinę pagalbą gali gauti tėvai, auginantys tokius vaikus. Taip pat aptarsime autizmo spektro sutrikimus (ASS), jų požymius, diagnostiką ir pagalbą vaikams su ASS bei jų šeimoms.

Kas yra Sunkus Elgesys?

Sunkus elgesys - tai elgesys, kuris neatitinka vaiko amžiaus normų, trukdo jam funkcionuoti kasdieniame gyvenime, kelia pavojų jam pačiam ar aplinkiniams. Tai gali būti agresija, impulsyvumas, nepaklusnumas, nuolatinis prieštaravimas, pykčio protrūkiai ir kitos elgesio problemos.

Sunkus Elgesys ir Autizmo Spektro Sutrikimai (ASS)

Autizmas arba autizmo spektro sutrikimas (ASS) - tai raidos sutrikimas, pasireiškiantis įvairiomis skirtingomis formomis. Dėl šios priežasties jis ir vadinamas spektru. Kadaise autizmo spektro sutrikimas buvo suvokiamas kaip kažkas panašaus į šizofreniją. Šiandien ši liga įvardijama kaip itin sudėtingas nervų sistemos vystymosi sutrikimas, kuris paveikia sergančiojo elgesį, bendravimą, įsitraukimą į įvairias veiklas bei funkcionavimą visuomenėje.

ASS turinčio vaiko smegenys kitaip vystytis pradeda dar būnant mamos įsčiose, o gimusiam sutrikimo požymiai labai greitai išryškėja. Lietuvoje bent vienu autizmo spektro sutrikimu serga kas 70 vaikas. Daugelis vis dar mano, kad ASS yra liga. Tačiau mokslininkai patvirtino, jog taip nėra. Tai neurologinis sutrikimas ir deja, kol kas dar nežinomos jo atsiradimo priežastys.

Statistiniais duomenimis autizmo spektro sutrikimą turi apie 1 % viso pasaulio gyventojų. Atrodo labai mažai, tiesa? O jei pabandytume juos visus suburti į vieną bendruomenę? Šie žmonės sudarytų bene vieną didžiausių Europos šalių.

Taip pat skaitykite: Psichologiniai romanai

Autizmo Spektro Sutrikimų (ASS) Dažnumo Didėjimas

Per pastaruosius kelis dešimtmečius pastebimas autizmo spektro sutrikimų (ASS) diagnozavimo dažnumo padidėjimas, kuris kelia didelį visuomenės susidomėjimą ir iššaukia naujus tyrimus šio reiškinio atžvilgiu. Vis dažniau girdime apie autizmą, jo požymius ir įvairias intervencijas ir tai rodo didėjantį supratimą ir sąmoningumą apie šį sutrikimą. Gerėjantis suvokimas ir diagnostika: per pastaruosius kelis dešimtmečius viešoji nuomonė apie autizmą pagerėjo, didėja supratimas apie tai, kaip autizmas gali pasireikšti įvairiose situacijose. Platesnis diagnozuojamų sutrikimų spektras: jis tapo platesnis, apimdamas įvairias apraiškas, nuo lengvo iki sunkaus sutrikimo laipsnio.

Šie veiksniai gali sąveikauti ir prisidėti prie autizmo spektro sutrikimų dažnumo padidėjimo, kuris yra pastebimas pastaruoju metu.

Nors dar ne taip seniai autizmas buvo laikomas gan retu sutrikimu, pastaruoju metu jo atvejų sparčiai daugėja. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad autizmo spektro sutrikimų skaičiai auga visame pasaulyje. Vienų šaltinių duomenimis, autizmas diagnozuojamas vienam iš 68, kitų - net 1 iš 59 vaikų. Remiantis JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, 2016 m. autizmo spektro diagnozė buvo nustatoma vienam iš 54, 2018 m. - vienam iš 44, 2020 m. - vienam iš 36 vaikų. Nors tikslios autizmo sutrikimų Lietuvoje statistikos nėra, manoma, kad autizmo sutrikimus turi apie 5-8 tūkst. vaikų iki 17 metų amžiaus. 2013-2017 m.Pasak medicinos centro „Northway“ gydytojų vaikų neurologų, didėjantis sergamumas susijęs ne tik su pagerėjusia diagnostika ar tuo, kad tėvai vaikų susilaukia vis vyresniame amžiuje. Didelę įtaką tam turi ir sparčiai besikeičianti mūsų aplinka.

Kas Yra Autizmas?

Autizmo spektro sutrikimas (ASS) yra įvairus neurovystymo sutrikimas, kuris apima įvairias socialinės sąveikos, kalbos ir elgesio skirtumus. Tai yra vadinama „spektru”, nes autizmo pasireiškimai gali labai skirtis nuo lengvų iki sunkių, ir kiekvienas atvejis yra unikalus.

Tai yra sudėtingas ir įvairialypis neurologinis sutrikimas, apibūdinamas įvairiomis apraiškomis, kurios gali pasireikšti nuo lengvo iki sunkaus laipsnio. Autizmo požymiai, stiprybės ir iššūkiai domino mokslininkus ir klinikinius specialistus mažiausiai 500 metų.

Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Rokiškyje

Dažniausiai autizmas pasireiškia tuo, kad vaikas negeba ar susiduria su problemomis reikšdamas savo ir suprasdamas kitų žmonių jausmus bei mintis. Kitaip tariant, autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai sunkiai interpretuoja gestus, veido mimikas ir net kalbą. Autistams sunku įsijausti į kito žmogaus būseną, ją perprasti, todėl jie dažnai apibūdinami kaip vengiantys socialinio kontakto.

Pagrindiniai Autizmo Požymiai

Pirmieji autizmo požymiai gali būti pastebimi ir labai anksti - dar pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. Simptomai tampa ryškesni vaikui augant. Ankstyvajai autizmo diagnozei skiriamas didelis dėmesys, tačiau dažnai jis nustatomas gana vėlai. Nors daugelis tėvų pirmuosius nerimą keliančius požymius paprastai pastebi iki vaikui sukanka 1,5 metų, bet dėl vyraujančių stereotipų ir įvairių mitų į specialistus kreipiasi gerokai vėliau.

Autizmo sutrikimų simptomai gali būti labai įvairūs, apimantys netipišką socialinį ryšį, tarpusavio bendravimą ir pasikartojantį elgesį. Būdingiausi jų - nesidomėjimas bendravimu, vėluojanti kalbinė raida, ryškus pasipriešinimas nusistovėjusiai rutinai ir aplinkos pasikeitimams, riboti interesai.

Vaikams su autizmu taip pat būdingas nekokybiškas akių kontaktas su artimaisiais, nereagavimas į savo vardą ar daiktų nerodymas pirštais. Šį sutrikimą turintiems vaikams sunku suprasti kitų emocijas, dalyvauti vaizduotės žaidimuose ir užmegzti draugystę. Dažniau jie žaidžia vieni, neįsitraukia į bendras veiklas.

Autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai gali elgtis ribotai ir pasikartojančiai, pavyzdžiui, kartoti žodžius ar frazes (echolalija), turėti stereotipinių judesių (vaikščiojimas ant pirštų galų, plasnojimas). Gali būti pastebimas padidėjęs jų jautrumas sensoriniams dirgikliams (šviesai, garsui, drabužiams).

Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Globejams

Dar vienas požymis - įgūdžių susilpnėjimas po tipiškos ankstyvosios raidos, ir regreso (grįžimo atgal) arba sąstingio pasireiškimas nuo pusantrų metų amžiaus. Medicininiai tyrimai rodo, kad kai kuriems autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams pasireiškia vystymosi regresija, t. y., grįžimas į ankstesnę būklę - kai viską atrodo gerai mokantis vaikas nustoja kalbėti, žaisti, bendrauti. Tokia regresija pasireiškia tarp 1 ir 2 metų amžiaus. Kodėl taip vyksta, vis dar nėra aišku.

Gydytojas atkreipia dėmesį, kad ne visi autizmą turintys asmenys pasižymi visais išvardytais elgesio bruožais. Sunerimti ir kreiptis į specialistą reikėtų, jeigu vėluoja vaiko kalbos raida, trūksta socialinio įsitraukimo, jo elgesys yra pasikartojantis arba jis žaidžia netipiškai.

"Raudonos Vėliavėlės" Sistema

Mokslininkai ir gydytojai sukūrė „raudonų vėliavėlių“ sistemą. Tai požymiai, kurie būdingi autizmu sergantiems vaikams:

• 6 mėn. ir vyresnio amžiaus nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos
• 9 mėn. ir vyresnio amžiaus neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška
• 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba
• 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.)
• 16 mėn. ir vyresnio amžiaus nesako nė vieno žodžio
• 24 mėn. ir vyresnio amžiaus nesako prasmingų dviejų žodžių frazių (neįskaitant mėgdžiojimo ar kartojimo)

Neverta nerimauti, jeigu vaikui pasireiškia vos vienas kitas autizmui priskiriamas bruožas. Sakoma, kad autistinių bruožų turi kiekvienas žmogus. Autizmo sutrikimas pasireiškia kaip šių požymių visuma, kuri ženkliai paveikia komunikacinius ir socialinius vaiko įgūdžius trijose srityse:

• Socialinės sąveikos sutrikimas. Aiškus ir į akis krintantis sutrikusio abipusio bendravimo požymis, vaiko nesidomėjimas savo bendraamžiais, kitais vaikais arba nemokėjimas su jais žaisti, bendrauti, palaikyti ilgesnį kontaktą.
• Komunikacijos sutrikimas. Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai dažnai nesuvokia neverbalinės komunikacijos, nežodinių ženklų (kūno kalbos, veido išraiškos), kuriais yra perduodama žinia, jog kitas asmuo norėtų užmegzti tam tikrą ryšį arba norėtų jo išvengti. Autistiški vaikai supranta viską tiesiogiai, jie neturi intuicijos, ir dažniausiai „nesuvokia“ jiems siunčiamos žinios bei patys negeba jos pasiųsti kitiems.
• Ypatingas veiklos bei interesų nelankstumas.

Autizmo Spektro Sutrikimų Atsiradimo Priežastys

Autizmo spektro sutrikimų (ASS) atsiradimo priežastys vis dar yra kompleksinės ir ne visiškai pilnai išsiaiškintos bei suprantamos. Tyrėjai, mokslininkai ir specialistai identifikavo keletą veiksnių, kurie gali prisidėti prie autizmo atsiradimo rizikos, tačiau svarbu paminėti, kad kiekvieno atvejo priežastys gali būti unikalios.

• Genetika: genetiniai veiksniai laikomi svarbiausiais autizmo spektro sutrikimų atsiradimo veiksniais. Daugelis tyrimų parodo, kad šeimos medicininė istorija gali didinti autizmo riziką. Taip pat specifiniai, paveldimi genų pokyčiai, gali turėti įtakos autizmo vystymuisi.
• Aplinkos veiksniai: nors genetika yra svarbi, aplinkos veiksniai taip pat gali turėti įtakos autizmo atsiradimui.
• Neuropsichologiniai veiksniai: kiekvieno žmogaus smegenys yra unikalios, ir neuropsichologiniai veiksniai taip pat gali turėti įtakos autizmo spektro sutrikimų vystymuisi.
• Imuninės sistemos disbalansas: kai kurie tyrimai rodo, kad imuninės sistemos pokyčiai gali būti susiję su autizmo rizika.

Autizmo spektro sutrikimų atsiradimui dažniausiai įtakos turi kompleksinis genetinis ir aplinkos veiksnių sąveikavimas. Nors nėra vieno specifinio geno, kuris būtų atsakingas už autizmo išsivystymą, visgi moksliniai tyrimai parodė, jog šis sutrikimas turi stiprų genetinį pagrindą. Dažniau autizmo spektro sutrikimai nustatomi tiems vaikams, kurių giminėje jau yra nustatyta autizmo atvejų ar kurių tėvai yra vyresnio amžiaus. Taip pat padidėjusi rizika siejama su tokiais veiksniais kaip mažas naujagimio svoris gimimo metu ar jau buvusios nustatytos genetinės patologijos, tokios kaip Dauno sindromas, fragilios X chromosomos sindromas ar kitos. Berniukams šis sutrikimas diagnozuojamas iki keturių kartų dažniau nei mergaitėms.

Aplinkos veiksniai, kurie paskatina autizmo atsiradimą, nėra pakankamai ištirti. Autizmą lemia genų ir aplinkos sąveika. Tačiau vienas ar keli rizikos veiksniai dar nereiškia, kad vaikui bus diagnozuotas autizmas.

Autizmo Spektro Sutrikimo Diagnozavimas

Autizmo spektro sutrikimui diagnozavimas yra sudėtingas procesas, kurį dažnai atlieka įvairių specialistų komanda.

• Anamnezė: gydytojai ir specialistai renka išsamią istoriją apie paciento vystymąsi ir elgesį.
• Elgesio stebėjimas: specialistai stebi paciento elgesį, socialinius įgūdžius, bendravimą su kitais ir kitus aspektus, kurie gali būti susiję su autizmu. Šis stebėjimas dažnai vyksta skirtingose situacijose ir su skirtingais žmonėmis.
• Gydytojų ir specialistų konsultacijos: į diagnozavimo procesą dažnai įtraukiami skirtingi specialistai, tokiu būdu užtikrinant, kad būtų įvertintos skirtingos sritis.
• Standartizuoti vertinimai: dauguma specialistų diagnozavimui naudoja standartizuotus vertinimus ir testus, kurie padeda nustatyti pagrindinius autizmo spektro sutrikimo požymius.
• Tėvų ir šeimos įtraukimas: šeimos ir tėvų požiūris yra svarbi diagnozės proceso dalis.
• Diferencinė diagnozė: siekiant pašalinti kitus sutrikimus, turinčius panašius požymius, gydytojai gali atlikti diferencinę diagnozę.

Svarbu pabrėžti, kad diagnozavimo procesas turi būti atliekamas kvalifikuotų specialistų, įskaitant psichologus, psichiatrus, neurologus, logopedus, ergoterapeutus, kineziterapeutus ir kitus, turinčius patirties autizmo spektro sutrikimų srityje.

Šiuo metu, autizmo diagnostikoje, nėra rutiniškai naudojami kokie nors instrumentiniai ar laboratoriniai tyrimai. Nors yra publikacijų, kurios nagrinėja tam tikrus pakitimus vaizdiniuose tyrimuose, tačiau tai nėra tiek plačiai ištirta, kad galėtų būti įtraukta į diagnostinius kriterijus. Autizmas ar autizmo spektro sutrikimai nustatomi remiantis klinikine išraiška bei klinikiniu stebėjimu.

Kokiu gyvenimo laikotarpiu dažniausiai yra nustatomas autizmas? Autizmas dažniausiai diagnozuojamas mažiems vaikams, dažniausiai iki 3 metų. Bendras vaiko raidos vertinimas, kurį Lietuvoje atlieka šeimos arba vaikų ligų gydytojas. Išsamus raidos vertinimas, kurį atlieka daugiadalykė specialistų komanda.

Antras svarbus ankstyvos diagnostikos aspektas - pagalba šeimai. Žinodami diagnozę tėvai lengviau supranta ir priima vaiko kitoniškumą, gali greičiau gauti reikiamos paramos ir išteklių. Trečia, ankstyva diagnostika leidžia gydytojams ir mokslininkams suprasti ASS.

Autizmo Spektro Sutrikimų Tipai

Autizmo spektro sutrikimai apima įvairias apraiškas ir sunkumo laipsnius, todėl kalbant apie „tipus”, yra svarbu suprasti, kad autizmas yra labai įvairus. Tačiau daugeliui žmonių, kurie yra susipažinę su autizmo spektru, gali būti naudingos tokios sąvokos kaip „lengvesnis“, „vidutinis“ ar „sunkus“ autizmo spektro sutrikimo laipsnis.

• Lengvas autizmas: asmenys su lengvo autizmo sutrikimu gali turėti minimalius kalbos ir socialinius sunkumus.
• Vidutinio sunkumo autizmas: vidutinio sunkumo autizmo spektro sutrikimo atveju asmenims gali būti reikalinga tam tikra pagalba ir palaikymas, ypač socialinių ir komunikacinių įgūdžių srityse.
• Sunkus autizmas: sunkų autizmo spektro sutrikimą patiriantys asmenys gali turėti stiprius socialinius ir kalbos sunkumus.

Kiekvienas autizmo spektro sutrikimo atvejis yra unikalus, ir asmenų su autizmu gebėjimai gali labai skirtis.

Aspergerio Sindromas

Nemažai žmonių turi pavienių autizmo bruožų. Kai kuriais atvejais jų tiek daug, kad atsiranda Aspergerio sindromas. Tokiems žmonėms būdingi tam tikri socialinės sąveikos ypatumai. Socialinio kontakto sunkumai jiems kyla ne dėl nenoro bendrauti. Problema kyla iš to, kad tokie asmenys nesupranta ir nesugeba naudoti taisyklių, kurios reguliuoja socialinį bendravimą.

Tokiems žmonėms sunku suprasti pokalbio taisykles, pokalbio metu jiems būdingas vienpusiškumas, pertraukinėjimas, minimalus dalyvavimas, sudėtinga pradėti ar pabaigti bendravimą, pakeisti pokalbio temą. Dažnas bruožas - kalbėjimas „sukauptomis“ frazėmis ar frazėmis pasiskolintomis iš kitų asmenų ar situacijų.

Nors Aspergerio sindromą turintys asmenys gali teisingai apibūdinti kitų žmonių ketinimus, emocijas, tačiau jie negali šios informacijos spontaniškai naudingai panaudoti, t.y. jie neturi jutimo, kaip prisiderinti prie kitų. Spontaniškos adaptacijos stoka yra susijusi su perdėtu pasitikėjimu formaliomis taisyklėmis. Šie asmenys taip pat patiria sunkumų su emocijų raiška, dažnai vidinis jausmas neatitinka išorinės jo išraiškos. Suirzimas, pyktis, atsiribojimas nuo kitų atsiranda iš niekur ir gali pasireikšti netikėtai. Be to, šiems asmenims sudėtinga išreikšti meilę ir prisirišimą taip, kaip tikisi kiti.

Daugelis Aspergerio sindromą tyrinėjančių mokslininkų jį vertina ne tik kaip būseną, sukeliančią tam tikrus apribojimus, bet ir suteikiančią galimybes, kurios kaip tik ir susijusios su jų mąstymo bei emociniais ypatumais. Neįprastas jų požiūris priklauso nuo tendencijos pasirinkti, nuo ko pradėti loginę grandinę. Kartais tai atrodo neadekvatu, tačiau neretai gali suteikti naują požiūrio kampą.

• Socialiniai sunkumai: asmenims su Aspergerio sindromu gali būti sunku suvokti socialines normas ir domėtis kitais žmonėmis.
• Pakartotinio elgesio ir asmeninių interesų fokusas: asmenys gali pasižymėti stipriomis, sukoncentruotomis arba neįprastomis interesų sritimis.

Svarbu pažymėti, kad Aspergerio sindromas dabar laikomas autizmo spektro sutrikimu, ir diagnozė remiasi autizmo spektro sutrikimų diagnostiniais kriterijais.

Prioritetus tokie asmenys teikia problemos išsprendimui, o ne kitų asmenų socialinių ar emocinių poreikių patenkinimui.

Pagalba Autizmo Spektro Sutrikimų Turintiems Vaikams ir Jų Tėvams

Vaikams, kuriems diagnozuotas autizmo spektras, ir jų šeimoms reikalinga kompleksinė pagalba. Tėvai, auginantys sunkaus elgesio vaikus, ypač tuos, kuriems diagnozuotas autizmas, patiria didelį stresą, nerimą, kaltės jausmą ir neretai jaučiasi vieniši. Todėl jiems būtina psichologinė pagalba, kuri padėtų susidoroti su emociniais sunkumais, išmoktų efektyvių auklėjimo strategijų ir geriau suprastų savo vaiką.

Kokią Pagalbą Gali Gauti Tėvai?

1. Individualios konsultacijos su psichologu ar psichoterapeutu:

• Emocinio palaikymo suteikimas.
• Streso valdymo technikų mokymas.
• Savivertės stiprinimas.
• Efektyvių bendravimo su vaiku strategijų mokymas.
• Kaltės jausmo ir nerimo mažinimas.

1. Šeimos terapija:

• Santykių šeimoje gerinimas.
• Bendravimo įgūdžių lavinimas.
• Konfliktų sprendimo strategijų mokymas.
• Bendrų tikslų nustatymas.

1. Tėvystės įgūdžių mokymai:

• Pozityvaus auklėjimo principų taikymas.
• Elgesio valdymo technikų mokymas.
• Ribaų nustatymo ir laikymosi strategijų mokymas.
• Vaiko stiprybių ir poreikių supratimas.

1. Paramos grupės tėvams:

• Galimybė pasidalinti patirtimi su kitais tėvais, auginančiais sunkaus elgesio vaikus.
• Emocinis palaikymas ir supratimas.
• Naujų idėjų ir strategijų gavimas.
• Bendrystės jausmas.

1. Informaciniai seminarai ir paskaitos:

• Žinios apie sunkaus elgesio priežastis ir pasekmes.
• Informacija apie autizmo spektro sutrikimus.
• Pagalbos galimybių pristatymas.

"In Pace" Centro Siūloma Pagalba Šeimoms

"In Pace" - tai lotyniškas posakis, kuris reiškia taikoje ir ramybėje. Mūsų komanda padeda žmonėms kompleksiškai spręsti asmenines, šeimų krizines situacijas ir kitokio pobūdžio problemas. Centre ieškosime ne tik rezultato - taikos ir ramybės, bet sieksime kuo ramesnio bei taikesnio proceso, vedančio susitarimo ir vienas kito supratimo link.

Mediacija ir kitos centro teikiamos paslaugos gali būti apmokamos pačių klientų arba finansuojamos iš įvairių „In Pace“ įgyvendinamų projektų lėšų.

Mūsų centre teikiama pagalba:

• Šeimos mediacija, aktuali esant ginčui. Ginčas gali būti tiek teisinis (pavyzdžiui, vaiko išlaikymo dydis), tiek asmeninis (pavyzdžiui, nesutarimai vaiko auklėjimo klausimais). Šeimai tarpininkauja nešališkas asmuo - mediatorius, kuris padeda ginčo sprendimo procesą struktūruoti, suvaldyti.
• Pagalba vaikui šeimos konferencijos metodu. Gilinamės į „sunkaus vaiko“ elgesio tikslus, tikruosius poreikius. Vaiko poreikiais grįstas bendravimo tvarkos užtikrinimas.
• Individualios konsultacijos su centro konsultantu.
• Teisinis informavimas visiems, turintiems šeimos ginčus.
• Tėvystės grupės. Savitarpio pagalbos grupės, kurias veda psichologai, socialiniai darbuotojai ir kiti specialistai.
• Įvairūs seminarai, edukacijos, grupiniai užsiėmimai šeimos ir tarpusavio santykių temomis (vaikams, poroms, paaugliams, suaugusiesiems).

Kviečiame registruotis į grupinius užsiėmimus - atraskite palaikymą, bendrystę ir naujus sprendimus kartu!

Kaip Padėti Vaikui, Turinčiam Sunkų Elgesį?

• Ankstyva intervencija: Kuo anksčiau pradedama pagalba vaikui, tuo didesnė tikimybė, kad pavyks sumažinti sunkaus elgesio apraiškas ir pagerinti jo funkcionavimą.
• Individualizuotas planas: Kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl svarbu, kad pagalbos planas būtų pritaikytas prie jo individualių poreikių ir stiprybių.
• Nuoseklumas: Svarbu, kad tėvai, mokytojai ir kiti specialistai laikytųsi nuoseklaus požiūrio į vaiko elgesį ir taikytų tas pačias strategijas.
• Pozityvus sustiprinimas: Skatinkite ir girkite vaiką už teigiamą elgesį.
• Rutina ir struktūra: Vaikams, turintiems sunkaus elgesio problemų, svarbu turėti aiškią rutiną ir struktūrą, kuri padeda jiems jaustis saugiau ir sumažina nerimą.
• Bendradarbiavimas: Svarbu, kad tėvai bendradarbiautų su mokytojais, psichologais ir kitais specialistais, siekiant sukurti veiksmingą pagalbos planą.

Ką Daryti, Jei Įtariate, Kad Jūsų Vaikas Turi Autizmo Spektro Sutrikimą?

1. Kreipkitės į šeimos gydytoją arba vaikų neurologą: Jie gali atlikti pirminį vertinimą ir nukreipti pas specialistus, kurie diagnozuoja autizmo spektro sutrikimus.
2. Kreipkitės į psichologą arba psichiatrą: Jie gali atlikti išsamų vaiko raidos vertinimą ir nustatyti, ar jam yra autizmo spektro sutrikimas.
3. Ieškokite informacijos ir paramos: Yra daug organizacijų, kurios teikia informaciją ir paramą tėvams, auginantiems vaikus su autizmo spektro sutrikimais.

Literatūra ir Filmai, Padedantys Geriau Suprasti Autizmą

Yra daug knygų ir filmų, kurie gali padėti geriau suprasti autizmą ir jo poveikį vaikams ir jų šeimoms. Štai keletas pavyzdžių:

• Knygos:
  • Ellen Notbohm. Kiekvienas autistiškas vaikas norėtų, kad jūs žinotumėte dešimt dalykų.
  • S. J. Rogers, G. Dawson, L. A. Vismara knygos „Vaiko autizmas: ankstyvoji pagalba, kurią gali suteikti tėvai“.
  • Kate Wilde. Autistiško vaiko kasdiena.
  • Tony Attwood. Aspergerio sindromas. Išsamus vadovas.
  • Naoki Higašida. Kodėl taip mėgstu šokinėti. Vieno berniuko šauksmas autizmo tyloje.
• Filmai:
  • LIETAUS ŽMOGUS / RAIN MAN (1988)
  • MANO VARDAS KHANAS / MY NAME IS KHAN (2010)
  • TEMPL GRANDIN (2010)
  • MERĖ IR MAKSAS / MARY AND MAX (2009)
  • JUODAS BALIONAS / THE BLACK BALLOON (2008)
  • BENAS X / Ben X (2007)
  • SĄSKAITININKAS / THE ACCOUNTANT (2016)
  • AŠ ESU SEMAS / I AM SAM (2001)

tags: #psichologine #pagalba #tevams #auginantiems #sunkaus #elgesio