Psichoterapija - tai psichologinis pagalbos ir gydymo būdas, taikomas reguliarių pokalbių su klientu metu. Šis metodas remiasi psichologinio žmogaus pasaulio tyrinėjimu, pažinimu, priėmimu ir keitimu. Straipsnyje aptariama, kas yra psichoterapijos sesija, kaip ji vyksta, kokie yra jos tikslai ir kam ji gali būti naudinga.
Kas Yra Psichoterapija?
Psichoterapija - tai psichologinis pagalbos, gydymo būdas žmogui. Psichoterapeutas (dažnai vadinamas „terapeutu“) šį būdą taiko reguliarių pokalbių su klientu metu. Šis pagalbos būdas remiasi psichologinio žmogaus pasaulio tyrinėjimu, pažinimu, priėmimu ir keitimu. Santykiai, asmenybių spalvos, žmogaus paties savęs patyrimas ir kylančios problemos yra labai įvairūs, bet psichologijos mokslas padeda tai suprasti kaip nuoseklią, pagrįstą tam tikrais dėsniais, sistemą.
Žmogaus dvasinis pasaulis nėra chaotiškas, jis turi aiškią struktūrą, priežastingumą, siekius ir motyvus. Deja, kartais to pasaulio dalys nesutaria viduje, kelia nerimą ar kitokius simptomus, lemia konfliktiškus ar nuviliančius santykius. Neretai, bent kiek pasigilinus, galima matyti lyg užkeiktus, vis pasikartojančius elgesio būdus ar situacijas, kurios veda link to paties rezultato - žmogus pasijunta nesėkmingas, nelaimingas, ištiktas nerimo, išsigandęs, praradęs santykius ar socialinę padėtį, sutarimą su savimi.
Psichoterapeutas yra specialistas, kuris turi atitinkamą išsilavinimą ir kvalifikaciją padėti klientui. Pavyzdžiui, psichodinaminės psichoterapijos, kuri Lietuvoje yra studijuojama Vilniaus universiteto podiplominių studijų programoje, studijos trunka 6 metus. Jų metu mokomasi teorijos, praktikos ir būsimasis terapeutas pats lankosi pas psichoterapeutą - ir tam, kad suprastų, kaip jaučiasi klientas savo kėdėje, ir tam, kad suprastų savo paties dvasinio pasaulio ypatybes.
Psichodinaminė psichoterapija remiasi klasikine psichoanalitine asmenybės samprata bei šiuolaikiniais požiūriais. Psichoterapija yra kilusi iš psichoanalizės. Žinoma, nuo XIX a. pabaigos, kai S. Freudas sukūrė pagrindinius psichoanalizės teiginius bei „gydymo kalbėjimu“ metodą, tolesni tyrinėjimai bei sukaupta patirtis, nuomonių įvairovė lėmė ir ženklius psichoterapijos pokyčius. Tačiau esminiai teiginiai, sakantys, kad didžioji žmogaus psichikos veiklos dalis yra pasąmoninga, kad elgesį lemia vidinis konfliktas tarp įvairių asmenybės aspektų, kad žmogus, siekdamas apsisaugoti nuo skausmingų išgyvenimų ar savigarbos praradimo, turi susiformavusius gynybos būdus, išlieka.
Taip pat skaitykite: Namų geštalto psichoterapija
Žmogaus psichika formuojasi vaikui augant, bendraujant su jį supančiais žmonėmis. Nuo to, kokį temperamentą paveldime, kokius santykius patiriame savo šeimoje ar šeimų kartose, mumyse sukuria santykių su savimi (pasitikėjimas, gebėjimas save nuraminti, paguosti) ir su kitais (matome kitus priešiškus, su jais reikia kovoti ar ypatingai globoti ir t.t) elgesio modelius. Šie modeliai būna tinkami vaikiškame amžiuje, bet ne visada padeda gyventi suaugus.
Psichoterapijos Metodo Taisyklės
Psichoterapijos metodo taikymas turi savo taisykles. Tam, kad būtų galima saugiai tyrinėti žmogaus dvasinį pasaulį, kuris anaiptol nėra paprastas, turi būti sukurtos ir atitinkamos sąlygos - kaip ir bet kuriai medicininei intervencijai ar sėkmingam bet kokios srities projektui. Terapeutas privalo užtikrinti konfidencialumą - nuo šios prievolės pagal psichoterapeuto darbo etiką jis atleidžiamas vaikų išnaudojimo atveju ar kai sužinoma, kad klientas planuoja kriminalinį nusikaltimą. Įprastai vieno susitikimo - sesijos - trukmė yra 45-50 min. Bendra psichoterapijos trukmė priklauso nuo problemos sudėtingumo (asmenybės sutrikimų atveju - trukmė skaičiuojama metais), kliento tikslų.
Pavyzdžiui, jei kliento istorijoje nutiko kažkoks įvykis, sukėlęs simptomą (nerimą ar kt.), o iki tol buvo sėkmingi santykiai, darbinė veikla, pasitenkinimas savo laisvalaikiu, savimi - galbūt užteks keleto - keliolikos susitikimų, suprasti ir pašalinti problemą. Bet jei išryškėja ilgą laiką trunkantys, pasikartojančias problemas keliantys asmenybės ar elgesio bruožai, sunkumai - jiems įveikti reikia daug laiko - nes jie ir susiklostė per ilgą laiką. Pirmiausia keletą susitikimų vyksta diagnostiniai pokalbiai, kol suprantama problemos esmė, jos ryšys su kliento gyvenimo istorija, galimybės pokyčiams. Jei terapeutas klientui, o klientas terapeutui „tinka“ (abu mato galimybę tolesniam darbui), kartu suformuluojami terapijos tikslai, aptariama terapijos trukmė. Sudaromas susitarimas - dažniausiai žodinis, gali būti ir raštu.
Labai svarbu suprasti, kad psichoterapija tikrai nemaža skiriasi nuo įprastų gydytojo - paciento santykių - kai pacientas ištiriamas, jam paskiriami vaistai ar operacija. Tokiu atveju pacientas yra pasyvus paslaugos ar procedūros vartotojas, jam lieka tik klausyti ir teisingai vykdyti gydytojo nurodymus. Psichoterapijoje rezultatas priklauso ne tik nuo psichoterapeuto kvalifikacijos, bet ir nuo kliento pastangų, motyvacijos. Klientas, siekdamas pokyčių, turi prisiimti pareigą bendradarbiauti, atvykti į susitikimus, laiku atsiskaityti.
Kaip Pasiruošti Pirmajam Susitikimui su Psichoterapeutu?
Prieš pirmąjį vizitą reikėtų apgalvoti, kokios priežastys paskatino kreiptis pagalbos. Kokie sunkumai jus kamuoja, kiek laiko jie trunka ir kaip veikia jūsų kasdienybę. Šie klausimai padeda geriau pasiruošti, nors aiškiai suformuluotų atsakymų tikrai nebūtina turėti. Galima užsirašyti klausimus, kuriuos norėtumėte užduoti psichoterapeutui, pavyzdžiui, apie jo darbo metodus, terapijos trukmę ar susitikimų dažnį. Taip pat pravartu suplanuoti laiką po sesijos - pirmasis susitikimas gali būti emociškai intensyvus ir išvarginti.
Taip pat skaitykite: VMPSC psichoterapija: kas tai?
Kaip Atrodo Pirmoji Psichoterapijos Sesija?
Pirmasis susitikimas dažniausiai skirtas pažinčiai. Terapeutas paprašys papasakoti apie save, gyvenimo kontekstą, sunkumus, su kuriais susiduriate. Tai ne apklausa, bet laisvas pokalbis, kurio metu specialistui svarbu suprasti žmogaus patirtis, poreikius ir lūkesčius. Taip pat pirmosios sesijos metu aptariama terapijos eiga: dažniausiai susitikimai vyksta kartą per savaitę, viena sesija trunka apie 60 minučių. Priklausomai nuo terapeuto pasirinktų metodų (pvz., kognityvinės elgesio terapijos, schemų terapijos ar kitų), gali būti pasiūlytos įvairios darbo formos. Pirmoji sesija gali būti ir šiek tiek nejauki, bet tai normalu. Svarbiausia stebėti, kaip jaučiatės šalia terapeuto, juk terapinis darbas prasideda nuo saugumo ir pasitikėjimo jausmo.
Kaip Vyksta Tolimesnės Psichoterapijos Sesijos?
Vėlesni susitikimai tampa nuosekliu procesu, kurio metu gilinamasi į žmogaus emocinius išgyvenimus, įsitikinimus, elgesio modelius ir santykius. Terapijos procesas yra lankstus ir orientuotas į individualų paciento poreikį.
Psichologas ar Psichoterapeutas: Kuo Skiriasi?
Svarbu suprasti, kad psichologas ir psichoterapeutas - tai ne visada tas pats. Kai kurie specialistai yra ir psichologai, ir psichoterapeutai. Jei terapeutas nėra psichologas, o prireikia psichologinio įvertinimo, tuomet galima kreiptis papildomai. Tačiau dažniausiai pakanka vieno kvalifikuoto specialisto, geras psichoterapeutas arba geras psichologas turėtų atliepti jūsų poreikius. Psichoterapiją vykdyti gali tik psichoterapeuto kvalifikaciją turintis specialistas. Labiau nei psichologas, psichoterapeutas kartu su klientu analizuoja jo psichologiją, jo vidinį, emocinį pasaulį, asmenybę bei jos formavimąsi, taip pat kitus gilesnius pasąmonės reiškinius. Psichoterapijos pagalba siekiama ne tik padėti klientui išspręsti konkrečias jo problemas, bet taip pat suteikti žinių ir įrankių šių ir kitų sunkumų sprendimui ateityje ir už terapijos bei psichoterapeuto kabineto ribų.
Kitaip nei psichologinis konsultavimas, kuris gali būti ir vienkartinis bei skirtas konkrečiai gyvenimo situacijai, situaciniam sunkumui spręsti, įprastai psichoterapija yra ilgalaikis procesas. Apie ją reikėtų galvoti būtent kaip apie procesą, o ne įvykį. Psichoterapija dažniausiai vyksta nuo 1 iki 3 kartų per savaitę ir gali tęstis nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių ar net metų.
Kam Skirta Psichoterapija?
Psichoterapija gali būti naudinga visiems patiriantiems įvairių psichologinių sunkumų gyvenime. Kai kurių psichinių sutrikimų atveju gali reikėti ir psichiatro pagalbos. Tokiais atvejais psichoterapija yra derinama su psichiatru paskirtu gydymu. Dalis į psichoterapija ateinančių žmonių neturi konkrečių nusiskundimų, bet nori geriau save pažinti, įgauti žinių bei gebėjimų ir toliau save analizuoti nepriklausomai nuo psichoterapeuto. Vienos sudėtingiausių problemų, kurių išsprendimas užtrunka ilgiausiai yra asmenybės sutrikimai. Iš jų kyla sunkumai, kurių išspręsti neįmanoma kažkuriuo lygmeniu nekeičiant neigiamas patirtis sąlygojančių asmenybės aspektų. Trečioji sritis, kur psichoterapija gali būti naudinga yra konkrečios, situacinės problemos. Palyginus su asmenybės sutrikimų atveju, tokia psichoterapija vidutiniškai trunka daug trumpiau. Jos metu gali būti skiriama mažiau dėmesio gilesnei analizei, labiau koncentruojantis į konkrečius elgesio pokyčius.
Taip pat skaitykite: Jameso Bugentalio psichoterapija
Situacijos, Kai Verta Pagalvoti Apie Psichoterapiją
Žmonės dažniausiai kreipiasi dėl psichoterapijos, kai:
- Jaučia depresiją, nerimą, pyktį ar nuolatinį stresą.
- Išgyvena skyrybas, netektį ar krizinį periodą.
- Susiduria su santykių problemomis ar savivertės trūkumu.
- Nori geriau suprasti save ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Jei jaučiate bejėgiškumą, sunkiai susikaupiate ar nerimaujate be aiškios priežasties - tai ženklas, kad psichoterapija gali padėti.
Psichoterapijos Nauda
- Emocinė parama: Psichoterapija sukuria saugią ir palaikančią erdvę, kurioje pacientas gali atvirai kalbėti apie savo jausmus, mintis ir problemas.
- Gerovės gerinimas: Psichoterapija gali žymiai pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę. Ji padeda sumažinti nerimą, depresiją, stresą ir kitus neigiamus jausmus.
- Problemų sprendimas: Psichoterapija padeda žmonėms rasti sprendimus savo problemoms. Psichoterapeutas padeda pacientui analizuoti savo mintis ir elgesį, kad būtų galima rasti veiksmingus sprendimus.
- Savęs suvokimas: Psichoterapija padeda geriau suprasti save. Tai apima suvokimą apie savo jausmus, mintis ir elgesį bei jų poveikį gyvenimui. Šis suvokimas gali padėti priimti geresnius sprendimus ir gyventi labiau sąmoningai.
- Tarpusavio santykių gerinimas: Psichoterapija gali padėti pagerinti tarpusavio santykius. Tai gali būti tiek asmeniniai santykiai, tiek santykiai darbe ar kitose socialinėse situacijose. Psichoterapeutas padeda suprasti, kaip mūsų elgesys veikia kitus ir kaip galime keisti savo elgesį, kad santykiai būtų geresni.
Psichoterapijos Rūšys
Yra keletas skirtingų psichoterapijos tipų, o kai kurie tipai gali geriau veikti esant tam tikroms problemoms. Terapeutai gali derinti skirtingų metodų elementus, kad geriausiai atitiktų gydomo asmens poreikius.
- Kognityvinė elgesio terapija (KET) padeda žmonėms nustatyti ir pakeisti mąstymo ir elgesio modelius, kurie yra žalingi arba neveiksmingi, pakeičiant juos tikslesnėmis mintimis ir funkciniu elgesiu. Tai gali padėti žmogui sutelkti dėmesį į dabartines problemas ir jų sprendimo būdus.
- Geštalto psichoterapija kurioje stengiamasi suprasti, kaip klientas žvelgia į pasaulį ir kaip organizuoja savo gyvenimą, atkreipiant dėmesį dėmesį į momentus, kuriuose klientas nuslopinami impulsai ar kitaip nutraukiamas kontaktas su psichoterapeutu.
- Dialektinė elgesio terapija yra specifinė kognityvinio elgesio terapijos rūšis, padedanti reguliuoti emocijas. Ji dažnai naudojama žmonėms, turintiems lėtinių minčių apie savižudybę, ir žmonėms, sergantiems ribiniais asmenybės sutrikimais, valgymo sutrikimais ir PTSD, gydyti.
- Psichodinaminė terapija remiasi idėja, kad elgesiui ir psichinei gerovei įtakos turi vaikystės patirtis ir netinkamos pasikartojančios mintys ar jausmai, kurie yra nesąmoningi.
- Psichoanalizė yra intensyvesnė psichodinaminės terapijos forma. Užsiėmimai paprastai vyksta tris ar daugiau kartų per savaitę.
- Humanistinė egzistencinė psichoterapija kurioje nesiekiama pakeisti žmogaus charakterio, jo prigimties, ar gyvenimo realybės. Tačiau egzistencinė psichoterapija gali padėti žmogui priimti gyvenimą bei patį save, skatina rinktis, kaip gyventi susidūrus su gyvenimo keliamais reikalavimais.
- Palaikomojoje terapijoje naudojami nurodymai ir padrąsinimas, siekiant padėti pacientams plėtoti savo išteklius.
Kaip Rasti Tinkamą Psichoterapeutą?
Kadangi psichoterapija yra gydymo metodas paremtas bendravimu ir žmogišku ryšiu tarp kliento ir terapeuto, santykis tarp abiejų pusių yra sėkmingos terapijos pamatas. Todėl labai svarbu, kad klientas pasitikėtų terapeutu, nebijotų jam atsiverti. Nesant pasitikėjimą sąlygojančio ryšio tarp kliento ir terapeuto, pastarajam neužtikrinant saugios terapinės aplinkos ir konfidencialumo, terapija negalės vykti sėkmingai. Svarbu rinktis terapeutą ne tik pagal paslaugos kainą ar lokaciją, bet ir pagal jo kvalifikaciją bei požiūrį į darbą. Terapinis ryšys labai svarbu, todėl verta susirasti specialistą, su kuriuo jausitės saugiai ir būsite išgirsti.
Patarimai, Kaip Išsirinkti Psichoterapeutą
- Patikrinkite kvalifikacijas: Įsitikinkite, kad psichoterapeutas turi atitinkamą išsilavinimą ir licenciją praktikuoti.
- Paklauskite rekomendacijų: Galite paprašyti draugų, šeimos narių arba gydytojų rekomendacijų.
- Pasikalbėkite prieš pradedant terapiją: Daugelis psichoterapeutų siūlo pirmąją konsultaciją, kurioje galite susipažinti ir įvertinti, ar jausitės patogiai su šiuo specialistu.
- Atsižvelkite į specialisto specializaciją: Kai kurie psichoterapeutai specializuojasi tam tikrose srityse, pavyzdžiui, traumų gydyme, porų terapijoje arba priklausomybių gydyme.
Grupinė Psichoterapija
Grupinė psichoterapija - tai psichoterapijos metodas, sudarantis sąlygas savo problemas spręsti panašių išgyvenimų, bei patirties turinčių žmonių grupėje, plačiai paplitęs pasaulyje. Grupę, dažniausiai, veda vienas arba keli psichoterapeutai. Dalyvių skaičius įprastai būna 8 - 15 dalyviai. Sesijų trukmė 60-90 min. Pirmųjų sesijų metu yra susitariama dėl taisyklių. Taisyklės yra svarbi efektyvaus darbo dalis. Dalyviai dažniausiai susirenka kartą per savaitę, tačiau, priklausomai nuo grupės tikslų, naudojamų metodų ir t. t. sesijos gali vykti ir kitokiais intervalais. Prieš pradedant lankyti grupę, individualių pokalbių metu, klientas įsipareigoja grupėje laikytis konfidencialumo principo.
Psichoterapinėje grupėje klientas terapeuto dėmesio gauna gerokai mažiau, nei asmeninėje terapijoje, bet grupinė terapija gali būti ne ką mažiau intensyvi, nes reaguojančių į dalyvio pasidalinimus, „atspindinčių“ juose yra kur kas daugiau, nei vienas terapeutas. Be to, kiti nariai, dalindamiesi savo patirtimis, ne retai užkabina jums ne tik aktualias, bet ir nuo savęs gerai slepiamas jums aktualias temas. Grupinės psichoterapijos efektyvumas įrodytas sergant depresija, nerimu, potrauminio streso atvejais, gydant priklausomybės ligas, ar tiesiog siekiant asmenybės augimo. Grupinė psichoterapija efektyvi sprendžiant tarpasmeninių santykių problemas, esant žemai savivertei, bei nepasitikėjimu savimi.
Ar Grupinė Terapija Tinka Jums?
Grupinė psichoterapija siekia skatinti asmenybės tobulėjimą, realesnį savęs ir kitų supratimą, moko nuoširdesnių santykių su kitais žmonėmis, sprendžia asmenines ir tarpasmeninių santykių problemas. Tačiau, nors grupės privalumų yra daug ir ji gali padėti dideliam skaičiui žmonių, visgi ji tinka ne visiems. Ar psichoterapija grupėje yra tikslinga, ar ji duos norimos naudos?
Konfidencialumas Psichoterapijoje
Psichologo darbe konfidencialumas yra labai svarbus. Tai yra psichologų ir psichoterapeutų profesinės etikos kodekso dalis. Psichologai, pažeidžiantys paciento konfidencialumą, rizikuoja ateityje prarasti gebėjimą praktikuoti psichologiją. Kad psichoterapija būtų kuo veiksmingesnė, turite būti atviri ir nuoširdūs apie savo privačias mintis ir elgesį. Tai gali sugadinti nervus, bet jūs neturite jaudintis, kad jūsų psichologas dalinsis jūsų paslaptimis su niekuo, išskyrus pačias ekstremaliausias situacijas.
Kada Užbaigti Psichoterapiją?
Psichoterapija nėra įsipareigojimas visam gyvenimui. Jūs ir jūsų psichoterapeutas kartu nuspręsite, kada būsite pasirengę baigti psichoterapiją. Vieną dieną suprasite, kad problemos, kuri atvedė jus į psichoterapiją nebeliko, arba su ja išmokote tvarkytis. Arba galbūt sulauksite teigiamų atsiliepimų iš aplinkinių. Arba ir tai, ir tai. Kartu su psichologu įvertinsite, ar pasiekėte proceso pradžioje užsibrėžtų tikslų.
Kas Atsitinka Pasibaigus Psichoterapijai?
Galbūt norėsite dar kartą susitikti su savo psichologu praėjus kelioms savaitėms ar mėnesiams po psichoterapijos pabaigos, kad pasidalintumėte, kaip jums sekasi. Jei viskas gerai, galėsite užbaigti psichoterapijos seansus. Ir nemanykite, kad psichoterapija turi pradžią, vidurį ir pabaigą. Galite išspręsti vieną problemą, susidurti su nauja gyvenimo situacija ir pajusti, kad įgūdžius, kurių išmokote per paskutinį gydymo kursą, reikia šiek tiek pakoreguoti. Tiesiog vėl kreipkitės į savo psichologą. Juk jis ar ji jau žino jūsų istoriją. Jums gali prireikti „pastiprinimo“ sesijos, kad sustiprintumėte tai, ko išmokote praėjusį kartą. Galvokite apie tai kaip apie psichinės sveikatos patobulinimą.
tags: #psichoterapijos #sesija #vikipedija