Įvadas
Priklausomybę skatinantis elgesys - tai sudėtinga problema, paliečianti daugybę žmonių visame pasaulyje. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kas tai yra, kokios priežastys ją sukelia, kokie požymiai rodo, kad žmogus gali turėti problemų, ir kaip sau bei artimiesiems padėti. Aptarsime įvairias priklausomybės formas, nuo priklausomybės psichoaktyvioms medžiagoms iki elgesio priklausomybių, ir atskleisime, kaip svarbu suprasti šios problemos sudėtingumą, norint veiksmingai ją spręsti.
Priklausomybės Samprata
Priklausomybė - tai bet koks pasikartojantis elgesys, kuris trumpam padeda išvengti frustracijų ar jas susilpninti, bet ilgainiui tas frustracijas tik kuria. Ši sąvoka apima platų spektrą elgsenų, įskaitant priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų (alkoholio, narkotikų), elgesio priklausomybes (lošimas, kompiuteriniai žaidimai, apsipirkimas) ir kitas manijas (persidirbimas, švara, valgymas, lieknėjimas, ginčai, pavydas, godumas, kerštingumas, televizijos žiūrėjimas).
Ribos tarp blogo įpročio ir priklausomybės
Nors priklausomybės sąvoka gali būti taikoma įvairiems elgesio modeliams, svarbu atskirti „blogus įpročius“ nuo „sunkios priklausomybės formos“. Aiškios ribos tarp jų nėra, tačiau priklausomybe reikėtų laikyti tokį elgesį, kuris gerokai nulemia ir darko asmens gyvenimą.
Priklausomybės Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Priklausomybės priežastys yra daugialypės ir apima biologinius, psichologinius ir socialinius veiksnius.
- Biologiniai veiksniai: Genetika gali turėti didelę įtaką asmens polinkiui į priklausomybę. Paveldimumą lemia dešimtys skirtingų genų, kurie visi kartu reguliuoja organizmo sąveiką su daugeliu psichoaktyviųjų medžiagų. Taip pat, biologiniai pakitimai smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių, medžiagų, reguliuojančių visą eilę procesų smegenyse, pakitimai gali lemti priklausomybės atsiradimą.
- Psichologiniai veiksniai: Stresinės situacijos, depresija, nerimas, bendravimo sutrikimai, baimės, žema savivertė ir socialinė izoliacija gali skatinti priklausomybės elgesį. Asmenys, patyrę vaikystės traumas, nuolatinį stresą, smurtą ar emocinių poreikių nepatenkinimą, taip pat yra labiau pažeidžiami.
- Socialiniai veiksniai: Šeimos aplinka, socialinis statusas, kultūrinės normos, priklausomybę skatinanti aplinka ir lengvas prieinamumas prie medžiagų ar veiklų gali prisidėti prie priklausomybės formavimosi.
Vaikystės patirtys ir priklausomybės
Vaikystės patirtys, tokios kaip nuolatinis stresas, smurtas ar emocinių poreikių nepatenkinimas, gali turėti didelės įtakos priklausomybių vystymuisi. Šios patirtys gali lemti psichologines problemas, kurios skatina priklausomybės elgesį kaip būdą susidoroti su skausmu ir emocine įtampa.
Taip pat skaitykite: Apie Svarbiausią Viduramžių Asmenybę
Artimųjų vaidmuo
Artimieji gali turėti tiek teigiamą, tiek neigiamą įtaką priklausomybės eigai. Bandymas „gelbėti“ priklausomą asmenį, kompensuojant jo elgesio rezultatus, gali netyčia palaikyti problemą. Kopriklausomybė, kai artimieji pernelyg įsitraukia į priklausomo asmens gyvenimą ir apleidžia savo poreikius, taip pat gali būti žalinga. Svarbu išlaikyti savo ribas ir ieškoti profesionalios pagalbos, kad būtų galima veiksmingai padėti priklausomam asmeniui.
Priklausomybės Požymiai
Priklausomybės požymiai gali skirtis priklausomai nuo konkrečios priklausomybės formos, tačiau yra keletas bendrų ženklų, kurie gali padėti identifikuoti problemą:
- Stiprus potraukis tam tikrai medžiagai ar veiklai.
- Tolerancijos didėjimas (reikia vis didesnės dozės ar dažnesnio kartojimo, kad būtų pasiektas norimas efektas).
- Abstinencijos simptomai nutraukus vartojimą ar veiklą (fiziniai ar psichologiniai simptomai, tokie kaip nerimas, dirglumas, nemiga, pykinimas ir kt.).
- Kontrolės praradimas (nesugebėjimas apriboti vartojimą ar veiklą).
- Apleidimas kitų svarbių veiklų ir interesų.
- Tęsimas vartoti ar vykdyti veiklą, nepaisant neigiamų pasekmių (sveikatos problemos, finansinės problemos, santykių problemos).
- Bandymas slėpti priklausomybę nuo artimųjų.
- Neigimas (atsisakymas pripažinti, kad yra problema).
Oniomanija (Priklausomybė nuo apsipirkimo)
Oniomanija, arba priklausomybė nuo apsipirkimo, yra elgesio sutrikimas, pasireiškiantis kaip nenumaldomas poreikis pirkti dažniausiai visiškai nereikalingus daiktus ir sukeliantis pačiam žmogui bei jo artimiesiems nepageidaujamas pasekmes.
Požymiai:
- Beveik kasdien jaučiamas stiprus noras ką nors nusipirkti.
- Nereikalingi pirkiniai rodo nesugebėjimą kontroliuoti išlaidų.
- Stiprus noras pirkti ir ignoravimas galimų neigiamų pasekmių.
- Irzlumas ir nerimastingumas, jei negali apsipirkti.
- Teigiamos emocijos apsipirkinėjant, kurios padeda sumažinti įtampą, tačiau vėliau jaučiamas kaltės ir gėdos jausmas.
- Bandymas slėpti šią priklausomybę nuo artimųjų.
- Daugybiniai bandymai atsikratyti apsipirkinėjimo.
- Apleidimas kitų buvusių mėgiamų ir svarbių veiklų.
Pagalba Sau ir Artimiesiems
Pirmas žingsnis pagalbos link yra atpažinimas, supratimas ir pripažinimas, kad turime priklausomybę. Jau vien įsisąmoninimas to, kas su mumis vyksta, gali turėti teigiamos įtakos ir padėti atlikti sekančius būtinus veiksmus.
Kaip padėti sau?
- Sąmoningos pastangos apsaugoti save nuo dar didesnių finansinių nuostolių: Patikėti grynųjų pinigų ir debetinių kortelių patikimam asmeniui, atsisakyti kredito kortelių, neišsaugoti kortelių duomenų internetinės naršyklės sistemoje.
- Vengti apsipirkimo apėmus emocijoms: Neiti į prekybos centrą, kai jaučiama emocinė tuštuma, kurią norisi užpildyti.
- Eiti apsipirkti su palyda: Būtinai kartu vestis artimą žmogų - draugą, šeimos narį.
- Pirkti tik pagal iš anksto apgalvotą ir sudarytą pirkinių sąrašą: Nepasiduoti pagundoms „akcija“, „trys už dviejų kainą“ ir panašiai.
- Riboti prieigą prie internetinių parduotuvių: Teks riboti prie išmaniųjų ekranų leidžiamą laiką. Tiesiog paskirkite sau laiką, kada skaitysite naujienas, pavyzdžiui, ryte, 20 minučių, kol geriate kavą ir vakare - pusvalandį leisite sau panaršyti socialiniuose tinkluose, kad neatsiskirtumėte nuo draugų.
- Kreiptis pagalbos į specialistus: Psichologus ar psichoterapeutus, susirasti palaikymo grupę, pavyzdžiui, „anoniminiai apsipirkinėtojai“.
- Atsižvelgti į laiko suvartojimą: Prisiminti, kad žmonės pirkdami praleidžia itin daug laiko, tad apeliuoti ir į įsisąmoninimą, kad taip banaliai leidžiame neįtikėtinai daug savo gyvenimo laiko.
Kaip padėti artimiesiems?
- Būti palaikančiu ir suprantančiu: Priklausomybė yra liga, o ne moralinis trūkumas.
- Nekaltinti ir nekritikuoti: Tai tik pablogins situaciją.
- Skatinti kreiptis pagalbos į specialistus: Palaikyti ir padėti susirasti tinkamą gydymą.
- Nepadėti nuslėpti priklausomybės: Tai tik įgalins priklausomybės elgesį.
- Nekompensuoti priklausomybės elgesio pasekmių: Leisti priklausomam asmeniui prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.
- Rūpintis savimi: Išlaikyti savo ribas ir ieškoti palaikymo, jei reikia.
Gydymo Būdai
Priklausomybės gydymas yra kompleksinis procesas, kuris gali apimti įvairius metodus:
Taip pat skaitykite: Socializacijos procesas
- Psichoterapija: Individuali ar grupinė terapija, padedanti asmeniui suprasti savo priklausomybės priežastis, išmokti sveikesnių susidorojimo būdų ir pakeisti savo elgesį.
- Medikamentinis gydymas: Vaistai gali būti naudojami abstinencijos simptomams palengvinti, potraukiui sumažinti ir gretutiniams psichikos sutrikimams gydyti.
- Savipagalbos grupės: Anoniminiai alkoholikai (AA), anoniminiai narkomanai (AN) ir kitos savipagalbos grupės suteikia palaikymą ir bendruomenę žmonėms, kovojantiems su priklausomybe.
- Detoksikacija: Medicininė procedūra, padedanti saugiai pašalinti psichoaktyviąsias medžiagas iš organizmo.
- Reabilitacija: Stacionarinė arba ambulatorinė programa, suteikianti intensyvų gydymą ir palaikymą priklausomiems asmenims.
- Minesotos modelis: Tai visame pasaulyje vyraujantis priklausomybių gydymo modelis, psichiatrų taikomas gydyti priklausomybės sindromą tiek ambulatoriškai, tiek stacionariai.
Taip pat skaitykite: Pagarbus Keitimasis Informacija