Šiandieninėje visuomenėje, kurioje nuolatinis stresas ir nerimas tampa vis didesne problema, psichologinė pagalba tampa vis svarbesnė. Vienuolynai, istoriškai buvę dvasinio atsinaujinimo ir ramybės oazėmis, taip pat gali atlikti svarbų vaidmenį teikiant psichologinę pagalbą. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios galimybės egzistuoja vienuolynuose teikiant psichologinę pagalbą, kaip jie gali padėti įveikti įvairius gyvenimo sunkumus ir kokie specialistai gali prisidėti prie šios pagalbos teikimo.
Dvasinis palydėjimas: kas tai?
Dvasinis palydėjimas skiriasi nuo psichologo ar psichoterapeuto pagalbos. Esama įvairių palydėjimų, ir kiekvienas jų savo laiku gali padėti, pavyzdžiui, mentoriaus palydėjimas profesinio tobulinimosi kelyje, psichologinė ir emocinė pagalba. Tačiau dvasinis palydėjimas yra dvasinis, ir šitas žodis parodo jo pobūdį. Šio palydėjimo metu išskirtinis dėmesys kreipiamas į tai, kaip, kur ir kada žmogaus gyvenime veikia Šventoji Dvasia, kur jo gyvenime atpažįstamas Dievo prisilietimas. Tai atpažinęs žmogus gali susiorientuoti, kur link kreipti savo gyvenimą, kur ieškoti paguodos, tvirtumo, atramos. Galima sakyti, kad dvasinis pokalbis yra laikas, kai nustatomas gyvenimo kompasas - Dievo kryptimi. Tai ieškojimo ir išsigryninimo laikas.
Dvasinis palydėjimas - tai ne patarimų ar sprendimų „supermarketas“ ir ne burtų lazdelė, kuria mostelėjus atsirastų tas vienintelis, pats geriausias sprendimas, išsukantis iš nemalonios situacijos (o dažnai tik to ir norime) ar iš karto padedantis tašką kančioms, blogiems santykiams. Dvasinis palydėjimas nėra skalpelis, tai kelionė, procesas. Labai svarbu suvokti, kad toje kelionėje keliaujama ne dviese, o trise - du žmonės keliauja kartu su Jėzumi. Pagalvokime apie Emauso mokinius, - kol jie keliavo dviese, buvo nuliūdę, ginčijosi ir klaidžiojo tarsi rūke. Evangelija pagal Luką sako: „Jų akys buvo kaip migla aptrauktos.“ Jie buvo pametę Dievą, praradę santykį, pasitikėjimą Jėzumi. O kai prie jų kelyje prisijungė Jėzus, jis atsiliepė į jų skausmą, grąžino viltį, atvėrė akis, ir jiems širdys suliepsnojo, jie įgavo jėgų toliau gyventi, apaštalauti, liudyti Dievo meilę.
Vienuolynų vaidmuo teikiant psichologinę pagalbą
Vienuolynai, kaip dvasiniai centrai, gali pasiūlyti unikalią aplinką psichologinei pagalbai. Jų ramybė, atsiribojimas nuo kasdienio šurmulio ir dvasinė atmosfera gali padėti žmonėms nurimti, susimąstyti apie savo gyvenimą ir atrasti naujų perspektyvų. Vienuolynuose dažnai dirba dvasininkai ir vienuoliai, kurie yra apmokyti klausyti, patarti ir teikti dvasinę pagalbą.
Dvasinė parama ir konsultacijos
Vienuolynuose teikiama dvasinė parama gali būti ypač naudinga žmonėms, išgyvenantiems sunkius gyvenimo etapus, tokius kaip netektis, liga, krizė ar dvasiniai ieškojimai. Dvasininkai ir vienuoliai gali padėti žmonėms suprasti savo jausmus, rasti prasmę ir viltį, taip pat stiprinti savo tikėjimą. Dvasinės konsultacijos gali apimti pokalbius, maldas, meditaciją ir kitas dvasines praktikas.
Taip pat skaitykite: Psichologiniai romanai
Ramybės ir atsinaujinimo vietos
Vienuolynai dažnai siūlo galimybę apsistoti trumpam laikui, kad žmonės galėtų atsiriboti nuo savo kasdienio gyvenimo ir skirti laiko sau. Toks atsiribojimas gali padėti sumažinti stresą, nerimą ir depresiją, taip pat suteikti galimybę susitelkti į savo dvasinį augimą ir asmeninį tobulėjimą.
Grupinės terapijos ir seminarai
Kai kurie vienuolynai organizuoja grupines terapijas ir seminarus, kuriuose žmonės gali dalintis savo patirtimi, mokytis naujų įveikos strategijų ir gauti paramą iš kitų žmonių, išgyvenančių panašius sunkumus. Tokie užsiėmimai gali būti ypač naudingi žmonėms, jaučiantiems vienatvę, izoliaciją ar socialinę atskirtį.
LSMU Kauno ligoninės kapelionų ir dvasinių asistentų veikla
LSMU Kauno ligoninėje dirba kapelionai ir dvasinės asistentės, kurie teikia dvasinę pagalbą pacientams ir personalui. Šie specialistai aplanko pacientus, domisi jų sveikata, išklauso jų rūpesčius ir teikia dvasinę paramą. Jie taip pat rūpinasi personalo sielovada, dalina Šv. Komuniją, kviečia kunigus Ligonių sakramentui ir meldžiasi kartu su pacientais už jų sveikatą.
Pavyzdžiui, sesuo P.N. domisi pacientų sveikata, atkreipia dėmesį į ilgiau esančius skyriuje, paklausia, ar gavo ligonių patepimą prieš operaciją. Ji siūlo jiems paskaityti ir savo knygų, nebūtinai susijusių su tikėjimu. Jei sužino, kad ligonis yra lyg ir tikintis, bet nemoka melstis, o gal dėl ligos primiršo, - palieka paveiksliuką su malda, kad pasimelstų bent už savo gydytoją. Sesuo P.N. paklausia ir dėl išpažinties, nes gijimo procesas ir fizinė sveikata labai priklauso nuo dvasinės būsenos: ar žmoguje nėra pykčio, baimės, neatleidimo. Ji meldžiasi kartu su pacientu tiesiog palatoje už jo sveikatą, sėkmę operacijos metu.
Dvasinė asistentė Kristina Šeštokienė, be ligonių lankymo, jų išklausymo, pokalbių su jais, teikiant nusiraminimą ir viltį, dalija Šv. Komuniją. Ji teigia, kad liga iškelia į paviršių daug skaudulių, pykčio, nesusitaikymo. K. Šeštokienė mano, kad kiekviena krizinė situacija įsileidžia nuraminimo, vilties suteikimo momentą. Fizinė negalia atveria galimybes pasireikšti dvasinei galiai.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Rokiškyje
Nukryžiuotojo Kristaus seserų kongregacijos veikla
Nukryžiuotojo Kristaus seserų kongregacija taip pat teikia dvasinę pagalbą žmonėms. Seserys kviečia visus norinčiuosius susisiekti telefonu ar per mesendžerį. Tos seserys, kurios neįsijungia į tiesioginius pokalbius, atlieka maldos tarnystę, aukoja savo maldas ir darbą už visus žmones, patiriančius sunkumų.
Sesuo Rima Malickaitė, CC, pasakoja, kas yra dvasinis palydėjimas, kodėl verta kreiptis dvasinės pagalbos ir kaip kuo viltingiau, ramiau išgyventi antrąjį karantiną. Ji teigia, kad žmonėms labai reikia kalbėti, išsakyti savo mintis, pasidalinti nerimu ar abejonėmis, o kartais ir džiaugsmu neturime su kuo pasidalinti.
Paliatyviosios medicinos svarba
Paliatyvioji medicina siejama su nemaloniais jausmais, neigiamais įsitikinimais, baimėmis. Dažnai tai atsiranda iš nežinojimo ir informacijos stokos. Paliatyvioji pagalba teikiama stacionare, sveikatos priežiūros įstaigose ar namuose. Pacientams gavusiems iš savo šeimos gydytojo siuntimą „Paliatyviai pagalbai“ pagal tam tikrus ligų kodus, priklauso nemokama pagalba.
VŠĮ „Kauno hospiso namai“ teikia pagalbą pacientų namuose. Į pacientų namus vyksta mobili komanda, kurią sudaro gydytoja, slaugytoja ir socialinė darbuotoja. Išsiaiškinus, to ko pacientas nori ir to, ko jam reikia, konkrečioms veikloms priskiriami savanoriai. Hospisas be medicininių paslaugų teikia pagalbą vienišumui ir baimėms nugalėti, orumo išlaikymo pagalbą, paskutinio noro išpildymo pagalbą, prisidedame prie kokybiškiausio likusio gyvenimo laiko išnaudojimo, pagalbos artimųjų slaugos įgūdžių apmokyme.
Kauno Hospiso namų savanorių koordinatorė Kristina Krasko teigia, kad kas daugiau jeigu ne mes padėsime sunkiai sergančiam, mirštančiam pacientui, o dažnai ir vienišam, pasijusti saugiam, pajusti, kad kažkam Jis rūpi, yra svarbus, Jo klausiama ir Jo klausoma.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Globejams
Savanorių vaidmuo teikiant pagalbą
Savanoriai atlieka svarbų vaidmenį teikiant pagalbą vienuolynuose ir kitose organizacijose. Jie padeda organizuoti renginius, teikia dvasinę paramą, lanko ligonius ir senelius, taip pat atlieka kitas svarbias užduotis. Savanoriavimas gali būti naudingas ne tik tiems, kuriems teikiama pagalba, bet ir patiems savanoriams, nes tai padeda jiems jaustis reikalingiems, prasmingiems ir bendruomeniškiems.
Patologinis nerimas
Baimė - viena iš žmogui būdingų emocijų. Kai ji nestipri, ji galbūt, kaip ir pyktis, tampa net tam tikru veiklos varikliuku. Tačiau neretai žmogus išgyvena stiprią baimę, kuri trukdo būti jam savo gyvenimo šeimininku: siekti, veikti, kurti. Tą baimę galim pavadinti nerimu ir jis yra dažna pas psichologą apsilankiusio žmogaus problema. Iš tiesų yra apmaudu, kai žinai, jauti, kad tavyje slypi daug didesnės galimybės, nei jas gali atskleisti ir panaudoti. Toks nerimas surakina, sukausto, uždaro, apvagia, atskiria, izoliuoja, nuskurdina, nužmogina. Kartais iš jo gimsta dirbtinis nuolankumas ar perdėta agresija. Nuolat jaučiamas nenusakomas, nepaaiškinamas pavojus ir ši pavojaus nuojauta trukdo savirealizacijai.
Patologinį nerimą galima įtarti, kai jauti, kad tavo pasiekimai yra riboti, palyginus su tavo galimybėmis, kai žinai, kad tavęs tai netenkina, pyksti ir net siunti ant savęs dėl to, bet kitaip negali, kai tarpusavyje konfliktuoja dvi nesuderinamos jėgos: kurti ir priešintis kūrybai, kai klaikiai norisi žengti iš komforto zonos ir lygiai taip pat stipriai norisi apsiriboti tik ja, kai sakai, kad atleidai, o visas virpi išvydęs tave skaudinusius žmones, kai sakai, kad nejauti, nors reakcijos išduoda, kad jausmai labai stiprūs, kai esi perdėtai geras, nors viduje neapsikenti, kai sakai viena, o darai kita ir nepastebi tokio savo elgesio prieštaringumo, kai niekaip negali suvokti kodėl taip pasielgei, nors žinai, kad to nenorėjai, kai vieną dieną sakai, kad myli, o kitą - atstumi, kai labai gerai matai kitame, bet nepastebi savyje, kai nori mylėti ir vengi artumo, kai nori išrėkti, bet laikai užspaudęs savyje, kai demonstruoji jėgą, bet ilgiesi savo silpnumo, kai atsiriboji, nors širdis plyšta nuo vienatvės, kai skaudini kitą, nors pats įsiskaudini labai greitai, kai su kitu elgiesi taip, kaip nenorėtum, kad su tavimi elgtųsi, kai bandai įtikti, nors trokšti keršyti ir triumfuoti, kai negali nė minutės išbūti vienas, nors jauti, kad tik tada pavyktų atrasti ryšį su savimi, kai esi perdėtai nerimastingas, nors vidus taip išsiilgęs ramybės, kai jautiesi paralyžiuotas, nors esi sveikas, kai jautiesi miręs, nors vis dar gyvas, kai prievartauji save būti kitokiu, o vidus beprotiškai ilgisi savasties, kai žaloji save, o nori būti priimtas ir mylimas, kai demonstruoji stiprybę, kad paslėptum perdėtą pažeidžiamumą, kai užleidi pirmumą kitam, nors reikalauji iš savęs pergalės, kai esi visas išsiderinęs, o pateiki save kaip vientisą ir harmoningą, kai pats netiki savo melu, bet sieki kitų patvirtinimo, jog tai tiesa, kai jauti, kad nebėra vilties tapti tokiu, koks privalėtum būti, nors iš tiesų esi praradęs viltį būti savimi, kai beprotiškai bijai, kad kažkas pamatys kaip bijai, nes demaskavimas to tolygus mirčiai.
Šitą sąrašą galima būtų tęsti be galo. O išvada visada būtų viena: mano elgesys veda mane į kančią. Pavargau nuo nuolat manyje tarpusavyje kovojančių jėgų: nesaugumas ir polėkis, atsitraukimas ir veržimasis, stovėjimas ir skrydis, sąstingis ir šuolis, užsidarymas ir atsivėrimas, vengimas ir rizika, skausmas ir malonumas, juoda ir balta, mirtis ir gyvenimas.
Pagalba sau ir kitiems
Svarbu rūpintis ne tik savo fizine, bet ir psichologine sveikata. Jei jaučiate, kad jums reikia pagalbos, nebijokite kreiptis į specialistus. Vienuolynai, ligoninės, psichikos sveikatos centrai ir kitos organizacijos gali pasiūlyti įvairias paslaugas, kurios padės jums įveikti sunkumus ir pagerinti savo gyvenimo kokybę. Taip pat svarbu nepamiršti, kad galite padėti ir kitiems žmonėms, kurie išgyvena sunkumus. Išklausykite juos, palaikykite ir padrąsinkite. Kartais net paprastas pokalbis gali padėti žmogui pasijusti geriau.
tags: #psichologine #pagalba #vienuolyne