Vaikystės Išgyvenimai Ir Jų Įtaka Asmenybei

Įvadas

Vaikystės išgyvenimai formuoja asmenybės pagrindą, todėl tuo metu patirtos traumos gali turėti ilgalaikį poveikį žmogaus gerovei. Fizinis smurtas, emocinis apleistumas ir kiti traumuojantys išgyvenimai palieka ryškius pėdsakus, darydami didelę įtaką suaugusiojo gyvenimui. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip vaikystės išgyvenimai veikia asmenybę, kokios yra psichologinių traumų pasekmės ir kaip galima įveikti šias traumas.

Vaikystės Traumų Poveikis

Asmenybės pagrindas formuojasi vaikystėje, todėl tuo laiku įvykstančios traumos žaloja stipriau ir veikia ilgiau. Trauminiai patyrimai stipriai veikia mus kaip visumą, taigi, ir mūsų kūną. Įvairiose šalyse atliktų neigiamos vaikystės patirties (NVP) tyrimų rezultatai rodo, kad įvairios vaikystės traumos ir šeimos disfunkcija gali būti susiję su padidėjusia rizika fizinėms ir psichikos ligoms.

Tyrimai rodo, kad vaikui augant nuolatinėje baimėje - kitaip formuojasi jo smegenys, jos tampa užprogramuotos nuolat saugotis, būti budrumo, parengties būsenoje. Toks žmogus net ir praėjus 20-30 metų gali visą supančią aplinką interpretuoti kaip grėsmę. Taip pat, kalbant apie depresiją, viena iš vyraujančių jos kilmės hipotezių yra lėtinio uždegimo kūne hipotezė, ir kai žvelgiame į ankstyvąsias traumas, matome, kad jos tiesiogiai susijusios su ilgalaikiais uždegiminiais procesais kūne.

Traumos padariniai gali taip suaugti su mūsų asmenybe, apipinti mūsų gyvenimus, kad žmogus savo traumos nemato ir pagalbos kreipiasi dėl visai kitų priežasčių, pavyzdžiui, nuolat kamuojančios baimės, įtampos, nerimo, tačiau tuo pat metu mano, kad tiesiog toks yra ir vargu ar galima ką pakeisti. Neretai klientai sako: „Kiek save pamenu, man visuomet taip buvo“. Tačiau čia mėgstama priminti svarbią ištarą: „Trauma žmoguje, per laiką praradusi kontekstą, atrodo kaip asmenybė“.

Liz Burbo išskiria penkias pagrindines vaikystės traumas: atstūmimo, apleidimo, pažeminimo, išdavystės, neteisingo elgesio. Kiekviena patirta psichologinė trauma turi savo kaukes. Kuo gilesnė vaikystės trauma, tuo didesnę kančią ji sukelia, tuo stipriau (norėdamas apsisaugoti) žmogus suauga su savo nešiojama kauke.

Taip pat skaitykite: Lietuvių literatūros asmenybės metamorfozės

Aktyvus smurtas:* emocinis, psichologinis, fizinis, seksualinis: bet kokio lygio mušimas (ir visi jo eufemizmai: „pliaukštelėjimas“, „trinktelėjimas“ „tik biškį / nestipriai sudaviau“, „paauklėjau“)

• stumdymas, tampymas, bet kokia seksualinė agresija (įskaitant ir psichologinę-emocinę)
• menkinimas, gėdinimas, pašaipa, smerkimas, bauginimas, grasinimas, baudimas, vertimas kažką daryti jėga (įskaitant ir fizinę, ir psichologinę jėgą), išnaudojimas ir t.t.

Nesirūpinimas (angl. neglect) - vaiko poreikių nepatenkinimas.

Apleidimas (angl. abandonment) - kai Globėjų nėra šalia. Paradoksalu, bet vaikas gali būti apleistas net jeigu tėvai jį augina daugiau nei 20 metų.

Šeimos disfunkcija: besitęsiančios šeimos barniai ar „nekalbadieniai“. Pasak specialistės, šeimoje tvyranti įtampa formuoja įsitikinimą, kad pasaulis nėra saugi vieta.

Valdingi ir manipuliuojantys tėvai: su tokiais tėvais užaugi išsigandęs ir įsitempęs, jautiesi bejėgis ir nevykęs.

Apleistumas, stabilaus ryšio nebuvimas, emocinio ar fizinio reagavimo stoka: veikia net kūdikio smegenų vystymąsi.

Taip pat skaitykite: Straipsnis apie išskirtines asmenybes

Tėvų žiaurybės - tai ne tik mušimas (nors 90 procentų dabartinių pasaulio gyventojų vaikystėje buvo mušti), bet ir - gal net svarbiau - draugiško dėmesio stoka, bendravimo stoka, vaikų poreikio ir sielos skausmo nepaisymas, beprasmės, iškrypėliškos bausmės, lytinis išnaudojimas, piktnaudžiavimas besąlygiška meile, emocinis šantažas, savivertės žlugdymas ir įvairiausi valdžios naudojimo būdai. Sąrašas begalinis. Blogiausia, kad vaikas turi išmokti visa tai vertinti kaip normalų elgesį, nes kitokio jis nežino.

Psichologinės Traumos Požymiai

Po traumos(-ų) ir / arba būnant smurtingoje, traumuojančioje aplinkoje, vaikui prasideda potrauminis stresas, pasireiškiantis įvairiausiais simptomais. Iš esmės bet koks fundamentalių vaiko poreikių - fiziologinių, saugumo, meilės ir bendravimo, savivertės, saviraiškos etc. trūkumas gali sukelti traumą.

Doc. P. Želvienė teigia, kad mažiems vaikams itin svarbi suaugusiųjų parama ir pagalba. „Svarbu paskatinti vaiką išreikšti jausmus - per žaidimą, piešimą ar paprastus pokalbius. Suaugusieji turėtų būti ramūs ir palaikantys, kantrūs, suteikiantys vaikui tikrumą, kad yra kartu su juo ir nedaro jam spaudimo. Psichologinė trauma vaikystėje - tai gilus ir ilgalaikis sužeidimas, kuris gali turėti įtakos visam žmogaus gyvenimui.

Traumos poveikis reiškiasi daugybe simptomų skirtinguose lygmenyse:

• Įkyrūs prisiminimai: dažni flashback’ai, košmarai ar nekontroliuojamos emocijos, kai traumą tarsi išgyvenate iš naujo.
• Vengimas: sąmoningai arba nesąmoningai stengiatės nesusidurti su bet kuo kas gali priminti apie įvykį.
• Padidėjęs budrumas: nuolatinė įtampa - lengvai išsigąstate net menkiausio triukšmo ar staigaus judesio, sunkiai atsipalaiduojate, sutrinka miegas. Dėl nuolatinės baimės, panikos arba įtampos jaučiame nesibaigiančią budrumo būseną - į smulkmenas kūnas reaguoja tarsi į realų pavojų. Tai natūralu ir jokiu būdu nėra silpnumas - paprastai visų žmonių nervų sistema mokosi saugotis, ir kartais mokosi per daug.
• Neigiamos emocijos ir mąstysena: nuolatinė baimė, liūdesys, kaltės ar gėdos jausmas, pesimistinė mąstysena - pavyzdžiui, manote, kad nepajėgėte apsaugoti savęs ar kitų.
• Elgesio pokyčiai: padidėjęs dirglumas, agresijos priepuoliai, impulsyvus elgesys arba atvirkščiai - uždarumas, atitrūkimas nuo kitų.
• Fiziniai simptomai: trauminė patirtis palieka pėdsaką ir kūne. Padidėjęs pulsas, širdies permušimai, raumenų įtampa, galvos svaigimas, virškinimo sutrikimai ar lėtinis nuovargis dažni tarp išgyvenusių traumą. Visi šie simptomai gali būti bauginantys, bet jie yra normalūs organizmo signalai, kad jūsų nervų sistema reaguoja į tai, ką patyrė.

Jei po trauminio įvykio simptomai tęsiasi ir stipriai trukdo gyventi - verta kreiptis į specialistą.

Taip pat skaitykite: Klausos netekimas

Penki požymiai, kurie gali rodyti patirtą vaikystėje traumą:

1. Per didelis dėkingumas: Jeigu nuolat dėkojate, net ir už smulkiausius dalykus, tai gali būti ženklas, jog esate pripratę, kad niekas nedaro gero be priežasties. Tai savisauga, kuri išsivystė dėl patirties, kai gėris buvo retas reiškinys.
2. Per dažnas atsiprašinėjimas: Nuolat atsiprašinėjate, net jei nieko blogo nepadarėte? Tai gali būti patirtų priekaištų ar nuolatinės kritikos pasekmė. Tokia reakcija - tai bandymas išvengti konfliktų ar nemalonumų.
3. Užblokuoti vaikystės prisiminimai: Kartais žmogus nesugeba prisiminti savo vaikystės. Taip gali veikti psichika, siekdama apsaugoti nuo per daug skaudžių prisiminimų. Ši savybė padeda išgyventi, tačiau trauma lieka kaip konservas asmenybės viduje.
4. Sunku prašyti pagalbos: Jeigu nesijaučiate galintys kreiptis į kitus pagalbos, tai gali būti dėl to, kad niekada nesulaukėte jos, kai jos labiausiai reikėjo. Toks įsitikinimas, kad esate vieni, tampa gynybos mechanizmu.
5. Nemokėjimas priimti komplimentų: Kai netikite komplimentais ar jaučiatės nejaukiai juos girdėdami, tai gali būti ženklas, kad esate pripratę prie kritikos ar abejingumo, o ne nuoširdžios pagarbos.

Svarbu suprasti, kad šie bruožai nėra „silpnybės” ar charakterio trūkumai. Vaikystė yra laikotarpis, kai formuojasi pagrindiniai mūsų asmenybės bruožai, pasaulio suvokimas ir elgesio modeliai. Šios patirtys daro įtaką ne tik tam, kaip suvokiame save, bet ir kaip kuriame bei palaikome santykius su kitais. Vaikystės išgyvenimai gali būti esminis veiksnys, lemiantis mūsų gebėjimą užmegzti ryšius, išreikšti meilę ar spręsti konfliktus.

Potrauminis Stresas: PTSS ir C-PTSS

Potrauminis streso sutrikimas (PTSS) - tai rimtas nerimo sutrikimas, išsivystantis kaip organizmo reakcija į itin didelę psichinę traumą. Tokius sutrikimus dažnai sukelia įvykiai, susiję su intensyvia baime (dažniausiai mirties baime), siaubu ar beviltiškumu. Po traumos nuolat kartojantis prisiminimams, nemaloniems kūno pojūčiams, mintims ar emocijoms, žmogus gali jausti nesugebėjimą susikaupti, sutrinka miegas ir atsiranda nuolatinis įsitempimas. Svarbu žinoti: tai natūrali kūno ir nervų sistemos reakcija - jūsų organizmas tiesiog saugo jus, kaip išmokė gamta.

PTSS paprastai išsivysto po vienkartinių arba trumpalaikių trauminių įvykių (pvz., autoavarijos, stichinės nelaimės, smurto protrūkio).

Kompleksinis potrauminis streso sutrikimas (C-PTSS) formuojasi po ilgalaikės, pakartotinės traumos - pavyzdžiui, nuolatinės vaikystės prievartos ar kasdienio prisitaikymo prie apleistumo. Esminis skirtumas - traumos trukmė ir gylis, taip pat simptomų spektras. C-PTSS atveju dažnai pasireiškia visos įprastos PTSS reakcijos (flashback’ai, siaubingi prisiminimai, vengimas), ir jas lydi gilūs sunkumai valdant emocijas, žemesnė savivertė bei problemos artimuose santykiuose.

Neigiamos Vaikystės Patirtys (ACE) ir Jų Įtaka

Didžiulės apimties neigiamų vaikystės patirčių tyrimas, kuris kartojamas įvairiose šalyse daugelį metų, rodo, jog neigiamų vaikystės patirčių skaičius turi tiesioginę sąsają su vėliau gyvenime pasireiškiančiomis socialinėmis, psichologinėmis, sveikatos problemomis. Kuo daugiau neigiamų patirčių, tuo didesnė rizika patirti sunkumus ateityje - tiek fizinės sveikatos (viršsvorį, širdies ligas, diabetą, vėžį, imuniteto, hormonų pusiausvyros pokyčius, lėtinius uždegiminius procesus kūne, trumpesnę gyvenimo trukmę), tiek psichinės sveikatos (priklausomybes, depresiją, nerimą, potrauminį stresą, valgymo sutrikimus, panikos atakas, fobijas). Priklausomybės taip pat gali tapti būdu dorotis su traumų padariniais - padėti nejausti savo jausmų, patirti atsipalaidavimą, palaimingas būsenas, kurių taip trūko vaikystėje.

Vincent Felitti ir Robert Anda 1998 m. atliko tyrimą, kurio metu buvo ne tik išgryninti neigiamų vaikystės patirčių veiksniai, tačiau atsiskleidė neįtikėtinai didelis paplitimo mastas bei sąsajos su įvairiomis ligomis.

Neigiamų vaikystės patirčių veiksniai:

1. Fizinė prievarta
2. Žodinė prievarta
3. Seksualinė prievarta
4. Fizinė nepriežiūra
5. Emocinis apleistumas
6. Psichoaktyvios medžiagos šeimoje
7. Smurtas artimoje aplinkoje
8. Kriminalinis šeimos narių elgesys
9. Šeimoje esančios psichikos ligos
10. Tėvų gyvenimas skyriumi arba skyrybos

Jau pirminio tyrimo metu pastebėta, jog reikšminga žala stebima, kai asmenys įvardija 4 ir daugiau viršuje išvardintų neigiamų vaikystės patirčių.

Kaip Įveikti Vaikystės Traumas?

Esminis atsparumo šaltinis vaikystėje - geras ryšys su tėvais, saugus prieraišumas, kuris padės susidurti su tuo, kas gyvenime nutinka, ko negalime sukontroliuoti. Tikrai nereikėtų stengtis išvalyti vaiko gyvenimo nuo bet kokios sudėtingesnės patirties. Deja, kartais skausmo ir traumos šaltiniu kaip tik tampa artimiausi žmonės, kurių pagalbos tokiu atveju negaliu tikėtis nei būdamas vaikas, nei jau suaugęs. Tada pamatyti traumas ir su jomis susidurti gali padėti psichologas, kuris pastiprina išbūti su kylančiais jausmais ir kurti savo istoriją iš naujo. Vienas iš svarbių darbo su psichologu aspektų yra susidėlioti, ką ir kodėl patyriau, kaip tai mane pakeitė, ką tai reiškia man ir mano aplinkai šiandien.

Įveikti traumą padeda pasitikėjimo ir galios susigrąžinimas. Tai nelengvas, skausmingas procesas, tad pradėkite nuo mažų žingsnelių:

• Būkite dėmesingi kūnui, judėkite. Trauma sustingdo sielą ir paralyžiuoja kūną. Judėjimas gaivina ir žadina. Tiks viskas: pratimai, bėgiojimas ar tiesiog pasivaikščiojimas, plaukimas, šokis, joga, taip pat masažas, pirtis, SPA, gyvūnų glostymas ar kiti sensoriniai įspūdžiai, leidžiantys jaustis šiltai ir saugiai.
• Atlikite „įsižeminimo“ pratimą - kad ir ką darytumėte, nesvarbu, sėdite ar gulite, jauskite žemę po kojomis, tvirtą pagrindą, išryškinkite šį pojūtį ir į jį remkitės. Ženkite žingsnį ir pastebėkite, kaip žemė jus laiko.
• Gerai išsimiegokite, laiku valgykite, venkite psichoaktyvių medžiagų. Tai padės jums atstatyti psichinę pusiausvyrą.
• Bendraukite. Net jei jausite impulsą užsisklęsti, patirsite atskirtį - neužsidarykite, kalbėkite, tačiau neverskite savęs būtinai kalbėti apie trauminį įvykį. Nelikite vienas - pasistenkite palaikyti santykius, būkite su kitais žmonėmis visais jums prieinamais būdais: gyvai ir virtualiai. Taip pat rekomenduojama susisiekti su panašią patirtį turinčiais žmonėmis, lankyti savitarpio pagalbos grupę.
• Melskitės, medituokite. Šios ir kitos dvasinės praktikos suteikia nusiraminimą ir stabilumą.
• Ieškokite vaizdinio - vartykite tapybos ar nuotraukų albumus, eikite į parodas, skaitykite knygas, žiūrėkite filmus. Ieškokite vaizdinių ir siužetų, kurie palaiko, ramina, simboliškai atspindi ir padeda įveikti tai, kas jau išgyventa.
• Tapkite atsparus šiam elgesio mechanizmui, leisdamas sau taikytis kitiems ir leisdamas jiems matyti tave tokį, koks esi. Susiraskite saujelę gerų draugų ir sustiprinkite ryšį su jais. Leiskite jiems jus pamatyti. Leiski jiems jus mylėti.
• Norėdami pasirūpinti savo emociniu kūnu, reguliariai skirkite laiko prisiregistruoti pas specialistus ir pažiūrėkite, ar jums nereikia patirti emocinio išlaisvinimo. Nerimas ir depresija dažnai yra tik chroniškai nejaučiamų jausmų pasekmė. Nuoširdžiai pažvelkite į savo gyvenimą ir psichinę sveikatą ir leiskite sau atpažinti visus būdus, kuriais bandote apsisaugoti. Galbūt pasakėte sau, kad kitais negalima pasitikėti, todėl tapote itin savarankiški? O gal jūs naudojote pyktį, agresiją ir bauginimą, kad išgyventumėte savo vaikystę, ir tai dar neišnyko? Tai tikrasis asmeninio augimo ir transformacijos epicentras.
• Vienas iš veiksmingiausių būdų paleisti gėdą, kaltę, baimę, liūdesį ir neviltį bei įveikti izoliaciją- leisti sau būti glaudžioje jus mylinčių ir palaikančių žmonių bendruomenėje. Nepriklausomai nuo to, ar šiuo metu manote, kad turite šią gentį, į kurią galite atsiremti, dabar nuspręskite, kad nuo šio momento leisite sau prisiliesti prie kitų. Prašysite paramos, kai jums jos prireiks. Jūs esate žmogus, todėl negalite matyti savo aklųjų dėmių. Tai tik žmogaus būklė. Vėlgi, buvimas artimoje jus mylinčių žmonių bendruomenėje yra vienas iš patvariausių būdų išgydyti sekinančią gėdą, kilusią dėl vaikystės traumų.

Terapijos Metodai

Yra įvairių terapijos metodų, kurie gali padėti įveikti vaikystės traumas:

• EMDR (Eye Movement Desensitization and Reprocessing) - tai terapijos metodas, skirtas trauminiams prisiminimams perdirbti per specialius sensorinius stimilus. Sesijos metu klientas nukreipia dėmesį į trauminę patirtį, žiūrėdamas į terapeuto judinamus pirštus ar kitą stimuliatorių (audio ar taktilinį) - tarsi peržiūri tą patirtį žingsnis po žingsnio, kol smegenys sutvarko prisiminimą. Svarbu tai, kad EMDR terapijoje nebūtina visko detaliai pasakoti - vietoje to fokusuojamasi į emocijas ir kūno pojūčius, susijusius su trauma. Tokiu būdu smegenys gali atnaujinti natūralų gijimo procesą: trauminis prisiminimas pamažu praranda gąsdinančią galią ir tampa neutralesnis.
• IFS (Internal Family Systems) - pagal šį modelį, mūsų viduje gyvena skirtingos vidinės dalys - pavyzdžiui, auklėtojas, kritikas, nukentėjęs vaikas - kurios nuo vaikystės saugo mus arba sulaiko nuo traumos pasikartojimo. Per IFS terapiją mokomės su tomis vidinėmis dalimis bendrauti su švelnumu ir supratimu, tarsi su šeimos nariais - klausomės, ką jos bando pasakyti, ir nuraminame jas.

Potrauminis Augimas

Nors traumuojančių patirčių gyvenime neišvengsime, tačiau turime galimybę rinktis, kaip į jas žvelgiame - vien kaip pralaimėjimą, kančią, ar ir kaip galimybę augti. Jei pakanka jėgų į savo traumas pažvelgti atidžiau ir mokytis su jomis būti kitaip - tai gali būti proga iš naujo atrasti save, pagerinti gyvenimo kokybę. Žmogus gali tapti brandesnis, atsparesnis, empatiškesnis savo bei kitų atžvilgiu. Kartu gali jaustis saugiau, drąsiau kurti santykius. Suprasti ir išgyventi trauminius įvykius - tai lėtas ir skausmingas procesas, tačiau dažnas jame atranda naują gyvenimo kokybę.

Trauma ir Pasaulėžiūra

Trauma gali daryti ženklią įtaką pasaulėžiūrai, gyvenimo supratimui. Patyrus traumą, pasaulėžiūra kinta. Tikėjimas Dievu ir gyvenimu gali smarkiai susvyruoti. Sunku pasitikėti, kai nutinka tokie baisūs dalykai. Tačiau įveikiant traumą, tikėjimas gali išaugti ir sustiprėti. Patyrimai, kurie gresia sunaikinimu, žadina žmogų prasmės paieškoms, ragina atsigręžti į dvasinius aspektus, kurie įprastame gyvenime skleidžiasi labai lėtai.

Kaip Vaikystės Išgyvenimai Atsispindi Santykiuose

Įvairūs vaikystės išgyvenimai vienaip ar kitaip gali atsispindėti santykiuose tarp sutuoktinių. Neretai partnerio elgesys primena kurio nors iš tėvų arba kažkokio svarbaus vaikystėje žmogaus elgesį. Pirmiausia būtina pamatyti, suvokti ir tuomet „atskirti“ partnerio asmenybę nuo to žmogaus, kurį primena jo elgesys, asmenybės. Tai du skirtingi žmonės. Pavyzdžiui: partneris sako ką nors nemalonaus, skaudinančio. Toks pats mechanizmas veikia ir pas mūsų partnerius.

Psichiatrė A.Kirvaitienė teigia, kad vaikas, brendęs šeimoje, kurioje nuolat vyko emocinės dramos, užaugęs jaučia fizinį potraukį tiems, kurie gali priminti vaikystėje patirtus išgyvenimus. „Jeigu šeimoje yra toks dramatiškas santykių modelis, tada vaikas išmoksta seksualizuoti tą pačią dramą. Užaugę tiek vyrai, tiek moterys siekia surasti partnerį, su kuriuo galėtų tą dramą išgyventi dar kartą. O tokios antrosios pusės dažnai taip pat būna chaotiškos, destruktyvios ir smurtaujančios. Visa ta santykių drama, tie ribiniai jausmai yra seksualizuojami bei sukuria nenugalimą fizinį potraukį. Tai yra tarsi kompensacinis gynybinis mechanizmas, kuris leidžia iš tikrųjų neprisirišti, vengti pažinti save, savo giliuosius jausmus ir poreikius ir tam tikra prasme neleidžia turėti tikrai intymaus ir artimo ryšio. Viskas pasilieka paviršiuje tų dramatiškų, seksualinių santykių srityje“, - aiškina psichiatrė.

Vaikystės Traumų Įtaka Finansams, Santykiams ir Sveikatai

AdMe.ru aiškinosi, kokie vaikystės išgyvenimai gali turėti įtakos santykiams su žmonėmis, sveikatai, netgi sugebėjimai spręsti finansinius klausimus.

1. Prievarta, globos nebuvimas vaikystėje - virškinamojo trakto sutrikimai suaugus. Vaikystėje šeimoje patyrusiems prievartą žmonėms (savo ar kitų artimųjų atžvilgiu) ar tiems, kurių tėvai nevykdė pareigų, didesnė rizika nutukti, sulaukus vidutinio amžiaus. Be to, vaikystėje minėtą elgesį patyrę paaugliai ir jauni būna 5 kartus labiau linkę į virškinamojo trakto sutrikimus, lyginant su tais, kurie vaikystėje nepatyrė grubaus elgesio.
2. Priklausomybių turintys tėvai vaikystėje - perdėtas atsakingumas suaugus. Jei vaikas augo šeimoje, kurioje vienas arba abu tėvai piktnaudžiavo alkoholiu, narkotikais, jis gali užaugti perdėtai atsakingas. Tokiems žmonėms sunku atsipalaiduoti, jie nemoka linksmintis. Taip nutinka, jei vaikui teko būti tėvu ar motina saviems tėvams, jei jis būdavo įtraukiamas į nevaikiškas problemas. Galiausiai tokie vaikai du kartus netenka džiaugsmų - vaikystėje ir suaugus.
3. Emocinė prievarta vaikystėje - noras slėpti tikrąją savo nuomonę suaugus. Vaikystėje patirta emocinė prievarta irgi turi skaudžių padarinių. Ją patyrę žmonės dažnai visaip vengia konfliktų, bijo sakyti tai, kas kitiems gali nepatikti. Be to, jiems gali būti sunku pakovoti už save, jie neskuba sakyti, ką iš tiesų galvoja.
4. Jei vaikystėje daug laiko praleidžiama prie televizoriaus, suaugus bus sunku bendrauti. Pasirodo, prie televizoriaus praleistas laikas gali turėti įtakos vaiko komunikaciniams gebėjimams. Ir svarbu net ne žiūrimų laidų, filmų turinys. Tyrėjai stebėjo tris motinų ir mokyklinio amžiaus vaikų grupes: pirmoje grupėje skaitė knygas, antroje žiūrėjo laidą, trečioje žaidė. Televizoriaus žiūrėjimas neigiamai veikė motinų ir vaikų bendravimo laiką ir kokybę. Sveikam vaiko vystymuisi svarbus bendravimas su tėvais, o jo trūkumas gali pakenkti komunikaciniams įgūdžiams suaugus.
5. Jei vaiką auklėji ypač griežtai, suaugęs jis nemokės nubrėžti asmeninių ribų. Vaikystėje labai griežtai auklėti žmonės gali lengvai pasiduoti manipuliacijoms, nemoka nubrėžti asmeninių ribų su artimaisiais (kartais net su savo vaikais). Jie dažnai tampa draugų, giminaičių globėjais, rūpinaisi visais aplink, net jei sau daro žalą.
6. Skurdas vaikystėje - prasta trumpalaikė atmintis suaugus. Oregono universitete atliktas tyrimas parodė - skurdžiose šeimose užaugusių vaikų prastesnė trumpalaikė atmintis. Tai galima paaiškinti tuo, kad stresas aplinkoje negatyviai veikia besivystančias vaiko vykdomąsias funkcijas, t. y. įgūdžius, kurie padeda galvoti, mokytis, planuoti, susikaupti, didinti vartojamų žodžių žodyną. Taip skurdas vaikystėje vėliau veikia suaugus, net jei žmogus nebegyvena neturtingai.
7. Pasirinkimo nebuvimas vaikystėje - nelygiaverčiai santykiai suaugus. Dalis tėvų auklėja vaikus pagal griežtą planą, patys išrenka jiems žaislus, drabužius, valgį, kartais net draugus. Tėvai nori gero, bet nepalikdami vaikui pasirinkimo laisvės, jie tarsi skiepija vaikui nuostatą, kad jis neatsakingas už savo sprendimus, juos priima kiti. Galiausiai suaugęs žmogus gali atsidurti nelygiaverčiuose santykiuose. Jis rinksis partnerius, kurie kontroliuos, emociškai bus nuo jų priklausomas. Tam tikru santykių etapu žmonės emocionaliai priklauso vienas nuo kito, bet esant nesveikai priklausomybei žmonės atsisako savo norų iš baimės būti atstumti ar supykdyti partnerį.
8. Tėvų skyrybos vaikystėje - aukšti reikalavimai santykiams suaugus. Tai, ką vaikai mato ir išgyvena nesėkmingos tėvų santuokos metu, tampa įsivaizdavimo apie save ir apie visuomenę dalimi. Taip vyksta todėl, kad tėvų konfliktas ir vėliau įvykusios skyrybos įvyksta tuo metu, kai formuojasi vaiko asmenybė. Nieko stebėtino, kad išsiskyrusių tėvų vaikai gal teikti didelę reikšmę santykiams, meilei, ištikimybei, užuojautai. Visa tai puiku, kol reikalavimai netampa pernelyg dideli - tada žmogui gali būti sunku rasti sau porą.
9. Psichologinė trauma vaikystėje - autoimuninės ligos, chroniniai skausmai suaugus. Vaikystės įvykiai veikia ne tik žmogaus charakterį, jo bendravimą su aplinkiniais, bet ir sveikatą. Anksti psichologinę traumą patyrusiems žmonėms neretai būna didesnė autoimuninių ligų, pvz., reumatoidinio artrito, taip pat nemigos, depresijos, nerimo, chroninių skausmų rizika. Traumuojančio streso poveikis gali sukelti imuninės sistemos pokyčių.
10. Tabu klausimams apie pinigus - nemokėjimas tvarkyti finansinių reikalų suaugus. Vaikai ne iki galo suvokia, kas yra pinigai, tačiau daug išmoksta iš tėvų emocijų ir santykių. Jei šeimoje draudžiama kalbėtis pinigų klausimais arba ši tema visada sukelia ginčų, nerimą, tokiomis sąlygomis užaugęs vaikas vėlesniame gyvenime gali bijoti su pinigais susijusių reikalų. Todėl pinigai iššvaistomi, žmogus nemoka planuoti biudžeto, prisidaro skolų, nori perkelti finansinių problemų sprendimą kitiems žmonėms.
11. Vaikystėje tėvų traumuotus žmones vėliau traukia prie destruktyvių santykių. Vaikystėje tėvų traumuoti žmonės suaugę gali įsivelti į santykius, kurie jiems kenkia. Tai gali būti draugystė, romantiniai, darbo santykiai. Net kai tokie žmonės nori išvengti skaudžios patirties, jie pasąmoningai dažnai pasirenka tuos, kas atitinka jų traumuotą identitetą. Tai gali būti draugai manipuliatoriai, smurtaujantys partneriai, despotiški viršininkai. Galiausiai dabartyje kartoja praeities patirtis ir vėl yra traumuojami.

tags: #rasinys #kaip #asmenybe #itakoja #vaikystes #isgyvenimus