Įvadas
Politika yra sudėtingas socialinis procesas, kuriame dalyvauja įvairūs veikėjai, turintys skirtingus interesus ir tikslus. Nors politiniai sprendimai dažnai grindžiami ekonominiais, teisiniais ar istoriniais argumentais, svarbu atsižvelgti ir į psichologinius veiksnius, kurie daro didelę įtaką tiek politikų, tiek piliečių elgesiui. Šiame straipsnyje nagrinėsime psichologinių politikos veiksnių apibrėžimą, jų reikšmę ir įtaką įvairiems politiniams procesams.
Psichologinių politikos veiksnių apibrėžimas
Psichologiniai politikos veiksniai - tai psichologiniai procesai ir reiškiniai, kurie veikia politinius įvykius, politikų sprendimus ir piliečių elgesį politinėje arenoje. Tai apima tiek individualius psichologinius aspektus, tokius kaip asmenybės bruožai, motyvacija, įsitikinimai ir emocijos, tiek socialinius psichologinius aspektus, tokius kaip nuostatos, stereotipai, grupės dinamika ir socialinė įtaka.
Psichologiniai veiksniai politikoje gali būti apibrėžiami kaip psichologijos principų taikymas politiniams reiškiniams suprasti ir paaiškinti. Tai apima įvairias sritis, tokias kaip politinė psichologija, rinkimų psichologija, lyderystės psichologija ir konfliktų psichologija.
Teisinė sistema ir psichologiniai jos veikimo dėsningumai
Teisinė sistema yra svarbi visuomenės dalis, todėl būtina atsižvelgti į psichologinius jos veikimo dėsningumus. Psichologinis teisės sistemos tyrimas turi ilgą istoriją, o psichologinė problematika yra svarbi teisės, nusikalstamumo ir valstybės teorijose. Teisinė problematika taip pat svarbi psichologijoje. Teisės psichologija yra savarankiška teisės ir psichologijos šaka, turinti savo vietą ir santykį su psichologijos ir teisės mokslu. Ji taip pat susijusi su kitais mokslais ir jų šakomis, tokiomis kaip psichologija, politologija, edukologija, biologija ir medicina.
Teisės psichologijos raida ir metodai
Teisės psichologija atsirado kaip psichologijos šaka ir turi pagrindinius raidos etapus. Teisinių metodų taikymas psichologiniams teisinės sistemos veikimo dėsningumams tirti, pavyzdžiui, bylų anketavimas ir teisinis lyginamasis metodas, yra svarbūs tyrimo įrankiai. Žmogaus supratimas dabartiniame moksle yra svarbus, o dabartinė hermeneutika padeda pažinti žmogų. Mokslinio pažinimo problemos teisėje yra svarbios, o teisinis asmenybės supratimas skiriasi nuo psichologinio. Teisės sąvokų naudojimas apibūdinant žmogaus veiklą bei su ja susijusius psichinius reiškinius, tokius kaip valios laisvė, pasirinkimas, atsakomybė, tyčia ir neatsargumas, suprantamas skirtingai teisėje ir psichologijoje. Teisėje psichinių reiškinių supratimas yra performatyvinis-normatyvinis, o psichologijoje - objektinis. Psichologinės teisės teorijos, tokios kaip L.Petražickio ir modernusis psichologizmas, taip pat svarbios.
Taip pat skaitykite: Nauda iš savianalizės
Teisė ir teisininkas demokratinėje visuomenėje
Teisinė sistema demokratinėje visuomenėje atlieka svarbų vaidmenį. Dabartiniai požiūriai į teisinio reguliavimo reikšmę demokratinėje visuomenėje pabrėžia psichologinių dėsningumų reikšmę vykdant teisinį visuomeninių santykių reguliavimą. Teisės realizavimas ir taikymas yra veikla, turinti savo psichologinius dėsningumus. Teisės taikytojui keliami psichologiniai reikalavimai. Teisininkas yra teisės taikytojas, o teisė yra profesinė veikla, kuriai keliami profesiniai reikalavimai. Psichologinių reikalavimų vieta tarp jų yra svarbi. Profesiogramos, jų samprata, funkcijos ir sudarymas yra svarbūs teisininko karjerai. Teisininkų profesinis rengimas ir pradinis profesinės veiklos etapas yra svarbūs. Teisinės veiklos idealus modelis (,,in-book law”) ir realios jo taikymo formos (,,gyvoji teisė”) skiriasi, o skirtumo tarp jų priežastys ir veiksniai yra svarbūs. Tolesni teisininko profesinės karjeros etapai, sėkminga-nesėkminga karjera, kriterijai ir veiksniai taip pat svarbūs.
Teisininko profesinė veikla ir visuomenė
Psichologiniai reiškiniai, nuo kurių priklauso teisininko profesinės veiklos sėkmė, yra svarbūs. Teisininkų profesinis kolektyvas, formalūs ir neformalūs santykiai bei jų psichologinė charakteristika yra svarbios. Teisininkų profesinė bendruomenė, jos vidaus santykiai ir vieta demokratinėje visuomenėje taip pat svarbios. Teisininkas demokratinėje visuomenėje yra teisės idealų nešėjas. Visuomeninių judėjimų psichologija, jų dalyvių psichologinė charakteristika ir jų ekspektacijų teisės atžvilgiu psichologinė determinacija yra svarbios. Politiniai santykiai demokratinėje visuomenėje, teisininkas ir politika, teisininkas ir įstatymų leidyba taip pat svarbūs. Įstatymų leidybos pagrindiniai etapai ir psichologiniai procesai, teisėdaros proceso psichologiniai tyrimai, psichologiniai reiškiniai inicijuojant įstatymų leidybą, įstatymo projekto svarstymas Lietuvos Respublikos Seime yra svarbios temos. Teisininkas kaip žmogaus teisių gynėjas, žmogaus teisių samprata ir psichologinės teorijos, psichologinė reakcija į žmogaus teisių pažeidimus, visuomeniniai judėjimai už žmogaus teises ir jų psichologinė charakteristika taip pat svarbūs. Teisininkas kaip teisinių žinių skleidėjas, teisininkas ir visuomenės teisinė kultūra, teisinio švietimo psichologinės problemos, teisininkas ir įstatymų vykdymo kontrolė yra svarbūs aspektai. Įstatymo vykdymas yra teisinis ir psichologinis reiškinys, o atviras ir slaptas įstatymo nevykdymas taip pat svarbus.
Psichologinių žinių taikymas teisinėje veikloje
Psichologinių žinių taikymas teisininko profesinėje veikloje, psichologiniai metodai nepsichologų veikloje, psichologinių metodų profesionalus ir neprofesionalus taikymas, teisininko atsakomybė taikant psichologines žinias, ribos ir atsakomybė yra svarbios temos. Teisės psichologas kaip profesija, jų rengimo formos ir patirtis taip pat svarbios.
Civilinių ginčų psichologiniai pagrindai
Civilinės teisės normų naudojimas rengiant psichologinius ir kitus santykius yra svarbus. Turtinių ginčų psichologinė charakteristika, tokia kaip turtiniai ginčai tarp fizinių asmenų ir tarp juridinių asmenų, ginčai, susiję su sandorių įsipareigojimų vykdymu, taip pat svarbūs. Psichologoginės reakcijos į sandorio nevykdymą, sandorio užtikrinimo teisinės priemonės ir jų psichologinis suvokimas yra svarbūs aspektai. Ginčai dėl garbės ir orumo, žalos atlyginimo, žalos ir jos psichologinis aspektas, matrielinė ir moralinė žala, psichologinės žalos problema taip pat svarbūs.
Ginčo raida ir advokato vaidmuo
Ginčo raida iki ieškinio pateikimo, šalių psichologiniai santykiai ir jų raidos variantai yra svarbūs. Ieškinio iškėlimas ir psichologiniai šalių santykiai, ieškinio psichologinė reikšmė šalims, jo pateikimo motyvai, ieškinio iškėlimas kaip psichologinio poveikio priemonė šalių konflikte taip pat svarbūs. Advokato vaidmuo ir galimybės nukreipti civilinio ginčo eigą, jo psichologiniai šaltiniai, advokato teisinė ir moralinė atsakomybė, kliento pasitikėjimas ir jo užtikrinimo psichologiniai metodai yra svarbūs aspektai. Advokato poveikis šalių savitarpio percepcijai, motyvacijai, kognityviniams, komunikacijos procesams, ekspektacijoms civilinio proceso ir jo rezultatų atžvilgiu, advokato asmenybės bruožai ir santykių tarp šalių vystymasis taip pat svarbūs.
Taip pat skaitykite: Pažink save
Teisminis tyrimas ir psichologinė ekspertizė
Teisminio tyrimo psichologinės problemos, psichologinių bylos aplinkybių išaiškinimas ir įrodinėjimas teisme, psichologiniai teisminio tyrimo fenomenai (,,hitchback effect”, ,,tunnel effect”) yra svarbūs. Psichologinė ekspertizė, jos uždaviniai, klausimų ekspertui formulavimas taip pat svarbūs. Teismo nutarimo priėmimas, psichologiniai procesai svarstant ir priimant teismo nutarimą, psichologinė sprendimų teorija, sprendimų modeliai ir teismo elgesys pagal sprendimo situaciją yra svarbūs aspektai. Prisiekusiųjų teismas, sprendimų priėmimo tyrimai ir psichologinės teorijos, teismo nutarimo vykdymas taip pat svarbūs.
Nusikaltimo požymius turintis įvykis ir psichologinės problemos
Nusikaltimo požymius turintis įvykis ir jo teisinio kvalifikavimo psichologinės problemos yra svarbios. Nukentėjusysis ir įtariamasis (kaltinamasis), jų savitarpio santykiai ir jų vystymasis ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiojo procesinių veiksmų psichologinė analizė (susitaikymas, atsisakymas nuo kaltinimo privataus kaltinimo bylose ir pan.) taip pat svarbūs. Įtariamojo (kaltinamojo) santykiai su kvotėju, tardytoju ir prokuroru, kooperacijos ir konflikto santykiai ir jų psichologinės priežastys yra svarbūs aspektai. Įtariamojo (kaltinamojo) elgesio ikiteisminio tyrimo metu psichologinė analizė (gynėjo atsisakymas, trukdymas bylos tyrimui, parodymų keitimas, prisipažinimas ir pan.) taip pat svarbi.
Kvotėjas, tardytojas ir prokuroras
Kvotėjas, tardytojas, jų veiksmų psichologinė motyvacija, profesinės funkcijos ir kylančios iš jų psichologinės problemos, baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos jų teisės ir pareigos, jų nevykdymo psichologinės priežastys, kvotėjo, tardytojo, prokuroro profesinė deformacija yra svarbūs aspektai. Kvotėjo ir tardytojo nuožiūra (diskrecija), jos ribos ir reikšmė, įtariamojo (tardomojo) asmenybė, jos psichologinis pažinimas, psichologinės informacijos panaudojimas, vykdant nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų teisinę kvalifikaciją taip pat svarbūs. Psichologinė analizė aiškinant ir taikant baudžiamojo įstatymo sąvokas (,,atsakomybė”, ,,tyčinis”, ,,neatsargus”, ,,nusikalstamas pasitikėjimas”, ,,nusikalstamas nerūpestingumas”, ,,ribotas pakaltinamumas”, ,,psichikos nukrypimas”, ,,faktinė klaida”) taip pat svarbi.
Gynėjas baudžiamojoje byloje ir psichologas
Gynėjas baudžiamojoje byloje, jo psichologinės funkcijos - psichologinė parama, pagalba įtariamajam išsiaiškinant jo situaciją ir savo poziciją joje, įtariamojo (kaltinamojo) pasitikėjimas gynėju yra svarbūs aspektai. Psichologas kaip specialistas ir kaip ekspertas, teismo psichologija baudžiamosiose bylose, teisminių ginčų psichologinė analizė taip pat svarbūs. Psichologiniai reiškiniai teisėjui vertinant teisiamojo kaltę bei skiriant bausmę, sąvokų ,,vidinis įsitikinimas”, ,,teisinė sąmonė” psichologinė analizė (,,Bayesian model”, ,,Anchored narratives” teorija), abolicionistiniai judėjimai ir psichologinės argumentacijos taikymas jiems paremti, diversijos teorijos ir jų psichologinis pagrindimas, pozityvizmas baudžiamojoje teisėje ir psichologija taip pat svarbūs.
Administraciniai santykiai ir teisinis reguliavimas
Administracinių santykių atmainos, administracinės teisės normų taikymas užtikrinant viešąją tvarką, eismo saugumą, higieninį visuomenės saugumą, reguliuojant nuosavybės, valdymo ir kt. santykius, psichologinis administracinių santykių aspektas, samprata, psichologinių veiksnių vieta jų etiologijoje yra svarbūs aspektai. Atskiros administracinės teisės pažeidimų atmainos, administraciniai pažeidimai ir viešoji tvarka, administracinio pažeidimo nagrinėjimas, jo psichologinių aplinkybių išaiškinimas, psichologinė reakcija į administracinius sprendimus, psichologiniai veiksniai besiformuojant tai reakcijai, piliečių nepasitenkinimas administraciniais sprendimais taip pat svarbūs.
Taip pat skaitykite: Šuns elgesio supratimas
Administraciniai skundai ir ginčai
Administracinis skundas ir jo atsiradimo veiksniai, administraciniai skundai ir pareiškimai, pagrindinių jų atmainų psichologinė charakteristika, akivaizdus vilkinimas - jo teisnė ir psichologinė charakteristika, skundai ir ginčai dėl administracinių institucijų, savivaldybių tarybų ir vykdomųjų įstaigų ir jų pareigūnų priimtų teisės aktų teisėtumo yra svarbūs aspektai. Psichologinio skundo atsiradimo prielaidos, skundo ir ginčo šalių tolesnių santykių raida: konstruktyvi ar destruktyvi, konstruktyvios raidos psichologinės prielaidos, administracinių ginčų komisijos, administraciniai teismai ir pan. taip pat svarbūs. Psichologinių metodų taikymas sprendžiant ginčus tarp piliečio ir administracinio padalinio (derybos, tarpininkavimas, konflikto sprendimo perkėlimas, netiesioginis konflikto nagrinėjimas) taip pat svarbus.
Privatus ūkininkavimas ir teisinis reguliavimas
Privatus ūkininkavimas, samprata ir vaidmuo, teisinio reguliavimo tikslai ir formos, teisės šaltiniai, privataus ūkininkavimo subjektas, psichologinių ir teisinių veiksnių santykis reguliuojant santykius tarp ūkio subjektų yra svarbūs aspektai. Ūkinis pasitikėjimas kaip teisinis ir psichologinis reiškinys, samprata, priežastys, teisinio reguliavimo trūkumai kaip ūkinių ginčų priežastys, verslo etika, jos veikimo mechanizmas, psichologiniai veiksniai, nuo kurių priklauso verslininkų etiniai santykiai, ūkinis pasitikėjimas ir jo psichologiniai veiksniai taip pat svarbūs. Komercinis arbitražas, tarpininkavimas kaip teisinės ūkinių ginčų sprendimo formos, psichologiniai ginčų nagrinėjimo ir sprendimo metodai, ūkinių ginčų atmainos priklausomai nuo ginčo šaltinio, ekonominių interesų susidūrimas kaip ginčo šaltinis, įsipareigojimo nevykdymas taip pat svarbūs.
Darbo santykių ginčai ir šeima
Darbo santykių ginčo samprata, konfliktas kaip tokio ginčo šaltinis, psichologinių veiksnių vieta jų etiologijoje, motyvacijos procesai susidarius konfliktiniams santykiams tarp darbuotojo ir darbdavio, darbo teisės normų naudojimas kaip konflikto tarp darbdavio ir darbuotojo sprendimo įrankis yra svarbūs aspektai. darbo konfliktų atsiradimą, šių metodų taikymas konflikto sprendimui palengvinti, teisininko ir psichologo bendradarbiavimas atliekant darbo santykių teisinį reguliavimą, atstovavimo ginčo šalims psichologinės problemos taip pat svarbūs. Šeima kaip socialinė institucija, šeimos santykių teisinis reguliavimas, šeimos istorinė raida, teisinio jos santykių reguliavimo reikšmės ir formų kitimas, šeimos santykiai, psichologinių santykių vieta kitų šeimos santykių sistemoje taip pat svarbūs. Šeimos struktūra ir funkcijos, raidos etapai, tradicinė ir dabartinė šeima, šeimos pažinimo barjerai, jų įveikimo problemos, disfunkcijos reiškiniai šeimos gyvenime, šeimos vystymosi etapai, vystymosi sutrikimai, pagrindinės šeimos gyvenimo disfunkcijos ir jų psichologiniai šaltiniai, giminystės ryšiai, prieštaravimai, krizės šeimos gyvenime, konfliktų atmainos, konfliktinių santykių etapai, šeimos konfliktų motyvai, komunikacija tarp konflikto šalių, konfliktas kaip poveikio kitai šaliai būdas, šeimos psichoterapija ir konflikto sprendimas taip pat svarbūs.
Tėvystė ir teisiniai ginčai šeimoje
Tėvystė, jos teisiniai ir psichologiniai pagrindai, tėvystės jausmai, tėvystės atėmimo ir grąžinimo psichologinės problemos, įstatyminė vaiko intereso vyravimo nuostata ir jos psichologinė analizė, įvaikinimas, globos ir rūpybos psichologinės problemos, globėjo ir rūpintojo parinkimas taip pat svarbūs. Teisiniai ginčai tarp sutuoktinių, šeimos advokatas kaip konsultantas, derybos tarp ginčo šalių, psichologinės informacijos panaudojimas atstovaujant šeimai ir jos vardu atliekant teisinius veiksmus, teismo sprendimo psichologinės pasekmės ir tolesnė šeimos santykių raida taip pat svarbūs.
Teismo psichologas ir liudijimo procesas
Teismo psichologas kaip teisės kūrimo ir taikymo proceso dalyvis, teismo psichologas kaip psichologas specialistas, teismo psichologas kaip tyrinėtojas, ekspertas, specialistas, teismo psichologo teisinis statusas, teisės šaltiniai, teismo psichologo vieta justicijos institucijose taip pat svarbūs. Percepcijos, suvokimas, dėmesys, motyvacija liudijimo procese, tyrimo metodai, pagrindiniai rezultatai, pagrindinės liudininkų kategorijos (kontingentai), amžius, lytis, profesija, liudininko asmenybės charakteristikos, neurotizmas, ekstroversija, impulsyvumas, liudininko būsenos, nuotaika, liudininko apklausos aplinkybės, nukentėjusiojo paliudijimai, liudininko pasitikėjimas kriminaline justicija, psichologiniai vaikų ypatumai ir jų poveikis liudijimo procesui, veiksniai, darantys poveikį vaiko parodymams, kaltinamojo buvimas vaiko liudijimo metu, patirtas stresas, vertinimo būdai, kognityvinis interviu taip pat svarbūs.
Nesąžiningas liudininkas ir asmens atpažinimas
Nesąžiningas liudininkas, melo motyvai ir galimybės teisės taikymo procese, teisinės - procesinės priemonės melui išaiškinti, apgaudinėjimo būdai ir jų psichologinis pagrindas, apklausos, testinės metodikos, empatija, intuityvus apgaudinėjimo išaiškinimas, stilometrija, kontent-analizė, metodai, besiremiantys fiziologinių reakcijų analize, melo detektorius taip pat svarbūs. Asmens atpažinimas kaip procesinis veiksmas, asmens atpažinimas kaip psichologinis procesas taip pat svarbūs.
Tikrovės vaizdo atkūrimas
Tikrovės vaizdo atkūrimas nagrinėjant teisės pažeidimą, teisinė - kriminalistinė šio proceso charakteristika, kriminalistinė versija, socialinis pažinimas, kognityvinė tikrovės konstrukcija, scenarijai, scenos, socialinės sąvokos, naivioji psichologija, naivūs psicho…
Psichologinio smurto apibrėžimas ir formos
Psichologinis smurtas, kitaip nei fizinis, yra paslaptingas ir nepalieka žaizdų ant aukos kūno, tačiau žaloja aukos psichiką. Šį smurto būdą sunkiau atpažinti, kadangi tiesioginių įrodymų jam būna ne visada, o ir dažnai manoma, jog jis yra normali santykio konflikto dalis. Amerikos psichologų asociacija psichologinį smurtą apibūdina taip: tai ne fizinis smurtas, tai elgesys, kurio metu vienas asmuo specialiai, pakartotinai ir piktybiškai kankina kitą asmenį psichologiniais metodais. Kadangi psichologinio smurto sąvoka dar nėra konkreti, yra pravartu pažvelgti į konkrečius veiksmus, kurie klasifikuojami kaip smurto požymiai. Paprastas konfliktas poroje labiausiai skiriasi nuo psichologinio smurto savo dėmesio sutelkimu į problemą, o ne į asmenį. Lietuvoje smurtas artimoje aplinkoje yra opi problema, turinti savo sisteminius pagrindus. Viena iš naujausių psichologinio smurto formų yra kibernetinis smurtas. Tyrėjai numano, jog toks smurtavimo būdas yra patogus smurtautojui, nes pasitelkiant technologijas galima kontroliuoti, sekti ir žeminti savo auką, nesvarbu, koks atstumas juos skirtų. Vienas iš rizikos veiksnių kibernetiniam psichologiniam smurtui - tai dažnas technologijų naudojimas, ypač socialinių medijų. Šie smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksniai gali padėti geriau atpažinti besiformuojančią smurtinę situaciją mūsų arba kito asmens aplinkoje.
Smurto ratas ir jo pasekmės
Dažnai galime išgirsti klausimą: kodėl auka negali tiesiog palikti savo smurtautojo? Tyrimai rodo, kad dažniausiai moterys aukos nėra pasyvios, jos dažnai randa strategijas, kurios didintų jų ir jų vaikų saugumą. Taip pat kalbant apie aukos pasitraukimą iš santykių, svarbu paminėti smurto ratą. Šis susiformavęs ir santykiuose įsisenėjęs smurtinis ratas galimai trukdo smurto aukoms palikti savo partnerį, iš šio rato išeiti yra sunku. Smurtas turi pasekmių ne tik aukai, bet ir šeimyninei aplinkai, ypač vaikams. Smurto poveikis vaikams gali turėti fizinių, psichologinių bei socialinių pasekmių. Aukoms gali pasireikšti psichosomatiniai sutrikimai, kurie dėl ilgalaikio patiriamo streso sukelia fizinės sveikatos pažeidimus. Tyrimai nurodo, kad smurto pasekmės jaučiamos ilgą laiką jau pasibaigus smurtui. Kuo intensyvesnis smurtas naudojamas, tuo didesnis poveikis fizinei bei psichinei sveikatai. Žvelgiant tik į psichologinį smurtą, jis turi įtakos fizinės sveikatos pablogėjimui: gali susiformuoti dirgliosios žarnos sindromas, fibromialgija, lėtinis skausmas, virškinimo ir kvėpavimo takų sutrikimai. Taip pat tyrimai rodo, kad moterys, kurios patyrė smurtą artimoje aplinkoje, turi didesnius depresijos, nerimo ir baimės sutrikimus nei moterys, nepatyrusios smurto artimoje aplinkoje.
Pagalba smurto aukoms
Psichologinio smurto aukos atpažinimas sudėtingesnis nei fizinės smurto aukos, kadangi psichologinis smurtas nepalieka jokių fizinių žaizdų. Lietuvoje yra ne vienas pagalbos resursas smurto aukai, tačiau verta paminėti kelis savipagalbos būdus, kai sprendimas nutraukti santykius priimtas. Ieškoti pagalbos: pagalba gali svyruoti nuo savipagalbos knygos ieškojimo bibliotekoje iki susitikimo su psichologu. Svarbiausia kažką daryti. Nenaudoti šių veiksmų smurtautojui gąsdinti ar grasinti. Raskite jus supančių bendraamžių pagalbos grupę: grupės padeda rasti palaikymą ir susitapatinti su kitomis smurto aukomis. Dažnai dėl savitarpio pagalbos grupių kyla konfidencialumo klausimas, atsiranda baimė, kad aplinkiniai sužinos apie lankymąsi grupėje. Kasdienėmis veiklomis ugdykite savo dvasingumą. Dvasingumas nebūtinai reiškia Dievą, galite tikėti bet kuo, kas jus skatina judėti į priekį. Gal tai Aukščiausioji visatos galia, pats Dievas ar gal savitarpio pagalbos grupė? Psichologinis smurtas santykiuose yra opi problema, sukelianti daug fizinių ir psichologinių pasekmių aukai ir jos artimiesiems. Psichologinis smurtas turi aiškius rizikos veiksnius, juos žinant galime atpažinti auką, suteikti pagalbą ir taip apsaugoti auką nuo intensyvesnio smurto ateityje. Jei patiriate smurtą ar pažįstate, kas jį patiria, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras siūlo nemokamas psichologų konsultacijas, taip pat žemiau nurodyti kontaktai, kuriais susisiekus galima gauti pagalbos.
Motyvacija ir jos reikšmė
Žmogaus elgesys yra sudėtingas ir daugiabriaunis, o vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių mūsų veiksmus, yra motyvacija. Kasdien priimame sprendimus, siekiame tikslų, įveikiame kliūtis, ir visa tai dažnai nulemia vidinės paskatos - motyvai. Šiame straipsnyje išnagrinėsime motyvo sąvoką, jo apibrėžimą ir reikšmę, remdamiesi įvairių autorių teorijomis ir tyrimais, siekiant suprasti, kas iš tiesų mus skatina veikti. Motyvacijos teorijos nagrinėja priežastis, kurios skatina žmogų tam tikru būdu elgtis. Jos ieško atsakymo į klausimą, kodėl žmogus taip elgiasi. Šias teorijas sąlyginai galima suskirstyti į dvi grupes: teorijos, kurios grindžiamos žmonių poreikiais, nuo kurių priklauso jų elgsena, ir teorijos, pagrįstos žmonių elgsena, kurią sąlygoja jų lūkesčiai bei savo elgesio pasekmių suvokimas.
Motyvacijos teorijos
Lūkesčių teorija pabrėžia trijų tarpusavyje susijusių ryšių svarbą: darbo sąnaudos - rezultatas, rezultatai - atlygis, ir atlygis - atlygio valentingumas. Teisingumo teorija paaiškina, kad žmonės subjektyviai nustato santykį tarp įdėtų pastangų ir atlygio, o po to jį sugretina su kitų žmonių atlygiu. F. Hercbergo teorija pagrįsta prielaida apie pasitenkinimą ir nepasitenkinimą darbu. Veiksnius, kurie gali pašalinti nepasitenkinimą darbu, F. Hercbergas pavadino higieniniais, o veiksnius, turinčius įtakos pasitenkinimui - motyvacijos veiksniais.
Motyvacijos šaltiniai
Motyvacija - tai poreikis, troškimas, kurie teikia elgesiui energijos ir nukreipia jį į tikslą. Psichologijoje motyvų problema yra viena iš mažiausiai aiškių ir skirtingai aiškinama. Motyvu paprastai tampa įsisąmonintas poreikis. Veiklos priežastys, susijusios su subjektyvių poreikių patenkinimu, vadinamos motyvais. Priskiriami ir įvairūs potraukai, kartais net nesąmoningi, įvairūs instinktai, jų realizavimas, sąmoningi žmogaus norai, interesai, kai kas priskiria ir žmogaus idealus. Subjektyviai išgyvenami kai kurie reiškiniai priskiriamai motyvams - kurie skatina žmogų veikti tam tikra kryptimi. Motyvas suteikia energiją ir yra jo svarbiausia funkcija. Jei motyvacija yra aukšta, tai žmogus su mažesniais sugebėjimais ir galimybėmis gali pasiekti daugiau, negu gabus be motyvacijos.
Poreikiai, interesai ir idealai
Poreikiai gali būti pirminiai, baziniai, biologiniai, kurie reikalingi ir žmogui, ir gyvūnui, būtini išlikimui, individo gyvybės palaikymui, ir socialiniai, susiję su žmogaus gyvenimu bendruomenėje, su kitais žmonėmis. Interesas - specifinis asmenybės požiūris į tikrovės daiktus ir reiškinius, sukeltas sąmoningo priskyrimo jiems ypatingos reikšmės gyvenime ir jų emocinio patrauklumo. Idealas - tobulas pavyzdys, aukščiausias tikslas, siektina norma. Gyvenimo idealas apima savo paties idealą (kuo ir koks žmogus trokšta tapti) ir pasaulio idealą (kokio pasaulio, kokių žmonių, kokių santykių saistomas jis norėtų gyventi). Vertybės - asmenybės dorovinių, socialinių, politinių bei estetinių nuostatų sistema, susijusi su siekiamu idealu.
Emocijos ir psichologija
Emocijos - tai daiktų ar reiškinių sukelti malonūs (teigiamos emocijos) arba nemalonūs (neigiamos emocijos) pojūčiai. Psichologija - tai mokslas, tiriantis žmogaus mąstymą, elgesį, emocijas ir vidinius psichinius procesus. Psichologija apima daugybę sričių - nuo klinikinės ir švietimo psichologijos iki socialinės ar organizacinės. Psichologija šiais laikais turi didelę įtaką pasaulyje. Be jos neapsieina net ir tokios sritys kaip mokslai, tyrimai ir sveikata. Psichologai puikiai išmano, kokią įtaką šie faktoriai daro sveikatai, laimei ir gerai savijautai. Psichologas padeda žmogui suprasti savo mintis, jausmus, elgesio modelius ir sprendimų priežastis. Jis įvertina emocinę būklę, padeda įvardyti problemas ir rasti būdus, kaip su jomis tvarkytis. Psichoterapeutas dirba giliau - taiko ilgalaikius terapinius metodus, kurie padeda keisti įsišaknijusius įsitikinimus, emocinius blokus ar traumas. Psichoterapija skirta ne tik simptomų mažinimui, bet ir gilesniam savęs pažinimui, ilgalaikiam pokyčiui. Psichiatras - tai medicinos gydytojas, kuris specializuojasi psichikos sutrikimų diagnostikoje ir gydyme. Jis gali skirti medikamentus, kai to reikalauja būklė - pavyzdžiui, esant depresijai, panikos sutrikimams ar bipoliniam sutrikimui.
tags: #psichologiniai #politikos #veiksniai