Įvadas
Pastaraisiais dešimtmečiais psichologinė gerovė tapo vis svarbesne tyrimų sritimi, atkreipusia ne tik psichologų, bet ir sociologų, socialinių darbuotojų bei ekonomistų dėmesį. Materialinė gerovė, tokia kaip BVP vienam gyventojui, ne visada atspindi žmogaus gyvenimo pilnatvės jausmą, kuris apibūdinamas kaip subjektyvi arba psichologinė gerovė, laimė, gyvenimo džiaugsmas, pasitenkinimas gyvenimu ir pan. Straipsnyje aptariama psichologinės gerovės skalė, jos taikymas Lietuvoje ir ryšys su įvairiais socialiniais bei profesiniais aspektais.
Psichologinės Gerovės Samprata ir Matavimo Priemonės
Psichologinė gerovė yra daugiamatis reiškinys, apimantis įvairius aspektus, kurie kartu sudaro nedalomą visetą. Siekiant įvertinti psichologinę gerovę, buvo sukurtos įvairios matavimo priemonės, įskaitant Lietuviškąją psichologinės gerovės skalę (LPGS), kuri turi variantus jauniems asmenims (LPGS-J), suaugusiesiems (LPGS-S) ir savarankišką papildomą psichologinės gerovės skalę (LPGS-P). Visi šie variantai išsamiai aprašyti LPGS naudojimo vadove. LPGS-P buvo naudojama teisėjų padėjėjų psichologinei gerovei įvertinti tyrime, kuriame dalyvavo 269 Lietuvos teismuose dirbantys teisėjų padėjėjai.
Tyrimas apie Teisėjų Padėjėjų Psichologinę Gerovę ir Profesinį Saviveiksmingumą
Teisėjų padėjėjų profesinis vaidmuo Lietuvoje iki šiol nebuvo plačiai tirtas. Naujausiame tyrime siekta ištirti teisėjų padėjėjų profesinio saviveiksmingumo ir psichologinės gerovės ryšius. Tyrimo rezultatai parodė, kad egzistuoja profesinio vaidmens konfliktas ir darbinio vaidmens neapibrėžtumai. Be to, nustatyta, kad teisėjų padėjėjų profesinį saviveiksmingumą geriausiai prognozuoja pasitenkinimas tarpasmeniniais santykiais ir suvoktas vertingumas darbe. Suvoktą vertingumą darbe geriausiai nuspėja pasitenkinimas tarpasmeniniais santykiais, pasitenkinimas darbu ir didėjantis darbo stažas.
Profesiniam saviveiksmingumui įvertinti naudota Schyns ir von Collani (2002) sukurta trumpoji Profesinio saviveiksmingumo skalės (OCCSEFF) versija.
Psichologinės Gerovės Ryšys su Sociodemografinėmis Charakteristikomis
Tyrimai rodo, kad psichologinė gerovė yra susijusi su įvairiomis sociodemografinėmis charakteristikomis, tokiomis kaip amžius, lytis, gyvenama vieta ir ekonominis statusas. Dažnai analizuojamos sąsajos tarp psichologinės ir materialinės gerovių, atsižvelgiant į išsilavinimą, gyvenamąją vietą ir laisvalaikio turėjimą. Šių kintamųjų sąsajos su psichologine gerove gali būti analizuojamos pajamų skirtumų skirtingose gyvenimo vietose arba turint skirtingą išsilavinimą aspektais.
Taip pat skaitykite: Įdomiausios knygos apie psichologiją
Asmenybės Savybės ir Sveikata kaip Psichologinės Gerovės Veiksniai
Žmogaus asmenybės savybės ir sveikata yra ypač svarbūs psichologinės gerovės veiksniai. Asmenybės sąsajoms su psichologine gerove tirti naudojama NEO PI-R metodika, taip pat įvairios užsienio autorių taikytos metodikos vaikų psichologinei gerovei tirti.
Monografija apie Lietuvos Gyventojų Psichologinę Gerovę
Išleista monografija apie Lietuvos gyventojų psichologinę gerovę, kurioje analizuojama galimą šio psichologinio konstrukto struktūrą, sąsajas su žmonių asmenybės, sveikatos ir demografinėmis savybėmis, išvardytų kintamųjų prognostinę vertę psichologinės gerovės atžvilgiu. Monografijos autorių teorinė nuostata yra tokia: psichologinė / subjektyvi / emocinė gerovė, laimė arba laimingas gyvenimas yra daugiamatis, daugiaaspektis ir daugiaveiksnis reiškinys.
Monografijoje pateikiama empirinė medžiaga, grįsta atstovaujamosios (standartizacinės) imties tiriamųjų atsakymų statistine analize. Standartizavimui buvo ištirti 1202 žmonės, savo demografinėmis charakteristikomis atstovaujantys Lietuvos gyventojams nuo 16 iki 85 metų amžiaus. Psichologinės gerovės asmenybiniam ir iš dalies sveikatos matmeniui matuoti pagal sutartį su Minesotos (JAV) universiteto leidykla buvo išversta iš anglų kalbos, adaptuota ir standartizuota labai plačiai pasaulyje taikoma psichinės sveikatos įvertinimo priemonė - MMPI-2 (Minesotos daugiafazis asmenybės aprašas. Antrasis taisytas leidimas). MMPI-2 sudaro ne tik 567 punktų anketa (žmogaus elgesio ir išgyvenimų tam tikrose situacijose aprašas), bet ir naudojimosi ja vadovas.
Psichologinės Gerovės Reikšmė Viešajai Politikai
Psichologinė gerovė yra glaudžiai susijusi su žmogaus gyvenimo prasme ir laime. Žmogaus gyvenimo pilnatvės garantijos (ir ne tik materialinis aprūpinimas ar uždirbtų lėšų perskirstymas) turėtų tapti valdžių viešosios politikos tikslu. Todėl monografija yra skiriama viešosios politikos administratoriams, taip pat specialistams, besidomintiems žmogaus gyvenimo prasme, laime, vidinės darnos, prosocialaus ir antisocialaus (destruktyvaus) elgesio klausimais. Joje pateikiami faktai ir keliamos problemos galėtų dominti ne tik psichologus, bet ir sociologus, ekonomikos (ypač „laimės ekonomikos“, ekonominės psichologijos), politikos, socialinio darbo, visuomenės sveikatos specialistus.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti psichologinę krizę?
Taip pat skaitykite: Psichologinės priežastys, lemiančios moterų seksualinę disfunkciją
tags: #psichologines #geroves #skale #papildoma