Vis dar neseniai, vos prieš porą dešimtmečių, lietuviai buvo žinomi kaip sėsli tauta. Tipiškas scenarijus: gimei mažame miestelyje, baigei mokslus artimiausiame didesniame mieste, įsigijai butą, sukūrei šeimą ir likdavai tame pačiame rajone visą gyvenimą. Tačiau laikai keičiasi. Remiantis naujausiomis Eurostat apklausomis, europiečiai tampa vis mobilesni, o Lietuvoje šis rodiklis per pastaruosius 15 metų išaugo beveik 40%. Įdomu tai, kad sparčiausiai auganti persikraustančiųjų grupė - 30-45 metų profesionalai, dažnai jau turintys šeimas. Pastebima ir kita tendencija - trumpėja laikas, kurį žmonės praleidžia vienoje gyvenamojoje vietoje. Jei XX a. žmonės gyveno dešimtmečius vienuose namuose, dabar gyvenamąją vietą keičiame kur kas dažniau. Šiame straipsnyje nagrinėsime psichologinius sunkumus, kylančius dėl dažno kraustymosi, ir aptarsime, kaip su jais susidoroti.
Kodėl kraustomės dažniau?
Šiuolaikinis pasaulis skatina mobilumą dėl daugelio priežasčių:
- Nuotolinio darbo bumas. Prasidėjęs per pandemiją, suteikė galimybę dirbti iš bet kurios pasaulio vietos. Tyrimai rodo, kad 68% lietuvių, dirbančių nuotoliniu būdu, svarsto apie persikraustymą į jiems patrauklesnę vietą.
- Projektinis darbas ir laisvai samdomi specialistai. Trumpalaikės darbo sutartys skatina lankstesnį požiūrį į gyvenamąją vietą.
- Nekilnojamasis turtas kaip investicija. Statistika rodo, kad 23% būsto sandorių Lietuvoje sudaromi su investiciniu tikslu.
- Šiuolaikiniai gyvenimo etapai. Tapo kur kas įvairesni ir mažiau nuspėjami nei anksčiau. Dvidešimtmečiai gali gyventi su tėvais, atskirai, su partneriais, vėl grįžti pas tėvus, išvykti studijuoti užsienyje - ir visa tai per kelerius metus.
- Gyvenimo pokyčiai. Santuokos, skyrybos, pakartotinės santuokos, vaikų susilaukimas, vaikų išėjimas iš namų - visi šie pokyčiai dažnai tampa postūmiu keisti gyvenamąją vietą.
- Ekonomikos pokyčiai. Sparčiai kintanti ekonomika lemia, kad žmonių finansinė padėtis keičiasi greičiau. Sėkmingas startuolis, paaukštinimas darbe, karjeros šuolis - visa tai leidžia žmonėms „kilti” nekilnojamojo turto rinkoje ir ieškoti geresnio, brangesnio būsto.
- Urbanizacija ir deurbanizacija. Stebime įdomų reiškinį - vienu metu vyksta ir urbanizacija (kaimo gyventojai keliasi į miestus), ir deurbanizacija (miesto gyventojai kraustosi į priemiesčius ar kaimo vietoves).
- Globalus požiūris. Galimybė dirbti, mokytis ir socializuotis internetu suformavo globalesnį požiūrį. Persikraustymas į kitą šalį nebeatrodo toks radikalus žingsnis kaip anksčiau.
Perkraustymo paslaugų evoliucija
Ankstesniais laikais kraustymosi paslaugos asocijavosi su paprastu baldų pervežimu. Šiandien ši industrija perėjo į visiškai kitą lygį. Perkraustymo paslaugos dabar apima visą procesą nuo planavimo ir pakavimo iki transportavimo ir išpakavimo naujoje vietoje. Įdomus faktas: perkraustymo paslaugų sektorius Lietuvoje per pastaruosius penkerius metus išaugo beveik 35%, o jo metinė apyvarta siekia dešimtis milijonų eurų.
„Tarpinio būsto” koncepcija - dar vienas mobilumo sukurtas reiškinys. Self-storage tipo sandėliavimo paslaugos, atkeliavusios iš JAV, Lietuvoje įsitvirtino būtent dėl augančio gyventojų mobilumo. Mobilieji persikraustymo įrankiai ir skaitmeninės platformos tapo neatsiejama proceso dalimi.
Psichologinis santykis su „namais”
Keičiasi ne tik mūsų fizinė lokacija, bet ir psichologinis santykis su „namais”. Dr. Vaida Jakubauskienė, aplinkos psichologė, teigia: „Pastebime, kad jaunesnės kartos formuoja kitokį tapatumo jausmą. Jei anksčiau žmogaus identitetas buvo stipriai susietas su vieta - ‘aš esu vilnietis’, ‘aš esu iš šio kaimo’, - tai dabar identitetas konstruojamas per profesines, socialines ar virtualias bendruomenes.
Taip pat skaitykite: Nauda iš savianalizės
Tyrimai rodo, kad dažnas kraustymasis gali turėti tiek teigiamų, tiek neigiamų pasekmių psichologinei gerovei. Viena vertus, jis skatina prisitaikymo gebėjimus, lankstumą, gebėjimą greitai užmegzti naujus ryšius. Kita vertus, nuolatinis vietos keitimas gali sukelti streso, vienišumo jausmą ir tapatumo krizę.
Galimos psichologinės pasekmės
Dažnas kraustymasis gali sukelti įvairių psichologinių sunkumų:
- Nerimas. Natūrali organizmo reakcija į stresą, ypač dėl ateities planų ir veiksmų sėkmės. Nerimo sutrikimai dažniau diagnozuojami moterims nei vyrams. Nerimavimas gali būti susijęs su abejonėmis savo gebėjimais, pasirinkimais, griežtu dienotvarkės laikymusi, nenoru dirbti komandoje ar lankytis renginiuose. Taip pat gali pasireikšti nenoru pripažinti turimą nerimą.
- Stresas. Persikraustymas yra didelis įvykis, kuris gali sukelti didelį stresą. Stresas gali pasireikšti įvairiais fiziniais ir emociniais simptomais, tokiais kaip galvos skausmai, miego sutrikimai, virškinimo problemos, nuovargis ir dirglumas.
- Vienišumas. Persikrausčius į naują vietą, gali būti sunku užmegzti naujus ryšius ir jaustis vienišam. Tai ypač aktualu tiems, kurie neturi stiprių socialinių ryšių arba yra intravertai.
- Tapatumo krizė. Nuolatinis vietos keitimas gali sukelti tapatumo krizę, ypač jei žmogaus identitetas yra stipriai susijęs su vieta. Gali būti sunku apibrėžti, kas esi, kai nuolat keiti aplinką.
- Depresija. Ilgalaikis stresas, vienišumas ir tapatumo krizė gali sukelti depresiją. Depresija pasireiškia liūdesiu, energijos stoka, susidomėjimo praradimu ir kitais simptomais.
- Sunkumai kuriant ilgalaikius santykius. Dažnas kraustymasis gali apsunkinti ilgalaikių santykių kūrimą, nes sunku įsipareigoti, kai žinai, kad greitai vėl išvyksi.
- Nepatogumo jausmas. Atsakinėjant į klausimus “kaip tau sekasi?”, “kaip praėjo tavo savaitgalis?”, “kas naujo?”.
- Savo gyvenimo kokybės lyginimas. Su kitų žmonių socialinėje platformoje pateikiamu gyvenimu. Tokiu atveju ima dominuoti jausmas “gyvenu ne taip, darau per mažai, mano gyvenimas nuobodus”.
- Savo dabartinio gyvenimo lyginimas. Su savo norimo, įsivaizduojamo gyvenimo vizija. Pavyzdžiui, turėta vizija, kad sulaukus 40 - ties, žmogus turės būstą, bus sukūręs šeimą, atidaręs savo verslą.
Kaip susidoroti su psichologiniais sunkumais
Yra keletas būdų, kaip susidoroti su psichologiniais sunkumais, kylančiais dėl dažno kraustymosi:
- Planavimas. Kruopštus persikraustymo planavimas gali sumažinti stresą. Sudarykite kontrolinį sąrašą, susitvarkykite daiktus, užsisakykite perkraustymo paslaugas ir pasirūpinkite visais reikalingais dokumentais.
- Bendravimas. Palaikykite ryšius su draugais ir šeima. Susisiekite su jais telefonu, internetu arba susitikite asmeniškai. Naujoje vietoje ieškokite būdų susipažinti su naujais žmonėmis.
- Naujos vietos pažinimas. Ištyrinėkite savo naują aplinką. Apsilankykite vietiniuose parkuose, muziejuose, restoranuose ir parduotuvėse. Dalyvaukite vietos renginiuose ir veiklose.
- Rutina. Sukurkite naują rutiną. Laikykitės reguliaraus miego, mitybos ir mankštos grafiko. Tai padės jums jaustis stabiliau ir kontroliuoti savo gyvenimą.
- Pozityvus mąstymas. Stenkitės mąstyti pozityviai. Sutelkite dėmesį į naujos vietos privalumus ir galimybes. Būkite atviri naujoms patirtims.
- Gyvūnų terapija. Šis relaksacijos metodas vis dažniau sulaukia susidomėjimo.
- 5 pojūčių metodas.
- Gilus kvėpavimas. Sulėtinti savo širdies plakimą, rekomenduojamas gilus kvėpavimas, kurio metu įkvepiama į pilvą, o ne į krūtinę. Įkvėpkite tiek, kiek “telpa” ir lėtai iškvėpkite.
- Minčių performulavimas. Norint sau padėti mąstyti su mažiau nerimo, svarbu pradėti nuo minčių performulavimo. Pavyzdžiui, tokias mintis kaip “jeigu negausiu šio darbo, daugiau niekas manęs nepriims”, “kas mane galėtų mylėti, nesu vertas meilės” keisti į “jei nepavyks šį kartą, bandysiu dar kartą.
- Perspektyvos suteikimas. Nerimavimo metu, gali apimti stiprus jausmas, kuris mus gali išmušti iš gyvenimiško ritmo. Suteikite tam nerimo jausmui ir nerimastingoms mintims perspektyvą. T. y. įvertinkite, kaip ši nerimą kelianti situacija Jus gali paveikti praėjus pusvalandžiui, dienai, savaitei, mėnesiui, metams, penkiems metams ir panašiai.
- Mankšta, sportas. Judėjimas yra reikalingas ne tik bendros sveikatos atžvilgiu, bet ir norint sumažinti nerimo pasekmes kūnui.
- Kalbėjimasis. Nerimą galima interpretuoti, kaip raudoną vėliavą, kuri praneša, kad kažkas mano gyvenime vyksta ne taip.
- Išlaukimas. Nerimas gali pasireikšti banguojančiai. T. y. iš stabilaus nerimo lygio pereiti į aukštesnį (sustiprėti). Tokiu atveju, nerimui stipriau sureagavus į dirgiklį, svarbu išlaukti.
- Profesionali pagalba. Jei jaučiate, kad negalite susidoroti su psichologiniais sunkumais savarankiškai, kreipkitės į psichologą arba psichoterapeutą.
Kas laukia ateityje?
Ateityje mobilumas tik didės, todėl turime būti pasiruošę jo iššūkiams:
- Trumpalaikis apgyvendinimas taps norma, ne išimtimi.
- Kraustymosi planavimas bus integruotas į karjeros planavimą.
- Atsiras „kraustymosi konsjerž” paslauga.
- „Namų kaip paslaugos” koncepcija.
- Tvaresnio kraustymosi sprendimai.
Taip pat skaitykite: Pažink save
Taip pat skaitykite: Šuns elgesio supratimas
tags: #psichologiniai #sunkumai #persikraustymas