Šis straipsnis skirtas išsamiai apžvelgti psichologinius asmenybės tyrimo metodus, pradedant nuo duomenų rinkimo būdų ir baigiant pagrindinėmis tyrimo strategijomis. Aptarsime įvairius metodus, tokius kaip stebėjimas, apklausos, testavimas ir eksperimentai, taip pat jų privalumus ir trūkumus. Taip pat panagrinėsime asmenybės raidą per visą žmogaus gyvenimą ir skirtingus požiūrius į asmenybės tyrimą.
Asmenybės Duomenų Rinkimo Metodai
Asmenybės tyrimuose naudojami įvairūs duomenų rinkimo metodai, kurie padeda gauti informaciją apie asmens elgesį, jausmus ir mąstymą. Pagrindiniai duomenų tipai yra šie:
L-duomenys (gyvenimo įrašai): Tai objektyvi informacija, gaunama iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, mokyklos įrašų, teismo dokumentų ar darbo istorijos. Tai "gyvenimo užrašai", kurie suteikia kontekstą asmenybės tyrimui.
O-duomenys (stebėjimo duomenys): Ši informacija gaunama iš kompetentingų stebėtojų, tokių kaip tėvai, mokytojai ar draugai. Žmogus stebimas ir vertinamas pagal iš anksto nustatytus kriterijus. Šie duomenys dažniausiai gaunami asmeninių savybių vertinimo pavidalu.
T-duomenys (testavimo duomenys): Tai duomenys, gauti atliekant standartizuotus testus ar eksperimentus. Testai gali būti skirti įvertinti įvairius asmenybės aspektus, pavyzdžiui, intelektą, emocinį stabilumą ar socialinius įgūdžius.
Taip pat skaitykite: Nauda iš savianalizės
S-duomenys (savęs vertinimas): Tai informacija, kurią tiriamasis pateikia apie save. Šie duomenys gaunami klausimų ir atsakymų ar anketos pagrindu. S-duomenys yra subjektyvūs ir gali būti paveikti asmens savęs suvokimo ir noro pateikti save palankioje šviesoje.
Pagrindinės Tyrimo Strategijos
Psichologiniai asmenybės tyrimai remiasi įvairiomis tyrimo strategijomis, kurios leidžia rinkti ir analizuoti duomenis apie asmenybę. Trys pagrindinės strategijos yra šios:
Stebėjimo strategija: Tai tyrimų programa, kurios tikslas aprašyti reiškinį ar jo eigą, parodyti tam tikrų faktų pasiskirstymą. Kartais, jei to reikia, remiantis aprašytų faktų pasiskirstymu galima juos suklasifikuoti. Dažniausiai atliekamas kasdieninio gyvenimo sąlygose (natūralus stebėjimas). Tai išeities taškas, ką galime patikrinti kitomis strategijomis. Stebėjimas gali būti įvairių formų:
Išorinis stebėjimas: Tyrėjas stebi asmenį ar grupę iš šalies, nesikišdamas į jų elgesį.
Klinikinis stebėjimas: Atliekamas klinikiniame kontekste, pavyzdžiui, stebint pacientą terapijos metu.
Taip pat skaitykite: Pažink save
Stebėjimas kontroliuojamose sąlygose: Stebėjimas vyksta laboratorijoje ar kitoje kontroliuojamoje aplinkoje.
Koreliacinė strategija: Tai tyrimai, kurių tikslas - įvertinti ryšį tarp dviejų ar daugiau kintamųjų. Pavyzdžiui, stebint ikimokyklinio amžiaus vaikų kalbėjimą, gali kilti hipotezė, kad vaiko žodyno turtingumas susijęs su jo bendravimu šeimoje. Koreliaciniai tyrimai neleidžia daryti išvadų apie priežastingumą.
Eksperimentinė strategija: Leidžia nustatyti priežastinius ryšius tarp kintamųjų. Eksperimento metu tyrėjas manipuliuoja vienu ar daugiau kintamųjų (nepriklausomais kintamaisiais) ir stebi, kaip tai veikia kitą kintamąjį (priklausomą kintamąjį).
Tyrimo Technikos
Tyrimo technika suprantama kaip empirinių duomenų rinkimo būdas. Pagrindinės tyrimo technikos yra šios:
Apklausa: Tai duomenų rinkimas tiriamajam žodžiu ar raštu atsakant į pateiktus klausimus.
Taip pat skaitykite: Šuns elgesio supratimas
Raštu: Anketos, klausimynai. Anketa - tai tam tikru būdu sudarytas klausimų rinkinys, kurio kiekvienas klausimas logiškai susijęs su apklausos tikslu. Tai masiniams tyrimams pritaikytas būdas. Žmogus atsako raštu.
Žodžiu: Pokalbis, interviu. Nestandartizuotas - klausimai iš anksto nesuformuluojami, tyrėjas, atsižvelgdamas į atsakymus, pateikia klausimus.
Testavimas: Tai standartizuota procedūra, skirta įvertinti tam tikrą asmens savybę ar gebėjimą. Testai gali būti skirti įvertinti intelektą, asmenybę, emocinį intelektą ar kitus konstruktus.
Asmenybės Raida
Asmenybės raidą lemia žmogaus genetinių, biologinių, fizinių ir socialinių aplinkos sąlygų sąveika. Asmenybės raida vyksta per visą žmogaus gyvenimą. Pirmasis, kuris pabrėžė suaugusiojo vystymąsi buvo K.Jungas. Pagal jį, gyvenimas susideda iš 2 dalių, kurias skiria gyvenimo vidurys (apie 40-uosius metus). Pirmojoje dalyje formuojasi išorinis “aš “, kai siekiama pritapti prie išorinio pasaulio. Vėliau saugusiojo vystymasi nagrinėjo E.Erikson, D.J.Levinson, E.R.Gold ir kiti autoriai.
Pažintinės Raidos Stadijos (pagal Piaget)
Sensomotorinė (nuo gimimo iki 2 metų): Vaikas aplinkai pažinti naudoja jutimus ir motorinius sugebėjimus.
Priešoperacinė (nuo 2 iki 7 metų): Vaikas pasauliui pažinti naudoja simbolinį mąstymą ir kalbą. Mąstymas - egocentriškas, t.y. vaikas nesugeba suprasti įvairių dalykų kitu aspektu, nesutampančių su jo nuomone.
Konkrečių operacijų (nuo 7 iki 11 metų): Vaikas gali atlikti įvairias logines operacijas, bet tik su konkrečiais daiktais.
Formalių operacijų (nuo 11 iki 15 metų): Paauglys vadovaujasi bendra teorija, kuri apima visus galimus rezultatą apsprendžiančius veiksnius.
Psichosocialinės Raidos Stadijos (pagal Erikson)
E. Erikson teigė, kad žmogus per savo gyvenimą pereina universalias, visai žmonijai būdingas raidos stadijas, pagal epigenetinį principą (kai asmenybė vystosi laiptelių principu, pereidama iš stadijos į stadiją). Asmenybės vystymosi kryptį ir tęstinumą palaiko visuomenė. Būdas, kuriuo sprendžiami stadijos uždaviniai priklauso nuo kultūrinės aplinkos. Vystymosi planas yra įgimtas ir kiekviena raidos stadija turi savo laiką. Pilnavertė asmenybė formuojasi tik pereidama vieną po kitos visas stadijas. Kiekviena stadija turi savo krizę, t.y. kiekvienoje stadijoje turi būti išspręsti tam tikri socialiniai uždaviniai. Krizė - tai laikotarpis, kai žmogus tampa labiau pažeidžiamas vienų ar kitų psichosocialinių nesklandumų. Kiekviena krizė, jei ji sėkmingai įveikiama, sustiprina bręstančią asmenybę, padidina jos galią.
Kūdikystė: Kūdikiui aplinka ir žmogus gali pasirodyti kaip tenkinantys jo poreikius (teikiantys saugumą, globą), tačiau aplinka gali pasirodyti nesaugi.
Ankstyvoji vaikystė (1-3 m.): Mokosi pasirūpinti savimi: valgyti, vaikščioti ir kalbėti. Jei jis sugeba savo kontroliuoti, jis instinktyviai išlaiko jausmą, pats save valdo ir junta savo autonomiją.
Vidurinioji vaikystė (3-6 m.): Vaikas nori atlikti daugelį veiksmų, kuriuos moka ir atlieka suaugusieji.
Pradinės mokyklos amžius (6-12 m.): Vaikas kai kuriuos dalykus turi galėti padaryti gerai.
Paauglystė (12-19 m.): Paaugliui kyla daugybė klausimų, kuriais jis mėgina išsiaiškinti, kas jis yra ir koks turėtų būti jo vaidmuo visuomenėje.
Ankstyvoji branda (20-25 m.):
Branda (26-64 m.): Atsinaujinimas susijęs su kūrybiškumu. Produktyvumu ir noru vadovauti naujai kartai.
Senatvė (65 iki mirties): Žmogus atsigręžia atgal, įvertina savo gyvenimo kelią.
Jutiminis Pažinimas ir Suvokimas
Jutiminiu pažinimu laikomas tiesioginis daiktų reiškinių savybių pažinimas.
Pojūčiai: Pažinimo procesai, kuriais pažįstamos tikrovės daiktų ir reiškinių savybės, kai jos veikia jutimo organus. Taip pat juntame ir savo organizmo savybes (skausmą, alkį, troškulį).
Suvokimas: Tai daiktų ir reiškinių, veikiančių jutimo organus, pažinimo procesas. Suvokimai priskiriami jutiminiam pažinimui. Suvokimai nėra statiškas aplinkos daiktų ir reiškinių kopijavimas, o aktyvus pažįstančio žmogaus veikimas, siekiant tą aplinką pažinti. Reikšmingą suvokimo dalį sudaro perceptiniai judesiai (akių judėjimas, suvokiant daiktus).
Kiti Svarbūs Psichologiniai Procesai
Svarbūs psichologiniai procesai, naudojami asmenybės psichologinių apraiškų tyrimuose:
Dėmesys
Atmintis
Mąstymas ir kalbėjimas
Motyvai ir emocijos
Intelektas
Metodų Skirstymas Turinio Atžvilgiu
Metodų skirstymas turinio atžvilgiu priklauso nuo to, kaip asmenybė yra interpretuojama. Yra 3 pagrindiniai interpretavimo aspektai - asmenybė gali būti tiriama: kaip individualybė, kaip socialinės veiklos ir tarpasmeninių santykių sistemos subjektas ir kaip idealus reprezentantas kituose žmonėse. Tyrimo metodai priklauso nuo to, kuris iš šių aspektų vyrauja.
Subjektinė orientacija: Projekcinės ir psichosemantinės metodikos (Semantinio diferencialo metodas, Semantinio radikalo metodas).
Objektinė orientacija: Asmenybiniai klausimynai, tarpas - meninio suvokimo skalės, intelektinių savybių išsivystymo ir individo mokslumo įvertinimo būdai, psichofiziologinių individo parametrų įvertinimo būdų visuma.
Mokslinio Tyrimo Eiga
Mokslinis tyrimas visada vyksta tam tikru nuoseklumu. Jis visada prasideda problemos iškėlimu. Kita tyrimo stadija - hipotezės iškėlimas.
Asmenybės Sutrikimų Paplitimas
Žmonės su asmenybės sutrikimais sudaro 10-15 proc. bendrosios populiacijos (Torgersen et al., 2001; Reich et al., 1989). Jie yra dažni medicinos įstaigų lankytojai, dėl smurto, traumų, narkotinių medžiagų vartojimo problemų, socialinių krizių, nutrūkusių santykių, save žalojančio elgesio, savižudybės rizikos, impulsyvios ir staigios smurtinės mirties (Warren et al., 2002; Verona et al., 2001; Watzke et al., 2006). Jie taip pat priklauso padidintos rizikos grupei įsivelti į konfliktą su įstatymus prižiūrinčiomis institucijomis dėl agresyvaus, demonstratyvaus elgesio, save žalojančio elgesio, seksualinių išpuolių, prievartos ar smurto, narkotinių medžiagų vartojimo, nužudymų ar recidyvistinio elgesio (Dunsieth et al., 2004; Watzke et al., 2006; Black et al., 2007).
Torgersen et al., (2001) Norvegijoje atliktas pimasis autorių žiniomis ir didžiausias tyrimas, aiškinantis, koks yra asmenybės sutrikimų paplitimas bendrojoje populiacijoje. Ištirta N=2053, tuo laiku vadovaujantis DSM-III-R. Nustatyta, kad 13.4% populiacijos turi asmenybės sutrikimus.
tags: #psichologiniai #asmenybes #tyrimai