Vaikai, kaip ir suaugusieji, patiria stresą. Pradėjus lankyti darželį ar mokyklą, gimus broliui ar seseriai, persikėlus gyventi į kitą vietą - visi šie pasikeitimai gali būti jautriai išgyvenami. Svarbu atpažinti streso požymius ir laiku suteikti pagalbą.
Kas yra stresas?
Stresas - tai organinių, medžiagų apykaitos, fiziologinių ir neuropsichinių sutrikimų kompleksas, sukeltas agresyvių veiksnių. Nors dažniausiai stresas suvokiamas kaip neigiamas reiškinys, jis gali turėti ir teigiamą poveikį, pavyzdžiui, mobilizuoti organizmą. Trumpalaikis stresas skatina veikti, o ilgalaikis ar per stiprus - griauna.
Streso šaltiniai vaikams
Vaikams stresą gali sukelti įvairios situacijos, prie kurių jie turi prisitaikyti ir dėl to dažnai jaučia nerimą. Tai gali būti:
- Su šeima susiję įvykiai: broliuko ar sesutės gimimas, persikėlimas iš tėvų kambario, tėvų nesutarimai ir skyrybos, persikraustymas, artimo žmogaus netektis ar liga, skurdas, prievarta ar apleistumas, tėvų psichikos sutrikimai, piktnaudžiavimas alkoholiu ar kitomis medžiagomis.
- Su mokykla susiję rūpesčiai: santykiai su bendraamžiais, mokytojais, per dideli tėvų reikalavimai, perpildyta dienotvarkė.
- Naujosios technologijos: ankstyvas susidūrimas su erotika ir smurtu internete, patyčios internete, miego stoka dėl naudojimosi elektroniniais prietaisais.
- Kiti veiksniai: karai, gamtos nelaimės, epidemiologinė padėtis.
Dažniausi streso simptomai vaikams
Apie vaiko patiriamą stresą galima įtarti, kai žinoma, kad jis susidūrė su sudėtingomis, emociškai stipriai veikiančiomis aplinkybėmis. Tėvai gali pastebėti tam tikrus fizinius ir (arba) emocinius simptomus.
Fiziniai simptomai:
- Regresas: Sugrįžę vaikystės įpročiai, kuriuos vaikas buvo „išaugęs“ (piršto čiulpimas, prašymas būti maitinamas šaukšteliu, nuolatinis dėmesio reikalavimas, šlapinimasis lovoje).
- Sveikatos sutrikimai: Galvos ar pilvo skausmai, temperatūros pakilimas, bėrimai.
- Sutrikęs miegas: Ilgas užmigimas, neramumas, nemiga.
- Greitas nuovargis: Nuovargis net po nedidelių apkrovų.
- Pablogėjęs apetitas arba kiti valgymo įpročių pokyčiai.
- Šlapinimasis į lovą (pradėjęs arba atsinaujinęs).
- Mikčiojimas.
- Kiti fiziniai simptomai, vaikui nesergant jokia somatine (kūno) liga.
Emociniai ir elgesio simptomai:
- Baimės: Paaštrėjusios arba naujos baimės.
- Agresija: Puolimas peštis, vėlimasis į konfliktus, žaislų mėtymas.
- Nuotaikos svyravimai: Greita nuotaikų kaita, dažniausiai neigiama (nuo geros nuotaikos iki agresijos ar prislėgtos nuotaikos).
- Sumažėjęs pažangumas: Atminties pablogėjimas, dėmesio koncentracijos sutrikimas, sumažėjęs domėjimasis veiklomis, kurios anksčiau domino.
- Nenoras bendrauti: Baimė bendrauti su žmonėmis, noras būti vienam.
- Įkyrūs įpročiai: Plaukų sukimas apie pirštą, kosčiojimas, drebančios rankos, mikčiojimas.
- Nerimastingumas: Piršto čiulpimas, nagų kramtymas, plaukų pešiojimas, odos krapštymas.
- Negalėjimas atsipalaiduoti.
- Naujai atsiradusios ar atsinaujinusios baimės.
- Perdėtas prisirišimas prie artimųjų: Nenorėjimas jų paleisti iš savo akiračio.
- Klausinėjimas.
- Dirglumas, pyktis, agresyvus elgesys, patyčios iš kitų vaikų.
- Verksmingumas, zirzimas.
- Sunkiai suvaldomos emocijos.
- Užsispyrimas, nepaklusnumas.
- Grįžimas į būdingą jaunesniems vaikams elgesį.
- Nenoras dalyvauti šeimos ar mokyklos veikloje.
- Vengimas bendrauti su bendraamžiais.
- Pablogėję mokymosi rezultatai.
Kaip padėti vaikui įveikti stresą?
Svarbiausia - supratimas ir palaikymas. Pasistenkite suprasti vaiko nerimo priežastis ir suteikti jam paramą.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę?
- Būkite pasiekiami: Skirkite laiko savo vaikui kiekvieną dieną.
- Sudarykite sąlygas atsiverti: Jei žinote, dėl ko vaikas nerimauja, neverskite jo kalbėti, bet leiskite jam žinoti, kad esate pasiruošę išklausyti.
- Nenuvertinkite sunkumų: Rodykite susidomėjimą vaiko gyvenimu, supraskite jo jausmus, net jei jie atrodo nereikšmingi.
- Ieškokite streso priežasčių: Kalbėkite su vaiku apie tai, kas jam kelia stresą, ir kartu ieškokite sprendimų.
- Priimkite emocijas: Leiskite vaikui jausti visus jausmus - pyktį, baimę, liūdesį.
- Dalinkitės patirtimi: Papasakokite vaikui, kaip jūs sprendžiate sudėtingas situacijas.
- Užsiimkite malonia veikla kartu: Leiskite laiką kartu, užsiimdami smagia veikla, kuri padeda atsipalaiduoti.
- Atraskite pamokančias istorijas: Skaitykite knygas ar žiūrėkite filmus, kuriuose veikėjai susiduria su panašiais sunkumais ir juos įveikia.
- Pasirūpinkite saugia aplinka: Užtikrinkite, kad vaikas namuose jaustųsi saugus, turėtų pastovią dienotvarkę.
- Ribokite neigiamą informaciją: Pasirūpinkite, kad vaikas kuo mažiau girdėtų apie karą, terorizmą ar katastrofas.
- Paskatinkite ir pagirkite: Dažniau skatinkite vaiką už tai, kas jam pavyko, užuot taikius bausmes.
- Skatinkite sportuoti: Reguliarus sportas, pasivaikščiojimai, plaukiojimas baseine ar šokiai padeda įveikti stresą.
Kada kreiptis į specialistą?
Jei pastebite, kad streso simptomai užsitęsė, vaiko būklė nelengvėja arba atsiranda didesnių problemų mokykloje, kreipkitės pagalbos į vaikų ir paauglių psichologą, psichiatrą ar psichoterapeutą.
Potrauminio streso sutrikimas (PTSS) vaikams
Vaikystė yra laikotarpis, kai vaiko psichologinė ir emocinė sveikata yra ypač jautri traumoms. Potrauminio streso sutrikimas (PTSS) vaikystėje yra rimta problema, kuri atsiranda po patirtos traumos, tokios kaip fizinis ar seksualinis smurtas, nelaimingas atsitikimas, karas ar kitos siaubingos patirtys.
PTSS simptomai vaikams:
- Intruziniai simptomai: Pasikartojantys nemalonūs prisiminimai, košmarai ar flashback'ai.
- Vengimo simptomai: Vengimas prisiminimų, vietų, situacijų ar žmonių, susijusių su traumine patirtimi.
- Hiperaktyvumo ir padidėjusio jautrumo simptomai: Pernelyg jautrios reakcijos į išorinius dirgiklius, greitas emocinis susijaudinimas, nerimas ir agresyvus elgesys.
- Jausmų ir emocinės reguliacijos sunkumai: Sunkumai reguliuoti emocijas, stiprūs jausmai, tokie kaip pyktis, baimė ar liūdesys.
- Kognityviniai pokyčiai ir problemos susijusios su savivoka: Koncentracijos ir dėmesio problemos, neigiamas savęs vertinimas, sutrikęs savęs ir aplinkos suvokimas.
PTSS terapija vaikams:
- Kognityvinė elgesio terapija (KET): Siekiama keisti neproduktyvius mąstymo ir elgesio modelius.
- Traumos fokusinė kognityvinė elgesio terapija (TFKET): Koncentruojasi ties tiesiogine traumos patirties perdirbimu ir simptomų mažinimu.
- EMDR (akimis sekančio judesio desenzibilizacija ir perdirbimas) terapija: Padeda perdirbti traumos prisiminimus ir sumažinti su jais susijusį emocinį diskomfortą.
- Kūno terapija: Padeda atkurti ryšį su savo kūnu ir suvokti emocinės patirties ryšį su fiziniais pojūčiais.
Svarbu atsiminti, kad potrauminio streso terapija vaikams turėtų būti individualizuota ir pritaikyta prie kiekvieno vaiko poreikių. Šeimos ir socialinė parama yra labai svarbios gydant potrauminio streso sutrikimą vaikams.
Nervinis tikas
Nervinis tikas - tai greiti bei nevalingi pavieniai raumenų arba jų grupių susitraukimai. Dažniausiai prasideda vaikui sulaukus 3-7 metų.
Nervinio tiko rūšys:
- Nevalingi judesiai: Dažniausiai pastebimi veide (akių trūkčiojimas, dažnas mirksėjimas, akių vartymas, lūpų laižymas, nosies traukymas), bet gali būti pastebimi ir rankų, kojų judesiai.
- Nevalingi garsai: Žagsėjimas, kosulys, garsus kvėpavimas.
- Kompleksiniai tikai: Įvairūs nevalingi judesiai veidu, rankomis, kojomis arba kitomis kūno dalimis.
Taip pat skaitykite: Vaikų autoagresijos priežastys ir požymiai
Taip pat skaitykite: Konsultacijos moterims auginant vaikus
tags: #vaiku #patiriamas #stresas