Ruošiant vaiką į pirmą klasę, tiek jam, tiek tėvams tenka patirti nemažai jaudulio ir streso. Tai apima ne tik mokyklinių priemonių įsigijimą, bet ir psichologinį pasiruošimą naujam gyvenimo etapui. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro vaikų ir paauglių psichiatrė med. dr. Sigita Lesinskienė dalijasi patarimais, kaip tėvai gali padėti savo vaikams sėkmingai adaptuotis mokykloje ir užtikrinti jų psichologinę gerovę.
Pasiruošimas mokyklai: nuo ko pradėti?
Idealu, jei vaikas dar pavasarį ar vasaros pradžioje susipažįsta su būsima mokykla, pasivaikšto koridoriais, pabūna klasėje ir susitinka su mokytoja. Jei to padaryti nepavyko, reikėtų vaiką po mokyklą pavedžioti likus kelioms dienoms iki rugsėjo pirmosios. Taip vaikas galės apsižiūrėti aplinkoje ir sumažinti nerimą.
Svarbu suprasti, kaip vaikas įsivaizduoja mokyklą. Tėvai turėtų dažnai ir po nedaug su vaiku pasišnekėti, mėginant suprasti, kaip jis įsivaizduoja mokyklą, kas jam svarbu, kas baisoka, ko norėtų ir pan. Kartais tėvai nesąmoningai perkelia savo baimes vaikams, todėl svarbu atidžiai klausytis ir stengtis suprasti vaiko perspektyvą.
Žaidimai ir knygos gali padėti vaikui išreikšti savo jausmus ir baimes. Vakarais galima žaisti su žaislais, kuriant trumpus spektakliukus apie miško mokyklą. Kai vaikas pats kuria, jis parodo įvairias savo baimes, perteikia savo emocinę savijautą, gali pabūti įvairiose rolėse, išmoksta geriau pajusti ir suprasti kitus, įvairiais būdais spręsti kylančias problemas, visa tai vyksta žaidžiant, fantazuojant, kartu ir praktikuojantis, netiesiogiai mokantis. Tokių laisvo siužeto istorijų-spektakliukų kūrimas ugdo vaizduotę, socialinio bendravimo įgūdžius, gerina vaiko ir tėvų tarpusavio supratimą ir bendravimą. Taip pat galima skaityti vaikui knygas apie mokyklą (pvz.: E. Mieželaičio „Zuikių mokykla", J. Čekatauskaitės „Uršulė eis į mokyklą" ir kt.) bei apie tai pasikalbėti. Vaikas rūpimus dalykus ar baimes lengviau išsakys kalbėdamas apie kitus, su panašiomis situacijomis susiduriančius „veikėjus", o ir tėvams knygos tekstas, paveikslėliai sudaro puikias galimybes su vaiku aptarti įvairiausias mokyklines temas.
Ką turi mokėti būsimasis pirmokas?
Svarbiausia, kad vaikas būtų savarankiškas ir gebėtų pasirūpinti savimi. Prieš eidamas į mokyklą vaikas jau turėtų mokėti susidėti daiktus, pasiruošti atlikti kokią nors užduotį, pabaigus - sutvarkyti darbo vietą. Taip pat apsirengti, nusirengti, pasikabinti ar susidėlioti rūbus. Prisiminti, ką reikia pasiimti kur nors einant, grįžus - sudėlioti į vietas. Numatyti, kada ką pradės, kada ir kaip pabaigs, išmokti planuoti numatomas veiklas ir savo laiką.
Taip pat skaitykite: Įdomiausios knygos apie psichologiją
Socialiniai įgūdžiai yra ne mažiau svarbūs. Taip pat svarbu sugebėti atsiskirti nuo tėvų ir likti bendrai veiklai su vaikais kitoje vietoje, mokėti būti draugų būryje, išsakyti savo bei išgirsti kito nuomonę, bendradarbiauti žaidžiant, dalintis, o prireikus - paprašyti pagalbos. Skaityti ir rašyti vaikas išmoks mokykloje.
Tėvų "namų darbai": ką jie turėtų atlikti?
Tėvai turėtų bendrauti su mokyklos specialistais ir mokytojais. Tėvams reikėtų pasikalbėti su mokyklos specialistais ir būsima mokytoja apie tai, kaip šioje klasėje ir mokykloje pradinukai bus mokomi, į ką kreipiama daugiausia dėmesio ir pan., nes žinių pateikimo metodai, aplinkos atmosferos ypatumai gali būti nevienodi įvairiose mokyklose, todėl labai svarbu klausti mokytojų, kalbėtis, tartis su jais. Labai svarbu apie tai pagalvoti, išsikalbėti, pamėginti vieniems kitus suprasti. Kai lauki, tikiesi vienų dalykų, o vyksta kiti, gali kilti įvairių jausmų arba labai įvairių reakcijų. Todėl kartais reikia išmokti tuos lūkesčius koreguoti arba būti lankstesniems, supratingesniems ir nebijoti aiškintis, kalbėtis.
Svarbu ugdyti vaiko socialinius įgūdžius ir požiūrį į mokymąsi. Svarbu vaikui pasakyti, kad klasėje bus įvairių vaikų, berniukų ir mergaičių, bus įdomu juos pažinti, pamėginti suprasti, kaip ir kodėl jie elgiasi, išmokti susidraugauti, draugauti, o susipykus - susitaikyti. Kartais tėvai pernelyg linkę orientuotis į žinias, mokslą ir pasiekimus. Svarbiausia vaikui jausti, kad mokytis yra smagu, įdomu ir malonu.
Savivertės formavimas ir mokymosi sunkumų įveikimas
Pradėjus mokytis labai svarbu anksti pažinti ir įvardinti kylančius mokymosi sunkumus, pavyzdžiui, lėtesnį darbo tempą, dėmesio sukaupimo ir/ar išlaikymo problemas, su skaitymu ir rašymu susijusius garsų suvokimo, kodavimo, atkodavimo ar skaičiavimo sunkumus.
7-11 metų amžiuje formuojasi vaiko savivertė, vidinis jausmas, t. t.: „aš galiu", „aš sugebu", „man pavyksta", „aš susitvarkysiu" arba „aš ne toks (-ia), kaip kiti", „man taip neišeis, nepavyks", „aš galiu, sugebu mažiau nei kiti". Todėl pradėjus mokytis labai svarbu anksti pažinti ir įvardinti kylančius mokymosi sunkumus. Pavyzdžiui, lėtesnį darbo tempą, dėmesio sutelkimo ir/ar išlaikymo problemas, su skaitymu ir rašymu susijusius garsų suvokimo, kodavimo, atkodavimo ar skaičiavimo sunkumus. Visi vaikai rugsėjo pirmąją į mokyklą ateina pasipuošę, kruopščiai susidėliotom mokyklinėm priemonėm, norintys pažinti, mokytis, draugauti. Po kelių mėnesių dalis vaikų ir toliau į mokyklą eina noriai ir džiugiai nusiteikę, o kiti - nebenori mokytis, įvairiai išsisukinėja nuo mokyklinių užduočių atlikimo, dingsta noras ir džiaugsmas eiti į mokyklą. Prieš mokyklą būtina kompleksiškai patikrinti vaiko sveikatą.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti psichologinę krizę?
Emocinė parama vaikui nuotolinio mokymosi metu
Nuotolinis mokymasis gali turėti neigiamos įtakos vaikų emocinei būklei. Dalis tėvų pastebi neigiamą įtaką tiek mokslo, tiek socialiniame gyvenime - žinių spragos, suprastėję rezultatai, mažiau bendraujama, padidėjęs piktumas ir išsiblaškymas. Daugelis tėvų teigia, jog vaikai negauna reikiamų psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijų, nėra sudaromos sąlygos bendrauti su klasės draugais.
Svarbu atkreipti dėmesį į vaiko elgesio pokyčius, kurie gali rodyti emocinius sunkumus. Dažniausiai apie emocinius pokyčius išduoda pasikeitęs elgesys, kuriame ryškesni požymiai yra atsiribojimas, uždarumas, vengimas dalintis savo išgyvenimais, dažnas nesėkmių, savęs nuvertinimo akcentavimas, bejėgiškumo, apatijos demonstravimas. Šalia atsitraukimo galime matyti pasireiškiančius susikaupusio pykčio protrūkius, kurie parodo, kad „pavargau, nebegaliu, sunku“.
Tėvai turėtų stengtis sukurti saugią emocinę aplinką namuose. Svarbu leisti vaikui pasirinkti krūvį, individualią veiklų struktūrą, pastebėti ir paskatinti, o klaidas taisyti pozityviais patarimais, bet ne priekaištais ir jų išryškinimu. Kartais svarbu tiesiog užkalbinti ir pasikalbėti apie paprastus, ne su mokslu susijusius dalykus. Nesikeičiant situacijai, svarbu pasitarti su psichologu.
Svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų aiškią dienotvarkę ir skirtų laiko poilsiui bei laisvalaikiui. Reikia skirti konkretų laiką pamokoms, pasiruošimui joms ir namų darbų darymui bei atskirti jį nuo laisvalaikio: sporto, muzikos ar kito neformalaus ugdymo, bendravimo su draugais. Jeigu vaikas nelanko neformalaus ugdymo ar sako, kad neturi laiko - galima sukurti „būrelį“ ir namuose: galbūt žaisti šachmatais ar šaškėmis, piešti, ar net klausyti repo ir palyginti, kaip keičiasi muzika. Svarbu natūralumas! Vakarais rekomenduoju bendrą vakarienę, kad visa šeima galėtų pasikalbėti ne apie mokslus ir darbus, bet kitais paprastais ir gyvenimiškais klausimais.
Tėvų savijauta ir jos įtaka vaikams
Svarbu atsiminti, kad tėvų emocinė būklė tiesiogiai veikia vaikus. Jei tėvai jaučiasi nerimastingi ar įsitempę, tai gali persiduoti ir vaikams. Todėl tėvai turėtų rūpintis savo psichologine gerove ir ieškoti pagalbos, jei jaučia, kad patys susiduria su sunkumais.
Taip pat skaitykite: Psichologinės priežastys, lemiančios moterų seksualinę disfunkciją
Santykių puoselėjimas šeimoje gimus vaikui
Gimus vaikui, svarbu nepamiršti puoselėti santykius su sutuoktiniu. Į vaiko priežiūra įtraukti senelius, auklę ar kažką, kas leis dviese su antra puse praleisti kažkiek laiko tik dviese. Planuokite romantišką laiką pabuvimui dviese, nes progų spontaniškumui gali ir nepasitaikyti. Kurkite naujus ritualus, pvz.: jei iki vaiko gimimo turėjote tradiciją kiekvieną penktadienį eiti į kiną, tai dabar penktadienio vakarą skirkite kino peržiūrai namuose, kai vaikas miega.
Darbus dirbkite kartu su vyru ir smagiai laiką leiskite kartu, t.y. valgyti gaminkite kartu, namus tvarkykite kartu, o paskui visi eikite į lauką pasivaikščioti, nes taktika vyrą su vežimėlių į lauką, o mama eina kuopti namų, nepasiteisina.
Svarbu nepamiršti maloniai leisti laiką kartu, nes taip gimsta ir vystosi meilė. Naudinga porai yra turėti bendrų pomėgių, interesų, bet tuo pačiu nėra blogai pabūti ir atskirai, skiriant laiko tik savo ir savo veiklai. Svarbus momentas šeimos stabilumui yra bendros vakarienės prie vieno stalo ir vakarinis pokalbis apie praėjusią dieną.
Finansiniai iššūkiai ir planavimas
Šeimos pagausėjimas ir vaikų planavimas, o ypač jei tai - pirmagimis, gali tapti nemažu finansiniu iššūkiu. Būsimi tėveliai dažnai nežino, nuo ko pradėti planuojant pagausėjusios šeimos išlaidas, kas yra iš tikrųjų svarbu, o ko visgi galima atsisakyti. Todėl daugelis susiduria su staiga šoktelėjusiomis ir kartais netikėtomis išlaidomis, kurias bent iš pradžių sunku prognozuoti ir valdyti.
Planuojant šeimos pagausėjimą reikia nusiteikti tam, jog visko į priekį numatyti tikrai nepavyks. Drauge planuodavomės savo finansus bei išlaidas, tad pagausėjus šeimai tai nebuvo jokia naujiena. Manau, svarbiausia šeimoje yra atvirumas.
Gimus vaikui svarbu įsivertinti savo finansinę situaciją apskaičiuojant pajamas bei išlaidas, įsiklausant į vienas kito poreikius, taip pat atsižvelgiant į vaiko poreikius, nusistatant tiek trumpalaikius, tiek ilgalaikius finansinius planus.
Patarimai planuojant išlaidas: išsiugdžius taupymo įprotį - kas mėnesį atsidėti tam tikrą sumą tikrai nėra sudėtinga. Nereikėtų pulti pirkti visko, ką pataria kiekviena knyga, kitaip su finansų valdymu bus iš tiesų sudėtinga. Pirmiausia siūlau pagalvoti apie reikalingiausius ir būtiniausius dalykus, kuriems nevertėtų taupyti. Aš daugiausiai dėmesio skyriau vėžimėliui ir autokėdutei. Šie daiktai išties naudojami kiekvieną dieną ir jų kokybė bei patogumas vaikui yra labai svarbus. Taip pat verta pasiplanuoti didesnes išlaidas vaiko lovytei bei kokybiškiems patalams. Tai dalykai, kuriais reikia ir kiek ilgiau pasidomėti bei išbandyti. Labai populiaru vaikų daiktais keistis tarpusavyje - mūsų draugių tarpe tikrai vyksta puikūs mainai ir daiktai keliauja iš vienos pas kitą. Pirmiausia, įsigykite tik pačius būtiniausius daiktus ir tik gimus vaikui rinkitės kitus, mažiau aktualius, nes matysite, kokie yra vaiko bei jūsų pačių poreikiai, ko dar trūksta ir ko reikėtų.
Konfliktai šeimoje po vaiko gimimo ir jų sprendimas
Gimus vaikui pasikeičia poros gyvenimas, padaugėja pareigų, atsakomybės, nuovargio, todėl dažniau kyla pykčių, nesutarimų dėl vaidmenų, buities, vaiko priežiūros. Abiem tenka keisti įpročius, atsisakyti kai kurių savo pomėgių, o asmeniniams poreikiams lieka labai mažai laiko. Nukenčia poros tarpusavio santykiai, nes pora gimus vaikui daug mažiau dėmesio gali skirti vienas kitam.
Gimus vaikui labai išryškėja vyro ir moters skirtumai. Moteriai kūdikis tampa pasaulio centru, visi kiti dalykai yra antraeiliai. Todėl vyras neretai pasijunta atstumtas, nereikalingas, stokojantis moters meilės, dėmesio. Jis gali jausti pavydą mažyliui ir gėdą ar kaltę dėl tokių savo jausmų.
Vyrui gali sustiprėti nerimas dėl padidėjusios atsakomybės už šeimos išlaikymą. Todėl jis rūpindamasis šeimos gerove gali labiau susitelkti į darbą. Padidėjusi atsakomybė už šeimos išlaikymą kelia didesnę įtampą, nuovargį, poilsio poreikį. Ir kai po darbo pavargęs vyras neparodo dėmesio, iniciatyvos padėti žmonai, ši supyksta, nes jai gali atrodyti, kad vyras nesirūpina ja ir mažyliu.
Kita nesutarimų, pykčio priežastis - gimus vaikui skirtingi (dažnai nerealūs) vyro ir moters lūkesčiai. Dažnai pora mano, kad abu patirs daug džiaugsmo, laimės, vienas kitą palaikys taip, kad lengvai įveiks kylančius sunkumus, arba jų visai nebus.
Moterys dažnai nusivilia vyrais, nes tikisi, kad jie prisidės prie kūdikio priežiūros ir buities darbų kiek ir jos. Kitaip tariant, vyro indėlį moteris dažniausiai vertina lygindama su savo pačios. Tuo tarpu vyras apie savo pagalbą moteriai sprendžia save lygindamas su savo tėvais, giminės ar tiesiog pažįstamais vyrais.
Kita konfliktų priežastis gali būti ta, kad vyrai dažnai mano, jog tik mama gali geriausiai pasirūpinti kūdikiu. Iš nepasitikėjimo savimi ir baimės jie dažnai tarsi atsitolina, nerodo iniciatyvos. Moteris turėtų žinoti, kad tėvo ryšys su vaiku formuojasi daug lėčiau.
Kaip spręsti nesutarimus? Svarbu kalbėtis ramiai, kad norėtų išgirsti ir suprasti vienas kitą. Svarbu kalbėti „aš kalba”, t. y. kuo daugiau kalbėti pradedant žodeliu „aš”, o ne „tu”.
Vyresnių tėvų iššūkiai
Pasaulinės statistikos duomenimis, daugelyje išsivysčiusių šalių vaikų gimimą jaunos šeimos stengiasi atidėti vėlesniam laikui. Paprastai vėliau ir tuokiamasi, nei tai buvo daroma prieš 50 metų. Be to, dažnėja ir pakartotinės santuokos, kai taip pat susilaukiama vaikų. Jei 2004 m. vidutinis tėvų amžius buvo 35 metai, tai 2007 m. - priartėjo prie 40 m. Paskaičiuota, kad kas dešimto naujagimio tėvas yra vyresnis nei 50 m.
Tyrimai rodo, kad vyresnis tėvų amžius gali padidinti tam tikrų ligų riziką vaikams. Tačiau psichologai perspėja, kad tyrimų rezultatai nėra absoliučiai patikimi.
Vyresnio amžiaus tėvai turėtų žinoti apie galimas tendencijas ir koreguoti savo elgesį, o jei tai nesiseka padaryti vien savo pastangomis, lankytis pas psichikos sveikatos specialistą.
tags: #psichologines #savijautos #kurimas #vaikams