Įvadas
Šiame straipsnyje gilinamasi į psichologinių rizikos veiksnių apibrėžimą, jų poveikį ir svarbą. Aptariami įvairūs psichologiniai rizikos veiksniai, susiję su skirtingomis sritimis, pavyzdžiui, kūno fokusuoto pasikartojančio elgesio sutrikimais (BFRB), valgymo sutrikimais ir psichosocialine rizika darbo aplinkoje. Straipsnyje siekiama suteikti išsamų supratimą apie šiuos veiksnius, jų įtaką asmens psichinei sveikatai ir gerovei bei galimus prevencijos ir valdymo būdus.
Kūno fokusuoto pasikartojančio elgesio sutrikimai (BFRB)
BFRB apibrėžimas ir charakteristika
Kūno fokusuoto pasikartojančio elgesio sutrikimai (angl. Body-Focused Repetitive Behaviors, BFRB) - tai psichinės sveikatos būklės, kurioms būdingas nevalingas, pasikartojantis savo kūno žalojimas arba modifikavimas, dažniausiai siekiant sumažinti nerimą ar patirti laikiną palengvėjimą. Šios sutrikimų grupės dažniausiai apima plaukų rovimo, odos skynimo, lūpų kramtymo ir nagų graužimo elgesį, tačiau gali pasireikšti įvairiomis kitomis formomis. BFRB nėra įprasti įpročiai - tai gerokai daugiau, nes jie dažnai nulemia stipresnį emocinį diskomfortą, kasdienio gyvenimo sutrikimus ir gali sukelti ilgalaikių fiziologinių pasekmių.
Kūno fokusuotų pasikartojančio elgesio sutrikimų sąvoka apima keletą besikartojančio, impulsyvaus elgesio formų, kai asmuo nesąmoningai arba sąmoningai pažeidžia savo kūno audinius. Šie veiksmai dažnai nėra lydimi aiškaus tikslo, tačiau dažnu atveju siejami su nerimo, įtampos ar streso sumažinimu. Nepaisant to, kad kai kurie suaugusieji ar vaikai kartais kramto nagus ar prisiliečia prie odos, BFRB pasižymi stipresniu įpročio intensyvumu, dažnumu ir nekontroliuojamumu.
Epidemiologija ir priežastys
Remiantis epidemiologiniais tyrimais, BFRB pasitaiko visose amžiaus grupėse, tačiau dažniausiai - vaikystėje ar paauglystėje. Trichotilomanija ir dermatillomanija apima apie 1-3 proc. bendros populiacijos. Dažniau nukenčia moterys nei vyrai, ypač paauglystės ir jauno suaugusio amžiaus laikotarpiu.
Nors tikslios BFRB priežastys nėra iki galo žinomos, moksliniai tyrimai akcentuoja neurobiologinius ir genetinius šių sutrikimų pagrindus. BFRB dažnai pasireiškia asmenims, patiriantiems padidėjusį nerimą, stresą ar emocinį nestabilumą. Tam tikros asmenybės savybės, tokios kaip impulsyvumas ar sunkumai reguliuojant emocijas, didina polinkį BFRB.
Taip pat skaitykite: Nauda iš savianalizės
Diagnostika ir gydymas
BFRB nustatymas dažniausiai paremtas klinikiniu įvertinimu ir detalia paciento anamneze. Gydytojas psichiatras ar psichologas, išklausę paciento skundų, įvertina, ar elgesys yra pasikartojantis, nekontroliuojamas, sukelia funkcinių ar emocinių sutrikimų.
Pagrindinė BFRB gydymo priemonė yra taikomos įvairios psichoterapinės metodikos. Efektyviausia laikoma kognityvinė elgesio terapija (KET), ypač įpročių atvirkštinio keitimo (angl. Habit Reversal Training, HRT) metodika. Vaistiniai preparatai, tokie kaip selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) arba kiti psichotropiniai vaistai, kartais skiriami esant sunkesniems ar kartu pasireiškiantiems nerimo, depresijos simptomams.
Kada kreiptis pagalbos
Rekomenduojama nedelsti ir kreiptis į šeimos gydytoją, psichiatrą ar psichologą, jei pastebimas nevaldomas, pasikartojantis kūno audinių pažeidimo elgesys, kuris sukelia fizines, emocines ar socialines problemas.
Psichosocialinė rizika darbo aplinkoje
Psichosocialinių rizikos veiksnių apibrėžimas ir svarba
Psichosocialiniai rizikos veiksniai - tai veiksniai, įtakojantys darbuotojo emocinę, psichologinę savijautą (darbo tempas, tarpusavio santykiai su kolegomis ir kt.). Visose įmonėse, įstaigose ar organizacijose privalo būti atliktas psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimas (tyrimas). Mūsų atliekamas psichosocialinės rizikos vertinimas pilnai atitinka LR Valstybinės darbo inspekcijos keliamus reikalavimus tokiam vertinimui ir patikrinimo metu yra priimtinas įrodymas.
Rizikos vertinimas, kitaip vadinamas rizikos veiksnių tyrimu yra skirstomas pagal veiksnius. Psichosocialiniai veiksniai sudaro tyrimą dėl smurto, bauginimo, mobingo darbe ir kt. Šių veiksnių prevencijai yra atliekamas psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimas. Psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimas atliekamas vadovaujantis LR bendraisiais profesinės rizikos vertinimo nuostatais, LR psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo metodiniais nurodymais. Visos darbuotojų darbo vietos privalo būti įvertintos.
Taip pat skaitykite: Pažink save
Psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimo aspektai
- Informuotumas ir supažindinimas: Vertinama, ar darbuotojai yra pakankamai informuoti ir supažindinti su esamais ir galimais psichosocialiniais pavojais ir rizikomis (monbingu t.y. smurtu, bauginimu ir kt., stresu darbe, darbo tempu ir kt.).
- Prevencinės priemonės: Įvertinama, ar darbuotojams yra parinktos ir taikomos prevencinės priemonės galimiems rizikos pavojams jų darbo vietose apsaugoti. Tokios priemonės galėtų būti darbo krūvio tolygus paskirstymas, darbo vietų, pertraukėlių parinkimas ir kt.
- Darbdavio atsakomybė: Nustatoma, ar darbdavys užtikrina visų reikiamų prevencijos priemonių taikymą (pagal LR teisės aktus darbdavys privalo užtikrinti saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visiems darbuotojams).
- Darbo pobūdis ir kontaktai: Vertinamas darbų pobūdis ir kontaktai su klientais, kitais darbuotojais (vertinama, ar darbuotojai dirba padidintos rizikos pavojuje dėl psichosocialinės įtampos, tempo ir kt.).
- Prevencinių priemonių valdymas: Nustatoma, ar įmonėje yra sudarytos ir patvirtintos visos prevencinės priemonės ir nustatytas jų valdymas (tvarkos, instrukcijos, prevencinių priemonių planai ir kt., mobingo darbe prevencijos tvarkos).
Psichosocialinės rizikos vertinimo metodika
Mūsų saugos specialistų atliekamas darbo vietų profesinės rizikos vertinimas t.y. psichosocialinių rizikos veiksnių vertinimas yra atliekamas panaudojant anonimines darbuotojų apklausos korteles ir analizuojant gautus rezultatus. Taip darbuotojai gali anonimiškai aiškiai ir išsamiai pateikti savo nuomonę, savijautą, pastebėjimus, o mes, panaudojus patvirtintas metodikas, galime nesunkiai šį rizikos vertinimą atlikti.
Savo psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių tyrimo atlikimo metu atsižvelgiame taip pat ir į valstybinės darbo inspekcijos, Europos sąjungos masto patvirtintomis metodinėmis rekomendacijomis. Psichosocialinės rizikos vertinimas atliekamas mūsų sukurta ir patvirtinta vertinimo metodika, kuri yra nesunkiai suprantama darbuotojams, taikant šią metodiką darbuotojai stipriai prisideda prie galutinio psichosocialinių rizikos veiksnių tyrimo rezultato.
Psichosocialinės rizikos vertinimo reikalavimai
Šiuos darbo vietų rizikos tyrimus reikia atlikti tam, kad pilnai užtikrinti saugą ir sveikatą įmonėje pagal galiojančius LR teisės aktų reikalavimus. Rizikos vertinimo tikslas yra identifikuoti ir įvertinti visus esamus ar galimus atsirasti psichosocialinius rizikos veiksnius darbuotojo darbo aplinkoje. Įvertinti reikėtų visų pareigybių darbo vietas, kurių kiekvieną psichosocialinis rizikos veiksnys gali įtakoti skirtingai.
Kai kurie įmonių vadovai mano, jog administracijos darbuotojo rizikos nereikia vertinti, jog nėra jokių pavojų, tačiau dažnu atveju tokių darbuotojų pagrindinis rizikos veiksnys yra psichosocialinis (stresas darbe). Šis veiksnys greitai vizualaus pavojaus gali ir nesukelti, tačiau su laiku šis veiksnio poveikis ypač išryškėja. LR Valstybinės darbo inspekcija periodiškai skelbia tikrinamų ūkio subjektų sąrašą. LR vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2021 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. EV-173 buvo patvirtintas sąrašas subjektų, kuriuos ketinama patikrinti dėl psichosocialinės rizikos vertinimo bei mobingo darbe prevencijos atitikimų reikalavimams. Šis psichosocialinės rizikos veiksnių vertinimas atitinka šio patikrinimo keliamus reikalavimus.
Valgymo sutrikimai
Biopsichosocialiniai veiksniai
Valgymo sutrikimai yra susiję su įvairiomis biologinėmis, psichologinėmis, sociokultūrinėmis problemomis. Šie veiksniai skirtingiems žmonėms gali sąveikauti skirtingai, todėl du žmonės, turintys tą patį valgymo sutrikimą, gali turėti labai skirtingus požiūrius, patirtį ir simptomus.
Taip pat skaitykite: Šuns elgesio supratimas
Rizikos veiksniai
- Šeimos narys serga arba sirgo valgymo sutrikimu. Ypač jeigu tai yra vienas iš tėvų arba brolis/sesuo.
- Dietų istorija.
- Neigiamas energijos balansas. Sudeginus daugiau kalorijų nei suvartojama, atsiranda neigiamas energijos balansas.
- Perfekcionizmas.
- Netinkamas santykis su savo kūnu. Negalime pripažinti to, kaip atrodo mūsų kūnas ir kaip jame jaučiamės.
- Asmeninė nerimo sutrikimo istorija.
- Elgesio nelankstumas.
- Tobulo kūno kultas. Reklamose, filmuose, socialiniuose tinkluose kasdien matome lieknus, raumeningus, įdegusius žmonių kūnus.
- Patyčios. Ypač dėl svorio. Tai tampa daugelio valgymo sutrikimų atsiradimo priežastis.
- Vienatvė ir izoliacija. Daugelis sergančių valgymo sutrikimu teigia, kad turi mažiau draugų ir socialinės veiklos bei mažiau socialinio palaikymo.
Kiti rizikos veiksniai ir jų klasifikavimas
Rizikos esmė ir klasifikavimas
Konkurencingo verslo pasaulyje yra daugybė rizikos veiksnių. Įvairūs autoriai labai skirtingai vadina ir klasifikuoja šiuos veiksnius. Parengti bendros jų klasifikacijos praktiškai beveik neįmanoma. Rizikos veiksniai ir jų klasifikavimas daug priklauso nuo verslo pobūdžio. Rizikos klasifikavimą reikia suprasti kaip rizikos skirstymą į konkrečias grupes, pagal tam tikrus požymius siekiančias užsibrėžtų tikslų. Skirtingi autoriai siūlo kiekvienas savo rizikos rūšių klasifikaciją, savaip išskiria rizikos grupes ir pogrupius.
Rizika siejasi su:
- Siekiamu tikslu;
- Nuostoliais;
- Galimybėmis;
- Neapibrėžtumu.
Rizikos klasifikacijos pavyzdžiai
- Ekonominė rizika: Ši rizika suvokiama atsiradus piniginiams - prekiniams santykiams, ir ji reiškia įvykį, kuris gali įvykti arba neįvykti. Tokiam įvykiui įvykus galimi trys ekonominiai rezultatai: neigiamas (pralaimėjimas, nuostolis, žala), nulinis ir teigiamas (laimėjimas, nauda, pelnas).
- Vidiniai rizikos veiksniai: Tai rizikos, užprogramuotos įmonės veikloje.
Rizika taip pat klasifikuojama pagal daugelį kitų kriterijų, priklausomai nuo konteksto ir tikslų.
tags: #psichologiniai #rizikos #veiksniai