Vaikų ir paauglių psichologinė gerovė yra itin svarbi tema, apimanti platų spektrą aspektų - nuo emocinės raidos ir atsparumo ugdymo iki psichologinių traumų atpažinimo ir pagalbos sunkumų patiriančioms šeimoms. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius vaikų ir paauglių psichologijos aspektus, į ką atkreipti dėmesį ugdant, kas yra psichologinis atsparumas, kaip atpažinti psichologinės traumos požymius ir kaip padėti vaikams bei jų šeimoms įveikti iššūkius.
Vaikų baimės, nerimas ir pyktis
Vaiko baimės ir nerimo reakcijos kelia įtampą suaugusiesiems ir pareikalauja daug kantrybės. Būdami šalia tokio vaiko, mes turime išlikti ramūs ir priimti vaiko jausmus, nesistengti jų slopinti ar skatinti, bet mokyti tinkamais būdais juos išreikšti. Piktas vaikas - tai lyg dramblys kambaryje - norisi jo nematyti, kuomet nežinai kaip tinkamai pasielgti. Tai tema aktuali tiek ugdytojams, tiek tėvams - intensyvios emocijos abejingų nepalieka. Nors pyktis yra reikalingas jausmas, vaikams gali tapti iššūkiu mokantis jį tinkamai išreikšti. Dažną suaugusį trikdo mažųjų audringa pykčio išraiška, o vaikui supykus mokytis tinkamesnių pykčio išraiškos būdų nėra laikas. Todėl daug lengviau žaidžiant mokytis tinkamai išreikšti pyktį ir taip ruoštis ateities iššūkiams.
Netektys vaikystėje
Nors vaikystė pilna netekčių - susipyksta, pameta, išsikrausto, išsiskiria ar miršta, dažnai vengiame kalbėtis su vaikais apie netektį. Taip elgiamės greičiausiai dėl savo nepasiruošimo - nežinome kaip jiems paaiškinti, ką sakyti.
Socialinės istorijos kaip pagalba vaikams
Kartais vaikams prireikia pagalbos lavinant bendravimo įgūdžius - todėl knyga „Socialinės istorijos. Mokykloje klausomės mokytojo, atliekame užduotis, prašome pagalbos taip pat bendraudami klasėje mokomės palaukti, pasiskolinti, gerbti kitą. Mokykloje būna situacijų, kuriose būtų naudinga iš anksto aptarti vaiko pageidaujamą elgesį, pasikartoti žinomus susitarimus ar įtvirtinti naujus įgūdžius, todėl knyga „Socialinės istorijos. Vaiko patiriamos intensyvios emocijos ir netinkamas elgesys gali tapti išbandymu ir skatinti ieškoti vis naujų būdų kaip vaikui padėti. Naudojantis šia knyga, bus lengviau vaikui paaiškinti, kokie jausmai gali kilti skirtingose situacijose, padėti suprasti kaip vaikas jaučiasi ir kaip jo patiriamos emocijos skatina jį elgtis, skirti laiko pokalbiui apie tai, kokio elgesio tikimės iš vaiko. Todėl knyga „Socialinės istorijos. Mažiesiems visuomet lengviau parodyti nei pasakyti - o ypač kalbant apie emocijas. Jie jas tikrai jaučia, tačiau kartais pritrūksta žodžių. Kaip dabar jaučiuosi? Kokie tai jausmai? Kaip atpažinti emocijas? - nelengvi klausimai ir suaugusiam. O 3-11 metų amžiaus vaikams, kuomet dar tik formuojasi abstraktus - sąvokinis mąstymas ir savęs suvokimas, atpažinti kylančius jausmus, kalbėti apie savo emocijas gali būti neįveikiama užduotis. Jei pastebite, kad vaikams sunku įsitraukti į stalo žaidimus - jiems greitai pabosta pasikartojanti veikla, o energingumas neleidžia nustigti vietoje, „Zuikių miestas“ jums puikiai tiks. Norite išmokyti net mažiausią šeimos narį ne lenktyniauti, o dirbti kartu su kitais?
Palaikantys žodžiai ir afirmacijos
Kiekvienas žinome, ką norėtume išgirsti iš mus palaikančių žmonių - gyvenimo iššūkiuose galime sau padėti pasirinkdami sau labiausiai tinkančius, įkvepiančius žodžius - afirmacijas. O gal esate tėvai, kurie pritrūkote palaikančių ir įkvepiančių žodžių savo paaugliui ar artimajam? Pradėti atvirą pokalbį apie sunkias patirtis šeimoje, tokias kaip skyrybos ar netektis, gali būti labai sudėtinga. Jautrios temos reikalauja ir pokalbį vedančiojo pasiruošimo - todėl tokie pokalbiai dažniau vyksta psichologo kabinete. Mokėjimas skaityti netolygus mokėjimui suprasti tekstą. Jei jūsų vaikui sudėtingiau sekasi atsakyti į klausimus apie perskaitytą knygą, rašiniuose sudėti nuoseklų pasakojimą ar kurti istorijas - gali būti, jog jam reikia pagalbos mokantis teksto suvokimo. Tai žaidimas visai šeimai/ klasei/ grupei - jūsų laukia smagus laikas praleistas kartu nenutylantys balsai ir juokas, nuoširdūs pasidalinimai ir atradimai. Kaip dažnai atsiduriate situacijose, kuriose su visais šeimos/ klasės/ grupės nariais dalinatės gilesnėmis įžvalgomis apie savo jausmus, jautriais pastebėjimais apie tarpusavio bendravimą, išsakote kuo tikite ir ką vertinate? Nėra gyvenimo situacijų, kuriose nebūtų naudingas kūrybiškumas. O mokytis kūrybiškumo šeimoje paprasčiau - nes kurti, dalintis naujomis idėjomis, fantazuoti saugioje ir artimoje aplinkoje daug lengviau. Nerimas, baimė, padidėjęs jautrumas - dažni vaikystės palydovai. Nuo jų nepabėgsi ir nepasislėpsi. Todėl svarbu ugdyti vaikų nusiraminimo, atsipalaidavimo, vidinės pusiausvyros atgavimo įgūdžius. Relaksacijų kompaktinė plokštelė - tai vaikams skirtų šešių relaksacinių įrašų rinkinys.
Taip pat skaitykite: Įdomiausios knygos apie psichologiją
Susitarimai šeimoje
„Būk geras“ kartojame savo vaikams, net neįtardami, jog jie gali nesuprasti šio mūsų prašymo. Nerandate bendros kalbos su paaugliu? Nesuprantate vaiko elgesio priežasčių arba kiekvienas laikotės savo tiesų ir nepavyksta susitarti? Jūsų vaikui sunku atsiprašyti? Prašant atleidimo jam pritrūksta žodžių, ar nedrąsu pradėti? Kuomet su mažiausiais šeimos nariais susitarti nepavyksta - sunku tvarkytis, tinkamai elgtis, o kartais ir girdėti, gali pagelbėti žaismingas, tačiau nuoseklus susitarimų laikymasis. Kalbantis su vaikais apie jausmus, kartais susipainiojame - ar mus supykdė, ar mes supykome? Emocijos yra priežastis ar pasekmė? Ar žinote, kas lemia kiekvieno mūsų elgesį? Gyventi visiems kartu tikintis, kad kiekvienas prisiims dalį atsakomybės ir įsipareigojimų gali būti sudėtinga užduotis betkuriame amžiuje. Kartais taip norisi, kad visi šeimos nariai be prašymo ar paliepimo rūpintųsi vienas kitu, namais, augintiniais. Tikimės, kad vaikai mokinsis bendruomeniškumo tiek namuose, tiek mokykloje. Atvirai. Einant savo gyvenimo keliu, kartais norisi savęs paklausti - kas aš, kur aš, ko noriu ir ką galiu? Pokalbio kortos „Atvirai. Mokantis analizuoti konfliktines situacijas, būtų naudinga suprasti kaip mūsų mintys gali pakeisti mūsų emocinę ir fizinę savijautą situacijose. Kokios mintys lemia mūsų emocijas ir elgesį? Tai žaidimas, kuris bus kitokių pokalbių, patyrimų pradžia. Žaidimas skirtas pokalbiams apie tai, kur link norite judėti savo gyvenime, kokių tikslų pasiekti. Tai smagus žaidimas, skirtas pažinti patyčias bei ugdyti įgūdžius, reikalingus patyčioms stabdyti. Paslauga skirta besidomintiems savęs pažinimu. Būdingų asmenybės bruožų aptarimas ir jų siejimas su galimu elgesiu ateityje leis tvirčiau jaustis įvairiose gyvenimo situacijose. Paslauga skirta jaunuoliams, besidomintiems profesijos pasirinkimu. Psichologinio testavimo ir konsultacijų metu gauta informacija padės pažinti save ir skirti laiko ateities pasirinkimų analizei. Paslauga skirta ne tik vadovaujančias pareigas užimantiems, bet ir norintiems stiprinti lyderystės įgūdžius. Kuponas skirtas psichoedukaciniams žaidimams įsigyti. PKG kuriamos priemonės puikiai pritaikomos ne vien specialistų konsultacijose, bet ir pritaikomos turiningam laisvalaikiui šeimoje. Dovanų kuponas gali būti panaudotas PKG konsultacijoms, mokymams arba PKG kuriamoms priemonėms.
Į ką atkreipti dėmesį ugdant?
Vaikai ir paaugliai gyvena daugiau ar mažiau teisindami tėvų lūkesčius. Įdėmiai klausytis savo vaikų yra daug svarbiau už tai, ką bet kokie mūsų žodžiai gali jiems duoti. Vaikai ar paaugliai gali žengti žingsnį tik tada, kai tiki, kad gali. Jaunuoliai, kurie turi platų pozityvių įveikos strategijų spektrą, yra kur kas geriau pasiruošę įveikti stresą ir yra žymiai mažiau linkę išbandyti rizikingą elgesį. Daugybė tyrimų rodo, kad vaikų gebėjimui klestėti daug įtakos turi juos supanti suaugusiųjų aplinka. Jei suaugusieji imsis spręsti už vaikus visas iškylančias dilemas, per daug juos saugos ir globos, bei darys kasdienius dalykus už juos - vaikai gaus žinutę, kad yra nepajėgūs padaryti patys, kad jie per maži, per silpni ir nekompetetingi. Tai tas pats, lys sakytumėm jiems - „Netikiu, kad tau pavyks“, „Tu nesugebėsi“. Ir tada vargu, ar išaugs pasitikinti savimi, kompetetinga asmenybė. Todėl tėvų uždavinys - suteikti vaikams šiek tiek erdvės klysti.
Kas yra psichologinis atsparumas?
Atsparumas paprastai apibrėžiamas kaip gebėjimas atsigauti po nesėkmių, bei atsilaikyti prieš sunkumus. Šiuo atžvilgiu, atsparumas panašus į plūduriavimą. Kai mes plaukiame ir mus kažkas stumia po vandeniu, mūsų kūnai instinktyviai kyla atgal į paviršių. Atsparumas labai stipriai siejasi su mūsų mąstysena. Atsparūs žmonės iššūkius vertina kaip galimybes. Jie neieško problemų, tačiau supranta, kad susidūrę su jomis, vėliau bus stipresni. Daugelis žmonių žino, koks alinantis gali būti stresas. Šeimos yra nuolatiniame skubėjime. Vaikai dažnai yra apkraunami akademine ir popamokine veikla. Draugai skatina juos užsiimti rizikingu elgesiu. Tėvai ir mokytojai nuolatos spaudžia gauti geresnius pažymius. Treneriai reikalauja geresnių rezultatų. Šiame nuolatinio spaudimo pasaulyje, vaikai ir paaugliai turi gebėti atsispirti į savo stiprybes, išsiugdyti savikontrolės įgūdžius bei išmokti atsigauti po gyvenimo iššūkių ir būti pasiruošę ateities sunkumams. To jie negali padaryti vieni. Todėl šitoj vietoj tėvai gali imtis lyderių vaidmens ir padėti vaikams auginti atsparumą.
Natūralus atsparumas
Visi vaikai gimsta su natūraliu atsparumu. Jei pastebėtumėme grupinę vaikų plaukimo pamoką, pamatytumėme, kad vaikai turi skirtingą natūralaus plūduriavimo lygį. Kai kurie vaikai plaukia ypač lengvai, kitiems prireikia daugiau laiko bei pastangų, tačiau, aišku viena: visi vaikai gali išmokti plaukti. Kalbant apie atsparumą, galime pastebėti panašius dalykus. Vieni vaikai yra natūraliai apdovanoti gebėjimu greitai atsigauti po sukrėtimų, o kitiems reikia papildomos paramos bei rūpesčio.
Psichologinės traumos atpažinimas
VU FsF Psichologijos instituto Psichotraumatologijos centro mokslininkės, docentė dr. Paulina Želvienė, docentė dr. Odeta Geležėlytė ir doktorantė Agnietė Kairytė, įgyvendino mokslinių tyrimų projektą „Laiminga vaikystė: streso atpažinimas struktūruotame žaidime“. Jis padėjo pritaikyti mažų vaikų psichologinės traumos požymių atpažinimo testą Lietuvoje. Pasak vienos iš mokslininkių, Paulinos Želvienės, mažų vaikų psichologinės traumos požymių atpažinimas kelia iššūkių. „Šie požymiai gali būti kur kas įvairesni, lyginant su suaugusiaisiais, taip pat mažiems vaikams gali būti sunku įvardinti savo psichologinius išgyvenimus dėl amžiaus tarpsnio ypatumų“, - sako P. Želvienė. Psichologinė trauma gali būti tokie įvykiai, kurie yra suvokiami kaip itin grėsmingi, juose buvo grėsmės gyvybei ar sveikatai. Juos galima patirti tiesiogiai, pamatyti arba sužinoti, kad tai patyrė artimas žmogus. Tai - įvairūs nelaimingi atsitikimai, avarijos, smurtas, nepriežiūra, smurto stebėjimas, artimo žmogaus netektis ar gamtinės nelaimės.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti psichologinę krizę?
Kaip atpažinti mažų vaikų psichologinės traumos požymius
„Maži vaikai dėl raidos ypatumų dažnai negali papasakoti apie savo jausmus ar išgyvenimus po trauminių patirčių, todėl jų reakcijos gana dažnai pasireiškia per elgesį, emocijas ar fizinius simptomus“, - pasakoja P. Želvienė. - „Galima stebėti elgesio pokyčius - padidėjusį prisirišimą arba atsiskyrimo sunkumus, intensyvaus pykčio protrūkius, elgesį, lyg vaikas būtų mažesnis negu yra, būtų praradęs anksčiau įgytus įgūdžius, ar atsiradusius sunkumus mokantis naujų dalykų. Gali būti būdingi emociniai požymiai - nuolatinis liūdesys, nerimas, irzlumas ar baimė, bei fiziniai nusiskundimai, pavyzdžiui, miego sunkumai, pilvo ar galvos skausmai.“ Anot psichologės, jei šie požymiai išlieka ilgą laiką, ypač po žinomo trauminio įvykio, gali būti, kad vaikas patiria potrauminio streso simptomus. Tyrimai rodo, kad vienam iš penkių tiesiogiai trauminį įvykį išgyvenusių vaikų gali išsivystyti potrauminio streso sutrikimas. Specialistams svarbu ieškoti patikimų būdų, kaip atpažinti mažų vaikų traumos požymius. „Tėvams arba globėjams, artimiesiems gali būti sudėtinga pastebėti ir suprasti, kad pasikeitęs elgesys, pavyzdžiui, neramus miegas, gali būti susijęs su trauminiu įvykiu. Psichologai taip pat ieško būdų, kaip paklausti vaikų apie jų išgyvenus sunkumus. Vaikai piešia, žaidžia - tai jų kalba“, - sako mokslininkė.
Struktūruoto žaidimo testas su LEGO kaladėlėmis
Lietuvoje trūksta metodų, leidžiančių kuo anksčiau atpažinti psichologinių traumų pasekmes patiriančius vaikus. Siekiant užpildyti šią spragą, VU Psichotraumatologijos centro mokslininkės kartu su kolegomis iš Danijos įgyvendino mokslinių tyrimų projektą „Laiminga vaikystė: streso atpažinimas struktūruotame žaidime“. Projekto tikslas buvo parengti Odensės vaiko traumos atpažinimo (angl. „Odense Child Trauma Screening“, OCTS) metodiką Lietuvoje. Finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba (LMTLT, sutarties Nr. S-MIP-22-22). OCTS yra struktūruoto žaidimo testas, sukurtas bendradarbiaujant su LEGO kompanija ir skirtas 4-8 metų vaikų traumos požymių atpažinimui. Atliekant testą, vaikas kviečiamas žaisti LEGO kaladėlėmis, o psichologas, stebėdamas vaiko žaidimą pagal testo metodologiją, gali įvertinti traumos požymių riziką. Lietuvos mokslininkių atliktas tyrimas parodė, kad OCTS gali būti naudojamas Lietuvos kontekste. Tyrimas pateikė pirminę informaciją apie OCTS testo tinkamumą už instrumento kilmės šalies, Danijos, ribų bei pabrėžė poreikį tolesniems šio instrumento tyrimams. Atlikto tyrimo rezultatai buvo publikuoti aukšto lygio tarptautiniame mokslo žurnale „European Journal of Psychotraumatology“. Atsižvelgiant į tai, kad trūksta mažiems vaikams tinkamų įvertinimo instrumentų traumos požymiams nustatyti, ši publikacija suteikė svarbių duomenų moksliniams tyrimams ir klinikinei praktikai apie naują įrankį. Ji yra itin reikalinga specialistams, dirbantiems su vaikais, patyrusiais trauminių patirčių. Lietuvoje jau yra parengti pirmieji psichologai, galintys įvertinti mažų vaikų traumos požymius OCTS metodika.
Suaugusiųjų parama
P. Želvienė teigia, kad mažiems vaikams taip pat itin svarbi suaugusiųjų parama ir pagalba. Patyrusiems trauminių patirčių vaikams suaugusieji turėtų užtikrinti saugumą ir stabilumą, rekomenduojama sukurti nuspėjamą kasdienę rutiną. „Svarbu paskatinti vaiką išreikšti jausmus - per žaidimą, piešimą ar paprastus pokalbius. Suaugusieji turėtų būti ramūs ir palaikantys: kantrūs, suteikiantys vaikui tikrumą, kad yra kartu su juo ir nedaro jam spaudimo. Svarbu rimtai reaguoti į tai, ką vaikas pasakoja, ir rodyti tinkamą pavyzdį, kaip galima įveikti stresą ar sunkumus - vaikai mokosi stebėdami savo artimuosius“, - sako psichologė. Pasak jos, gali būti svarbu kreiptis pagalbos į specialistus: „Jei išvardinti sunkumai išlieka ar blogėja, reikia pasitarti su vaikų psichologu arba gydytoju psichiatru.“ Vaiko artimiesiems taip pat gali būti nelengva, sužinojus, kad vaikas išgyveno trauminį įvykį, todėl svarbu pasirūpinti ir paties suaugusiojo psichologine savijauta.
Pagalba sunkumų patiriančioms šeimoms
VšĮ Psichologinės paramos ir konsultavimo centras jau dešimt metų įvairių raidos sutrikimų turintiems vaikams ir jų šeimoms jau dešimt metų teikia psichologinę bei psichoterapinę pagalbą. Centro veikimo laikotarpiu specialistai adaptavo, išbandė ir išleido įvairias praktines-mokslines metodikas, paremtas naujaisiais moksliniais psichologiniais tyrimais, visame pasaulyje pripažįstamais naratyvinės, šeimos terapijos bei kognityvinės psichoterapijos metodais bei principais. 2021 m. - 2024 m. Projekto finansavimui skirta 275914 Eur. Įgyvendinant projektą „Intensyvios integracijos modelis vaikams ir jaunuoliams, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimus“ Psichologinės paramos ir konsultavimo centro specialistai teikė psichosocialines paslaugas Kauno rajono, Kaišiadorių rajono, Jonavos rajono, Marijampolės ir Elektrėnų savivaldybėse gyvenančioms šeimoms, kurios augina elgesio sunkumų/sutrikimų turinčius vaikus.
Intensyvios integracijos modelis
Konsultacijose taikytas „Intensyvios integracijos modelis“.
Taip pat skaitykite: Psichologinės priežastys, lemiančios moterų seksualinę disfunkciją
- I etapas. Pirminis įvertinimas bei emocinio ryšio su šeima ir vaiku užmezgimas labai svarbus. Šis įvertinimas įmanomas tik intensyviai bendraujant su šeima. Naudodamiesi norvegų terapeutų patirtimi, pagal galimybes siekėme pirminiui įvertinimui šeimą ištraukti iš jiems įprastos aplinkos ir siūlyti intensyvią terapinę programą, trunkančią dvi dienas (pvz.: terapinius savaitgalius) su dviem psichoterapeutais. Jų metu vyko šeimos situacijos, vaiko/jaunuolių esamų sutrikimų/sunkumų detalus įvertinimas.
- II etapas. Paslaugų teikimas, šeimos lydėjimas (vykdė šeimos konsultantas) bei nuolatinis esamos situacijos, vykstančio pokyčio įvertinimas.
- III etapas. Giluminis įvertinimas įmanomas tik intensyviai bendraujant su šeima. Naudodamiesi norvegų terapeutų patirtimi, siekėme antriniam įvertinimui šeimą ištraukti iš jiems įprastos aplinkos ir siūlyti intensyvią terapinę programą su dviem psichoterapeutais.
Taip pat projekto įgyvendinimo laikotarpiu visos Lietuvos specialistams (psichologams, socialiniams darbuotojams, pedagogams ir kt.) vesti mokymai “Intensyvios integracijos modelis. Konsultacinė pagalba elgesio-emocinių sunkumų turinčiam vaikui ir jo šeimai “. Tikslinė grupė - specialistai, teikiantys paslaugas šeimoms, kurios augina elgesio-emocinių sunkumų turinčius vaikus. Viso penkios grupės, po 32 val. Mokymų metu suteiktos teorinės bei praktinės žinios, aptarti sunkūs atvejai. 2023 m. rugsėjo mėn. vyko papildomi 30 val. mokymai „Intensyvios integracijos modelis. Įgyvendinant projektą vyko mokyklų bendruomenėms skirti mokymai „Vaikų elgesio problemos ir pagalbos jiems būdai“ bei „Elgesio ir emocijų sunkumų turinčių vaikų priėmimas ir integravimas į mokymo procesą: šiluma ir ribos“, ir mokymai skirti šeimos vietos bendruomenei „Pagalba sunkumų turinčiam vaikui - kuo mes galime padėti“. Projekto apimtyse taip pat vyko įsitraukiančios tėvystės įgūdžių ugdymo mokymai (viso 6). Juose dalyvavo tėveliai iš Kauno raj., Jonavos raj., Kaišiadorių raj., Elektrėnų bei Marijampolės savivaldybių. 2023 m. rugsėjo - spalio mėn. ir 2024 m. vasario mėn. Projekto įgyvendinimo laikotarpiu projekto partneriai Nordic Baltic Organization for Professionals Working with Children and Adolescents iš Norvegijos dalyvavo baigiamojoje konferencijoje, teikė supervizijas, konsultacijas projekto vykdytojams bei su vaikais dirbančiais specialistams. 2023 gruodžio mėn. 1 d. 2024 m. kovo 7 d. vyko dar viena nuotolinė praktinė konferencija “Psichologinė-socialinė pagalba sunkumų turinčiai šeimai”, skirta projekto “Intensyvios integracijos modelis vaikams ir jaunuoliams, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimus” pasiektų rezultatų pristatymui. Dalyviai turėjo galimybę giliau susipažinti su projekto įgyvendinimo procesu ir jo poveikiu šeimoms, kurioms tenka susidurti su vaikų elgesio ir emocinėmis problemomis. Projekto pabaigoje vykdytas „Intensyvios integracijos modelio” kiekybinis-kokybinis tyrimas. Teikiamų paslaugų, modelio efektyvumas ir veiksmingumas vertintas viso projekto metu (vertino tiek vykdytojai, tiek dalyviai). Tyrime metu surinktos ir moksliškai apibendrintos dalyvių bei specialistų patirtys, pasiekti kokybiniai bei kiekybiniai rezultatai, pateikiamos modelio įgyvendinimo rekomendacijos bei išvados.
Emocinė raida
Paskaitoje aptariamos vaikų emocijos, vaikų emocinė raida bei kiti aktualiausi ir dažniausiai šeimoms kylantys klausimai apie mažylių emocijas. Milda Kukulskienė yra sveikatos psichologė, dviejų mergaičių mama. Dirbanti Lietuvos sveikatos mokslų universitete: mokosi doktorantūros studijose ir dėsto psichologijos paskaitas studentams.
Vaiko emocinė raida - ko realu tikėtis?
Paskaitoje psichologė M. Kukulskienė aptars kas yra emocijos ir kam jos reikalingos vaikams, kaip skirstomos vaiko emocijos, kokios įtakos vaiko bei tėvų emocijoms turi temperamentas, ar egzistuoja temperamento skirtumai tarp mergaičių ir berniukų. Sužinosite kaip vystosi vaiko emocinė raida iki 2 metų ir kaip gali padėti mokymas atpažinti emocijas bei jausmus, kokiais būdais galime lavinti emocinį raštingumą.
Vaiko emocinė savireguliacija - kas, kada ir kaip?
Psichologė M. Kukulskienė supažindins kaip vystosi už emocijų reguliaciją atsakinga vaiko smegenų dalis, kaip tinkamos žinios apie vaikų smegenis gali padėti geriau suprasti ir spręsti situacijas, kai vaiką užplūsta intensyvios emocijos.
Kaip padėti vaikui patiriant intensyvias emocijas?
Paskaitoje sužinosite į kokias emocijų zonas skirstomos vaikų emocijos ir kaip tinkamas tėvų vedimas per jas gali padėti vaikui reguliuojant emocijas, dėl kokių priežasčių susikaupia itin intensyvios vaikų emocijos (tėvų dar vadinamos - vaiko isterijos), kas yra vaiko emocinė iškrova ir kuo tai pasireiškia, kaip tinkamai elgtis tokiose situacijose, ką sakyti ir daryti tėvams.
Kaip padėti sau patiriant intensyvias emocijas?
Psichologė M. Kukulskienė aptars kodėl visų pirma turėtume pradėti nuo savo emocijų reguliacijos ir tik tada keliauti prie vaiko, kaip bei dėl kokių priežasčių mūsų ir vaiko smegenys yra susietos nematoma gija.
Tėvų ir auklėtojų ugdymo įgūdžių mokymo programa
Tarptautinė tėvų ir auklėtojų ugdymo įgūdžių mokymo programa. Pagrindinis programos tikslas - mokyti tėvus ir auklėtojus konstruktyviai bendrauti su vaikais, kurti pagarbius tarpusavio santykius. Kaip gerinti santykius tarp brolių ir seserų? Kaip kalbėti su paaugliais? Mokymosi metodai: Trumpos teorinės žinios. Taikomi aktyvaus mokymo būdai: psichologiniai pratimai, įvairių bendravimo su vaiku situacijų imitavimas, jų aptarimai, diskusijos. Vaikų mokymosi sunkumai, mokyklos nelankymas, bendravimo su bendraamžiais problemos ir kitos su mokykliniu gyvenimu susijusios problemos. Mokymosi metodai: Trumpos teorinės žinios. Taikomi aktyvaus mokymo būdai. Drauge analizuoja santykiuose su vaikais kylančius iššūkius, aptaria perskaitytą medžiagą, grupės aplinkoje praktiškai išbando aprašytus metodus.
tags: #psichologines #temos #vaikams