Psichologinių problemų ir juosmens skausmo ryšys

Įvadas

Nugaros skausmas yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių žmonės kreipiasi į gydytojus ir praleidžia darbo dienas. Dažnai manyta, kad nugaros problemas sukelia tik fiziniai veiksniai, pavyzdžiui, netinkama laikysena ar traumos. Tačiau vis daugiau medicininių tyrimų rodo, jog kartais nuolatinis nugaros skausmas gali būti neatsiejamas nuo mūsų emocinės būklės. Šiame straipsnyje panagrinėsime psichologinių problemų ir juosmens skausmo ryšį, aptarsime streso poveikį kūnui, psichosomatinius skausmus ir būdus, kaip sumažinti streso įtaką nugarai.

Stresas ir jo poveikis žmogaus kūnui

Stresas yra fiziologinė organizmo reakcija į iššūkius, pavojų ar pasikeitusias aplinkybes. Patyrus stresą, aktyvuojama vadinamoji simpatinė nervų sistema, kuri paskatina hormonų, tokių kaip adrenalinas ir kortizolis, išsiskyrimą. Šie hormonai organizme sukelia tam tikrus pokyčius: pagreitėja širdies ritmas, suaktyvėja kvėpavimas, įsitempia raumenys, sumažėja virškinimo veikla. Šie pokyčiai yra skirti tam, kad organizmas galėtų greitai reaguoti į grėsmę - tai vadinama „kovok arba bėk“ atsaku. Tačiau problema kyla tada, kai šis atsakas tampa lėtiniu reiškiniu. Jei žmogus ilgą laiką gyvena stresinėje būsenoje, raumenų įtampa neatslūgsta, o kortizolio perteklius pradeda veikti žalingai: jis trikdo miegą, silpnina imuninę sistemą, sukelia uždegiminius procesus ir skatina raumenų bei jungiamojo audinio degradaciją.

Fizinės stresinės reakcijos nugaroje

Nors stresas pirmiausia siejamas su psichologiniais pojūčiais - tokiais kaip nerimas ar dirglumas - jis taip pat sukelia labai realius, fiziškai išmatuojamus pokyčius kūne. Vienas iš pagrindinių poveikių - ilgalaikis raumenų įsitempimas. Pečių juostos, kaklo ir apatinės nugaros raumenys tampa chroniškai įtempti, o tai ilgainiui gali sukelti skausmą, raumenų spazmus ir net mikropažeidimus. Taip pat stresas riboja kraujotaką į raumenis, o tai reiškia, kad šie audiniai negauna pakankamai deguonies ir maisto medžiagų, būtini regeneracijai ir normaliam funkcionavimui. Be to, paviršinis, neritmiškas kvėpavimas, būdingas stresui, dar labiau mažina deguonies patekimą į audinius, o tai dar labiau didina diskomfortą. Tokios fiziologinės reakcijos paaiškina, kodėl net esant normalioms stuburo struktūroms žmonės gali jausti stiprų skausmą - problema kyla iš funkcinių, o ne struktūrinių pakitimų.

Kaip stresas veikia žmogaus kūną?

Žmogaus organizmas yra sudėtinga visuma, kurioje fiziniai ir psichologiniai procesai yra glaudžiai susiję. Stresas, nerimas ar pervargimas dažnai sukelia fiziologinius pokyčius: širdies ritmo padažnėjimą, kvėpavimo pagreitėjimą, o taip pat - ir raumenų įsitempimą. Nuolatinė įtampa, kylanti dėl kasdienių rūpesčių, darbo krūvio ar asmeninių problemų, „perkelia“ jausmus į kūną. Kūnas, tarsi apsauginis mechanizmas, pradeda įtempti raumenis, ypač apatinėje nugaros dalyje ir pečių juostoje. Dėl to dažnas raumenų spazmas gali išprovokuoti tiek trumpalaikį, tiek lėtinį skausmą.

Moksliniai tyrimai, publikuoti tokiuose žurnaluose kaip „The Journal of Pain“ ir „Psychosomatic Medicine“, patvirtina: ilgalaikis stresas skatina organizme išsiskirti kortizolį ir adrenaliną, kurie sukelia raumenų įtampą, sumažina kraujotaką ir didina uždegiminių procesų tikimybę raumenyse.

Taip pat skaitykite: Įdomiausios knygos apie psichologiją

Psichosomatinis nugaros skausmas

Terminas „psichosomatinis“ nurodo fizinius simptomus, kurių kilmė yra psichologinė arba emocinė. Šiuo atveju nugaros skausmas atsiranda ne dėl stuburo traumos, išvaržos ar degeneracijos, bet dėl to, kad smegenys, reaguodamos į emocinį krūvį, siunčia skausmo signalus į kūną. Tai nereiškia, kad skausmas yra išgalvotas - jis visiškai realus. Tačiau šaltinis yra ne stuburo patologija, o centrinės nervų sistemos veikla. Tyrimai rodo, kad depresija, nerimas, potrauminio streso sindromas ir net neišreikštos emocijos gali būti tiesiogiai susijusios su lėtiniu nugaros skausmu. Psichosomatinis skausmas dažnai yra išsklaidytas, neaiškios lokalizacijos, keičiasi priklausomai nuo emocinės būklės ir dažnai blogėja be aiškaus fizinio paūmėjimo.

Neretai painiojama, kad jei skausmo priežastis - emocijos, tuomet jis „įsivaizduojamas“ arba „nesvarbus“. Tai klaidingas įsitikinimas. Psichosomatiniai skausmai yra realūs, ir mokslas patvirtina, kad emocinis stresas gali sukelti tiek pat intensyvų skausmą, kiek ir fiziniai sužeidimai.

Abipusis ryšys tarp streso ir nugaros skausmo

Viena iš pavojingiausių sąsajų tarp streso ir nugaros skausmo yra abipusis ryšys. Ne tik stresas sukelia skausmą, bet ir pats skausmas gali tapti ilgalaikio streso šaltiniu. Kai žmogus patiria ilgalaikį nugaros skausmą, jis dažnai apriboja savo fizinį aktyvumą, vengia socialinių veiklų, praranda pasitikėjimą savimi. Tai gali sukelti depresiją, izoliacijos jausmą, nerimą dėl sveikatos ar darbo praradimo. Tokia emocinė būsena dar labiau sustiprina fiziologines streso reakcijas - raumenų įtampą, kvėpavimo pokyčius, hormoninius disbalansus.

Kaip sumažinti stresą ir jo poveikį nugarai?

Kovojant su nugaros skausmais, svarbu ieškoti priežasties ir sprendimus taikyti ne tik kūnui, bet ir protui. Norint veiksmingai valdyti nugaros skausmus, ypač tuos, kurių priežastis yra susijusi su emociniu stresu, reikia taikyti daugiasluoksnį požiūrį. Vien tik vaistai nuo uždegimo ar skausmo malšintojai dažnai nepadeda, jei nesprendžiama pagrindinė - emocinė - problema. Štai keletas būdų, padedančių atgauti tiek fizinę, tiek emocinę pusiausvyrą:

• Streso valdymas. Meditacija, kvėpavimo pratimai ar sąmoningumo (mindfulness) praktikos padeda sumažinti įtampą ir sumažina raumenų spazmus.
• Reguliarus fizinis aktyvumas. Lengva mankšta ar tempimo pratimai ne tik stiprina nugaros raumenis, bet ir leidžia išlaisvinti emocinę įtampą.
• Konsultacijos su specialistais. Kartais verta pasitarti su psichologu ar psichoterapeutu, ypač jei sunku pačiam įveikti stresą ar nerimą. Kognityvinė elgesio terapija (CBT), kuri moko žmones pažinti savo neigiamas mintis, susijusias su skausmu ar baime judėti, ir jas pakeisti konstruktyvesnėmis, yra labai veiksminga.
• Darbo ir poilsio režimo laikymasis. Pakankamas poilsis ir dienos režimas neleidžia kauptis lėtinei įtampai tiek kūne, tiek emocijose. Svarbu užtikrinti kokybišką miegą, kuris leidžia kūnui atsigauti.
• Sąmoninga laikysena. Visada svarbu atmesti rimtas fiziologines nugaros skausmo priežastis: stuburo išvaržas, uždegimus, kaulų, sąnarių ligas. Jei skausmas nesiliauja, stiprėja ar plinta į kojas, atsiranda tirpimas ar silpnumas, reikia skubiai konsultuotis su gydytoju.
• Emocijų išreiškimas. Svarbu leisti sau išreikšti jausmus. Atpažinti, kas yra užspausta, ko nepriimi savyje. Kai neatpažįstama, tada pradeda sekinti psichosomatikos simptomai.
• Savivertės stiprinimas. Žinoma, kad svarbu suprasti, kad ne visada būsi priimta, todėl dera sustiprinti savo savivertę. Svarbiausia - mokytis priimti save ir būti reikalinga sau.
• Fizinės veiklos pasirinkimas. Mankšta, judesys yra geriausias vaistas nuo skausmo, nes judant organizme išsiskiria cheminės medžiagos, natūralūs nuskausminamieji. Bet žalinga judėti be džiaugsmo ir be noro. Svarbu pasirinkti tinkamą, jums patinkančią mankštinimosi formą. Vieni atranda jogą, kiti bėgiojimą, tretiems patinka boksuoti kriaušę ar šokti.

Alternatyvūs gydymo metodai

Be tradicinių gydymo metodų, taip pat galima pasitelkti alternatyvius metodus, tokius kaip:

Taip pat skaitykite: Kaip įveikti psichologinę krizę?

• Akupunktūra. Šis gydymo metodas stimuliuoja medžiagų, natūraliai malšinančių skausmą, išskyrimas organizme.
• Fizioterapija. Įvairios fizioterapinės priemonės padeda mažinti nugaros, kaklo ir sąnarių skausmus. Gydymas turėtų prasidėti lėtais, švelniais judesiais galvos, kaklo ir stuburo srityje.
• Vaistažolės ir maisto papildai. Valerijonas gali sumažinti skausmą ir pagerinti poilsio bei miego kokybę.
• Transkutaninė nervų stimuliacija elektra (TENS). Mažina skausmą siunčiant mažus elektros impulsus elektrodais, pridėtais odos paviršiuje. Elektros impulsai blokuoja skausmą.
• Muzikos ir meno terapija.
• Kineziterapija.
• Dietos. Yra įrodymų, kad maistas gali veikti skausmo stiprumą.
• Hipnozė.
• Dėmesio nukreipimas į kitus objektus ar veiklą.

Asmeninė patirtis ir psichologo įžvalgos

Kūno psichoterapeutas teigia, kad skausmas - tai yra emocinė reakcija, kurios žmogus neišgyveno, savyje uždarė, galiausiai tai sukūrė įtampą kūne, kuri fiziologiškai pasireiškė kaip skausmas. Jei žmogus tai ignoruoja - skausmas gali virsti lėtiniu. Jis reiškiasi silpniausiose organizmo vietose. Dažniausios emocijos, sukeliančios skausmus, yra liūdesys, nuoskauda, nusivylimas, nusiminimas. Baimė blokuoja kojas, gali suvaržyti išilginius raumenis ir kilti į viršų net iki juosmens.

Svarbu įsiklausyti į save, paklausti savęs, kas dažniausiai skauda. Pažiūrėti, ar yra genetinė predispozicija, gal visi giminėje panašų skausmą jaučia. Jei suvokiam, kad yra emocijų ir skausmo ryšys, tada pažiūrim dėsningumus - gal visos moterys giminėje jaučia galvos skausmą, nes visos nemėgsta vyrų? Jeigu žmogui niekaip nepavyksta išsiaiškinti, kodėl jį kamuoja skausmas, pravartu pasitelkti kitas psichologines praktikas ir gal jos padės iškelti pasąmoninius atsakymus. Pavyzdžiui, galima pasitelkti meno terapiją ir piešti savo skausmą. Sužinoti tą psichologinę priežastį, kuri sukėlė skausmą.

Taip pat skaitykite: Psichologinės priežastys, lemiančios moterų seksualinę disfunkciją

tags: #psichologines #problemos #skauda #juosmeni