Šiame straipsnyje nagrinėjami psichologiniai aspektai, susiję su smegenų veikla, ypač atkreipiant dėmesį į tokius sudėtingus sutrikimus kaip šizofrenija, psichozė ir paranoja. Aptarsime šių būklių simptomus, diagnostiką, gydymo būdus ir tai, kaip psichologija padeda suprasti bei valdyti šiuos iššūkius.
Pirmieji Psichikos Sutrikimų Ženklai
Nerimas, nemiga ir įtampa dažnai yra pirmieji ženklai, lydintys daugelį psichikos sutrikimų. Jeigu jaučiate, kad neužmiegate naktimis, negalite rasti sau vietos, jaučiate nuolatinį nerimą, reikėtų neignoruoti šių simptomų. O jeigu pradeda reikštis ir neįprasti dalykai, reikėtų rimtai susirūpinti ir kreiptis pagalbos. Tai nebūtinai reiškia šizofreniją, tačiau rodo, kad psichika yra persitempusi.
Šizofrenija: Apibrėžimas, Simptomai ir Gydymas
Šizofrenija - tai sudėtinga, lėtinė psichikos liga, kuri pažeidžia jausmų, mąstymo, suvokimo bei valios sferas. Šizofrenija pasaulyje serga apie 1% žmonių. Manoma, kad šizofrenija tai nėra viena psichikos liga, o visa psichinių ligų ir sutrikimų grupė, todėl kalbama apie šizofrenijos spektro sutrikimus.
Šizofrenijos Simptomai ir Asmenybės Pokyčiai
Šizofrenijai būdingas labai platus spektras simptomų, kurie skirstomi į dvi grupes: pozityvieji (haliucinacijos, kliedesiai) ir negatyvieji (blankus ir skurdus afektas, apsileidimas). Svarbu paminėti, kad daug šių simptomų gali būti būdingi ir kitų psichikos sutrikimų atvejais. Sergant šizofrenija keičiasi asmenybė, kiekvienas ryškesnis priepuolis dažnai negrįžtamai paveikia paciento psichiką.
Ankstyvo Gydymo Svarba
Pastebėjus pirmuosius šizofrenijos požymius, svarbu kiek galima anksčiau pradėti gydymą - tiek medikamentinį, tiek psicho-socialinį. Net jeigu tai ir nėra šizofrenija, visapusiškas ištyrimas ir profilaktinės priemonės gali padėti išvengti priepuolio. Po kiekvieno stipresnio šizofrenijos priepuolio įvyksta dažniausiai negrįžtami pakitimai galvos smegenyse, po kurių žmogus pasikeičia, atsiranda emocinis šaltumas, blankus afektas, keičiasi asmenybė, mąstymas, bendravimas.
Taip pat skaitykite: Nauda iš savianalizės
Gyvenimas su Šizofrenija: Rekomendacijos
Sergant šizofrenija svarbu kiek galima daugiau žinoti apie ligą, išmokti atpažinti ligos paūmėjimo požymius, laiku kreiptis pagalbos, laikytis gydytojo paskirto gydymo vaistais, stengtis dirbti, būti užsiėmusiu, tačiau nepervargti, nevengti bendravimo su žmonėmis, kiek įmanoma judėti ir sportuoti. Taip pat svarbu subalansuotai maitintis, ypač atkreipiant dėmesį į žuvies taukus ir B grupės vitaminus, kurie, manoma, skatina smegenų veiklą. Šeimos nariai turėtų vengti perdėtos paciento kritikos, realistiškiau vertinti paciento galimybes, paremti ir paskatinti pacientą veikti ir bendrauti. Svarbi ir antrinė profilaktika - paūmėjimų vengimas.
Šizofrenijos Gydymo Metodai
Šizofrenijos gydymas yra ilgalaikis ir kompleksinis, dažnai trunkantis visą gyvenimą. Paprastai derinami keli gydymo metodai: vaistai, psichologinė, psichoterapinė ir socialinė pagalba, reabilitacija. Pagrindiniai vaistai šizofrenijai gydyti yra neuroleptikai: tradiciniai (haloperidolis, cisordinolis, chlorpromazinas ir kt.) ir naujesni atipiniai (klozapinas, risperidonas, olanzapinas, amisulpiridas ir kt). Neuroleptikai turi būti vartojami gana ilgai, nes daugelio jų poveikis atsiskleidžia tik per kelias savaites. Todėl ypač pasiteisina praktikoje ilgo veikimo neuroleptikai: Paliperidonas - Xeplionas (tereikia vienos injekcijos per mėnesį), Rispolept Consta (ilgo veikimo Risperidonas), Zuklopentiksolis depo (Cisordinolis) ir kiti. Esant nemaloniems šalutiniams šių vaistų reiškiniams papildomai yra skiriami juos malšinantys vaistai: parkopanas, ciklodolis. Gydyti pradedama nuo mažiausios veiksmingos neuroleptiko dozės. Pirmiausiai šio susirgimo atveju yra reikalinga psichiatro pagalba. Tik tinkamai subalansavus medikamentinį gydymą ir kupiravus psichozės reiškinius yra galimas psichoterapinis gydymas. Biopsichosocialinis modelis labiausiai pasiteisino šio susirgimo gydyme.
Psichozė: Realybės Suvokimo Sutrikimas
Psichozė yra bendras psichiatrijoje naudojamas terminas apibūdinti psichinei būsenai, kai asmuo iškreiptai suvokia realybę. Psichozės atveju gali pasireikšti įvairūs asmenybės, minčių bei elgesio pakitimai: iliuzijos ir klaidingi įsitikinimai (pvz., paranoja), haliucinacijos, sutrikusi mąstymo funkcija, nesugebėjimas suvokti savo elgesio ir minčių keistumo, bendravimo bei kasdieninės veiklos atlikimo sunkumai.
Psichozės Priežastys ir Formos
Daugumai žmonių gyvenimuose pasitaiko panašių realybės iškraipymo epizodų, todėl psichozė nėra normalaus žmogaus sąmoningumo nukrypimas, o tik jo dalis, susidarius ypatingai intensyvioms ar sunkioms gyvenimo aplinkybėms. Psichozė gali būti sukeliama įvairių somatinių, egzogeninių veiksnių, apsinuodijimo ar netgi būti indukuota psichologiškai. Pasitaiko indukuotos psichozės atvejų, kada šalia sergančio asmens esantis asmuo pradeda matyti “iškraipytą pasaulio vaizdą” ligonio akimis, patiki jo liguistomis idėjomis.
Paranoja: Persekiojimo Iliuzija
Paranoja - persekiojimo iliuzija, manija, kuri nelaikoma atskira liga, o tik tam tikrų psichinių sutrikimų simptomu (neurozė, psichozė, alkohol. delyras). Paranoja anksčiau buvo vadinamas bendro pobūdžio psichikos sutrikimas arba parafrenija (paranoidinės šizofrenijos) vystymosi forma.
Taip pat skaitykite: Pažink save
Paranojos Priežastys ir Gydymas
Paranoja gali atsirasti kaip somatinių, neurologinių ir/arba psichinių ligų pasekmė. Pacientas jaučiasi persekiojamas, tiki, kad kiti žmonės siekia jį apgauti, įžeisti, sužaloti ar netgi užmušti. Paciento neįmanoma perkalbėti. Kadangi paranoja laikoma tik ligos simptomu, sutrikimas gali būti pašalintas terapijos pagalba - psichoterapija ir medikamentiniu gydymu.
Smegenų Veiklos Skatinimas: Motorika ir Kalba
Mokslininkų tyrimai rodo, kad naujai išmoktus ir vėliau nuolat kartojamus kūdikio judesius netrukus lydi ir su kalba susijęs įgūdis. Pavyzdžiui, kūdikis intensyviai judina rankas, mojuoja, purto, daužo delniukais, o jau po dviejų savaičių jis pradeda guguoti. Manoma, fiziniai kūno judesiai aktyvina įvairias smegenų zonas. Judant smegenys „priverčiamos“ intensyviai dirbti - jos koordinuoja judesius, vertina erdvę, aplinką, pojūčius, kuriuos kūnas patiria judėdamas, sieja judesius su aplinkinių reakcija.
Fizinės Raidos Svarba Kalbos Tobulėjimui
Vėliau, fizinei raidai tobulėjant, vaikas geba atlikti daug skirtingų veiksmų bei jų sekų, padedančių pastebėti daiktų skirtumus ir suteikiančių jiems prasmę. Pavyzdžiui, kaladėlė ir sviedinukas žaisti pradedančio kūdikio pasaulyje menkai skiriasi, bet netrukus vaikas suvokia, kad skirtumų vis tik yra - ant kaladėlės galima tą kibirą uždėti, o pastumtas sviedinukas toli rieda. Fizinė raida svarbi kalbos tobulėjimui ne tik dėl suaktyvėjusios smegenų veiklos. Pavyzdžiui, sėdėti, o vėliau ir vaikščioti pradėjusiam vaikui kalbėti yra gerokai lengviau.
Smulkiosios Motorikos Lavinimas
Būtina lavinti stambiąją motoriką ir tėveliai tą dažniausiai daro labai sėkmingai, tačiau smulkiajai motorikai dažnai skiriama nepakankamai dėmesio. Smulkiosios motorikos lavinimas yra ypatingai svarbus kalbos tobulėjimui. Pastebėta, kad pirštų pagalvėlių stimuliavimas suaktyvina už kalbą atsakingų smegenų centrų darbą.
Smulkiosios Motorikos Raidos Etapai
Smulkioji motorika pradeda tobulėti nuo pat pirmųjų naujagimio gimimo dienų. Mažylis geba refleksiškai suspausti į ranką įdėti barškutį ar įkištą pirštą, o jau sulaukęs maždaug 3 mėnesių geba jį ilgai išlaikyti. Netrukus kūdikis pats ima siekti įvairių daiktų, juos kelti ir mėtyti, o štai pirmąjį gimtadienį atšventęs vaikas jau tobulina „smulkmenišką“ pincetinį griebimą.
Taip pat skaitykite: Šuns elgesio supratimas
Smulkiosios motorikos raidos etapai:
- 0-3 mėnesiai: Refleksiškai suspaudžia į ranką įdėtą daiktą.
- 3-4 mėnesiai: Bando siekti daiktų, tačiau jų dar nesuima.
- 4-8 mėnesiai:
- 5-6 mėnesiai: Daiktus griebia ne pirštais, o visu delnu.
- 7-8 mėnesiai: Vaikas suima daiktą ir sąmoningai (ne dėl išsiblaškymo) jį meta tolyn.
- 8-12 mėnesių: Su daiktais geba atlikti vis daugiau veiksmų - juos vis dar noriai ima ir meta, bet ir deda į krūvą ar vieną į kitą. Kiekvienoje rankoje gali turėti po daiktą.
- 12-18 mėnesių: Galima pastebėti, kuri ranka dominuojanti.
- 2-3 metai:
- 3-4 metai: Darbelius vaikas atlieka dominuojančia ranka, tačiau pradeda naudoti ir kitą ranką - ja prilaiko daiktus, joje laiko tai, ko netrukus gali prireikti.
- 4-5 metai:
Smulkiosios Motorikos Lavinimo Žaidimai
Ankstyvame amžiuje vaiko tobulėjimas yra paremtas žaidimais. Smulkiosios motorikos lavinimas taip pat gali būti labai linksmas. Vyresniems vaikučiams pasiūlykite atlikti smulkiąją motoriką lavinančias užduotis: dėlioti kaladėles, minkyti plastiliną ar molį, ant virvės suverti žiedelius ar karoliukus, piešti piršteliais, o vėliau ir markeriais, flomasteriais ir kt.
Psichologija: Mokslas Apie Žmogaus Elgesį
Psichologija - mokslas apie žmogaus elgesį ir mentalinius procesus. Psichologija tiria psichinius reiškinius, jų kilmę, raidą, reiškimosi formas ir mechanizmus. Psichologija siekia atsakyti į aibę klausimų, susijusių su žmogumi. Kodėl žmogus taip elgiasi? Psichologija imasi sudarinėti sąvokų ir teorijų sistemą, kuri užfiksuotų ir apibūdintų žmogų.
Psichologijos Šakos
Psichologija kaip daugiau aar mažiau objektyvus mokslas vis labiau plėtėsi, apimdama vis daugiau įvairių gyvenimo reiškinių. Taigi dabar - daugybė specialiosios psichologijos sričių arba šakų. Skirstoma paprastai pagal tai, kokiu aspektu tiriamas psichologijos objektas (psichiniai reiškiniai, siela).
- Biologinė (fiziologinė) psichologija: nagrinėja elgesio ir biologinių procesų ryšį.
- Raidos psichologija: nagrinėja žmogaus vystymąsi, kokie veiksniai įtakoja elgesį, aplinkos ir prigimties sąveika ir t.t.
- Socialinė psichologija: nagrinėja žmonių tarpusavio santykius. Žmogus grupėje.
- Asmenybės psichologija: skirtumai tarp žmonių, individualios savybės, asmenybės teorijos, asmenybę aprašantys veiksniai ir kt.
- Klinikinė psichologija: emocinių ir elgesio problemų ddiagnozavimas ir gydymas. Psichiniai sutrikimai: jų pasireiškimo būdai, priežastys, eiga ir terapija.
- Kitos sritys: industrinė (inžinierinė: darbo aplinka gamykloje, mygtukų išdėstymas ir kt.); teismo (ekspertizė, nusikalstamo elgesio priežastys, žmogaus elgesio pagal išorinius pasireiškimus pažinimas ir numatymas); reklamos, sporto ir kt.
Kiekvienas reikinys, faktas interpretuojami tam tikru požiūriu. Kiekvienas psichologas teoretikas ar praktikas laikosi ttam tikro požiūrio. Tas požiūris - iš atitinkamos psichologijos mokyklos, pakraipos, susiformavusios psichologijos, kaip mokslo, raidos eigoje.
Biologiniai Psichologijos Pagrindai
Aikinantis biologinius psichologijos pagrindus, būtina išmanyti ir paveldimumo įtaką. intelekto sugebėjimai, temperamentas, emocinis stabilumas ir kt. Kai kurios ligos, susiję ir su psichologiniais pakitimais, yra aiškiai paveldimos arba perduodamos genetiškai.
Sensoriniai Procesai ir Suvokimas
Sensorinis kodavimas - tai stimulo fizinių savybių pavertimas nervinio aktyvumo tipu, specifiškai identifikuojančiu tas fizines savybes. Ir dabar tebesivadovaujama specifinės nervų energijos teorija. Tam tikro sensorinio nervo stimuliavimas (nesvarbu, kaip stimuliuojama), iššaukia to jutimo kodavimą. Pvz. Miulerio specifinės pojūčių energijos dėsnis: pojūčių kokybė lemia ne dirgiklis, o dirginamų receptorių rūšis. Intensyvumas yra koduojamas nervinės skaidulos vvibravimo dažniu (amplitude). Kokybė yra koduojama atitinkamų receptorių. Pvz. Žmogui svarbiausi yra regėjimas, klausa, lytėjimas. Suvokimas dažniau apibūdinamas kaip pojūčių integracija. Fiziologiškai jutiminiai procesai susiję su jutimo organais ir periferine NS, o suvokimas - su aauktesniais NS lygiais. Jutimo mechanizmas: dirginimas receptoriuose paverčiamas nerviniu impulsu, toliau elektrocheminiu būdu jis perduodamas atitinkamiems smegenų centrams.
Suvokimo Organizavimas ir Pastovumas
Pasaulį suvokiame kaip tvarkingą, o ne chaotišką, atskirų objektų rinkinį. Net tada, kai matome ne visą daiktą. Ir matome, suvokiame ne viską iš karto. Mūsų suvokimas yra organizuojamas. Net nepriklausomai nuo matomo objekto dydžio, formos, spalvos keitimosi, mes jį suvokiame kaip pastovų (nemanome, kad iš tikrųjų jis pasikeitė). Erdvės suvokimas (gilumo įspūdis). Tai, kas padeda suvokti erdviškumą, kaip tik yra naudojama mene erdvės atvaizdavimui plokštumoje. Judesio suvokimas. Daiktą suvokiame kaip judantį, kai jis staigiai didėja ar mažėja; kai jį reikia sekti akimis, judinti galvą. Tačiau visą informaciją smegenys analizuoja ir sintetina.
Sąmonė ir Jos Būsenos
Sąmonė - tai savo minčių, jausmų, suvokimo žinojimas. Pačios sąmonės tyrinėjimas ir nagrinėjimas pasimeta tarp suvokimo, atminties ir kitų mentalinių procesų tyrimo. Ankstyvoji psichologija tapatino „sąmonę“ su „protu“. Introspekcija - pačiam nagrinėti savo sąmonę. Psichoanalizė įvedė pasąmonės terminą. Daug kas vyksta, mums net nespėjus įsisąmoninti, nežinant apie tai. Sąmonė ribota. Ji tuo momentu kažkuo užimta, tačiau ir kiti dalykai, į kuriuos šiuo metu nesame atkreipę dėmesio, daro įtaką sąmonei. Nesąmoningai nusprendžiame daugelį dalykų (kad vienas objektas didesnis už kitą ir artimesnis).
Sąmonės Būsenos
Normali budri sąmonės būsena. Pakitusi sąmonės būsena: miglotas žinojimas, tikrovės iškraipymas. Užsisvajojimas (daydreaming) - irgi pakitusi sąmonės būsena, kai dėmesys nukreipiamas nuo išorinių stimulų į vidinius įvykius. Ši pakitusi sąmonės būsena yra arčiausiai normalios sąmonės būsenos. Tai gali būti kartais žalinga, bet kartais - naudinga: atsipalaiduoji, išvengi nemalonių ar nuobodžių situacijų, kartais sugeneruoji net kūrybinių idėjų. Miegojimas - irgi sąmonės būsena. Miego stadijos tiriamos elektroencefalogramos pagalba (EEG): smegenų elektrinis aktyvumas.
Išmokimas ir Mokymasis
Kas tai yra imokimas? Kiekvienas autorius apibrėžia ššiek tiek skirtingai. Viskas prasidėjo nuo I.Pavlovo bandymų su šunimis. Biologinis pasiruoimas sąlygojimui. Išmokimas žymiai greitesnis ar efektyvesnis, kai neutralus dirgiklis asocijuojasi su kažkuo svarbiu, žinomu. Neutralus dirgiklis dažniau susiejamas su tam tikra situacija, kai yra labai stipri numatanti vertė (predictive value), kai sąlyginis stimulas patikimai susijęs su nesąlyginiu stimulu.
#
tags: #psichologiniai #klausimai #smegenu #igudziai