Šizofrenija yra sudėtingas ir lėtinis psichikos sutrikimas, paveikiantis maždaug 1% pasaulio populiacijos. Šizofrenija yra psichozinio spektro psichikos sutrikimas; viena iš dešimties dažniausių ilgalaikės negalios priežasčių pasaulyje. Liga pasireiškia jausmų, mąstymo, suvokimo, valios ir emocijų sutrikimais. Šizofrenija trukdo aiškiai mąstyti, suvokti realybę, bendrauti, priimti sprendimus ir valdyti emocijas. Nepaisant ilgų metų tyrimų, šizofrenijos priežastys vis dar nėra visiškai aiškios, tačiau mokslininkai sutinka, kad tai yra daugiafaktorinė liga, susijusi su genetika, biocheminiais pokyčiais smegenyse ir aplinkos veiksniais.
Šizofrenijos Paplitimas ir Ypatumai
Šizofrenija diagnozuojama maždaug 1% žmonių visame pasaulyje (ir Lietuvoje). Dažniausiai liga prasideda paauglystėje arba jaunystėje (15-25 metų), o vyrų ir moterų sergamumas yra maždaug vienodas. Šizofrenija gali pasireikšti tiek ūmine (trunka kelias dienas ar savaites), tiek lėtine (trunka keletą mėnesių, metų ar visą gyvenimą) forma. Ligos eiga būna ūminė (trunka kelias dienas ar savaites) ir lėtinė (keletą mėnesių, metų ar visą gyvenimą).
Šizofrenijos Priežastys: Genetika, Biochemija ir Aplinka
Nors tikslios šizofrenijos priežastys nežinomos, mokslininkai išskiria kelis pagrindinius veiksnius, galinčius prisidėti prie ligos išsivystymo:
Genetika
Polinkis sirgti šizofrenija yra paveldimas. Jei šeimoje yra sergančių šia liga, tikimybė susirgti didėja. Neseniai atlikti genetiniai tyrimai parodė, kad individualūs genai riziką susirgti šizofrenija padidina mažiausiai du kartus, palyginti su bendra populiacija. Tačiau svarbu ir tai, kad daug asmenų, sergančių šia liga, neturi šizofrenija sergančių giminaičių, taigi, nors genetiniai veiksniai atrodo labai svarūs, specifinių genų įtaka galimai nėra didelė. Dabartiniu metu manoma, kad genetinė šizofrenijos rizika pasireiškia dviem pagrindiniais būdais - visų pirma, kaip genų tarpusavio sąveika tarp daugybės įprastų variantų bene tūkstančių genų, kurių kiekvienas turi labai nedidelį individualų efektą. Ir antras būdas - gana reti, bet akivaizdūs veiksniai - genų mutacijos.
Biocheminiai Pokyčiai
Sergant šizofrenija, sutrinka nervinius impulsus perduodančių medžiagų (neuromediatorių - dopamino, serotonino, noradrenalino) pusiausvyra smegenyse. Taip pat stebimas neįprastas smegenų aktyvumas ir kraujotakos pokyčiai. Dauguma biocheminių teorijų siejasi su hipoteze, kuri teigia, kad, pakitus tam tikrų medžiagų, dalyvaujančių smegenų nerviniuose procesuose, kiekiui/pusiausvyrai, padidėja jaudrumas tam tikrose smegenų dalyse, ir dėl to pasireiškia psichozės simptomai. Šią hipotezę remia faktas, kad psichozės simptomai sėkmingai gydomi preparatais, darančiais įtaką šių cheminių medžiagų pusiausvyrai.
Taip pat skaitykite: Gyvenimas su šizofrenija
Aplinkos Veiksniai
Komplikacijos vaisiaus vystymosi metu ar ankstyvuoju laikotarpiu po gimimo, tokios kaip infekcijos ar hipoksija (deguonies trūkumas), taip pat gali padidinti riziką susirgti šizofrenija. Mokslininkai teigia, kad jei vienas iš vaiko tėvų serga šizofrenija, rizika susirgti ja padidėja 2,6 karto. Vien motinos depresija šizofrenijos rizikos vaikui nedidina. Tačiau vieno iš tėvų šizofrenijos derinys su motinos depresija nėštumo metu šizofrenijos riziką padidina daugiau nei 9 kartus. Kalbant apie aplinkos veiksnius, labiausiai paplitęs yra „pažeidžiamumo-streso-įveikos“ modelis. Ši koncepcija teigia, kad šizofrenijos simptomai išsivysto tada, kai žmogaus vidiniai įveikos mechanizmai nesugeba susitvarkyti su stresiniais aplinkos veiksniais.
Šizofrenijos Simptomai ir Formos
Šizofrenijos simptomai yra labai įvairūs ir gali skirtis kiekvienam pacientui. Svarbiausi psichopatologiniai reiškiniai yra minčių perteklius ar trūkumas, kliedesiai, klausos haliucinacijos, pasireiškiančios balsais, mąstymo nenuoseklumas ir sutrikimai, keistas elgesys. Ligos eiga gali būti nepertraukiama arba epizodinė (vienas ar daugiau epizodų su visišku arba daliniu pasveikimu) su progresuojančiu arba nekintamu psichikos pažeidimu. Šizofrenija dažniausiai prasideda palengva: vis sunkiau susikaupti, suprasti, mokytis. Ligonis užsisklendžia, atsiriboja nuo aplinkinių, tampa vis įtaresnis, atšiauresnis. Pakinta interesai, ima dominti abstrakčios, nerealios problemos, kartais ligoniui atrodo, kad pasikeitė jo arba aplinkinių išvaizda. Dažnai sutrinka suvokimas, apima liūdesys, neviltis; rečiau nuotaika tampa liguistai pakili. Ligonis nenuosekliai mąsto, susieja nesuderinamus dalykus, ilgainiui atsiranda klausos, skonio, uoslės haliucinacijų, kliedesių, visiškai sutrinka mąstymas. Emocijos tampa neadekvačios, vėliau nyksta, ligonis pasidaro viskam abejingas, apsileidžia, jo valia susilpnėja arba iškrypsta. Ligonį apima prieštaringi jausmai, jis nuolat kartoja judesius (stereotipijos), nevykdo ko prašomas (negatyvizmas), jaudinasi arba nejuda (katatonija), sustingsta (stuporas). Ligonis nebegali tinkamai bendrauti, prisitaikyti, dirbti. Sumenksta jausmai, išnyksta domėjimasis gyvenimu, būdingas nenoras ką nors veikti, apatija, apsileidimas, socialinė izoliacija, nutrūksta bendravimas su šeima. Dažnai kartu būna nerimas ir depresija, pasitaiko priklausomybė nuo alkoholio, narkotikų.
Skiriamos 4 klasikinės šizofrenijos formos:
- Paranoidinė šizofrenija: Būdingi kliedesiai (dažniausiai persekiojimo) su klausos haliucinacijomis ir suvokimo sutrikimais. Jausmų, valios, kalbos ir judesių sutrikimai neryškūs. Sergant paranoidine forma yra dažniausia, jai būdinga kliedesiai su klausos haliucinacijomis ir suvokimo sutrikimais.
- Hebefreninė šizofrenija: Būdingi afektiniai (jausmų) sutrikimai, o kliedesiai ir haliucinacijos - trumpalaikiai. Mąstymas nenuoseklus, kalba padrika, būna polinkis į vienatvę, neprognozuojamas elgesys ir manieringumas. Progresuoja, ligonio būklė tolydžio blogėja. Jausmų, valios, kalbos ir judesių sutrikimai ryškūs. Diagnozuojama paauglystėje arba jaunystėje.
- Katatoninė šizofrenija: Būdingi psichomotorinio aktyvumo sutrikimai, tokie kaip sustingimas (stuporas), nenatūralios ilgalaikės pozos, vaškinis lankstumas. Ligoniai ištisas dienas guli lovoje, nevalgo, nekalba. Reta forma.
- Paprastoji šizofrenija: Progresuoja elgesio sutrikimai, mažėja darbingumas, pasineriama į save. Sutrikimai atsiranda nepastebimai.
Šizofrenijos Diagnostika
Šizofrenijos diagnozė paprastai remiasi teigiamų ir neigiamų simptomų įvertinimu. Gydytojas psichiatras atlieka psichikos būklės įvertinimą, renka anamnezę (informaciją apie ligos istoriją), gali skirti papildomus tyrimus (pvz., smegenų vaizdavimo tyrimus) kitoms ligoms atmesti.
Šizofrenijos Gydymas
Šizofrenijos gydymas yra kompleksinis ir apima:
Taip pat skaitykite: Rizikos veiksniai: šizofrenija ir savižudybė
- Farmakoterapiją: Antipsichoziniai vaistai (neuroleptikai) yra pagrindinis šizofrenijos gydymo būdas. Jie padeda sumažinti teigiamus simptomus, tokius kaip kliedesiai ir haliucinacijos. Gydytojas gali skirti ir kitų vaistų, tokių kaip antidepresantai ar nerimą mažinantys vaistai. Skiriama antipsichozinių vaistų, neuroleptikų, antidepresantų.
- Psichoterapiją: Psichoterapija, ypač kognityvinė elgesio terapija (KET), gali padėti pacientams susidoroti su ligos simptomais, pagerinti socialinius įgūdžius ir prisitaikyti prie kasdienio gyvenimo.
- Psichosocialinę reabilitaciją: Psichosocialinė reabilitacija padeda pacientams atgauti prarastus įgūdžius, susirasti darbą, mokytis ir integruotis į visuomenę. Ligoniui teikiama psichologinė, psichoterapinė ir socialinė pagalba, psichosocialinė reabilitacija.
- Elektroimpulsinę terapiją (EIT): EIT gali būti naudojama sunkiais atvejais, kai kiti gydymo būdai neefektyvūs.
Apie 25 % ligonių pasveiksta po pirmos ūminės šizofrenijos atakos (psichozės), dalis atgauna socialinius gebėjimus, nors požymiai neišnyksta, apie 25 % gydomų ligonių pasveiksta per kelerius metus. Likusieji serga daug metų, su paūmėjimais, taikant gydymą geba socializuotis. Dauguma ligonių turi negalią, iš jų 10-15 % reikalinga speciali priežiūra.
Šizofrenija ir Savižudybės Rizika
Šizofrenija sergantys asmenys turi 20-50 kartų didesnę tikimybę įvykdyti savižudybę lyginant su bendra populiacija. Apie 25-50% šizofrenija sergančių pacientų bent kartą mėgino žudytis. Svarbu atskirti psichozės sukeltą pavojingą elgesį sveikatai, kuriam pacientas yra neadekvatus, nuo gresiančios savižudybės. Psichikos sutrikimais sergantiems asmenims būdinga padidėjusi savižudybių rizika. Svarbu atskirti psichozės sukeltą pavojingą elgesį sveikatai, kuriam pacientas yra neadekvatus, nuo gresiančios savižudybės.
Šizofrenija ir Diskriminacija
Sergančiųjų šizofrenija diskriminacija pasaulyje dar labai paplitusi. Lietuvoje sergantieji šizofrenija pasižymėjo mažiausiai iš visų apklaustųjų laukią iš visuomenės narių diskriminacijos. Tačiau jie dažnai patirdavo neigiamą diskriminaciją ir pasikeitusį aplinkinių elgesį po to, kai šie sužinodavo esą pacientams nustatyta šizofrenija.
Šizofrenija: Mitai ir Tikrovė
Vis dar egzistuoja daug mitų apie šizofreniją, kurie skatina stigmą ir atskirtį.
- Šizofrenija nėra asmenybės susidvejinimas.
- Šizofrenija sergantys žmonės nėra pavojingi. Dauguma nusikaltimų įvykdomi žmonių, kurie neserga šizofrenija.
- Šizofrenija nėra išgydoma, bet ją galima veiksmingai gydyti.
- Šizofrenija nesukelia blogas auklėjimas ar traumos vaikystėje.
Šizofrenija: Svarbūs Aspektai
- Ankstyva diagnostika ir gydymas: Ankstyva diagnostika ir gydymas gali padėti sumažinti ligos simptomus ir pagerinti paciento gyvenimo kokybę.
- Šeimos parama: Šeimos parama yra labai svarbi šizofrenija sergantiems pacientams.
Taip pat skaitykite: Šizofrenijos Faktai ir Išvados
tags: #sizofrenijos #moksliniai #straipsniai