Gera ir stabili darbuotojų emocinė sveikata yra vienas iš svarbiausių organizacijos sėkmės veiksnių. Darbuotojai, kurie yra patenkinti savo gyvenimu ir savimi, geba susidoroti su stresu ir yra emociškai stabilūs, yra produktyvesni, kuria stipresnius tarpusavio ryšius organizacijoje ir labiau prisideda prie įmonės bei visuomenės gerovės kūrimo. Tačiau pastarojo laikotarpio iššūkiai, tokie kaip COVID pandemija, nestabili politinė padėtis pasaulyje ir greitėjantis gyvenimo tempas, neigiamai veikia žmonių emocinę būklę.
Emocinis nerimas darbe: iššūkiai ir statistika
Jau nuo 2015 metų pastebima tendencija, kad darbuotojų nerimas darbe didėja, ir šis skaičius nuolat auga. Pastarųjų metų tyrimų duomenimis, šis skaičius jau viršijo 50 proc., o tarp aukštesnes pareigas užimančių darbuotojų ir įvairių sektorių vadovų šis skaičius siekia net 73 proc. „Sprinter“ atlikta apklausa parodė, kad kuo daugiau profesinių atsakomybių turi žmonės ir kuo aukštesnes pajamas jie gauna, tuo daugiau streso dėl darbo jie patiria.
Deja, ne visose šiuolaikinėse organizacijose darbuotojai linkę kalbėtis apie patiriamas problemas darbe, savo savijautą, patiriamą įtampą bei augantį nerimo jausmą. Paprastai žmonės nenori dalintis savo emocine būkle su bendradarbiais ar atsakingais asmenimis, kurie padėtų užkirsti kelią ir padėti darbuotojui jaustis geriau. Daugiau nei pusė „Sprinter“ apklausoje dalyvavusių asmenų sutiko su teiginiu, kad emocinių sunkumų atskleidimas gali pakenkti jų karjerai, o beveik 60 proc. teigė iš darbdavio jaučiantys lūkestį darbe visada elgtis „taip, tarsi viskas yra gerai“.
Naujausia reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta visuomenės apklausa atskleidė, kad tik penktadalis - 20 proc. - darbuotojų jaučia, kad darbdavys rūpinasi jų emocine sveikata. Taigi, organizacijoms būtina į tai atsižvelgti ir dėti pastangas į darbuotojų emocinės sveikatos gerinimą. Įmonės turi ieškoti būdų, kaip sumažinti šią stigmą, skatinti atvirumą bei reikiamų paslaugų prieinamumą darbuotojams, patiriantiems emocinę įtampą darbe.
Psichikos sveikatos sunkumai Lietuvoje ir Europoje
Skaičiuojama, jog Lietuvoje apie 3,5 proc. žmonių patiria psichikos sveikatos sunkumų. Tačiau tai - tik oficiali statistika. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, psichikos sveikatos sunkumus bent kartą per gyvenimą patiria bent 1 iš 4 žmonių. Daugybė žmonių, turinčių psichikos sveikatos problemų, niekur nesikreipia ir negauna pagalbos, tad nepatenka ir į oficialią statistiką.
Taip pat skaitykite: Psichologiniai romanai
Panašios tendencijos atsiskleidžia ir vertinant psichikos sveikatos situaciją Lietuvos darbovietėse. Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas 2015 m. atliko šeštąjį Europos darbo sąlygų tyrimą, per kurį buvo apklausti 44 000 darbuotojų 35 šalyse įvairiais su darbu susijusiais klausimais. Europos darbo sąlygų tyrimo metu Lietuvoje nustatyti itin aukšti emocinio nerimo darbo vietoje rodikliai. Duomenys rodo, kad beveik pusė Lietuvos darbuotojų darbe patiria emocinį nerimą - nuo 25 iki 75 proc. laiko darbe. Tai didžiausias procentas lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis. 6 proc.
Darbe patiriami psichikos sveikatos sunkumai lemia mažesnį darbuotojų produktyvumą, absenteizmą (nebuvimą darbe), prezenteizmą (ėjimą į darbą jaučiantis blogai) ir kitas problemas.
Psichikos sveikatos gerovės vadovas darbovietėms
Siekiant atliepti organizacijų, norinčių kurti psichologinę ir emocinę gerovę darbe, poreikius, išleistas psichikos sveikatos ekspertės Karilės Levickaitės parengtas gerosios praktikos vadovas „Psichikos sveikata darbe“. Leidinyje pateikiamas psichikos sveikatos apibrėžimas bei svarbiausi jos aspektai, aptariama geros psichikos sveikatos nauda visuomenei, darbuotojams ir organizacijoms, pateikiami gerosios praktikos pavyzdžiai ir patarimai, kaip kurti psichikos sveikatai palankią kultūrą organizacijoje, kaip suteikti pagalbą darbuotojams, patiriantiems psichikos sveikatos sunkumų, kokias priemones pasirinkti, kad organizacijos atsakas į psichikos sveikatos sunkumus būtų strateginis ir gerai suplanuotas. Vadovas išleistas vykdant projektą „Pokytis versle, viešajame sektoriuje, visuomenėje - nauji standartai diskriminacijos mažinimui“ Nr.
Patarimai vadovams, norint užtikrinti gerą darbuotojų emocinę sveikatą darbe
Tiek skyrių vadovai, tiek personalo specialistai turi ieškoti būdų, kurie padėtų darbuotojams darbe jaustis geriau. Štai keletas patarimų, kaip pagerinti darbuotojų emocinę sveikatą darbe:
- Glaudi tarpusavio komunikacija: Drąsinkite ir skatinkite savo darbuotojus kalbėtis, dalintis savo jausmais ar įžvalgomis ne tik darbiniais, bet ir asmeniniais klausimais. Efektyviausi yra asmeniniai pokalbiai, nes didesniame kolegų rate darbuotojai tikriausiai neišdrįs atvirauti. Tokie pokalbiai reikalingi ne tik darbuotojams, bet ir vadovams - jie skatina glaudesnį tarpusavio ryšį, kuria pasitikėjimo atmosferą, bendrystės jausmą ir skatina abipusį pažinimą bei lojalumą.
- Darbuotojų kaitos rodiklių stebėjimas: Vadovai turėtų atkreipti dėmesį į darbuotojų įsitraukimo bei kaitos rodiklius. Jei darbuotojų kaita yra labai didelė, tuomet reikėtų paanalizuoti šiuos duomenis ir ieškoti priežasčių bei būdų, kaip išlaikyti darbuotojus ilgesnį laiką. Darbuotojų kaita yra daug laiko bei finansinių resursų reikalaujantis procesas. Tinkamą darbuotoją rasti bei sutaupyti finansinius kaštus organizacijai gali padėti personalo atrankos įmonės, kurioje dirba tos srities profesionalai, turintys daug patirties žmogiškųjų resursų valdyme.
- Darbuotojų elgsenos stebėjimas: Nuolatinis ryšio kūrimas su darbuotojais, buvimas arti jų vadovams yra labai naudingas - taip galima iš anksto pastebėti ženklus, kurie signalizuoja apie pakitusią darbuotojo savijautą, artėjantį perdegimą ar nerimą. Laiku užkirtus kelią problemos gilėjimui ir radus tinkamas priemones, galima išvengti rimtesnių pasekmių.
Kiti patarimai organizacijoms:
- Kurkite saugią aplinką: Darbuotojai turi jaustis saugūs kalbėti apie savo emocinę būseną be baimės dėl stigmos ar neigiamų pasekmių. Vadovai turėtų aktyviai skatinti atvirumą, dalytis savo patirtimi ir rodyti pavyzdį.
- Investuokite į psichologinę gerovę: Įmonės vis dažniau investuoja į darbuotojų psichologinę gerovę - nuo konsultacijų su specialistais iki prenumeratų emocinės sveikatos platformoms. Svarbu, kad ši pagalba būtų lengvai pasiekiama, konfidenciali ir neformalizuota.
- Organizuokite mokymus: Emocinė sveikata nėra įgimta - ją galima (ir reikia) lavinti. Organizacijos turėtų rengti mokymus apie streso valdymą, emocinį intelektą, darbo ir gyvenimo balansą.
- Suteikite daugiau autonomijos: Vienas iš veiksmingiausių būdų padėti darbuotojams - suteikti daugiau autonomijos jų laikui. Galimybė dirbti lanksčiai ar nuotoliniu būdu padeda sumažinti stresą, gerina koncentraciją ir leidžia labiau prisitaikyti prie individualių poreikių.
- Įrenkite poilsio zonas: Net ir trumpi pertraukų momentai gali turėti didelį poveikį emocinei būklei. Biuruose verta įrengti tylos zonas, poilsio kambarius ar net meditacijos erdves.
- Skatinkite fizinį aktyvumą: Kūnas ir protas yra neatskiriami. Siūlydami sporto abonementus, dalyvaudami bendrose fizinio aktyvumo iniciatyvose ar įtraukdami trumpas mankštas į darbo dieną, įmonės prisideda prie emocinės pusiausvyros.
- Stebėkite emocinį klimatą: Anoniminės apklausos ar emocinės būklės stebėjimo aplikacijos padeda suprasti bendrą darbuotojų emocinį klimatą. Tai leidžia įmonėms ne tik stebėti tendencijas, bet ir laiku reaguoti į iššūkius.
- Kurkite bendruomeniškumą: Socialiniai ryšiai darbe stipriai veikia emocinę sveikatą. Organizacijos gali kurti bendruomeniškumo jausmą per neformalius renginius, komandų formavimo veiklas ar mentorystės programas.
- Įsiklausykite į darbuotojus: Kai darbuotojai jaučiasi išgirsti ir matomi, jų emocinė būsena natūraliai gerėja. Svarbu reguliariai rinkti grįžtamąjį ryšį, įtraukti darbuotojus į sprendimų priėmimą bei parodyti, kad jų nuomonė turi vertę.
- Nuolat tobulinkite strategijas: Emocinė sveikata - tai ne statiškas rodiklis. Organizacijos turėtų nuolat peržiūrėti savo veiksmų planus, atsižvelgdamos į darbuotojų poreikius ir išorinės aplinkos pokyčius.
Vadovų emocinė sveikata - paties vadovo atsakomybė
Vadovų emocinė sveikata darbe yra labai svarbus veiksnys, lemiantis kolektyvo darną bei ilgalaikę organizacijos sėkmę. Tačiau gan dažnai vadovo emocinė būklė darbinėje aplinkoje lieka antrame plane. Dažniausiai organizacijoje prioretizuojami pačių darbuotojų poreikiai, dėmesys skiriamas jų psichologinės būklės gerinimui, o vadovo emocinė sveikata lieka paties vadovo atsakomybėje.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Rokiškyje
Statistika šioje srityje - gan liūdna. Beveik trys ketvirtadaliai šiuolaikinėse organizacijose dirbančių vadovų jaučia stiprų emocinį nerimą darbe. Įtin didelė problema tarp vadovaujančių asmenų yra nuolatinio perdegimo jausmas, nepakankamas poilsio režimas. Deja, bet pati vadovo pozicija yra pastoviai kelianti įtampą: lyderio darbas yra orientuotas į nuolatinį tikslų ir gerų rezultatų siekimą, vertės kūrimą, sėkmingą darbą su komanda bei visapusišką jos priežiūrą. Vadovo pozicija reikalauja nuolatinio augimo, tobulėjimo ir pastangų, ir neradus tinkamo darbo ir poilsio balanso, ilguoju laikotarpiu tai gali sekinti ir iššaukti rimtas sveikatos bėdas. Dėl nuolatinės įtampos darbe gali atsitikti ir dažnesni nerimo, pykčio priepuoliai, padidinta kontrolė ir reikalavimai iš komandos, arogancija, nepasitenkinimo jausmas, o tai kelia įtampą kolektyve.
Tarp vadovų gana dažnas ir vienišumo jausmas. 2019 m. Harvardo Business Review atliktos apklausos duomenimis, net 50 proc. organizacijos lyderių jaučiasi vieniši. Jie neturi su kuo pasikalbėti apie savo jausmus, bijo tapti atviri ir pažeidžiami, prarasti savo įtakos galią. Tai skatina vienišumo jausmą, užsidarymą. Dar vienas gan dažnas palydovas lyderių kasdienybėje - ilgalaikės ligos ir vaistai. Daugelis vadovų skundžiasi aukštu kraujospūdžiu, širdies ar psichikos ligomis, nuolat vartoja vaistus nuo nemigos, nerimo ar kitų sveikatos sutrikimų.
Patarimai vadovams, kaip gerinti savo emocinę sveikatą:
- Raskite balansą tarp darbo ir poilsio: Poilsis yra būtinas organizmo „persikrovimui“ ir jėgų atstatymui, energijos lygio pakėlimui.
- Užsiimkite aktyvia fizine veikla: Kasdien nors trumpam užsiimkite aktyvia fizine veikla. Tokio įpročio formavimas įtin naudingas bendrai organizmo būklei palaikyti, gerina miegą ir nuotaiką, kelia energijos lygį.
- Skirkite pakankamai laiko miegui: Miegui, kuris būtinas sveikai organizmo būklei palaikyti.
- Vartokite geros kokybės maistą: Valgykite reguliariai ir skirkite laiko valgymo procesui.
- Reguliariai atlikite sveikatos patikrą: Bei reikalingus tyrimus, vartokite maisto papildus, vykdykite savo gydytojo paskirtas rekomendacijas.
- Stebėkite savo organizmo energijos būklę: Ir planuokite savo dienotvarkę pagal individualų savo organizmo ritmą. Svarbiausias, aktyvaus dėmesio ir jėgų reikalaujančias užduotis atlikite tuomet, kai jaučiatės produktyviausi, energingiausi.
- Stebėkite savo savijautą: Išgirskite organizmo siunčiamus signalus, laiku atkreipkite į juos dėmesį. Rūpinkitės savo emocine sveikata: raskite patikimą žmogų, kuris galėtų išklausyti ir palaikyti jus sunkioje situacijoje, arba reguliariai lankykitės pas psichologijos specialistą, kuris laiku suteiks reikiamą palaikymą ir pagalbą.
Stresas darbe: priežastys, pasekmės ir valdymo būdai
Šiuolaikinėje visuomenėje, kurioje greitai besikeičianti informacija ir spartus gyvenimo tempas, daugelis žmonių patiria stresą. Sveikata ir darbas yra glaudžiai susiję. Stresas darbe gali sukelti įvairius sveikatos sutrikimus, tokius kaip depresija, nemiga, padidėjęs kraujospūdis, širdies ir kraujagyslių ligos ir kt. Todėl svarbu suprasti, kaip stresas darbe veikia žmogaus organizmą ir kaip jį galima valdyti.
Darbo stresas gali kilti dėl įvairių priežasčių, tokių kaip pernelyg didelis darbo krūvis, netinkamas vadovavimas, konfliktai su kolegomis, darbo nesaugumas ir kt. Norint užkirsti kelią stresui darbo vietoje ir pagerinti darbuotojų sveikatą, organizacijos turėtų imtis tam tikrų veiksmų. Tai gali būti mokymai, skirti darbuotojams streso valdymo įgūdžių tobulinti, darbo vietos ergonomikos gerinimas, darbo laiko organizavimo patobulinimas ir kt.
Vis dėlto, reikia paminėti, kad stresas gali būti ir teigiamas. Kai žmogus patiria trumpalaikį stresą, jis gali padidinti savo energijos lygį ir pagerinti savo darbo efektyvumą.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Globejams
Darbo krūvis ir emocinė būklė
Darbo krūvis yra vienas iš svarbiausių veiksnių, kurie gali sukelti stresą darbo aplinkoje. Tai yra susiję su darbuotojų darbo našumu, laiko valdymu ir atsakomybe. Darbo krūvio poveikis gali būti skirtingas priklausomai nuo darbo pobūdžio ir reikalavimų. Pavyzdžiui, darbo krūvis gali būti susijęs su fiziniais reikalavimais, kaip ilgas sėdėjimas, pakartotiniai judesiai ar sunki kroviniai. Darbo krūvis gali turėti neigiamos įtakos darbuotojų sveikatai ir gerovei. Tai gali apimti fizinę ir psichologinę sveikatą. Darbo krūvio poveikis gali būti sumažintas naudojant tinkamas darbo organizavimo strategijas ir priemones. Tai gali apimti efektyvų laiko valdymą, darbo krūvio balansavimą ir darbo užduočių paskirstymą.
Stresinė darbo aplinka gali turėti neigiamą poveikį darbuotojų emocinei būklei. Nors kiekvienas žmogus reaguoja skirtingai į stresą, yra keletas bendrų emocinių reakcijų, kurias patiria dauguma žmonių. Stresinė darbo aplinka gali būti susijusi su didesniu darbo krūviu, nepakankamu darbo užmokestiu, nepakankamu laiko valdymu ir netinkamomis darbo sąlygomis. Norėdami sumažinti streso lygį darbo vietoje ir pagerinti darbuotojų emocinę būklę, darbdaviai gali imtis keleto priemonių.
Darbo reikalavimai taip pat gali reikalauti didelės fizinės jėgos arba fizinio atsparumo. Darbo reikalavimų laipsnis ir rūšys gali skirtis priklausomai nuo darbo pobūdžio ir sektoriaus. Gydytojai yra vieni iš labiausiai stresą patiriančių specialistų darbe. Jų darbas yra susijęs su ne tik pacientų gydymu, bet ir jų sveikatos būklės stebėjimu, diagnozavimu, gydymo planų sudarymu ir įgyvendinimu. Stresinėje aplinkoje gydytojai dažnai patiria didelį spaudimą, nes jie turi atlikti savo darbą greitai, efektyviai ir tiksliai. Jie taip pat turi susidoroti su daugybe skirtingų situacijų, kurios gali būti emocionaliai sunkios ar net pavojingos. Gydytojų vaidmuo stresinėje aplinkoje taip pat apima pacientų emocinę ir psichologinę paramą. Jie turi gebėti suprasti pacientų poreikius ir jų sveikatos būklę, o taip pat ir padėti jiems susidoroti su stresu ir nerimu, kuriuos jie patiria dėl savo sveikatos problemų. Be to, gydytojai taip pat yra atsakingi už savo darbo aplinkos saugumą ir sveikatą. Jie turi laikytis saugos protokolų, kad išvengtų bet kokių nelaimingų atsitikimų, ir užtikrinti, kad jų darbo aplinka būtų saugi ir sveika. Vis dėlto, gydytojai turi būti gerai parengti ir pasiruošę dirbti stresinėje aplinkoje, kad galėtų atlikti savo darbą efektyviai ir saugiai.
Tyrimų duomenys apie stresą darbe
Tyrimas atskleidė, kad dauguma respondentų yra patyrę stresinę patirtį darbe. Apklaustiems darbuotojams teko susidurti su sunkiomis situacijomis, kurios kėlė stresą ir nerimą. Be to, daugelis respondentų pranešė, kad darbo aplinka yra stresinė. Remiantis tyrimo duomenimis, dauguma respondentų sugebėjo susidoroti su stresinėmis situacijomis darbe. Tačiau dalis respondentų pranešė, kad stresas darbe daro neigiamą poveikį jų fiziniam ir psichologiniam sveikatai. Be to, tyrimas parodė, kad respondentai, kurie turėjo didesnę patirtį stresinėje darbo aplinkoje, dažniau patiria fizinę ir psichologinę įtampą. Vis dėlto, reikia paminėti, kad tyrimas atskleidė ir teigiamus aspektus. Keli respondentai pranešė, kad stresinė patirtis padeda jiems tobulėti, išmokti naujų įgūdžių ir gerinti savo darbo rezultatus.
Darbo stresas gali turėti neigiamą poveikį darbuotojų fizinei ir psichinei sveikatai. Viena iš hipotezių yra ta, kad darbo stresas gali sukelti didesnę riziką susirgti tam tikromis ligomis. Ši hipotezė grindžiama tuo, kad stresas gali slopinti imuninę sistemą ir padidinti uždegimų riziką organizme. Kitas hipotezė yra ta, kad darbo stresas gali sukelti padidėjusią depresijos ir nerimo riziką. Dar viena hipotezė yra ta, kad darbo stresas gali sukelti padidėjusią riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
Vadovo parama ir darbo vietos kūrimas
Vadovo parama yra vienas iš svarbiausių veiksnių, kuris gali padėti sumažinti stresą darbe. Tai yra dėl to, kad vadovo parama gali padėti darbuotojams jaustis vertinamiems ir palaikyti jų pasitikėjimą savimi. Vadovo parama gali apimti daugybę skirtingų veiksmų, pvz., atvirumą, supratingumą, kantrybę ir pasitenkinimą darbu. Vadovo parama taip pat gali apimti mokymus ir mokymus, kurie padeda darbuotojams geriau suprasti savo darbo reikalavimus ir pagerinti jų gebėjimus. Tačiau vadovo parama taip pat gali būti stoka, o tai gali padidinti streso lygį darbo vietoje. Vis dėlto, vadovo parama yra svarbus veiksnys, kuris gali padėti sumažinti stresą darbe ir pagerinti darbuotojų gerovę.
Darbo vietos kūrimas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, kurie gali padėti sumažinti stresą darbo vietoje. Pirma, darbo vietos turėtų būti kuo patogesnės ir ergonomiškesnės. Tai reiškia, kad darbuotojai turėtų turėti patogias kėdes ir staliukus, tinkamai sumontuotus monitorius ir tinkamai apšviestas darbo vietas. Antra, darbo vietos turėtų būti kuo mažiau triukšmingos ir stresinės. Tai reiškia, kad darbuotojai turėtų turėti galimybę dirbti ramioje ir tyliai aplinkoje. Trečia, darbo vietos turėtų būti kuo saugesnės. Tai reiškia, kad darbuotojai turėtų turėti saugias darbo priemones ir prietaisus, tinkamai apsaugotas darbo vietas ir tinkamai apmokytus darbuotojus. Ketvirta, darbo vietos turėtų būti kuo mažiau stresinės. Tai reiškia, kad darbuotojai turėtų turėti galimybę dirbti ramioje ir tyliai aplinkoje, o darbo krūvis turėtų būti paskirstytas proporcingai tarp darbuotojų. Visi šie veiksniai gali padėti sukurti streso mažinimo kultūrą darbo vietoje.
Streso poveikis organizmui ir miegui
Kai organizmas susiduria su stresine situacija, jis pradeda reaguoti į ją, kad būtų galima susidoroti su problema. Tai gali būti reakcija į fizinį pavojų arba emocinį stresą. Reakcijos gali apimti padidėjusį širdies ritmą, greitesnį kvėpavimą ir padidėjusį kraujospūdį. Lėtinis stresas gali turėti neigiamą poveikį mūsų sveikatai. Jis gali sukelti padidėjusį kraujospūdį, padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje ir sumažinti imuninę sistemą. Taip, stresas gali sukelti apetito sutrikimus. Kai organizmas susiduria su stresine situacija, jis gali pradėti gaminti daugiau kortizolio hormono. Lėtinio streso simptomai gali apimti nuovargį, depresiją, nerimą, galvos skausmą, raumenų skausmą ir sutrikusį miegą.
Stresas gali turėti neigiamą poveikį miegui. Jis gali sukelti nemigą, kurio metu sunku užmigti arba išlikti užmigus. Stresas, depresija ir nerimas gali turėti neigiamą poveikį fiziniam ir psichologiniam sveikatai. Jie gali sukelti padidėjusį kraujospūdį, padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje, sumažinti imuninę sistemą ir padidinti riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu ir kitomis ligomis.
Informacijos šaltiniai apie psichologinę sveikatą
Darbo inspekcija - tai valstybinė institucija, kuri teikia informaciją apie darbo saugą ir sveikatą, darbo teisę, socialinę apsaugą ir kitus klausimus. Sveikatos psichologijos centras - tai organizacija, kuri teikia psichologinę pagalbą ir konsultacijas žmonėms, kurie patiria stresą ir kitas psichologines problemas. Sveikata.lt - tai internetinis portalas, kuriame galima rasti informacijos apie sveikatą, mitybą, fizinę veiklą ir kitus sveikatos klausimus. Streso valdymo centras - tai organizacija, kuri teikia mokymus ir seminarus apie streso valdymą ir psichologinę sveikatą. Psichologijos ir psichoterapijos centras - tai organizacija, kuri teikia psichologinę pagalbą ir konsultacijas žmonėms, kurie patiria stresą ir kitas psichologines problemas.
Darbuotojo atsakomybė
Žinoma, rūpinimasis savo sveikata - tai ne tik darbdavio pareiga. Net Lietuvos teisės aktai numato, jog psichologinė sveikata darbe nėra tik darbdavio atsakomybė - ir pats darbuotojas turi pareigą laikytis organizacijos saugos ir sveikatos reikalavimų, apimančių ir psichologinę sveikatą, rūpintis savo ir kolegų sveikata. Taigi, tik abipusės pastangos ir bendradarbystė duos gerų rezultatų.
tags: #psichologine #sveikata #darbo #vietoje