Psichologinės Traumos Pasekmės: Kelias Į Gijimą

Gyvenimas dažnai pateikia iššūkių, kurie palieka ne tik fizinius, bet ir gilius emocinius randus. Psichologinės traumos - sunkūs išgyvenimai, kurie gali sukrėsti žmonių gyvenimus, sutrikdyti jų kasdienybę ir palikti ilgalaikius padarinius. Tačiau svarbu suprasti, kad traumos nėra gyvenimo pabaiga. Su tinkama pagalba ir palaikymu galima įveikti traumas, išmokti gyventi su jomis ir atrasti naują gyvenimo prasmę. Svarbiausia nebijoti kreiptis pagalbos, ieškoti informacijos, dalintis savo išgyvenimais ir tikėti, kad traumų įveikimas yra įmanomas.

Kas Yra Psichologinė Trauma?

Psichologinės traumos - gilios emocinės žaizdos, atsirandančios dėl išskirtinai sunkių, neįprastų ir dažnai netikėtų gyvenimo įvykių. Tai gali būti bet kokia patirtis, kuri sukelia intensyvų baimės, siaubo, bejėgiškumo ar pavojaus jausmą. Traumuojantys įvykiai skiriasi kiekvienam žmogui, tačiau dažniausiai tai yra smurtas, nelaimės, netektys ir praradimai, seksualinė prievarta, karas, stichinės nelaimės ar kiti ekstremalūs išgyvenimai.

Svarbu suprasti, kad traumos nėra vien tik silpnumo požymis. Tai natūrali žmogaus organizmo reakcija į nepakeliamą stresą. Kiekvienas žmogus į traumuojančius įvykius reaguoja skirtingai, todėl nėra „teisingų“ ar „klaidingų“ reakcijų. Vieni gali išgyventi stiprų šoką, nerimą, kaltę, gėdą ar pyktį, kiti gali jausti emocinį atbukimą, neigimą ar sunkumus susikaupiant. Kai kuriems žmonėms traumos gali pasireikšti fiziniais simptomais, tokiais kaip nemiga, apetito sutrikimai, galvos skausmai ar lėtinis skausmas. Kiti gali išgyventi košmarus, prisiminimų blyksnius (angl. flashbacks).

Psichologinė trauma - netikėtas, žmogaus psichiką žalojantis sukrėtimas, pažeidžiantis asmenybės vientisumą, tapatumą ir pasitikėjimą. Kai nutinka kas nors nelaukto ir netikėto - kažkas, ko norėjote išvengti, ar net neįsivaizdavote nutinkant, psichinės reakcijos gali būti tokios stiprios, kad atrodo nekontroliuojamos. Traumą lydi stiprūs jausmai - bejėgiškumas, baimė, kaltė, liūdesys ir pyktis.

Trauminio įvykio požymiai:

• Netikėtumas, staigumas: trauminės situacijos - netikėtos situacijos. Rytais išeidami į darbą mes nesitikime, kad tą dieną su mumis atsitiks kažkas negero; nesitikime, kad pamatysime žūstantį žmogų; nesitikime, kad tą dieną į mus kas nors pasikėsins (jei apie tai žinotume, tikriausiai ir kojos nekeltume iš namų arba stengtumėmės būti ypatingai budrūs).
• Grėsmė, pavojus saugumui, sveikatai, gyvybei: trauminėse situacijose iškyla realus pavojus saugumui, sveikatai arba gyvybei.
• Trauminės situacijos (pavyzdžiui, buvimas autokatastrofos, kurioje žuvo Jums pažįstami žmonės, liudininku) pareikalauja ypatingos psichologinės mobilizacijos.

Visgi psichologijoje nėra sudarytas traumuojančių įvykių sąrašas. Specialistai teigia, kad trauminis patyrimas yra individualus. Tai, kas sukels traumą vienam asmeniui, kitam asmeniui traumos gali nesukelti. Taigi traumos patyrimas ir patyrimo intensyvumas priklauso nuo požiūrio į įvykį ir asmenybės. Visgi jei įvykis mums sukelia psichologinę traumą, tai jokiu būdu nereiškia, kad esame psichologiškai silpni. Kadangi psichologines traumas sukelia kraštutinio streso situacijos, pirmiausia pažymėtina, kad psichologinių traumų pasekmės yra žymiai žalingesnės už streso pasekmes.

Taip pat skaitykite: Psichologiniai romanai

Psichologinės Traumos Pasekmės

Psichologinės traumos gali paveikti ne tik žmogaus emocinę būseną, bet ir jo santykius su aplinkiniais, gebėjimą dirbti ar mokytis, bei bendrą gyvenimo kokybę. Ilgalaikis traumos poveikis gali lemti įvairių psichikos sveikatos sutrikimų, tokių kaip potrauminio streso sutrikimas (PTSS), kompleksinis potrauminio streso sutrikimas (KPTSS), depresija, nerimo sutrikimai ar priklausomybės, atsiradimą.

Psichologinės traumos dažnai yra nematomos, tačiau jų požymiai gali atsispindėti įvairiose žmogaus gyvenimo srityse.

Emociniai Pokyčiai

Žmogus gali tapti irzlus, nuolat įsitempęs, lengvai supykstantis arba, priešingai, emociškai atbukęs ir abejingas. Dažnai pasireiškia liūdesys, nerimas, kaltės jausmas, gėda arba neviltis.

Elgesio Pokyčiai

Traumą patyręs žmogus gali vengti tam tikrų vietų, žmonių ar veiklų, susijusių su traumuojančiu įvykiu. Gali pasireikšti padidėjęs budrumas, įtarumas, sunkumas užmegzti ar palaikyti santykius.

Fiziniai Simptomai

Psichologinė trauma gali pasireikšti ir fiziniais negalavimais, tokiais kaip nemiga, košmarai, apetito sutrikimai, lėtinis nuovargis, galvos skausmai ar raumenų įtampa. Trauma sustingdo sielą ir paralyžiuoja kūną. Judėjimas gaivina ir žadina.

Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Rokiškyje

Santykių Sunkumai

Traumuotiems žmonėms gali būti sunku pasitikėti kitais, palaikyti artimus santykius, išreikšti savo jausmus ar poreikius. Trauminis įvykis pažeidžia santykį su pačiu savimi ir kitais žmonėmis: galite jaustis atskirtas nuo kitų, prakeiktas ir pasmerktas, izoliuotas, nepajėgus eiti į ryšį, bendrauti, megzti ir palaikyti santykius.

Prisiminimai Ir Košmarai

Žmonės, patyrę traumą, gali būti persekiojami prisiminimų apie traumuojantį įvykį. Jiems gali kilti nepageidaujami vaizdiniai, garsai ar kvapai, susiję su trauma. Naktiniai košmarai (siaubo sapnai) dažniausiai atsiranda tiems, kurie neigia trauminio įvykio metu patirtus jausmus, ir kurie išgyvenimus yra išstūmę į pasąmonę.

Kitos psichologinės traumos pasekmės:

• Beprasmiškumas.
• Padidėjęs nerimas ir pažeidžiamumas. Dalyvavimas traumuojančiame įvykyje gali sukelti paniką, baimę, intensyvų liūdesį, depresiją, apatiją, neaktyvumą.
• Gėda, pyktis, gailestis, kaltė. Kai kurie žmonės įsivaizduoja, jog galėjo kažką padaryti, kad neįvyktų nelaimė. Taigi juos nuolat gali kamuoti kaltė. Taip pat ir pyktis - sau, kitiems… Taip pat dažni kaltinimai - visų, kurie galėjo būti kaip nors susiję su situacija.
• Išgyvenusiojo kaltė. Tie, kurie išliko gyvi, kai daugelis nukentėjo ar žuvo, po įvykio gali pradėti jausti stiprią kaltę ir klausinėti savęs: „Kodėl būtent aš likau gyvas? Aš turėčiau būti su jais“.
• Izoliacijos ir vienišumo jausmas. Traumos patyrimas sukelia stiprų vienišumo jausmą: asmuo galvoja, kad niekas negali jo suprasti.
• Uždarų ar atvirų erdvių baimė. Po trauminio įvykio daugeliui atsiranda atvirų ar uždarų erdvių baimė (priklausomai nuo traumos pobūdžio). Bijoti, kad vėl įvyks tai, kas jau įvyko, yra natūralu: net vaikas, kuris kartą nusidegino pirštukus, nebežais su degtukais.
• Nesugebėjimas priimti sprendimus. Patyrusieji traumas, tampa labai sunkiai apsisprendžiantys kasdieniniame gyvenime. Sunku prisiimti atsakomybę, aiškiai pasakyti, ko nori.
• Impulsyvūs veiksmai ir dėmesio koncentracijos stoka. Patyrusieji traumas labai pasikeičia: darbuotojas, į kurį tarnybos metu buvo pasikėsinta, gali pradėti blogai dirbti, tapti išsiblaškęs - bet ne dėl to, kad buvo pažeistos smegenys, o todėl, kad tampa sunku koncentruoti dėmesį į „čia ir dabar“.
• Padidėjęs dirglumas, irzlumas. Jei prieš trauminį įvykį asmuo buvo ramus ir švelnus, jis gali tapti piktas, šiurkštus be akivaizdžios priežasties. Taip pat asmuo gali pradėti agresyviai elgtis su žmona, vaikais, naminiais gyvūnais.
• Miego sutrikimai. Patyrusieji traumas labai dažnai suserga miego sutrikimais.
• Atsiribojimas nuo kitų. Tie, kurie kažkada buvo labai socialūs ir mėgo kompanijas, patyrę traumą gali stipriai pasikeisti - tapti intravertais, atsiribojusiais nuo draugų.
• Įvairios ligos. Trauminio įvykio patyrimas dažnai sukelia kūno negalavimus: migreną, skrandžio opą, skausmus įvairiose kūno vietose. Viena iš svarbių priežasčių - imuninės sistemos nusilpimas dėl trauminio patyrimo.
• Nuovargis. Patyrusieji traumas dažnai skundžiasi energijos stoka ir jaučiasi „išsekę visą laiką“.
• Padažnėja rūkymas ar alkoholio vartojimas. Nerūkiusieji, nevartojusieji alkoholio, po traumos gali pradėti rūkyti, vartoti alkoholį ar net narkotikus. Manoma, jog priklausomybės - tai būdas prisitaikyti prie skausmą keliančio pasaulio, pajusti bent trumpalaikį malonumą, kuris padėtų išgyventi. Taigi už kiekvieno priklausomo elgesio gali slypėti didžiulis skausmas, su kuriuo asmuo nepajėgia išbūti.

Jei pastebite kelis iš šių požymių savyje ar artimame žmoguje, svarbu nelikti abejingiems ir ieškoti pagalbos.

Potrauminio Streso Sutrikimas (PTSS)

Remiantis TLK-11 diagnostiniais kriterijais, potrauminio streso sutrikimas (PTSS) gali pasireikšti asmeniui patyrus ypač grėsmingą, gąsdinantį ar siaubą keliantį įvykį/-ius. Trauminių įvykių liudijimas arba sužinojimas apie juos taip pat gali sukelti potrauminius simptomus. Pavyzdžiui, greitosios pagalbos darbuotojai ar ugniagesiai kartais patiria traumas, kai sužino iš kolegų, kad kažkas žuvo baisioje nelaimėje, net jei to įvykio patys nepatyrė ir neliudijo.

Potrauminio streso sutrikimui būdingi simptomai susideda iš trijų simptomų grupių:

Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba Globejams

• Pasikartojantis trauminio įvykio (ar įvykių) išgyvenimas dabartyje (pvz. kylantys blogi prisiminimai, košmarai, stiprios emocinės ir fizinės reakcijos susidūrus su traumą primenančiais dirgikliais).
• Su trauminėmis patirtimis susijusių užuominų vengimas (pvz. tam tikrų vietų, žmonių, situacijų vengimas; bandymas neprisiminti, nejausti, negalvoti apie skausmingą praeitį).
• Nuolatinis padidėjusios grėsmės jausmas, kuris gali pasireikšti per miego sutrikimus, tam tikrus įsitikinimus apie save arba pasaulį (pvz. “aš niekada nebūsiu saugi/-us”, “pasaulis pavojingas”), padidėjusias krūptelėjimo reakcijas, nuolatinį budrumą ir t.t.

Tyrimai rodo, kad potrauminio streso sindromo (PTSS) tikimybė didesnė, kai trauminius įvykius sukelia kitas žmogus. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, mažesnė nukentėjusiųjų dalis PTSS patirs po žemės drebėjimo nei po užpuolimo.

PTSS - tai psichinės sveikatos sutrikimas, kurį išgyvena nuo 12 iki 20 proc. žmonių, patyrusių arba liudijusių trauminį įvykį. Jei problemos, susiję su patirtu trauminiu įvykiu, išlieka ilgiau nei mėnesį, tai gali rodyti potrauminio streso sutrikimo pradžią. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kartais sunkumai gali prasidėti praėjus net ir keliems mėnesiams ar metams po traumuojančio įvykio.

Simptomai, siejami su PTSS, gali pasireikšti skirtingu intensyvumu. Jie ne tik sukelia iššūkius bendraujant su aplinkiniais, mokantis ar dirbant, bet paveikia ir žmogaus gebėjimą pasirūpinti savimi, mėgautis laisvalaikiu. Potrauminio streso simptomai gali stiprėti susidūrus su tam tikrais dirgikliais (pvz. kvapais, vaizdais, garsais) ar situacijomis, primenančiomis traumą.

Kompleksinio Potrauminio Streso Sutrikimas (KPTSS)

Kompleksinio potrauminio streso sutrikimas (KPTSS) gali pasireikšti išgyvenus ypač grėsmingas, gąsdinančias ar keliančias siaubą patirtis. TLK-11 nurodoma, kad KPTSS dažniausiai sukelia ilgalaikiai ar pasikartojantys įvykiai, iš kurių ištrūkti yra sunku ar neįmanoma.

Kompleksinis potrauminio streso sutrikimo patvirtinimui pirmiausia reikalingas visų PTSS diagnostinių kriterijų patvirtinimas. Taip pat turi būti patvirtinti šie stipriai ir pastoviai besireiškiantys sutrikusios asmenybės organizacijos (AOS) simptomai:

• Emocijų reguliacijos sunkumai, galintys pasireikšti tiek sustiprėjusiomis emocinėmis reakcijomis bei sunkumais stengiantis nusiraminti, tiek emocine nejautra, tiek disociacija reaguojant į kasdienius stresorius.
• Su trauminėmis patirtimis susiję įsitikinimai, kad asmuo yra sužlugdytas, nugalėtas, nevertingas.
• Sunkumai palaikant santykius arba nuolatinis jausmas, kad nepavyksta emociškai suartėti su kitais žmonėmis.

Dauguma žmonių išgyvenusių traumas išsikapsto be ypatingų sutrikimų, bet dalis nukentėjusiųjų (apie 12-20%) patiria PTSS. Su laiku, negydomas PTSS vis labiau griauna gyvenimą. darosi vis sunkiau susikaupti darbe, palaikyti santykius su artimaisiais, rasti malonumą savo gyvenime, ar išeiti iš namų. Didėja nerimas, depresija, baimė, irzlumas. Dažnai žmonės ne vienus metus kenčia, kol pradeda ieškoti pagalbos. Neretai, jų gyvenimas, kuris galbūt buvo pilnavertis ir kupinas patirčių ir prasmingų santykių prieš traumą, yra susitraukęs, jie jaučiasi vieniši, pasimetę ir prarandantys viltį.

Vaikystės Traumos

Trauma pakeičia fiziologinę smegenų struktūrą ir labai ženkliai padidina riziką, kad vaikas tolesniame gyvenime turės rimtų fizinės, psichologinės, emocinės, seksualinės sveikatos problemų. Po traumos(-ų) ir / arba būnant smurtingoje, traumuojančioje aplinkoje vaikui prasideda potrauminis stresas, pasireiškiantis įvairiausiais simptomais.

Traumos vaikystėje gali būti įvairios:

• Aktyvus smurtas: emocinis, psichologinis, fizinis, seksualinis. Tai apima bet kokio lygio mušimą, stumdymą, tampymą, seksualinę agresiją, menkinimą, gėdinimą, pašaipą, bauginimą, grasinimą, baudimą, vertimą kažką daryti jėga ir išnaudojimą.
• Nesirūpinimas: vaiko poreikių nepatenkinimas.
• Apleidimas: kai globėjų nėra šalia. Paradoksalu, bet vaikas gali būti apleistas net augdamas ir gyvendamas su tėvais daugiau nei 20 metų.
• Šeimos disfunkcija: besitęsiantys šeimos barniai ar „nekalbadieniai“. Pasak specialistės, šeimoje tvyranti įtampa formuoja įsitikinimą, kad pasaulis nėra saugi vieta.
• Valdingi ir manipuliuojantys tėvai: su tokiais tėvais užaugi išsigandęs ir įsitempęs, jautiesi bejėgis ir nevykęs.
• Apleistumas, stabilaus ryšio nebuvimas, emocinio ar fizinio reagavimo stoka: veikia net kūdikio smegenų vystymąsi.

Vaikystėje patirtos traumos gali turėti ilgalaikių pasekmių. Traumą lydi stiprūs jausmai - bejėgiškumas, baimė, kaltė, liūdesys ir pyktis. Jų išraiškai reikalinga fizinė ir psichologinė erdvė bei emociškai priimantis, palaikantis liudininkas. Trauminė patirtis vaikystėje psichiką gali paveikti labai įvairiai. Nebūtinai po trauminės patirties simptomai pasireiškia iš karto. Jie gali iškilti gyvenimo eigoje. Kartais vaikystės traumas pažadina kiti suaugusiojo gyvenimo įvykiai, pavyzdžiui, gimus kūdikiui moteriai gali kilti savos vaikystės išgyvenimų.

Gijimas po Psichologinės Traumos

Gijimas po psichologinės traumos yra individualus ir dažnai ilgas procesas, reikalaujantis kantrybės, atkaklumo ir tinkamos pagalbos. Kuo greičiau traumą patyręs asmuo sulaukia pagalbos, tuo lengviau ir greičiau atsistato psichologinė sveikata. Bet net ir daugelį metų išsikankinus su PTSS, niekada nėra per vėlu kreiptis pagalbos. PTSS yra pagydomas sutrikimas. Niekas nenusipelnė gyventi su šiuo gyvenimus griaunančiu sindromu.

Psichoterapija

Tai vienas efektyviausių būdų įveikti traumas. Psichoterapijos metu žmonės gali saugioje ir palaikančioje aplinkoje išsikalbėti apie savo išgyvenimus, išreikšti emocijas, suprasti traumos poveikį ir išmokti naujų įveikos mechanizmų.

Veiksmingiausi gydymo būdai dažniausiai įtraukia įvairias psichoterapijos kryptis ir susideda bent iš vienos iš šių metodikų:

• EMDR - Eye Movement Desensitization and Reprocessing (angl.)
• IFS - vidinės šeimos sistemos (angl. internal family systems)
• PE - prailginta akistata (angl. Prolonged Exposure for PTSD)
• CPT - kognityvinė perdirbimo terapija (angl. Cognitive Processing Therapy)
• TF-CBT - traumų gydymui pritaikyta kognityvinė elgesio terapija (angl. Trauma-Focused Cognitive Behavioral Therapy)

Specifinė psichoterapijos metodika, kuri gali išgydyti PTSS, yra specifinė ir reikalauja papildomo specialistų pasiruošimo.

Palaikymo Grupės

Dalyvavimas palaikymo grupėse suteikia galimybę susitikti su kitais, išgyvenusiais panašias traumas, pasidalinti savo patirtimi, gauti emocinę paramą ir jaustis mažiau vienišiems. Taip pat rekomenduojama susisiekti su panašią patirtį praėjusiais žmonėmis, lankyti savitarpio pagalbos grupę.

Savigydos Metodai

Be profesionalios pagalbos yra svarbu ir savarankiškai rūpintis savo emocine ir fizine sveikata. Reguliari mankšta, sveika mityba, pakankamas miegas, atsipalaidavimo pratimai (pvz., joga, meditacija) gali padėti sumažinti stresą, nerimą ir pagerinti nuotaiką. Meditacija, maldos, kitos dvasinės praktikos teikia nusiraminimą ir stabilumą.

Būkite dėmesingi kūnui, judėkite. Trauma sustingdo siela ir paralyžiuoja kūną. Judėjimas gaivina ir žadina. Tiks viskas: pratimai, bėgiojimas ar tiesiog pasivaikščiojimas, plaukimas, šokis, joga, taip pat masažas, pirtis, spa, gyvūnų glostymas, kiti sensoriniai įspūdžiai, leidžiantys jaustis šiltai ir saugiai. Jei neapleidžia nerimas ar kitos sunkios emocinės būsenos, sugrįžkite prie kūno pojūčių, atlikite „įsižeminimo“ pratimą - jauskite žemę po kojomis, kad ir ką darytumėte. Nesvarbu, sėdite ar gulite, jaukite pagrindą, išryškinkite šį pojūtį ir į jį remkitės. Ženkite žingsnį ir pastebėkite kaip žemė jus laiko. Tai labai paprasta, bet veiksminga praktika.

Svarbu tai, jog teigiamos mintys, įsitikinimai, savo vidinių galių suvokimas, išgyvenant traumines patirtis, yra svarbesnis veiksnys, nei pati įveikos strategija. Be to, svarbus ir socialinės paramos faktorius, nes jis saugo ir palaiko kitus, anksčiau minėtus, vidinius asmens resursus. Žmonės, patyrę traumas, lengviau jas išgyvena, kai jaučia socialinį palaikymą iš kitų, tiek su įvykiu susijusių, tiek nesusijusių, asmenų.

Kūrybinė Raiška

Menas, muzika, rašymas ar kitos kūrybinės veiklos gali tapti galingu įrankiu išreikšti savo jausmus, išlaisvinti emocijas ir atrasti naujų būdų susidoroti su traumos padariniais.

Ieškokite vaizdinio -vartykite tapybos ar foto albumus, eikite į parodas, skaitykite knygas, žiūrėkite filmus - ieškokite vaizdinių ir siužetų, kurie palaiko, ramina, simboliškai atspindi ir padeda įveikti tai, kas jau išgyventa.

Vaistai

Kai kuriais atvejais gydytojas gali skirti vaistus, kurie padeda sumažinti nerimą, depresiją ar kitus psichologinės traumos sukeltus simptomus. Vaistai gali būti naudojami kartu su psichoterapija ar kitais gydymo metodais.

Svarbūs Aspektai Gijimo Procese

• Laikas: Išgyti nuo traumos reikia laiko. Svarbu suprasti, kad sunkiems išgyvenimams reikia laiko ir kantrybės.
• Savęs priėmimas: Leiskite sau jausti būtent tai, ką jaučiate. Traumos perdirbimas yra nelengvas, skausmingas procesas.
• Socialinė parama: Patyręs traumą asmuo negali būti paliekamas vienas. Būtina artimųjų ir specialistų pagalba, palaikymas ir besąlyginis priėmimas.
• Pasitikėjimo ir galios susigrąžinimas: Įveikti traumą padeda pasitikėjimo ir galios susigrąžinimas.
• Bendraukite: Net jei jausite impulsą užsisklęsti, patirsite atskirties būseną, neužsidarykite, kalbėkite. Pasistenkite palaikyti santykius, būkite su kitais žmonėmis visais jums prieinamais būdais: gyvai ir virtualiai. Nelikite vienas. Neverskite savęs būtinai kalbėti apie trauminį įvykį. Būdamas su kitais žmonėmis, neskubėkite kelti trauminės temos, nebent jaučiate tam stiprų poreikį. Tiesiog būkite su kartu, užsiimkite įprasta veikla, patirkite priėmimą, įsitraukimą, bendrystę.
• Sveikas gyvenimo būdas: Gerai išsimiegokite, laiku valgykite, venkite psichoaktyvių medžiagų.

Svarbu prisiminti, kad gijimo procesas yra unikalus kiekvienam žmogui, todėl svarbu atrasti tai, kas geriausiai tinka ir padeda judėti į priekį.

Psichologo Vaidmuo

Psichologo vaidmuo psichologinių traumų gijimo procese yra neįkainojamas. Psichologas - tai ne tik specialistas, išmanantis traumų poveikį ir gijimo mechanizmus, bet ir empatiškas klausytojas, galintis suteikti saugią erdvę išsikalbėti, išreikšti emocijas ir išgyventi skausmą. Psichologas padeda žmonėms suprasti jų traumos kilmę, poveikį ir tai, kaip ji veikia jų dabartinį gyvenimą. Psichologas naudoja įvairius terapijos metodus, pritaikytus individualiems poreikiams, siekdamas padėti žmonėms įveikti traumas. Jis gali padėti išmokti atsipalaidavimo technikų, įveikos strategijų ar problemų sprendimo įgūdžių. Svarbu suprasti, kad kreipimasis į psichologą nėra silpnumo požymis, o drąsus žingsnis link psichologinės traumos įveikimo ir geresnės gyvenimo kokybės.

Kaip Įveikti Psichologinę Traumą?

Psichologinės traumos įveika - tai sąmoningos, valingos pastangos valdyti emocijas, elgesį ir fizines reakcijas, kai susiduriama su stresiniais išgyvenimais. Šį procesą palengvina gebėjimas integruoti patirtus išgyvenimus, juos įsisąmoninti. Traumos įveikos kokybę gali lemti tinkamai išugdyti asmens savireguliaciniai ir adaptaciniai gebėjimai, saviveiksmingumas, brandus vidinių resursų panaudojimas.

Žmonės susidūrę su trauminiais išgyvenimais, norėdami juos įveikti linkę naudotis įvairiomis strategijomis ir būdais. Pavyzdžiui, yra žinoma, jog stresinėse situacijose, ypač smurtiniais atvejais, sustiprėja religiniai įsitikinimai. Teigiama, jog kai kuriems žmonėms tai stiprina gyvenimo prasmės ir vilties pojūtį bei vidinių resursų panaudojimą. O rezultate, mažėja socialinė izoliacija ir vienišumo jausmas. Nors yra atvejų, jog ypač sunkias traumas patyrusių žmonių tikėjimas silpnėja, ir tai tiesiogiai siejasi su komplikuoto sielvarto, potrauminio streso ir depresijos simptomais. Taip pat, traumas patyrę asmenys gali būti linkę vengti prisiminimų, situacijų, temų susijusių su trauminiais įvykiais. Taip žmogus siekia, kuo greičiau sugrįžti į prieštrauminę būseną. Vengimas, atsitraukimas nuo stresinių išgyvenimų ir kaltės jausmų įtvirtinimas, apsunkina traumos įveiką.

tags: #psichologine #trauma #ir #gyvenimo #kelias