Žmogaus raidos psichologija - tai psichologijos šaka, nagrinėjanti žmogaus elgesio ir psichikos pokyčius viso gyvenimo bėgyje, nuo pat gimimo iki mirties. Ši disciplina apima įvairius amžiaus tarpsnius ir su jais susijusias psichologines ypatybes.
Žmogaus raidos psichologijos apibrėžimas ir esmė
Žmogaus raidos psichologija, dar vadinama amžiaus tarpsnių psichologija, tiria fizinės raidos (kūno pokyčius, motorinius gebėjimus), kognityvinius (mąstymą, kalbą) ir psichosocialinius (emocijas, bendravimo ypatybes) aspektus. Ši mokslo šaka siekia nustatyti kiekvieno amžiaus tarpsnio psichikos ypatumus, procesus, asmenybės savybių susidarymo ir raidos dėsnius. Raidos psichologai aprašo, kaip žmonės keičiasi normatyviai (bendri raidos dėsningumai, pobūdis) ir ideografiškai (individualios variacijos).
Daugiausiai dėmesio skiriama vaikystei, paauglystei ir jaunystei, nes šiuose etapuose vyksta reikšmingiausi žmogaus psichikos pokyčiai, susiję su elgesio funkcijų įgijimu arba praradimu. Pavyzdžiui, vaikas įgyja kalbos įgūdžius, o senyvo amžiaus žmogus gali prarasti atmintį. Augimas ir brendimas, apimantys kiekybinius fizinius ir fiziologinius pokyčius, kartu su išmokimu įgyta patirtimi, kokybiškai keičia bręstančio žmogaus veiklos galimybes ir elgesį.
Psichikos dinamiką ir elgesio plėtrą lemia asmens genetinių, biologinių, fizinių ir socialinės aplinkos sąlygų sąveika. Tam tikri amžiaus tarpsniai, vadinami kritiniais arba sensityviais periodais, yra palankiausi tam tikrai emocinei ar socialinei patirčiai įgyti, asmenybės bruožams ir įgūdžiams susidaryti. Neišnaudojus šių kritinių periodų, vėliau gali būti sunku ar net neįmanoma išmokti tam tikrų dalykų.
Pagrindinės raidos kryptys
Žmogaus raida apima kelias pagrindines kryptis:
Taip pat skaitykite: Įdomiausios knygos apie psichologiją
- Fizinė raida: apima kūno pokyčius, motorinius gebėjimus ir kitus fizinius aspektus.
- Kognityvinė raida: susijusi su mąstymo, kalbos, atminties ir kitų pažintinių funkcijų vystymusi.
- Psichosocialinė raida: apima emocijų, asmenybės ir socialinių santykių formavimąsi.
Raidos psichologijos šakos
Žmogaus raidos psichologija apima kelias šakas, kurios specializuojasi skirtinguose amžiaus tarpsniuose:
- Vaiko psichologija: tiria vaiko psichikos raidą nuo gimimo iki paauglystės.
- Paauglio psichologija: nagrinėja paauglių psichikos ypatumus ir problemas.
- Subrendusio žmogaus psichologija: tiria suaugusiųjų psichikos raidą ir pokyčius.
- Gerontopsichologija: analizuoja senėjimo procesų įtaką psichikai ir elgesiui.
Raidos psichologijos principai
Žmogaus raidos psichologija remiasi keliais pagrindiniais principais:
- Raida yra nuolatinis procesas: žmogaus psichika keičiasi visą gyvenimą.
- Raida yra kompleksinė: ją veikia įvairūs biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai.
- Raida yra individuali: kiekvienas žmogus vystosi skirtingu tempu ir būdu.
- Raida yra kontekstuali: ją veikia aplinka, kurioje žmogus gyvena.
Aplinkos įtaka žmogaus raidai
Aplinka daro nuolatinę įtaką žmogaus raidai. Ši įtaka gali būti laikina (pvz., liga) arba ilgalaikė. Socializacija yra procesas, kurio metu žmogus tampa socialinės grupės nariu, perima ir supranta tos grupės lūkesčius. Socializacija yra dvipusis procesas, trunkantis visą gyvenimą.
Laiko faktorius taip pat svarbus, nes brendimo ir mokymosi sąveika priklauso nuo amžiaus. Bronfenbrennerio bioekologinis modelis išskiria kelis aplinkos lygius, kurie veikia individo raidą:
- Mikrosistema: artimiausia aplinka, kurioje žmogus tiesiogiai sąveikauja (šeima, mokykla, bendraamžiai).
- Mezosistema: ryšiai tarp mikrosistemų (pvz., šeimos ir mokyklos sąveika).
- Egzosistema: socialinės aplinkos, kurios netiesiogiai veikia individą (pvz., tėvų darbo vieta).
- Makrosistema: kultūrinės vertybės, įstatymai ir papročiai, kurie formuoja individo aplinką.
Baltesas teigė, kad individo gyvenimo eigą veikia ne tik augimo pokyčiai, bet ir istoriniai pokyčiai. Rasė, lytis, socialinė priklausomybė ir tautybė taip pat sąlygoja socialinį tipą ir daro įtaką raidai.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti psichologinę krizę?
Tyrimo metodai
Žmogaus raidos psichologijoje naudojami įvairūs tyrimo metodai:
- Stebėjimas: natūralus arba kontroliuojamas elgesio stebėjimas.
- Interviu: klausimų uždavimas tiriamiesiems siekiant gauti informacijos apie jų patirtį ir nuostatas.
- Anketos: standartizuoti klausimynai, skirti surinkti duomenis iš didelio skaičiaus žmonių.
- Eksperimentai: kontroliuojami tyrimai, skirti nustatyti priežastinius ryšius tarp kintamųjų.
- Longitudiniai tyrimai: tie patys tiriamieji stebimi ilgą laiką.
- Išilginio pjūvio metodas: skirtingo amžiaus grupės tiriamųjų tiriamos tuo pačiu metu.
- Kombinuotas planas: dviejų ar daugiau grupių, individų ar giminių tyrimai skirtingu laiku, pakartotinai, tam tikrais laiko tarpais.
Svarbu užtikrinti tyrimų validumą (tinkamumą) ir objektyvumą. Koreliacija yra matematinė išraiška tarp dviejų kintamųjų, padedanti susisteminti duomenis.
Raidos teorijos
Žmogaus raidos psichologijoje egzistuoja įvairios teorijos, kurios bando paaiškinti raidos procesus. Svarbiausios iš jų:
- Biheviorizmas: teigia, kad elgesys yra išmoktas per sąlygojimą ir aplinkos poveikį. Išmokimas vyksta klasikinio ir operatyvinio sąlygojimo dėka. Žmogus reaktyvus, subjektyviai reaguoja į aplinkos įtaką, individas formuojasi dėka proceso, kurio metu formuojas ryšiai tarp stimulo ir reakcijos, arba tarp elgesio variantų ir pasekmių. Mokymas vyksta automatiškai.
- Kognityvinė teorija: akcentuoja mąstymo ir pažinimo procesų svarbą raidoje. Atstovas - Pjažė (1896-1980) laikomi struktūralistais, tai struktūrinio požiūrio psichologiniai šalininkai, kurie kėlė sau tikslą protines struktūras tirti ir informacijos apdorojimo būdus vidiniame plane.
- Psichoanalitinė teorija: pabrėžia nesąmoningų motyvų ir ankstyvos vaikystės patirties įtaką asmenybės formavimuisi. Pradininkas Z. Froidas (1856-1939). Psichoanalitinė teorija, kuri remiasi Froido teorija prisilaiko determinizmų požiūrių į žmogaus prigimtį ir teigia, kad asmenybė motyvuoja vidinį biologinį potraukį. Pagal Froidą žmogaus elgesį apsprendžia visų pirma biologiniai potraukiai apimant seksualinius ir agresijos.
- Humanistinė psichologija: akcentuoja žmogaus potencialą augti ir tobulėti, pabrėžia asmens laisvę ir atsakomybę. Susiformavo Xxa., kaip trečia optimistiškesnė jėga asmenybės tyrimuose. Ji atsirado kaip reakcija į išorinį determinizmą, kuri atstovavo mokymosi teorijas ir visinio determinizmo seksualinio ir agresyvių instintyvių poreikių teoriją siūloma Z. Humanistinė psichologija siūlo holistinę asmenybės teoriją ir yra artimai susijusi su egzenstalizmo filosofija, egzenstalizmas - tai šiuolaikinės filosofijos kryptis, kurios dėmesio centre žmogaus siekis rasti savo asmeninio egzistavimo prasmę ir siekis gyventi laisvai ir atsakingai, neprieštaraujant etinėms principams.
Raidos sutrikimai
Psichologiniai raidos sutrikimai apima įvairias būkles, kurios pasireiškia nenormaliu ar sutrikusiu vystymusi. Paprastai raidos sutrikimas arba sulėtėjimas konstatuojami labai ankstyvame vystymosi etape, tada, kai tik galima patikimai nustatyti pakitimus. Tarptautinė ligų klasifikacija (TLK) apibrėžia įvairius raidos sutrikimus, įskaitant autizmą ir Aspergerio sindromą.
Vaiko raida pagal amžių
Vaiko raida pagal amžių yra procesas, kurį sudaro fizinis, psichologinis, emocinis ir socialinis vaiko vystymasis nuo gimimo iki brandos. Vaiko raida apima skirtingus vaiko gyvenimo etapus, įprastai skirstomus taip: naujagimių laikotarpis (nuo gimimo iki 1 metų), vaikystė nuo 1 iki 3 metų ir nuo 3 iki 6 metų, mokyklinis amžius (nuo 6 iki 12 metų) ir paauglystė (nuo 12 iki 18 metų).
Taip pat skaitykite: Psichologinės priežastys, lemiančios moterų seksualinę disfunkciją
Kiekviename iš šių etapų vaikai įgauna skirtingus įgūdžius, priskiriamus keturioms grupėms: kalbos ir komunikacijos įgūdžiams, fiziniams įgūdžiams, socialiniams ir emociniams įgūdžiams bei kognityvinei raidai.
tags: #psichologines #raidos #kryptys