Įvadas
Prakaitavimas, natūralus termoreguliacijos mechanizmas, gali pasireikšti įvairiais kiekiais, intensyvumu ir lokalizacijomis. Daugeliui žmonių prakaitavimas vyksta simetriškai abiejose kūno pusėse, tačiau kartais pasitaiko ir asimetriško prakaitavimo atvejų. Šiame straipsnyje bus aptariamos galimos asimetriško prakaitavimo priežastys, diagnostikos metodai, gydymo galimybės ir gyvenimo su šia būkle aspektai, taip pat psichologiniai veiksniai, turintys įtakos termoreguliacijai.
Kas yra prakaitavimas?
Prakaitavimas yra žmogaus organizmo termoreguliacijos procesas, kurio metu siekiama užtikrinti vidinės temperatūros homeostazę per skysčių išskyrimą per prakaito liaukas. Pagrindinė prakaitavimo užduotis - atvėsinti kūną ir išlaikyti optimalią temperatūrą. Be termoreguliacijos, prakaitas taip pat gali padėti išskirti kai kuriuos toksinus iš organizmo.
Prakaitavimo priežastys ir valdymas
Pagrindiniai prakaitavimo veiksniai
Prakaitavimą gali sukelti įvairūs veiksniai, įskaitant fizinę veiklą, emocinį stresą, aukštas aplinkos temperatūras ar net tam tikrus maisto produktus ir gėrimus. Jis gali būti susijęs su tokiomis medicininėmis būklėmis kaip hiperhidrozė, kuriai būdingas per didelis prakaitavimas.
Diagnostikos metodai
Kuomet žmonės prakaituoja asimetriškai, gali prireikti specialių medicininių tyrimų, kad būtų nustatyta tiksli priežastis. Dažniausiai atliekamas fizinis kūno tyrimas, įvertinant prakaitavimo vietą, intensyvumą ir trukmę. Diagnostikos procese gali būti naudojama tokie metodai kaip joduotos krakmolo mėginys, galintis nustatyti prakaitavimo intensyvumą konkrečioje vietoje.
Galimi asimetriško prakaitavimo gydymo būdai
Asimetriško prakaitavimo valdymas priklauso nuo pagrindinės jo priežasties. Pavyzdžiui, jei priežastis yra neurologinė būklė ar nervų sutrikimas, gali būti taikomas specifinis medicininis gydymas. Kai kuriais atvejais situaciją gali pagerinti dermatologiniai sprendimai, pvz., botulino toksino injekcijos, kurios laikinai blokuoja prakaito liaukų veiklą.
Taip pat skaitykite: Nauda iš savianalizės
Galimos asimetriško prakaitavimo priežastys
Nervų sistemos sutrikimai
Vienpusis prakaitavimas dažnai gali būti susijęs su autonominės nervų sistemos disfunkcija. Nervų sistema, kuri paprastai valdo prakaitavimą, kai kuriais atvejais gali veikti asimetriškai dėl tokių veiksnių kaip nervų pažeidimai ar sutrikimai. Pavyzdžiui, Hornerio sindromas, būklė, kurią sukelia vienos pusės simpatinės nervų sistemos pažeidimas, gali lemti sumažėjusį prakaitavimą vienoje kūno pusėje.
Fiziniai ar struktūriniai faktoriai
Fiziniai sužeidimai, traumos arba lokalūs odos pažeidimai taip pat gali sukelti asimetrišką prakaitavimą. Pavyzdžiui, randai ar chirurginės operacijos gali paveikti prakaito liaukų veiklą tam tikrose kūno srityse. Jie gali mechaniškai trukdyti prakaitui išsiskirti vienoje kūno pusėje, tuo pat metu paliekant kitą pusę nepažeistą.
Genetiniai ir įgimti faktoriai
Prakaitavimo modeliai kartais gali būti paveldimi arba susiję su genetikos įtaka. Kai kurie žmonės gali turėti genetinį polinkį asimetriškam prakaitavimui be aiškios medicininės priežasties. Šios situacijos dažniausiai nėra susijusios su patologiniais procesais ir gali būti visiškai saugios.
Psichologiniai aspektai
Emociniai stresai ir psichologiniai sutrikimai taip pat gali vaidinti vaidmenį prakaituojant asimetriškai. Kai kuriais atvejais žmonės gali patirti prakaitavimą vienoje kūno pusėje dėl stipraus streso ar emocinės įtampos, veikiant tam tikriems smegenų regionams, kurie kontroliuoja prakaitavimą.
Gyvenimas su asimetrišku prakaitavimu
Kasdieninio gyvenimo patarimai
Gyvenimas su asimetrišku prakaitavimu gali būti iššūkis, tačiau yra keletas būdų, kaip geriau jaustis kasdien. Naudojant drabužius iš natūralių pluoštų, tinkama asmeninė higiena ir prakaitavimą mažinančios kosmetikos priemonės gali padėti valdyti šią būklę. Atsakomybių pasidalinimas, veiklų planavimas pagal oras, taip pat vengimas nervingų ir stresinių situacijų taip pat gali būti naudingas.
Taip pat skaitykite: Pažink save
Mitybos ir gyvenimo būdo įtaka
Mityba ir gyvenimo būdas gali turėti įtakos prakaitavimo intensyvumui ir lokalizacijai. Kai kurie žmonės teigia, kad aštrūs maisto produktai, kofeinas ar alkoholis pablogina prakaitavimą. Gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip streso valdymas, reguliarus fizinis aktyvumas, sveika mityba ir pakankamas poilsis, gali padėti sumažinti prakaitavimo diskomfortą.
Mitai ir tiesos apie asimetrišką prakaitavimą
Asimetriškas prakaitavimas gali kelti keletą klaidingų įsitikinimų. Vienas paplitęs mitas yra, kad jis visada reiškia rimtą sveikatos problemą. Tačiau, kaip matome, daugelis atvejų yra susiję su nekaltais ir laikinais veiksniais. Gydytojo konsultacija gali padėti išsklaidyti abejones ir rasti tinkamą būklės valdymo strategiją, jei turite nuogąstavimų.
Stresas ir termoreguliacija
Stresas yra neatsiejama šiuolaikinio gyvenimo dalis. Daugelis pastebėjo, kad sunkių pokalbių ar įtemptų situacijų metu kūnas gali pradėti kaisti, atsiranda nemaloni šilumos banga, o kartais priešingai - darosi vėsiau.
Kaip stresas veikia mūsų kūną?
Stresas aktyvuoja organizmo apsaugos sistemas - vadinamąją „kovok arba bėk“ (angl. fight or flight) reakciją. Šios reakcijos metu organizmas mobilizuoja energijos atsargas ir ruošiasi greitai reaguoti į pavojų. Nors ši sistema išsivystė siekiant padėti mums išgyventi gamtoje, šiuolaikiniame pasaulyje ją gali sukelti tiek realūs, tiek psichologiniai veiksniai, pavyzdžiui, darbo pokalbis ar egzaminai. Vienas iš šios reakcijos padarinių - kūno temperatūros pokyčiai.
Streso atsakas - hormonų poveikis
Pagrindinį vaidmenį čia atlieka streso hormonai: adrenalinas ir kortizolis. Jų išsiskyrimas sukelia širdies plakimo pagreitėjimą, raumenų įsitempimą ir kvėpavimo padažnėjimą. Organizmas pradeda aktyviau naudoti energiją, kraujas paskirstomas į svarbiausias zonas (pvz., raumenis bei širdį), tuo pat metu periferiniai kraujagyslės (pvz., galūnėse ar odoje) gali susitraukti ar išsiplėsti. Tuomet keičiasi šilumos gamyba ir jos paskirstymas organizme.
Taip pat skaitykite: Šuns elgesio supratimas
Kūno šiluma per stresą: kas iš tikrųjų vyksta?
Galima pamanyti, kad streso metu jaučiama šiluma ar karštis yra tik emocinis pojūtis. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad stresas iš tiesų laikinai keičia kūno temperatūrą. Japonų mokslininkų tyrimai parodė, kad patyrus stresą (pavyzdžiui, spaudžiant delną ar atliekant stresinę užduotį), oda laikinai atvėsta, ypač rankų pirštuose ir nosyje, nes kraujas skuba į gyvybiškai svarbias kūno dalis. Kiti tyrimai pastebi, kad nerimo ar viešo kalbėjimo metu veido, kaklo ar krūtinės srityse dažnai aptinkama temperatūros padidėjimo.
Kodėl jaučiame karštį arba šalčio bangas?
- Karštis. Jausti šilumos antplūdį normalu dėl pagreitėjusios kraujotakos ir paviršinių kraujagyslių prasiplėtimo. Tokie pojūčiai dažnai ištinka stipriai išsigandus, sunerimus ar gėdijantis. Tokie simptomai kaip paraudęs veidas, šilumos bangos ar net prakaitas yra dažni tiek moterims, tiek vyrams.
- Šaltis, drebulys. Kartais stresas sukelia atvirkštinį efektą, ypač jei jis susijęs su baime, siaubu ar ilgesniu nerimu. Tuomet kūnas „traukia“ kraują nuo paviršinių audinių (pvz., odos) į svarbias vidaus struktūras, tad rankos gali tapti šaltos, oda išblyškusi. Tai - evoliuciškai išlikęs mechanizmas, skirtas apsaugoti vidaus organus.
Nuolatinio streso poveikis kūno temperatūrai ir sveikatai
Staigūs kūno šilumos pokyčiai epizodinio streso metu paprastai nėra pavojingi. Tačiau nuolatinis, lėtinis stresas gali veikti termoreguliacijos sistemą - tai yra organizmo gebėjimą palaikyti pastovią kūno temperatūrą.
- Pernelyg dažnas „šildymasis“. Dėl dažnų streso reakcijų organizmas nuolat patiria suaktyvėjusį kraujotakos darbą, kas gali paskatinti prakaitavimą, karščiavimo epizodus ar ilgainiui - net širdies bei kraujagyslių ligų riziką.
- Imuninės sistemos silpnėjimas. Lėtinis stresas trikdo imuninės sistemos darbą, todėl kūnas tampa imlesnis infekcijoms - tuomet net menkas temperatūros pakilimas gali sekti dėl dažnesnių peršalimų.
- Miego kokybės blogėjimas. Stresas neigiamai veikia miego hormonus, o tuo pačiu ir kūno temperatūros kontrolę naktį - gali atsirasti naktinis prakaitavimas ar šalčio epizodai.
Ar būdingas karščiavimas per stresą?
Nors stresas tikrai gali pakeisti kūno pojūčius, medikamentinių tyrimų metu nustatyta, kad pastovus kūno temperatūros pakilimas (didesnis nei 37,5°C) dėl streso yra retas atvejis. Dažniausiai pokyčiai neperžengia įprastos fiziologinės ribos. Tačiau pastovus aukštas streso lygis gali pažeisti imuninę sistemą ir padidinti kitų ligų riziką, tad karščiavimas dažnai susijęs su virusais ar bakterijomis, o ne pačiu stresu.
Kaip sumažinti streso sukeltus šilumos pokyčius?
Pasitelkus keletą paprastų metodų galima gerokai pagerinti kasdienę savijautą.
- Kvėpavimo pratimai. Gilus, diafragminis kvėpavimas padeda nuraminti nervų sistemą ir sumažinti adrenalino poveikį, tad šilumos pojūčiai ar prakaitavimas sumažėja.
- Reguliarus fizinis aktyvumas. Judėjimas padeda išlaikyti sveiką kraujotaką bei stiprina streso toleranciją, todėl kūnas greičiau grįžta į pusiausvyrą.
- Pakankamas poilsis ir miegas. Kokybiškas miegas palaiko harmoniją tarp streso hormonų, užtikrina normalią termoreguliaciją.
- Streso valdymo technikos. Meditacija, sąmoningumo praktikos (mindfulness), pokalbiai su artimaisiais ar profesionalais padeda sumažinti ilgalaikį streso lygį.
- Tinkama mityba ir hidratacija. Pakankamas skysčių kiekis ir subalansuota mityba pagerina termoreguliacijos procesus, todėl rečiau susidursite su staigiais šilumos pokyčiais.
Kada verta kreiptis į gydytoją?
Jei šilumos bangos, prakaitavimas, ar priešingai - šalčio pojūtis ir drebulys, pradeda kamuoti nuolat, trukdo įprastai veiklai arba yra lydimas karščiavimo, nuovargio, širdies ritmo sutrikimų, būtina pasitarti su gydytoju. Kartais tokie simptomai gali byloti apie hormonų pusiausvyros, skydliaukės ar lėtinio nerimo sutrikimus.
Aplinkos veiksniai ir termoreguliacija
Aplinkos temperatūra, drėgmė ir apšvietimas gali turėti didelės įtakos žmogaus termoreguliacijai ir psichologinei būsenai.
Temperatūros poveikis kognityvinėms funkcijoms
Harvardo universiteto tyrėjai nustatė, kad studentai, laikantys testus perkaitusiose patalpose, padaro vidutiniškai 13,3% daugiau klaidų nei jų kolegos, dirbantys optimalioje temperatūroje. Žmogaus smegenys itin jautrios aplinkos pokyčiams, o temperatūra yra vienas iš svarbiausių veiksnių, veikiančių mūsų kognityvines funkcijas.
Temperatūros poveikis socialiniam elgesiui
Kembridžo universiteto tyrėjai atliko intriguojančius eksperimentus, kurie atskleidė netikėtą temperatūros poveikį socialiniam elgesiui. Kai kūnas jaučia diskomfortą dėl karščio, smegenyse aktyvuojasi primityvioji ‘kovos ar bėgimo’ reakcija, skatinanti mus taupyti resursus stresinėje situacijoje. Tuo tarpu vėsioje aplinkoje žmonės linkę jaustis emociškai atsiriboję, bet kartu sugeba racionaliau vertinti sudėtingas situacijas ir priimti labiau apgalvotus sprendimus.
Temperatūros ir paros ritmo sąsajos
Žmogaus kūnas suprogramuotas atpažinti paros laiką ne tik pagal šviesą, bet ir pagal temperatūrą. Evoliuciškai mūsų organizmai prisitaikė prie natūralaus temperatūros ciklo - vėsesnių naktų ir šiltesnių dienų. Mokslininkai Stokholmo Karolinskos institute nustatė, kad optimalus miegas vyksta, kai kūno šerdies temperatūra nukrenta maždaug 0,5-1°C žemiau įprastos dieninės temperatūros.
Individualūs temperatūros skirtumai
Mūsų pasirinkta komforto temperatūra gali atskleisti tam tikrus asmenybės bruožus, susijusius su skirtingu autonominės nervų sistemos aktyvumu. Šis reiškinys sukelia nemažai iššūkių bendrose erdvėse - biuruose, mokyklose ar šeimose, kur skirtingo terminio identiteto asmenys turi rasti kompromisą.
Temperatūros valdymas komercinėse patalpose
Prekybos centruose ir parduotuvėse temperatūra dažnai strategiškai kontroliuojama, siekiant paveikti vartotojų elgesį. Drabužių parduotuvėse dažnai palaikoma šiltesnė temperatūra nei, pavyzdžiui, elektronikos prekių skyriuose.
Temperatūros poveikis juslėms
Naujausi kognityvinės psichologijos tyrimai atskleidžia, kad temperatūra gali turėti sinestezinį poveikį - tai reiškinys, kai vienos juslės stimuliavimas sukelia pojūčius kitoje juslėje.
Adaptacija prie aplinkos
Žmogaus organizmas evoliuciškai pritaikytas adaptuotis prie aplinkos pokyčių, tačiau kai šie natūralūs adaptaciniai mechanizmai ilgą laiką lieka nenaudojami, jie silpnėja. Asmenys, kurie didžiąją laiko dalį praleidžia idealiai vėsinamose patalpose, tampa mažiau tolerantiški bet kokiems temperatūros svyravimams ir patiria didesnį diskomfortą natūralioje aplinkoje.
Vėsinimo terapija
Inovatyvi medicinos sritis - vėsinimo terapija - vis dažniau naudojama gydant tam tikrus psichosomatinės kilmės sutrikimus. Vėsinimas aktyvuoja parasimpatinę nervų sistemą, atsakingą už ‘ramybės ir virškinimo’ būseną, taip sumažindamas simpatiniu aktyvumu grįstus streso požymius.
Temperatūra ir protinė veikla
Kognityvinės psichologijos tyrimai atskleidžia, kad skirtingoms protinėms užduotims gali būti naudingos skirtingos aplinkos temperatūros. Vėsesnėje aplinkoje smegenys tarsi ‘įsitempia’, tampa budresnės ir geriau apdoroja konkrečią informaciją.
Darbo aplinkos veiksniai ir termoreguliacija
Šiuolaikinėje gamyboje darbo sąlygos būna labai įvairios ir sudėtin¬gos, o darbo aplinka neretai būna ne tik nepa¬lanki dirbančiųjų sveikatai, bet kenksminga iir net pavojinga. Darbo vietose išsiskiria daug šilumos, drėgmės, dulkių, kenksmingų ir nuodingų medžiagų, susidaro intensyviai cirkuliuojantys oro srautai, didelį triukšmą sukelia įvairūs mechanizmai, mašinos, staklės, presai, dirbančiuosius gali veikti rentgeno, radioaktyvūs spinduliai, elek¬tromagnetinis, elektrostatinis laukas. Patalpose kartais gali susidaryti sąlygos, keliančios gaisro arba sprogimo pavojų. Dirbančiuosius neretai veikia įvairūs cheminių medžiagų kvapai, sukeliantys alerginius susirgi¬mus, o dirbant drėgnoje aplinkoje vystosi grybelinės odos ligos; atlie¬kant suvirinimo darbus gali nukentėti akys ir t.t.
Kenksminga darbo aplinka
Kenksminga darbo aplinka - kai darbo aplinkos vvienas ar daugiau kenksmingų veiksnių arba veiksnių, turinčių panašų poveikį, sumi¬niai dydžiai darbo dienos metu atskirais laiko tarpais viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nustatytus leistinus ribinius dydžius.
Labai kenksminga darbo aplinka
Labai kenksminga darbo aplinka - kai darbo aplinkos vienas ar daugiau kenksmingų veiksnių arba veiksnių, turinčių panašų poveikį, suminiai dydžiai darbo dienos metu nuolat viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų leistinus ribinius dydžius.
Pavojinga darbo aplinka
Pavojinga darbo aplinka - darbo aplinka, kuri gali susidaryti dėl darbo metu į darbo aplinką išsiskiriančių ypač pavojingų cheminių medžiagų ar jų preparatų, aerozolių ar dulkių, taip pat naudojant pavojingas sprogiąsias medžiagas. Tokiais atvejais darbo priemonės, darbo ir technologiniai procesai turi užtikrinti, kad pavojingos cheminės medžiagos nepateks į darbo aplinką arba pateks tik riboti jų kiekiai, t. y. leistini ribiniai dydžiai, kuriuos numato darbuotojų saugos ir sveikatos bei aplinkos apsaugos teisiniai aktai.
Kenksmingi ir pavojingi veiksniai
Kenksmingi ir pavojingi darbo aplinkos veiksniai skirstomi į fizikinius, cheminius, biologinius, fiziologinius (psichofiziologinius) ir kitus. Būtina vertinti ir kitus veiksnius, pvz.: nepastebimumą, deguonies stoką (jeigu ore deguonies lieka apie 18%, žmogus jau gali netekti są¬monės) ir t.t. Kartais darbo aplinkoje aptinkama ir kitų veiksnių, neįtrauktų į šį sąrašą. Tokiais atvejais sąrašas papildomas pagal konkrečių darbo vietų tyrimo ir jų higieninio įvertinimo rezultatus.
Darbo vietos higieninis įvertinimas
Siekiant gerinti darbuotojų saugą ir sveikatą, LR Vyriausybė patvirtino „Darbo vietos higieninio įvertinimo nuostatus“, kurie reglamentuoja darbo vietų tyrimo organizavimą, jų higieninį įvertinimą bei gautų rezultatų taikymą tolimesniam darbo sąlygų gerinimui. Įvertinami darbo aplinkoje veikiantys fizikiniai, cheminiai, biologiniai ir psichofiziologiniai veiksniai bei jų ribinė vertė darbo aplinkos ore, kai darbuotojai dirba įprastiniu rėžimu, kai veikia visa technologinė įranga pagal technologijos proceso reikalavimus. Kenksmingumas vertinamas balais (normalios sąlygos - 0 balų, kenksmingos - 1 bbalas, labai kenksmingos - 2 balai). Faktinis kenksmingumas nustatomas kenksmingo veiksnio santykinį veikimo laiką padauginus iš kenksmingumo balų. Suminį kenksmingų aplinkos veiksnių balų dydį sudaro visų tiriamų veiks¬nių faktinio kenksmingumo balų suma. Naujose, rekonstruotose, pakeitusiose technologiją įmonėse darbo vietų higieninis įvertinimas turi būti atliktas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo gamybos pradžios. Įmonėse, kuriose technologinis procesas nesikeičia, toks vertinimas atliekamas kas 5 metai, tačiau jeigu dirbama su I ar II kenksmingumo klasės medžiagomis (ypatingai pavojingomis ir labai pavojingomis), kai per metus fiksuojami jų ribinės vertės viršijimai, darbo vietų higieninis įvertinimas atliekamas kasmet.
Apsauginės priemonės
Bendrosios apsauginės priemonės apsaugo darbuotojus nuo kenksmingų aplinkos veiksnių bei sudaro optimalias ar bent normalias darbo sąlygas nepriklausomai nuo pačių dar¬buotojų noro. Kad gamyboje būtų mažiau traumatizmo, o darbuotojai nesusirgtų profesinėmis ligomis, turi būti taikomi moksliškai pagrįsti profilaktikos ir bendros (kolektyvinės) apsaugos metodai ir priemonės. Kai bendrosiomis apsaugos priemonėmis nepavyksta išvengti rizikos ar pakankamai ją apriboti, naudojamos asmeninės apsauginės prie¬monės.
Darbo pobūdis ir žmogaus organizmas
Dirbančio žmogaus organizmas reaguoja į daugelį dirgiklių: darbo operacijų trukmę, jų sunkumą, daiktų pažinimo, atskyrimo sąlygas, ner¬vinės bei psichinės įtampos, klausos, regėjimo, uoslės ar lytėjimo or¬ganų poveikį ir t.t. Laikui bėgant, didėjant profesiniam stažui, jie gali sukelti įvairius lėtinius profesinius susirgimus.
Veiksniai, sąlygojantys širdies ir kraujotakos ligas
Labiausiai paplitusias širdies ligas - aterosklerozę ir miokardo infarktą, gali sąlygoti daug veiksnių - tiek genetinių, tiek sukeliamų aplinkos bei žalingų įpročių. Miokardo infarktą skatina įvairūs su ddarbu susiję rizikos faktoriai - nuolatinė emocinė įtampa, dažnas fizinis pervargimas, nuobodus, monotoniškas darbas, bedarbystė, nuolatinė darbų kaita, naktinis darbas, viršvalandžiai, vienetinis darbas, triukšmas, išsilavinimas, socialiniai faktoriai. Dažniausiai atskirai paimtas kuris nors vienas rizikos faktorius neturi žymesnės įtakos, tačiau bendras kkelių faktorių veikimas gali būti lemtingas.
Kancerogeninės medžiagos
Viena iš pavojingiausių kraujotakos sistemos ligų - leukemija arba kraujo vėžys, kurį gali sukelti darbo aplinkoje esantys organiniai tirpikliai, įvairios išmetamosios dujos, garai, degalai ir pan. Cheminiai junginiai tam tikromis sąlygomis sukeliantys vėžį yra vadinami kancerogeninėmis medžiagomis arba kancerogenais, kurių yra pramonės įmonių, vidaus degimo variklių išmetamosiose dujose, tabako dūmuose, dažuose, dervose, tepaluose (pvz.: aromatiniai angliavandeniliai, asbestas, arseno junginiai, nitroaminai, aromatiniai aminai). Kraujo vėžį gali sukelti vienkartinė kancerogeninių medžiagų dozė, tačiau dažniausiai jis išsivysto tik po 15 - 30 metų, gaunant nedideles kancerogeninių medžiagų dozes.
Darbo sąlygos ir virškinimo sistemos ligos
Virškinimo sistemos ligos sudaro apie 10 % visų ligų. Dažniausiai šias ligas sukelia įvairių veiksnių kombinacijos. Tokie veiksniai gali būti: genetiniai, psichologiniai ir gyvenimo stilius (įpročiai). Didžiausią įtaką turi genetiniai veiksniai. Psichologinių veiksnių įtaka nėra nuodugniai ištirta, tačiau pastebėta, kad žmonės, nuolatos patiriantys emocinę įtampą, dirbantys nepastovų, naktinį darbą, pervargstantys, dažniau skundžiasi virškinimo sistemos skausmais. Prastas ir nereguliarus maitinimasis, rūkymas, alkoholis, kancerogeninės medžiagos skatina skrandžio vėžį. Kita labai paplitusi liga - skrandžio, dvylikapirštės žarnos opaligė, kurią sukeliančių priežasčių yra daug.
Darbo sąlygos ir plaučių ligos
Kai kurių medžiagų poveikis plaučiams gali pasireikšti po 6 - 10 h, o kitos ggali sukelti kvėpavimo takų ligas ar vėžį net po 10 - 30 metų. Vėžį. sukeliančių medžiagų randama tabako dūmuose, suodžiuose, jomis gali būti radono dujos, asbestas, arsenas, chromo junginiai ir kiti chemikalai. Plaučių junginiai yra jautrūs tokioms medžiagoms, kaip silicio dioksido dalelėms, kurios sukelia silikoze (dažniausiai serga kasyklų (rūdų, alavo, aukso, švino, volframo, gyvsidabrio), mašinų gamybos įmonių, keramikos pramonės darbininkai, tunelių tiesėjai, išdirbę 15 - 20 m.). Ilgai kvėpuojant pramoninėmis dulkėmis (anglies, silicio, medvilnės, asbesto) užterštu oru, plaučiuose gali išvešėti jungiamasis audinys ir prasidėti pneumokoniozė. Kita dažnai pasitaikanti liga - astma, kurią gali sukelti įvairūs lakai ir kt. Kitos medžiagos (alergenai) - formaldehidas, sieros dioksidas, ozonas, azoto dujos - dirgina trachėją ir bronchus, nors paprastai rimtesnių sutrikimų nesukelia. Dulkės, dirgindamos trachėją gali sukelti bronchitą.
Darbo sąlygos ir regos organų ligos
Akis yra dažnai įvairių aplinkos veiksnių veikiamas ir lengvai pažeidžiamas organas. Išskiriamos kelios rizikos veiksnių grupės: skriejančios metalo, stiklo dalelės, dulkės, netolygus, prastas apšvietimas, prastas darbas, sukeliantis akių nuovargį, cheminės medžiagos ir spinduliavimas. Mechaniškai dažniausiai sužeidžiama akiduobė, akies obuolys ar pagalbinis akies aparatas. Dėl tokių traumų gali susilpnėti rega, o esant stipresniems smūgiams ar užkratui patekus į gilesnius sužeistos akies sluoksnius, galima nnet apakti. Akių nuovargį darbo aplinkoje sukelia įvairūs faktoriai: blogas apšvietimas, blogos darbo sąlygos, t.y. ilgalaikis įtemptas darbas (pvz.: prie mikroskopo), monotoniškas darbas arba nepatogi darbinė poza ir padėtis. Pavojingiausi yra cheminių medžiagų - šarmų, rūgščių, tirpiklių - sukelti sužalojimai. Dėl ultravioletinio spinduliavimo (pvz.: atliekant suvirinimo darbus) ragenoje gali atsirasti mažų žaizdelių.
Darbo sąlygos ir klausos organų ligos
Dažniausiai klausos organų funkcijas pažeidžia didelis nuolatinis ar impulsinis triukšmas, vibracija, smūgiai, įvairūs į ausį patekę daiktai. Dėl stipraus smūgio į ausį ar smilkinio sritį taip pat galima prarasti klausą visam laikui. Ilgai trunkantis, smarkus triukšmas gali sukelti triukšmaligę.
Darbo sąlygos ir nervų sistemos ligos
Nervų sistema yra lengvai pažeidžiama. Dažniausiai ji kenčia nuo įvairių fizinių traumų, smūgių, dėl kurių atsiranda smegenų sutrenkimai. Pavojingiausias nervų sistemai yra organinių tirpiklių bei kai kurių sunkiųjų metalų poveikis. Dažniausiai naudojamos ir nervų sistemą veikiančios cheminės medžiagos yra acetonas, benzenas, toluenas, stirenas, chloroformas, eteris, anglies tetrachloridas, trichloretilenas, metilenas ir t.t. Iš metalų didžiausią neigiamą poveikį daro švinas, gyvsidabris ir manganas. Pagrindiniai organinių tirpiklių poveikio simptomai: nuovargis, užmaršumas, nesugebėjimas susikoncentruoti, galvos skausmai, dirglumas, svaigimas bei nesąmoningumas. virpesiai, triukšmas, elektromagnetiniai laukai.
Darbo sąlygos ir raumenų sistemos ligos
Dažniausias raumenų negalavimas - patempimas, kuomet keliant ar pernešant krovinį patempiamas, sužalojamas raumuo, nesuardant jo anatominio vientisumo. Pagrindinis ergonomikos principas, kurio reikėtų laikytis siekiant išvengti tokių traumų - niekuomet nederinti darbų, kuriuose yra naudojamas tam tikras krūvis, ir darbų, reikalaujančių tikslumo. Dažniausiai pažeidžiamas deltinis raumuo, trigalvis žasto raumuo. Didžiausią pavojų raumenims kelia jėgos reikalaujantys, pasikartojantys, sukamieji judesiai bbei judesiai, kuomet ranka tvirtai laiko kokį nors daiktą.
#
tags: #psichologiniai #veiksniai #itakojantis #termoreguliacija