Senatvė - neišvengiamas gyvenimo etapas, lydimas tiek praradimų, tiek ir įgytų privalumų. Šiame straipsnyje nagrinėjami psichologiniai senatvės ypatumai, siekiant geriau suprasti šį sudėtingą laikotarpį ir atskleisti senų žmonių vertę visuomenėje. Aptarsime gyventojų senėjimo sampratą, socialinius ryšius, sunkumus ir galimybes.
Senėjimo samprata ir veiksniai
Gyventojų senėjimas yra visuomenės senėjimo procesas, kurį lemia tiek teigiami, tiek neigiami veiksniai. Reikia pastebėti, kad senyvas žmogus dalyvauja visuomeniniame gyvenime atlikdamas įvairius socialinius vaidmenis, o išplėtotos paslaugos, pailgėjusi gyvenimo trukmė ir kiti faktoriai turi įtakos, kad senyvo amžiaus asmuo dar ilgai yra aktyvus visuomeninio gyvenimo dalyvis.
Demografai pagyvenusiais žmonėmis laiko 60 metų asmenis ir vyresnius, o Pasaulinė Sveikatos Organizacija - 65 metų ir vyresnius asmenis. Gyventojų senėjimą Lietuvoje lemia du veiksniai - gimstamumo mažėjimas ir gyvenimo trukmės ilgėjimas. Lietuvoje, kaip ir daugumoje naujųjų ES valstybių narių, didelė vyrų ir moterų tikėtinos vidutinės gyvenimo trukmės.
Biologiniai pokyčiai
Biologinio senėjimo procesas didina organizmo pažeidžiamumą ir mirties tikimybę. Senstant mažėja aktyvumas, lėčiau plėtojasi mąstymas ir intelektas. Sulaukus trisdešimties, nebe tokie stiprūs ir guvūs būna jausmai bei potraukiai.
Vienas pirmųjų senėjimo požymių yra išvaizdos pasikeitimas: suapvalėja kūno formos, išnyksta juosmens linija, veide atsiranda raukšlės, pražyla plaukai. Taip pat atrofuojasi nervinės skaidulos, kinta virškinimo organai, mažėja kepenų masė ir inkstų funkcijos.
Taip pat skaitykite: Nauda iš savianalizės
Psichologiniai pokyčiai
Psichologinio senėjimo procesas apima pažinimo, sugebėjimų, mąstymo, suvokimo, dėmesio ir komunikacijos ypatumus. Nors mąstymas darosi nebe toks gyvas, žmogus sugeba mąstyti visapusiškiau ir greičiau rasti tikslesnį atsakymą. Psichinę senatvę daugelių atžvilgių galima paversti priešingu procesu - psichiškai atjaunėti.
Suaugusiųjų žmonių raidos stadijos nėra tokios ryškios kaip vaikų. Jos daugiau priklauso nuo socialinio negu nuo biologinio amžiaus. Svarbios istorinės aplinkybės ir vaikų buvimas šeimoje gali pakeisti žmonių požiūrį į gyvenimo perspektyvas.
Socialiniai pokyčiai
Senstant keičiasi žmogaus socialiniai vaidmenys, socialinis statusas ir elgesio stereotipai. Senatvė socialine prasme reiškia judėjimą žemyn socialinio statuso laiptais. Mažėja vaidmenų, jie dažniausiai yra neapibrėžti ir neaiškūs, neigiamai vertinami, todėl pagyvenusių žmonių statusas nuolat menkėja. Jie išstumiami iš darbo rinkos, neretai nutrūksta ir jų ryšiai su suaugusiais vaikais.
Visuomenė laukia žmogaus elgesio, būdingo tam tikram amžiui, o terminas "senas" tarsi nuvertina asmenį. Tačiau vyresnio amžiaus žmonės turi didelį potencialą ir gali būti aktyvūs visuomenės nariai.
Socialiniai ryšiai senatvėje
Socialiniai ryšiai yra labai svarbūs žmogaus gyvenime. Bendraudami su kitais žmonėmis, patiriame kitų pagalbą ir užmezgame draugiškus santykius. Socialiniai ryšiai nulemia, kaip mes gyvename ir kaip vertiname savo patirtį.
Taip pat skaitykite: Pažink save
Socialinių ryšių teorijos
Dž. Homansas (1961) teigia, kad žmogus subjektyviai sugretina veiklai įdėtas tiek materialines, tiek psichologines pastangas ir iš tos veiklos gautą pasitenkinimą. Žmogui naudinga, kai nauda viršija pastangas.
Tinklo teorijoje socialinių santykių egzistavimo pagrindas yra mainais paremta sąveika. Socialinis tinklas - tai tarpusavio ryšiais susietų individų, jų grupių ar organizacijų darinys. Socialinį tinklą sudaro emocijomis artimi žmonės, kurie vienas kitam teikia socialinę paramą.
Socialiniai vaidmenys senatvėje
Socialiniai vaidmenys yra elgesio taisyklės, kurias visuomenė nustato tam tikriems asmenims. Socialinio vaidmens įsisavinimas yra žmogaus ir aplinkos tarpusavio ryšio rezultatas. Socialinio vaidmens išmokstama arba išauklėjama, kaip turi elgtis vienos ar kitos lyties atstovas.
Senatvėje mažėja vaidmenų, jie dažniausiai yra neapibrėžti ir neaiškūs, neigiamai vertinami, todėl pagyvenusių žmonių statusas nuolat menkėja. Jie išstumiami iš darbo rinkos, neretai nutrūksta ir jų ryšiai su suaugusiais vaikais.
Senstančio žmogaus sunkumai ir galimybės
Senstant žmogui, susiduriama su tam tikrais sunkumais, tačiau kartu atsiveria ir naujos galimybės.
Taip pat skaitykite: Šuns elgesio supratimas
Sunkumai
- Fiziniai sunkumai: mažėja jėgos, ištvermė, silpsta jausmai, atmintis ir mažėja psichikos plastiškumas.
- Psichologiniai sunkumai: gali kilti vienišumo, beprasmybės jausmas, nerimas dėl ateities.
- Socialiniai sunkumai: mažėja socialinių kontaktų, sunku prisitaikyti prie besikeičiančios visuomenės.
- Ekonominiai sunkumai: sumažėjusios pajamos, priklausomybė nuo pašalpų.
Galimybės
- Patirtis ir išmintis: sukauptas didelis gyvenimo patirties ir išminties bagažas, kuriuo galima pasidalinti su kitais.
- Laisvas laikas: daugiau laiko skirti pomėgiams, kelionėms, savanorystei.
- Ryšys su šeima: daugiau laiko praleisti su anūkais, vaikais ir kitais artimaisiais.
- Dvasinis augimas: gilintis į dvasinius dalykus, ieškoti gyvenimo prasmės.
Gyvenimo kokybė senatvėje
Gyvenimo kokybė senatvėje priklauso nuo daugelio veiksnių: fizinės ir psichinės sveikatos, socialinių ryšių, ekonominės padėties, aplinkos ir asmeninių pasirinkimų.
Pasaulinė sveikatos organizacija siekia užtikrinti galimybę visiems žmonėms siekti geresnės gyvenimo kokybės. Žmogaus gerovė glaudžiai susijusi su jo sveikata. Fizinės, psichinės ir socialinės gerovės būsenos individas turi optimalias galimybes būti visuomenėje, dalyvauti visuomeniniame gyvenime, dirbti ir realizuotis.
Gyvenimo kokybę lemia daugybė veiksnių ir aplinkybių: būstas, užimtumas, pajamos, gyvenimas šeimoje, socialinė parama, stresai, sveikata, sveikatos priežiūros galimybės ir kt.
Tyrimai apie gyvenimo kokybę senatvėje
Tyrimai rodo, kad bendri gyvenimo kokybės rodikliai yra geresni pas vyrus. Vyrai geriau vertina savo mąstymą ir dėmesio sukaupimą, kūno suvokimą ir mažiau jaučia neigiamas emocijas. Jie turi didesnę galimybę patiems atlikti kasdienius darbus, mažesnę priklausomybę nuo vaistų ir geresnį bendro darbingumo rodiklį.
Geriausi gyvenimo kokybės rodikliai yra pas žmones, turinčius aukštąjį išsilavinimą. Juos veikia fizinio saugumo rodiklis ir labai geras transporto srities prieinamumo indekso įvertinimas.
Geriausi gyvenimo kokybės rodikliai yra pas išsituokusius žmones. Juos veikia geri savo kūno vertinimo rodikliai ir mažas neigiamų jausmų jautimas. Blogiausi rodikliai yra pas žmones, kurie gyvena kartu be santuokos. Juos veikia prasti kasdienės energijos ir nuovargio rodikliai, miego ir poilsio trūkumas.
tags: #psichologiniai #pozymiai #senatveje