Įvadas
Psichologija - mokslas, tiriantis žmogaus ir gyvūnų vidinį pasaulį, jo atsiradimo priežastis ir psichinės veiklos dėsningumus. Šiame straipsnyje panagrinėsime psichologinius reiškinius, apibrėžimą, jų svarbą žmogaus gyvenime ir kaip jie veikia mūsų savijautą bei elgesį.
Psichologijos Samprata ir Tikslai
Psichologija - mokslas, tiriantis žmogaus ir gyvūnų vidinį pasaulį, jo atsiradimo priežastis ir psichinės veiklos dėsningumus. Psichologijos mokslo tikslai:
- Aprašyti, paaiškinti, prognozuoti psichikos ir žmogaus elgesio ypatybes.
- Tobulinti žmogaus veiklą.
- Tobulinti žmogus-mašina veiklą.
- Nagrinėti žmogaus elgesį ekstremaliose situacijose.
- Elgesio korekcija.
Psichikos Samprata ir Struktūra
Psichika - gyvo organizmo savybė atspindėti aplinką. Psichiką sudaro psichiniai procesai, savybės ir būsenos.
- Psichikos procesai - dinamiški, dažnai besikeičiantys reiškiniai, kurie prasideda veikiant išorinėms ar vidinėms paskatoms ir baigiasi joms nutrūkus (pažinimo, jausmų ir valios).
- Psichinės būsenos - tai reiškiniai pastovesni nei psichikos procesai. Jie susiję su psichosomatiniais pakitimais, palaikančiais sąlygiškai pastovų psichikos veiklos lygį (darbinga nuotaika, depresija, įkvėpimas kūryboje).
- Psichinės savybės - tai sąlygiškai pastovūs reiškiniai, pasikartojantys atskiriems individams sąveikaujant su aplinka, ir nepriklausantys nuo konkrečių poveikių. Jų santykinį pastovumą lemia įgimtos anatominės ir fiziologinės individo ypatybės, taip pat per patirtį užfiksuoti pastovūs elgesio modeliai (charakteris, temperamentas, sugebėjimai).
Neįsisąmoninti reiškiniai - tai, kas mus veikia, bet to nesuprantame, negalime paaiškinti.
Psichologiniai Reiškiniai: Apibrėžimas ir Pavyzdžiai
Psichologiniai reiškiniai apima platų spektrą procesų, kurie vyksta mūsų prote ir veikia mūsų elgesį, jausmus, mąstymą bei suvokimą. Tai gali būti tiek sąmoningi, tiek pasąmoningi procesai, kurie formuoja mūsų individualybę ir sąveiką su pasauliu.
Taip pat skaitykite: Sporto patyčių apibrėžimas
Jausmai
Jausmai - tai subjektyvūs psichologiniai patyrimai, kurie atsiranda reaguojant į vidinius arba išorinius dirgiklius ir yra lydimi fiziologinių bei elgesio pokyčių. Tai sudėtingas psichologinis reiškinys, susidedantis iš vidinių patyrimų, vidinių virpesių ir fiziologinių reakcijų. Dažnai apsiribojame keliais pagrindiniais jausmais, tokiais kaip džiaugsmas, liūdesys, pyktis ir baimė. Tačiau jausmų yra daug daugiau, jie yra maži ir dideli, stiprūs ir silpnesni, šviesūs ir tamsūs, lengvi ir sunkūs, malonūs ir nemalonūs, išlaisvinantys ir uždarantys vidiniuose kalėjimuose, jie apibūdinami atspalviais, mažais niuansais, vidiniais virpesiais.
Norint apipasakoti jausmus įvaizdžiais, galima remtis metaforomis, alegorijomis, įvaizdžiais, palyginimais, sakant „jaučiuosi tarsi…“. Pavyzdžiui, „jaučiuosi tarsi plaukiu ant debesies“ - gal būt jaučiu švelnumą, arba „jaučiuosi tarsi spaudžiamas akmenų“ - gal būt jaučiu kažką panašaus į liūdesį ar stresą.
Giluminė psichodinaminė psichoterapija ypatingai remiasi jausmų išgyvenimu. Tik patiriant tikruosius jausmus ir išreiškiant juos, įvyksta emocinė iškrova, leidžianti pasiekti gilesnius psichikos sluoksnius. Emocijų iškrova išlaisvina susikaupusią energiją, kuri išvalo mūsų psichiką nuo susikaupusių sunkių jausmų, traumuojančių patirčių, o šis palengvėjimo jausmas gali būti naudingas naujiems psichologiniams procesams. Tai skatina naujų sinapsinių jungčių formavimąsi smegenyse, ypač kai pacientas suvokia ir įžvelgia savo emocijų kilmę ir prasmę, pasikartojimus, užstrigimus. Taip terapijos metu keičiasi smegenų struktūra ir funkcionavimas, gerėja emocinė savijauta ir gyvenimo kokybė, žmogus keičiasi, auga ir bręsta.
Jausmų svarba giluminėje psichoterapijoje yra nenuginčijama. Būtent jausmai ir yra šios terapijos pagrindas. Per jausmų išraišką ir refleksiją pacientai gali giliau suprasti save, savo emocinius poreikius ir konfliktus. Tai padeda ne tik išlaisvinti emocinę įtampą, bet ir sukurti naujus, sveikesnius mąstymo ir elgesio modelius.
Emocinis intelektas - tai gebėjimas atpažinti, suprasti ir valdyti savo ir kitų jausmus. Jis apima empatiją, savikontrolę, socialinius įgūdžius ir gebėjimą prisitaikyti prie emocinių situacijų. Emocinis intelektas yra itin svarbus, nes jis leidžia žmonėms kurti ir palaikyti sveikus santykius, spręsti konfliktus ir priimti emociniais aspektais pagrįstus sprendimus. Aukštas emocinis intelektas skatina geresnį bendravimą, empatiją ir gebėjimą suprasti kitus, kas yra būtina tiek asmeniniame gyvenime, tiek profesinėje veikloje.
Taip pat skaitykite: Reiškiniai ir evoliucija
Apskritai jausmų funkcija gyvenime yra daugiaprasmė. Jie ne tik atspindi mūsų vidinę būseną, bet ir padeda adaptuotis prie aplinkos, skatina mokymąsi ir asmeninį augimą. Jausmai yra svarbūs signalai, kurie gali nurodyti mūsų poreikius, vertybes ir tikslus. Jie taip pat gali būti motyvacinė jėga, skatinanti mus siekti pokyčių ir tobulėti. Suprasti ir valdyti savo jausmus reiškia turėti įrankius, leidžiančius geriau tvarkytis su gyvenimo iššūkiais ir siekti harmoningesnio bei pilnavertiškesnio gyvenimo.
Jutimas
Jutimas - psichinis pažintinis procesas, kurio metu jutimo organai atspindi išorinio ar vidinio dirgiklio savybes.
Pojūčiai skirstomi:
- Eksteroreceptoriai:
- Kontaktiniai (jutimo (haptinis), skonio)
- Interoreceptiniai:
- Receptoriai išsidėstę kūno viduje ir praneša apie vidines būsenas (alkis, troškulys, sotumas)
- Proprioreceptoriai:
- Pojūčiai (tarpiniai) apie kūno padėtį ir judėjimą, sausgyslėse ir sanariuose.
Pagal receptorius: regos, klausos, uoslės, lietimo, skonio, temperatūros, vibracijos, pusiausvyros, skausmo.
Pojūčių savybės:
Taip pat skaitykite: Aborto psichologinės pasekmės: išsamus tyrimas
- Kokybė - kuo skiriasi vienas nuo kito (aukštis, tembras).
- Intensyvumas - dirgiklio veikimo jėga ir receptoriaus funkcinė būsena.
- Trukmė.
- Inercija - pojūtis neišnyksta iškart po dirginimo pabaigos.
- Erdvinė lokalizacija - analizatorius pajėgus nustatyti dirginimo vietą.
Jautrumas ir jo matavimas.
Jautrumas - žmogaus ir gyvūnų savybė turėti pojūčių. Kuo daugiau pojūčių - tuo žmogus jautresnis.
- Absoliutus apatinis (žemutinis) pojūčio slenkstis - minimalus dirgiklio intensyvumas sukeliantis minimalų pojūtį.
- Absoliutus viršutinis slenkstis - maksimali dirgiklio jėga, kuri dar sukelia tam tikrą pojūtį.
- Skyrimo slenkstis - minimalus dirgiklio pakitimas, kuris iššaukia minimalų pojūčio pakitimą.
- Ikislenkstiniai - nesukelia pojūčio ir charakterizuoja analizatoriaus absoliutų jautrumą.
Adaptacija - jautrumo pakitimas, priklausantis nuo dirgiklio ir jo veikimo sąlygų pasikeitimo:
- Visiškas jautrumo išnykimas (nereaguoja į aplinką).
- Jautrumo susilpnėjimas.
- Jautrumo padidėjimas - sensibilizacija (iš šviesos į tamsą).
Sensibilizacija - jautrumo padidėjimas veikiant vidinėms sąlygoms. Ji gali padidėti dėl bendrų fiziologinių pakitimų organizme.
Suvokimas
Suvokimas - visuminis daiktų ir reiškinių atspindėjimas, tiems daiktams ir reiškiniams veikiant mūsų jutimo organus. Kad atspindėtų kuo daugiau savybių visi analizatoriai turi būti aktyvūs. Suvokimo savybės:
- Aperceptiškumas (prieš suvokimą) - patirties įtaka.
- Įprasminimas (suvokiamus objektus įtraukiame į tam tikrą sistemą) - gebėjimas priskirti daiktus tam tikroms grupėms.
- Visybiškumas - kiekvieno suvokimo pabaigoje gauname visybinį daikto vaizdą, kuris susideda iš atskirais analizatoriais gautos informacijos.
- Struktūriškumas - suvokimas nėra paprasta gautų pojūčių suma, tie pojūčiai yra apibendrinami ir struktūriniai.
- Konstantiškumas - būtina savybė, kai suvokimo sąlygos kinta. Kitomis sąlygomis daiktai atrodo taip pat.
Suvokimo rūšys:
- Regimasis.
- Girdimasis.
- Uodžiamasis.
- Skonio.
- Lietimo (haptinis).
- Teksto suvokimo.
- Erdvės suvokimo.
- Muzikos suvok.
- Judėjimo suvok.
Suvokimo iliuzijos, haliucinacijos ir ekstrasensorinis suvokimas.
- Suvokimo iliuzija - iškreiptas suvokimas, atspindėjimas. Reikalingas išorinis dirginimas. Iliuzijų priežastys:
- Fizinis (lazda vandenyje).
- Fiziologinis (tinklainės veikla).
- Psichinis (mylimo žmogaus įvaizdis, vadizmas).
- Haliucinacijos - suvokimo patologija, kai objektai neveikia jutimo organų ar tų objektų nėra (skonio, regos ir klausos, uoslės, haptilinės, visceralinės, negatyvinės).
- Ekstrasensorinis suvokimas - viršjutiminis pažinimas:
- Telepatija - kito minčių suvokimas.
- Telestezija - aiškiaregystė.
- Proskopija - kito būsimų veiksmų numatymas.
Suvokimo sutrikimai.
Sergant psichinėmis ligomis:
- Akcentuojamas vienas neesminis dalykas.
- Neesminiai dalykai įgyja subjektyviai užkrečiamą reikšmę (rasizmas).
- Įsitikinimas savo svarbumu (sadizmas, žvaigždžių liga).
- Derealizacija - įsitikinimas kad seka, linki bloga.
- Depersonalizacija - svetimas pats sau.
Atmintis
Atmintis - psichinis procesas, užtikrinantis individo patirties įsisavinimą, išsaugojimą ir nuoseklų atgaminimą. Tai žmogaus psichinė veikla nesudaryta iš atskirų, vienas nuo kito izoliuotų elementų, viskas susiję sudėtingais ryšiais.
Atminties procesai (fazės):
- Įsiminimas - naujos medžiagos įtvirtinimas siejant ją su ankstesne medžiaga. Įsisavinimas turi selektyvinį (atrenkamąjį) pobūdį. Jis priklauso nuo apercepcijos (patirties suvokimo), motyvų, nuostatų, tikslų. Sutrikimai:
- Korsokovo sindromas (neprisimena vakar, bet prieš daug metų).
- Senatvinė sklerozė.
- Išsaugojimas - jos metu informacija išlieka paslėptu pavidalu. Kai kada išsaugojimas trunka kelias sekundes, o kartais lieka visam gyvenimui.
- Atgaminimas - aktualizuojasi anksčiau įgyta patirtis, iš psichikos gelmių ištraukiama tai, kas buvo įsiminta ir išsaugota. Būna automatinis atpažinimas ir sunkiai atgaminamas atgaminimo būdas. Atgaminimo rūšys:
- Atpažinimas (objekto atgaminimas pakartotinio suvokimo metu). Yra įvairaus aiškumo laipsnių: atpažįstame žmogų, bet neprisimename kada susipažinome.
- Valingas ir nevalingas atgaminimas - kai žmogaus veiklos turinys nenukreiptas į atgaminimą - nevalingas atgaminimas, o kai žmogus sprendžia užduotį iš karto medžiagos negali atgaminti ir ieško įvairių būdų kaip tai padaryti - valingas atgaminimas (prisiminimas).
- Atsiminimas - tai atgamintų praeities objektų ir įvykių priskyrimas konkrečiam laikui.
- Užmiršimas - įsimintos medžiagos išblukimas iš atminties (Ebinhauzo užmiršimo kreivė).
- Atkūrimas - kai informacija atkuriama nelabai tiksliai. Atkurdami informaciją, rekonstruojame menkiau įsimintus elementus, papildome logiškais samprotavimais ir ankstesnio patyrimo faktais.
- Užmiršimas dėl interferencijos - blogai įsimenama medžiagos vidurinė dalis: ją užgožia pradinė informacijos dalis (dėl naujumo ji dar idomi).
Atminties rūšys skirstomos pagal:
- Įsimenamos medžiagos turinį (vaizdinė, žodinė-loginė, emocinė, motorinė (judesių)).
- Tikslus (valinga atmintis, nevalinga (atmaina-reminiscencija-staiga nevalingai iškyla)).
- Kiek laiko išsaugoma įsisavinta medžiaga (trumpalaikė-operatyvinė, ilgalaikė).
- Įsimenamos medžiagos pobūdį (prasminė-ieškoma tam tikrų ryšių, mechaninė).
- Įsimenamos medžiagos sudėtingumą (provaizdžiai, aidėtinai vaizdai-išsaugomi ilgą laiką be pakitimų, atminties vaizdiniai- sudėtingesni už aidėtinus, nes yra polimodalūs, jungiam savyje regos, klausos, uodimo elementus).
Užmiršimas - mūsų atmintis pati atsisako pasenusios informacijos. Šiuo atveju užmiršimas atlieka adaptacijos funkciją.
Atminties sutrikimai:
- Hipoamnezija - atminties susilpnėjimas.
- Amnezija - visiškas atminties išnykimas:
- Afektogradinė - po streso.
- Isterinė - nenori, negali.
- Intoksikacinė - trauminė.
Amnezijos variantai: retrogradinė (neprisimena kas buvo prieš ligą); anterogradinė (po ligos); patamnezė (nei prieš, nei po).
- Hiperamnezija - pernelyg gera atmintis sergant maliarija, narkotikai, maniakine psichozė.
- Paramnezė - atminties apgaulė:
- Psiaudoreminiscencija (faktą prisimena teisingai, bet klysta laike).
- Konfobuliacijos (ko neprisimena, tą prikuria).
- Kriptomnezija (pasisavina kitų įspūdžius).
Mąstymas
Mąstymas - tai socialiai sąlygotas, susijęs su kalba psichinis procesas, kurio metu simbolių ir ženklų pagalba žmogus pertvarko perimamas žinias, surasdamas nauja, esminga.
Mąstymo rūšys:
- Veiksminis mąstymas - daiktų savybes pažįstame atliekant praktinius veiksmus. Čia situaciją pertvarkome judesių pagalba (motorinė).
- Vaizdinis mąstymas - daiktų, reiškinių ryšiai randami pertvarkant mintyse turimus vaizdinius.
- Sąvokinis mąstymas - objektai ir reiškiniai pažįstami pertvarkant sąvokas.
Arba:
- Teorinis - dėsnių, taisyklių pažinimas.
- Praktinis - dažniausiai vykdomas trūkstant laiko. Tai plano, projekto sudarymas.
- Intuityvus - remiasi intuicija - nuspėjame tam tikro dalyko esmę. Remiasi tam tikra patirtimi.
- Analitinis - užima ilgesnį laiką nei praktinis, aiškūs mąstymo etapai, logika, o rezultatas tas pats.
- Realistinis - nukreiptas į išorinį pasaulį, reguliuojamas logikos dėsnių.
- Autistinis - subjektyvių norų realizavimas (geocentrinis).
Mąstymo tipai - tam tikra mąstymo forma, būdinga tam tikram individui. Priklauso nuo to, kaip asmenyje yra susijusios mąstymo rūšys. Gali dominuoti viena ir kita mąstymo rūšis.
Mąstymo operacijos: sąvokos formuojamos ir keičiamos atliekant mąstymo operacijas. 2 bendriausios:
- Analizė - objekto skaidymas į dalis.
- Sintezė - dalių jungimas į visumą.
Jos būtinos bet kokiai mąstymo veiklai, yra tarpusavyje glaudžiai susiję, stebimas jų ryšys konkrečiame procese, palyginime. Lyginant nustatomas objekto panašumas arba skirtumas. Lyginami tik panašūs objektai (kriaušės-obuoliai).
- Skyrimas - mąstymo operacija, padedanti surasti esminį objektų skirtumą.
- Abstrahavimas - išskyrimas mintimis reikšmingo objekto požymio arba savybės. Kuo labiau abstrahuojame, tuo mąstymas gilesnis.
- Apibendrinimas - mintimis daiktų ir reiškinių sujungimas į tam tikrą klasę. Išskiriama kažko bendro (paukščiai).
Psichologijos Šakos ir Jų Taikymas
Psichologija apima įvairias šakas, kurios specializuojasi skirtingose srityse ir taiko psichologijos žinias praktikoje.
- Bendroji psichologija tiria vaiko, suaugusio žmogaus psichikos dėsningumus, nagrinėja pagrindines psichologijos sąvokas, sudaro pagrindą kitoms šakoms.
- Raidos psichologija tiria psichikos reiškinius ir dėsnius, kurie pasireiškia žmogaus mokymosi ir auklėjimo procese, padeda nustatyti efektyvius asmenybės ugdymo metodų kriterijus.
- Amžiaus tarpsnių psichologija tiria žmogaus psichikos raidą nuo gimimo iki mirties. Ji apima vaiko, paauglio, jaunuolio, subrendusio žmogaus ir senyvo žmogaus psichikos bei elgesio kitimus ir dėsningumus.
- Diferencinė psichologija tiria individų ir jų grupių skirtumus, tų skirtumų priežastis ir padarinius.
- Darbo psichologija tiria dirbančio žmogaus psichikos veiklos ypatumus.
- Organizacijų psichologija nagrinėja personalo parinkimo, darbuotojų santykių derinimo, žmogaus veiklai optimalios darbo vietos įrengimo, nuovargio, darbo motyvacijos ir kt. klausimus.
- Medicinos psichologija žinias taiko medicinoje ligoms nustatyti, gydyti ir profilaktikai.
- Klinikinė psichologija tiria žmogaus elgesio sutrikimus, nesugebėjimą prisitaikyti prie gyvenimo sąlygų, nenormalaus vystymosi atvejus ir priemones, taikytinas tų problemų prevencijai ir terapijai.
- Socialinė psichologija tiria psichikos reiškinius, atsirandančius žmogaus bendraujant, sąveikaujant įvairiuose neorganizuotose ir organizuotose grupėse.
- Juridinė psichologija tiria tokios žmogaus psichikos veiklos dėsningumus ir mechanizmus kuri reiškiasi teisės reguliuojamų santykių sferoje.
- Specialioji psichologija tiria dėl įgimtų ar įgytų nervų arba kūno sistemos trūkumų sutrikusios raidos žmones.
- Karo psichologija tiria įvairių karinės veiklos rūšių psichologinius ypatumus, kuriuos lemia visuomeninės istorinės sąlygos, karo technikos lygis, kareivio ir karių kolektyvo savybės, karinio rengimo metodai.
- Sporto psichologija tiria psichologines sporto ir kūno kultūros problemas, jos objektas - sportinės veiklos ir sportininko asmenybės psichologiniai ypatumai.
Psichologijos Mokyklos
Psichologijos moksle susiformavo įvairios mokyklos, kurios skirtingai aiškina psichikos reiškinius ir siūlo skirtingus tyrimo metodus.
- Biheviorizmas teigė, kad mokslas gali tirti tik tai, ką galima išmatuoti, užrašyti ir pakartoti eksperimentu. Psichologija gali tirti tik žmogaus elgesį, o ne jų vidinius pergyvenimus. Šios teorijos šalininkai ieško metodų, tinkamų reguliuoti žmogaus elgesiu. Pradininkas Votsonas teigė, kad įvairios emocijos atsiranda sąlyginių refleksų pagrindu. Skeneris - žmogaus elgesį galima formuoti pastiprinant teigiamomis ir neigiamomis pasekmėmis. Ši teorija neapima asmenybės visumos.
- Froidizmas žmogaus psichinio gyvenimo vyraujančiu pradu laikė įgimtus potraukius, o jų svarbiausiuoju - seksualinį potraukį (libido). Kaip teigė austrų psichiatras Froidas, šis potraukis su įvairiomis savo atmainomis, sudarančiomis pasąmonės turinį, stengiasi prasiskverbti į sąmonę ir ją užvaldyti. Žmogaus sąmonė galinti tuos potraukius kontroliuoti, o prieštaraujančius žmogaus mąstysenai ir elgsenos normoms - vėl „išstumt“ į pasąmonę. Tačiau, negalėdami tiesiogiai prasiveržti į sąmonę, potraukiai stengiasi į ją patekti užmaskuota forma. Jie pasireiškia sapnų vaizdais, klaidingais veiksmais, kliniškais simptomais ir kitaip. Psichikos gelmėse glūdintys neįsisąmoninti potraukiai yra svarbiausias veiklos akstinas, jo kūrybos šaltinis ir motyvas. Froidizmas pradėjo plačiai tirti „giliuosius žmogaus psichikos sluoksnius.
- Humanistinė psichologija pabrėžia žmogaus unikalumą, jo galimybes augti ir tobulėti. Pagrindinis tyrimo objektas - unikali žmogaus asmenybė, atvira keitimuisi ir saviaktualizacijai. Remiasi nuostata, kad žmogus turi galimybę pasirinkti savo likimą ir jį valdyti. Nors kiekvienas atstovas sukūrė savo teoriją, bet bendri bruožai:
- Žmogus turi būti suprantamas ir tiriamas kaip visuma.
- Kiekvienas žmogus yra unikalus, todėl atskiro atvejo analizė ne mažiau pateisinama, kaip ir statistiniai apibendrinimai.
- Žmogus yra atviras pasauliui; žmogaus išgyvenimas išoriniame ir vidiniame pasaulio ir savęs pasaulyje - pagrindinė psichinė realybė.
- Gyvenimas turi būti suprantamas kaip vientisas žmogaus brendimo ir būties procesas.
- Žmogus yra apdovanotas nepaliaujamo vystymosi ir savirealizacijos potencija.
- Žmogus turi tam tikrą laisvės laipsnį, susijusį su prasme ir vertybėmis, kuriomis vadovaujasi pasirinkimas.
- Žmogus - aktyvi, intencionali ir kūrybiška esybė.
Toks humanistinis požiūris nutolsta nuo mokslinės psichologijos, nes pagrindinis vaidmuo čia tenka žmogiškajam patyrimui. Tai yra kritikos objektas, nes dažnai sunku nustatyti skirtumą tarp to, ką žmogus galvoja apie save, ir to, kas jis iš tikrųjų yra.
Psichologijos Taikymas Praktikoje
Psichologijos žinios yra plačiai taikomos įvairiose gyvenimo srityse, siekiant gerinti žmonių savijautą, tarpusavio santykius ir veiklos rezultatus.
Psichologija Socialiniame Darbe
Socialinis darbas yra sritis, kurioje psichologijos žinios yra ypač vertingos. Socialiniai darbuotojai dirba su įvairiomis pažeidžiamomis grupėmis, tokiomis kaip neturintys darbo, priklausomybių turintys asmenys, vaikai iš rizikos šeimų. Norint sėkmingai padėti šiems žmonėms, būtina suprasti jų emocijas, motyvaciją ir elgesio priežastis.
Dž. Holando asmenybės tipų teorija gali būti naudinga socialiniams darbuotojams, dirbantiems su žmonėmis, kurie neturi noro dirbti ar neranda sau tinkamo darbo. Ši teorija teigia, kad žmonės skiriasi pagal polinkį į tam tikrus elgesio tipus, atspindinčius jų interesus, polinkius ir sugebėjimus. Holando testas padeda nustatyti asmenybės poreikius, interesus ir motyvaciją, leidžiant sėkmingiau parinkti asmenybei tinkamą profesiją.
Emocijų valdymas yra dar vienas svarbus aspektas socialiniame darbe. Socialiniai darbuotojai dažnai susiduria su emociškai sudėtingomis situacijomis, todėl svarbu mokėti atpažinti ir valdyti savo emocijas, taip pat padėti klientams tai daryti. Norint kontroliuoti emocijas, pirmiausia reikia mokėti jas atpažinti. Supratus savo poreikius ir jų sukeliamas emocijas, galima stebėti, kaip jos veikia kūną. Pastebėjus raumenų įtampą, galima atpažinti baimę ar nerimą. Raumenų atpalaidavimas yra teigiamų emocijų, ramybės ir pusiausvyros rodiklis. Pasinaudojant Džemso-Langės emocijų kilmės teorija, galima atpalaidavus raumenis pasijausti nusiraminus ir efektyviau vertinti situaciją.
Bendravimo Psichologija
Bendravimo psichologija yra svarbi tiek asmeniniame gyvenime, tiek profesinėje srityje. Vienas iš svarbiausių bendravimo psichologijos aspektų yra pozityvus savęs vertinimas ir geras savęs pažinimas. Tik tinkamai vertindamas ir pažindamas save, žmogus gali tinkamai bendrauti su kitais, nesijausti blogesniu už kitus, nenuvertinti nei savęs, nei kitų. Žmogus, neišmanantis bendravimo psichologijos, patiria sunkumų bandant pažinti save, yra nepastovus, nesupranta savęs ir savo norų, nežino, kaip tinkamai elgtis, ir tampa priklausomas nuo aplinkybių bei kitų žmonių įtakos.
Klausymasis yra dar viena svarbi bendravimo psichologijos dalis. Tik gebant klausytis ir išgirsti kitą žmogų, galima suprasti, ką jis nori pasakyti, tinkamai jam atsakyti ir, esant reikalui, padėti.
Dailės Terapija
Dailės terapija yra disciplina, pagrįsta vaizduojamąja daile ir psichologija. Ji integruota į gydymo programas padeda spręsti tiek emocinius sutrikimus, tiek fizinius. Dailės terapija nėra naujas reiškinys, ji pradėjo formuotis XX a. 4 dešimtmetyje. Menininkai deklaravo, jog menas, kaip vienas iš saviraiškos būdų, yra terapinė priemonė atsisakant verbalinio kontakto. Psichologija buvo dominantė dailės terapijos disciplinos formavimosi periode. Dėka psichologijos vystymosi atsirado humaniškas požiūris į psichinių problemų gydymą.
Vaikai yra nuolatos linkę kurti ir raiškiai reikšti emocijas nepaisant jų fizinės būklės. Piešimas, tapymas, lipdymas padeda lavinti loginį, erdvinį bei pasaulio pažinimą, kompensuoja sutrikusias funkcijas, formuoja bendravimo įgūdžius, stiprina socialinę adaptaciją, sukuria pilnavertiškumo jausmą, panaikina baimę būti savimi. Laisvojo piešimo metodas sudaro galimybę išreikšti vidinius konfliktus, atpalaiduoja, sukuria galimybę diskomforto problematiką iškristalizuoti neverbaliniu būdu, patenkina pripažinimo ir saviraiškos poreikius.
tags: #psichologiniai #reiskiniai #kas #tai