Psichologija yra mokslas apie žmogaus elgesį ir mentalinius procesus. Ji tiria psichinius reiškinius, jų kilmę, raidą, reiškimosi formas ir mechanizmus, siekdama atsakyti į daugybę klausimų, susijusių su žmogaus elgesiu. Šiame straipsnyje panagrinėsime asmenybės psichologiją, įskaitant asmenybės sampratą, tipus ir testus, kurie padeda geriau suprasti save ir kitus.
Psichologija ir asmenybė
Psichologija imasi sudarinėti sąvokų ir teorijų sistemą, kuri užfiksuotų ir apibūdintų žmogų. Terminas „psichologija“ pirmąkart pavartotas 1732 metais K.Volfo veikaluose „Empirinė psichologija“ ir „Racionalistinė psichologija“. Psichologija kaip savarankiškas mokslas atsirado 1879 metais, kai Leipcige (Vokietija) V.Vundtas įsteigė pirmąją psichologijos laboratoriją.
Psichologija skirstoma pagal tai, kokiu aspektu tiriamas psichologijos objektas:
- Biologinė (fiziologinė) psichologija: nagrinėja elgesio ir biologinių procesų ryšį.
- Raidos psichologija: nagrinėja žmogaus vystymąsi, kokie veiksniai įtakoja elgesį, aplinkos ir prigimties sąveika ir t.t.
- Socialinė psichologija: nagrinėja žmonių tarpusavio santykius ir elgesį grupėse.
- Asmenybės psichologija: skirtumai tarp žmonių, individualios savybės, asmenybės teorijos, asmenybę aprašantys veiksniai ir kt.
- Klinikinė psichologija: emocinių ir elgesio problemų diagnozavimas ir gydymas, psichiniai sutrikimai.
- Kitos sritys: industrinė (inžinierinė), teismo, reklamos, sporto ir kt.
Žmogaus asmenybė yra labai sudėtinga ir unikali. Mes visada galime atskirti vieną žmogų nuo kito, bet vis tiek tarp skirtingų individų galima rasti panašumų. Terminas asmenybė (personality) yra kilęs iš lotyniško žodžio persona, reiškiančio senovės Graikijos ir Romos aktorių dėvimą kaukę teatro scenoje. Asmenybė yra individo vidaus savybių visuma. Iš apibrėžimų galima padaryti išvadą, kad asmenybė visu pirma yra unikali, ji formuoja žmogaus elgseną, turi unikalių bruožų, kurie išskiria žmogų iš kitų. Antra - asmenybė yra nuosekli, ji pasižymi pastovumu, stabilumu, tam tikrais nuspėjamais aspektais. Tai nereiškia, kad asmenybė nekinta ar nelanksti. Trečia - asmenybė nėra statiška, gali keistis. Asmenybė bręsta kaip ir pats žmogus, keičiasi dėl įvairių įvykių.
Asmenybės psichologija - vienu metu yra pats seniausias ir pats jauniausias psichologijos mokslas. Savęs suvokimas - tai yra bendras įvaizdis, kurį apie save sudaro pats žmogus, kaip jis pats save mato. Idealus aš - kaip individai norėtų suvokti save.
Taip pat skaitykite: Spalvų poveikis aplinkai
Asmenybės tipai
Psichologijoje egzistuoja įvairios asmenybės teorijos ir tipologijos. Vienas iš pavyzdžių - Z. Froido psichoanalitinė teorija, kuri teigia, kad egzistuoja proto segmentas, paveikiantis žmogaus jausmus ir elgseną. K.G. Jungas išskyrė intravertus (orientuotus į savo vidinį pasaulį) ir ekstravertus (orientuotus į išorinį pasaulį).
Straipsnyje pateikiamas Platono tipo asmenybės aprašymas. Teigiama, kad šis tipas yra labiausiai atsparus blogoms sąlygoms, todėl išplitęs įvairiose pasaulio šalyse. Platono tipui būdingos didelė kakta (atspindi didelį asmenybės valdymą), polinkis tiek į kairias, tiek į dešines pažiūras (dažniausiai socialdemokratinės arba dešiniosios). Išskiriami Platono tipo optimistai, modernistai ir depresyvieji.
- Platono tipo optimistas pasižymi aukštu elgesio patrauklumu priešingai lyčiai, teigiama nuotaika ir vidutiniu humoro jausmu.
- Platono tipo moderistas pasižymi žemu humoro jausmu, mažesniu patrauklumu priešingai lyčiai ir pesimistine nuotaika.
- Platono tipo depresyvusis pasižymi didesniu nei vidutinis humoro jausmu ir pesimistine nuotaika.
Taip pat aptariami Platono tipo santykiai su kitais tipais: teigiami su Linkolno tipu, neigiami su Ramzio tipu, vidutiniai su Nortono, Darvino, Bronsono ir Voltero tipais.
Psichologiniai testai
XX a. Pradžioje Europoje ir Amerikoje imta ieškoti tam tikrų standartų nustatyti psichinių ligonių sutrikimus, ugdytinių gabumus, profesiją, vaikų vystymąsi, socialinius santykius ir kitas psichines savybes. Tokiomis aplinkybėmis atsiranda testavimo metodas, tyrimui naudojant ypatingą instrumentą - testą. Testais mėginama nustatyti tam tikras psichines ypatybes ir rasti palyginamą to asmens vietą tarp kitų asmenų. Žodis testas (test) išvertus iš anglų kalbos, reiškia bandymas, patikrinimas, matas.
Straipsnyje pateikiami trys testai:
Taip pat skaitykite: Sužinokite apie žmonių tipus pagal spalvas
- Testas Nr. 1: Temperamento tipui nustatyti (cholerikas, sangvinikas, flegmatikas, melancholikas).
- Testas Nr. 2: Įtakos kitiems nustatyti.
- Testas Nr. 3: Sugebėjimui žodžiais išreikšti savo jausmus nustatyti.
Testų pagalba žmogus gali ne tik pažinti save geriau, rasti atsakymą į dominantį klausimą, bet ir įdomiai praleisti laiką.
Prisirišimo modeliai
Straipsnyje taip pat aprašomi prisirišimo modeliai, kurie formuojasi vaikystėje ir veikia santykius su kitais žmonėmis:
- Saugaus prisirišimo modelis: žmonės patenkinti santykiais, jaučia saugumą ir ryšį su mylimuoju, suteikia laisvės.
- Nervingo prisirišimo modelis: žmonės santykiuose jaučia emocinį alkį, nuolat jaučia nesaugumą, reiklūs ir lipnūs.
- Vengimo-prisirišimo modelis: žmonės emociškai save atitolina nuo partnerio, bando atsitraukti ir pasirūpinti savimi patys.
- Baimingas prisirišimo modelis: žmonės bijo būti pernelyg artimi arba pernelyg atitolę nuo partnerio, įsivelia į dramatiškus ir toksiškus santykius.
Kitos psichologijos sritys
Straipsnyje trumpai apžvelgiamos ir kitos psichologijos sritys:
- Kriminalinė psichologija: tiria nusikaltėlių elgesį, motyvaciją ir psichologinius modelius.
- Kognityvinė psichologija: nagrinėja, kaip apdorojame informaciją, įsimename, sprendžiame problemas ir suvokiame pasaulį.
- Spalvų psichologija: tiria, kaip skirtingos spalvos sukelia skirtingas psichologines reakcijas.
- Edukacinė psichologija: padeda suprasti, kaip žmonės mokosi ir kokie veiksniai lemia jų pažangą.
- Socialinė psichologija: nagrinėja, kaip žmonės veikia vieni kitus ir kodėl mūsų elgesys keičiasi priklausomai nuo socialinės situacijos.
Taip pat skaitykite: Kaip atrasti save?
tags: #psichologija #zmoniu #tipai