Įvadas
Tiek Lietuvoje, tiek ir kitose pasaulio šalyse gyvena vaikai, susiduriantys su intelekto ar fizinių funkcijų sutrikimais, sukeliančiais jų veiklos ribotumą, kuris įvardijamas kaip negalia. Mokslinėje literatūroje galima rasti tokius vaikus su negalia apibūdinančius terminus - vaikai, turintys specialiųjų poreikių, ypatingi vaikai, vaikai su negalia ar neįgalūs vaikai. Lietuvoje kas dešimtas moksleivis turi specialiųjų ugdymosi poreikių. Ši statistika atskleidžia svarbų švietimo sistemos aspektą, kuris dažnai lieka akiračio paribyje. Šis straipsnis skirtas atkreipti dėmesį į specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų situaciją, jų integracijos iššūkius ir galimus sprendimo būdus.
Specialiųjų Poreikių Samprata
Specialieji poreikiai - tai žodžių junginys, galintis nuskambėti itin grėsmingai kiekvienai šeimai, atsidūrusiai situacijoje, kai tai paliečia jų vaiką. Specialiųjų poreikių nustatymas nepriklauso nuo žmogaus amžiaus. Su tuo gali susidurti tiek ką tik gimęs kūdikis ar paaugęs vaikas, tiek suaugęs ar garbaus amžiaus sulaukęs žmogus. Tačiau labai dažnai negalia pasireiškia ir yra pastebima pirmaisiais penktaisiais vaiko gyvenimo metais. Todėl šiuo laikotarpiu būtina tiek tėvams / globėjams, tiek vaiką prižiūrintiems gydytojams stebėti mažylio raidą (fizinį, psichologinį, emocinį vystymąsi).
Specialiųjų Poreikių Nustatymo Tvarka
Dėl specialiųjų poreikių nustatymo reikia kreiptis gavus šeimos gydytojo siuntimą į NDNT, kuri, remiantis sveikatos priežiūros specialistų nustatytais vaiko sveikatos sutrikimais įvertina ne tik diagnozės sunkumo lygį, bet ir nusako vaiko gebėjimą funkcionuoti savarankiškai. Jeigu tėvai arba mokytojai mato, kad vaikui sunkiai sekasi perprasti mokomąją medžiagą, kyla elgesio, emocijų, dėmesio sutelkimo sunkumų, jie turi kreiptis į ugdymo įstaigos Vaiko gerovės komisiją, kuri atlieka pirminį vaiko specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimą ir parengia dokumentus Pedagoginei psichologinei tarnybai (PPT) / Švietimo pagalbos tarnybai (ŠPT). Šie juos išnagrinėja ir kviečiasi vaiką mokymosi sunkumams įvertinti.
Medicininė dalis vertinama pagal gydytojo siuntime pateiktus duomenis, o savarankiškumo klausimynas užpildomas nuotoliniu būdu, t. y., su vaiko tėvais (ar teisėtais atstovais) per 15 d. d. telefonu susisieks NDNT darbuotojas. Mokyklos Vaiko gerovės komisijai nusprendus, kad mokiniui tikslinga vertinti specialiuosius ugdymosi poreikius tam, kad būtų galima skirti individualią ugdymo programą ar pritaikyti bendrojo ugdymo programą, būtina gauti raštišką tėvų sutikimą, o tada kreiptis į miesto ar rajono pedagoginės psichologinės arba švietimo pagalbos tarnybų specialistus dėl išsamesnio vaiko įvertinimo. PPT specialistai (logopedai, specialieji pedagogai, psichologai, socialiniai pedagogai, surdopedagogai, tiflopedagogai, neurologai ir kt.) įvertina specialiuosius vaiko ugdymosi poreikius bei nustato jų lygį. Aptarę tyrimų rezultatus su tėvais / globėjais, vaikui skiria specialųjį ugdymą ir / ar švietimo pagalbą.
Kokiu Tikslu Vertinami Specialieji Vaiko Poreikiai?
Specialieji vaiko poreikiai vertinami siekiant:
Taip pat skaitykite: Vaikų su specialiaisiais poreikiais elgesys
- Sudaryti optimalias ugdymo bei ugdymosi sąlygas.
- Suteikti reikiamas paslaugas (asmeninio asistento, mokytojo padėjėjo pagalba), technines (kompensacines priemones), medicininę pagalbą (asistavimas geriant vaistus, maitinimas per gastrostomą, kateterizavimas, kineziterapija, logopedo pagalba ir pan.), aplinkos ir būsto pritaikymą, finansinę pagalbą (nuo negalios priklausančios išmokos, transporto išlaidų kompensavimas ir pan.).
- Socialinės reabilitacijos ir socialines paslaugas, pvz., kito asmens pagalba, atokvėpio, socialinio darbuotojo ir pan.
Lietuvos Specialiojo Ugdymo Sistema: Lankstumas Ar Pasiruošimo Stoka?
Lietuva pasirinko ypač lanksčios, ugdymo formų įvairove pasižyminčios švietimo sistemos kūrimo linkme. Štai Lietuvoje veikia specialiosios mokyklos, bet tuo pat metu dauguma specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių mokosi bendrojo lavinimo mokyklų bendrosiose klasėse, taip pat ten esama specialiųjų klasių. Panaši švietimo sistema Estijoje, Danijoje, Čekijoje. Kuo daugiau sistema suteikia pasirinkimo galimybių tėvams, taip pat ir vaikui, tuo ji yra veiksmingesnė. Tiesa, Lietuva pasirinko daug žmogiškųjų ir materialinių išteklių, didelio kūrybinio potencialo reikalaujančią sistemą.
Akivaizdu, jog, norint užtikrinti specialiųjų poreikių mokinių ugdymosi veiksmingumą nespecialiosiose mokyklose, būtina pasiekti, kad visi būsimieji mokytojai būtų parengti dirbti su įvairių ugdymosi poreikių, neišskiriant ir specialiųjų, turinčiais mokiniais. Baigę studijas, mokytojai turėtų mokėti individualizuoti ugdymo programas, pritaikyti jas specialiųjų poreikių mokiniams. Mokytojų neturėtų gąsdinti mokinių gebėjimų ir ugdymosi poreikių įvairovė, su kuria šiandien susiduria kiekvienas. Kita vertus, mokinių skaičius klasėse turėtų būti gerokai mažesnis, o pagalbą mokiniui, mokytojui ir mokyklai teikiančių specialistų skaičius - kur kas didesnis. Taip pat būtina ir toliau tobulinti mokyklų aprūpinimą specialiosiomis mokymo priemonėmis, vadovėliais, ugdymui būtina kompensacine technika, daugiau dėmesio skirti mokyklų aplinkai.
Saugumo Ugdymo Būtinybė
Saugus elgesys yra neatsiejama vaiko gerovės ir visapusiško vystymosi dalis. Nuo pat mažens vaikus būtina mokyti, kaip saugiai elgtis įvairiose situacijose - namuose, darželyje, mokykloje, gatvėje, gamtoje ir internete. Tik ugdant sąmoningumą ir gebėjimą reaguoti į aplinką, galima užtikrinti, kad vaikai užaugs atsakingais ir gebančiais pasirūpinti savimi bei kitais piliečiais. Sveika ir saugi aplinka - tai vaiko augimui ir vystymuisi palanki aplinka, daranti poveikį, nuo kurio priklauso, ar vaikas galės augti ir vystytis išnaudodamas visas savo galimybes bei gyventi visavertį gyvenimą.
Pagrindinės Saugumo Temos Vaikams
Saugus elgesys buityje ir gamtoje yra svarbi vaikų ugdymo dalis. Vaikai žaidimo forma mokosi saugios elgsenos buityje ir gamtoje, įgauna psichologinio pasirengimo grėsmėms ir pavojams. Saugaus elgesio pamokos turėtų apimti įvairias temas, atsižvelgiant į vaikų amžių ir aplinką, kurioje jie gyvena. Štai keletas pagrindinių temų, kurias svarbu įtraukti į mokymo programas:
- Saugus Elgesys Namuose: Pamokos tikslas - padėti vaikams atpažinti pavojus buityje ir išmokti jų išvengti. Tiek namuose, tiek darželyje būtina susitvarkyti žaislus, nes paslydus ant jų galima susižeisti, susilaužyti koją ar ranką. Vaikai žino, kad negalima žaisti su degtukais, įvairiomis cheminėmis priemonėmis, negalima glostyti svetimų gyvūnų.
- Gaisrinė Sauga: Vaikai turėtų žinoti, kaip elgtis kilus gaisrui, kur yra evakuacijos keliai ir kaip iškviesti pagalbą.
- Apsinuodijimo Prevencija: Vaikai turėtų žinoti, kad negalima gerti ar valgyti nežinomų medžiagų, vaistų ar cheminių valiklių. Visos pavojingos medžiagos turi būti laikomos vaikams nepasiekiamoje vietoje.
- Traumų Prevencija: Vaikai turėtų žinoti, kaip saugiai naudotis aštriais daiktais, pavyzdžiui, peiliais ir žirklėmis, kaip lipti laiptais ir kaip elgtis vonioje ar duše, kad išvengtų paslydimo ir kritimo.
- Saugus Elgesys Gatvėje ir Kelyje: Mokiniai bus supažindinti su Kelių eismo taisyklėmis, išmoks įžvelgti eismo aplinkoje tykančius pavojus ir gaus patarimų, kaip jų išvengti.
- Kelių Eismo Taisyklės: Vaikai turėtų žinoti pagrindines kelių eismo taisykles, kaip pereiti gatvę per pėsčiųjų perėją, kaip atpažinti kelio ženklus ir kaip elgtis prie šviesoforo.
- Saugus Važiavimas Automobiliu: Vaikai turėtų žinoti, kad automobilyje būtina segėti saugos diržus ir sėdėti specialioje kėdutėje, jei jie yra per maži.
- Saugus Važiavimas Dviračiu ir Paspirtuku: Vaikai turėtų žinoti, kad važiuojant dviračiu ar paspirtuku būtina dėvėti šalmą ir kitas apsaugos priemones, laikytis kelių eismo taisyklių ir būti atidiems aplinkai.
- Saugus Elgesys Mokykloje ir Darželyje: Šiuolaikinėje mokykloje saugumas yra kompleksinis iššūkis, apimantis emocinį, psichologinį ir socialinį mokinių gerovės aspektus.
- Konfliktų Sprendimas: Vaikai turėtų mokėti spręsti konfliktus taikiai, be smurto ir agresijos. Jie turėtų žinoti, kaip kreiptis pagalbos į suaugusiuosius, jei jie patys negali susitvarkyti su situacija.
- Patyčių Prevencija: Vaikai turėtų žinoti, kas yra patyčios, kaip atpažinti patyčių aukas ir kaip joms padėti. Taip pat svarbu mokyti juos, kad patyčios yra netoleruotinos ir kad reikia pranešti apie jas suaugusiesiems.
- Saugus Elgesys su Nepažįstamaisiais: Vaikai turėtų žinoti, kad negalima kalbėtis su nepažįstamaisiais, priimti iš jų dovanų ar eiti su jais į nepažįstamas vietas. Jie turėtų žinoti, kad visada gali kreiptis pagalbos į suaugusiuosius, jei jaučiasi nesaugiai.
- Evakuacija: Ugdome vaikų sąmoningumą ir gebėjimą reaguoti į aplinką įvairiose situacijose - inscenizuojame praktines situacijas (pvz., gaisras mokykloje; autoįvykis) ir mokome vaiką saugaus elgesio ir reagavimo tokių situacijų metu.
- Saugus Elgesys Gamtoje:
- Pavojingi Gyvūnai ir Augalai: Vaikai turėtų žinoti, kaip atpažinti pavojingus gyvūnus ir augalus, pavyzdžiui, nuodingas uogas ar vabzdžius. Jie turėtų žinoti, kad negalima liesti ar erzinti laukinių gyvūnų.
- Saugus Elgesys Prie Vandens Telkinių: Vaikai turėtų žinoti, kad negalima maudytis vieniems, be suaugusiųjų priežiūros, ir kad reikia laikytis saugos taisyklių prie vandens telkinių. Kaip elgtis žiemą ant ledo, kad negalima valgyti sniego, varveklių. Aptarėme įvairias pavojingas vietas (statybos vieta, laužas, ledas, tvenkinys, laiptai, šiukšlynas ir t.t.).
- Pasiklydimo Prevencija: Vaikai turėtų žinoti, kaip elgtis pasiklydus gamtoje, kaip rasti kelią atgal ir kaip iškviesti pagalbą.
- Saugus Elgesys Internete:
- Asmeninės Informacijos Apsauga: Vaikai turėtų žinoti, kad negalima dalintis savo asmenine informacija internete, pavyzdžiui, vardu, pavarde, adresu, telefono numeriu ar nuotraukomis.
- Bendravimas su Nepažįstamaisiais: Vaikai turėtų žinoti, kad negalima kalbėtis su nepažįstamaisiais internete, priimti iš jų kvietimų susitikti ar siųsti jiems savo nuotraukas.
- Netinkamas Turinys: Vaikai turėtų žinoti, kad internete yra daug netinkamo turinio, pavyzdžiui, smurto, pornografijos ar neapykantos kurstymo. Jie turėtų žinoti, kaip atpažinti tokį turinį ir kaip apie jį pranešti suaugusiesiems.
- Elektroninės Patyčios: Vaikai turėtų žinoti, kas yra elektroninės patyčios, kaip atpažinti patyčių aukas ir kaip joms padėti. Taip pat svarbu mokyti juos, kad elektroninės patyčios yra netoleruotinos ir kad reikia pranešti apie jas suaugusiesiems.
Efektyvūs Saugumo Ugdymo Metodai
Svarbu ne tik tai, ką mes mokome vaikus apie saugų elgesį, bet ir kaip mes tai darome. Efektyvūs mokymo metodai turėtų būti interaktyvūs, įtraukiantys ir pritaikyti prie vaikų amžiaus ir interesų. Štai keletas pavyzdžių:
Taip pat skaitykite: Poreikių analizė: psichikos negalią turintys asmenys
- Praktiniai Užsiėmimai: Vaikai geriausiai mokosi per patirtį. Todėl svarbu organizuoti praktinius užsiėmimus, kuriuose jie galėtų išbandyti įvairias saugaus elgesio situacijas. Pavyzdžiui, galima inscenizuoti gaisrą mokykloje, autoįvykį ar pasiklydimą gamtoje.
- Žaidimai ir Stalo Žaidimai: Vaikai žaidimo forma mokosi saugios elgsenos buityje ir gamtoje, įgauna psichologinio pasirengimo grėsmėms ir pavojams. Naudojame stalo žaidimus ir konstruktorius, specialiai siekiant atkartoti gyvenimiškas situacijas, kurių metu vaikai mokosi, kokie poelgiai gali kelti pavojų, o kas apsaugo nuo jų.
- Filmukai ir Animacija: Vaikams patinka žiūrėti filmukus ir animaciją. Todėl galima naudoti šias priemones, kad perteikti jiems saugaus elgesio žinias. Svarbu pasirinkti filmukus, kurie būtų informatyvūs, įdomūs ir atitiktų vaikų amžių.
- Diskusijos ir Pokalbiai: Vaikai turėtų turėti galimybę diskutuoti ir užduoti klausimus apie saugų elgesį. Tai padeda jiems geriau suprasti temas ir įsisavinti žinias.
- Pavyzdžiai iš Realaus Gyvenimo: Vaikai geriau mokosi, kai mato, kaip saugus elgesys veikia realiame gyvenime. Todėl svarbu pasakoti jiems istorijas apie žmones, kurie išvengė pavojų dėl savo atsargumo ir sąmoningumo.
Tėvų Svarba Ugdant Saugų Elgesį
Nors mokyklos ir darželiai atlieka svarbų vaidmenį mokant vaikus saugaus elgesio, tėvai yra pagrindiniai asmenys, atsakingi už savo vaikų saugumą. Tėvai turėtų:
- Būti Pavyzdžiu: Vaikai mokosi iš savo tėvų. Todėl tėvai turėtų patys laikytis saugaus elgesio taisyklių ir rodyti gerą pavyzdį savo vaikams.
- Kalbėtis su Vaikais Apie Saugumą: Tėvai turėtų reguliariai kalbėtis su savo vaikais apie saugumą ir atsakyti į jų klausimus. Jie turėtų skatinti vaikus pranešti apie bet kokius incidentus ar situacijas, kuriose jie jaučiasi nesaugiai.
- Sukurti Saugią Aplinką Namuose: Tėvai turėtų pasirūpinti, kad jų namuose būtų saugi aplinka, kurioje vaikai galėtų žaisti ir mokytis be rizikos susižeisti ar apsinuodyti.
- Stebėti Vaikų Veiklą Internete: Tėvai turėtų stebėti savo vaikų veiklą internete ir užtikrinti, kad jie nesilankytų pavojingose svetainėse ir nebendrautų su nepažįstamaisiais.
Specialiųjų Ugdymosi Poreikių Turintys Vaikai Ir Elgesio Sutrikimai
Specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai pasižymi elgesio sutrikimais, kurie skirstomi į aktyvumo, dėmesio ir/ar elgesio sutrikimus. Tai yra vystymosi sutrikimai, kurie daro įtaką vaiko savikontrolei, reguliuojančiai dėmesio, impulsų ir aktyvumo lygį. Tai - centrinės nervų sistemos sutrikimas. Pagrindinis akcentas - tai smegenų skirtumai. Dažniausiai kylančios problemos - vaikai būna nekantrūs, nori dėmesio čia ir dabar, sunkiai priima taisykles, lengvai išsiblaško, yra užmaršūs, sunkiai pradeda ir užbaigia darbus/užduotis, lengvai susierzina, siekia dominuoti, nepriima pasekmių. Jie aktyviai siekia bendraamžių dėmesio, tačiau stokoja socialinių įgūdžių, jiems sunku sekti užduotis ir ramiai nusėdėti vienoje vietoje, yra per daug šnekūs, neorganizuoti ir netvarkingi, perdėm aktyvūs, triukšmingi ir įžūlūs.
Svarbu susitelkti į pagalbos procesų organizavimą ir atkreipti dėmesį į šių vaikų stipriąsias puses. Tai irgi gali turėti didelę reikšmę įtraukties proceso kūrime, panaudojant vaikų potencialą. Jie juk energingi, spontaniški, kūrybingi, smalsūs, išradingi, rizikuojantys, nuolat pilni idėjų, pastabūs, artistiški ir t.
Elgesio Sutrikimai Ir Trauminės Patirtys
Amerikos ligų kontrolės ir prevencijos centras (CDC) apklausę respondentus 25 valstijose nustatė, kad 64% apklaustųjų yra patyrę bent vieną traumuojantį įvykį, o 1 iš 6 apklaustųjų yra patyrę 4 ir daugiau traumuojančių įvykių. Blodgett, C., & Lanigan, J. D. (2018) atliktame tyrime iš 2101 pradinių klasių vaikų, 44% buvo patyrę bent vieną traumuojančią patirtį vaikystėje, 13% buvo patyrę tris ir daugiau neigiamų vaikystės patirčių. Didėjant neigiamų patirčių skaičiui didėjo ir mokyklos nelankymo tikimybė, elgesio problemos bei mokymosi sunkumai. Kitame tyrime, kuris apėmė penkias Nyderlandų specialiųjų poreikių mokyklas vaikams su elgesio ir emocijų sutrikimais, beveik visi mokiniai (96,4%) įvardino patyrę bent vieną neigiamą patirtį vaikystėje, o daugiau nei pusė (74,5%) keturias ir daugiau (Offerman, E. C. Apie traumines patirtis informuota intervencija gali pagerinti psichologinę ir socialinę vaikų sveikatą bei gerovę. Svarbu mokykloje ir klasėse sukurti tokią atmosferą, kurioje kiekvienas jaustųsi priimtas ir saugus, galėtų išreikšti savo nuomonę, daryti klaidas ir mokytis iš jų. Suteikiamos galimybės sprendimų priėmimui, galios pasidalinimui. Asmenys ir grupės (ir darbuotojų ir mokinių) yra įgalinami priimti sprendimus, turėti savo balsą.
Individualūs Poreikiai Ir Individualus Požiūris
Galime pradėti nuo to, jog kiekvienas asmuo turi individualių bruožų, gebėjimų ir iššūkių, iškylančių mokantis bei tobulėjant, profilį. Tai pasireiškia individualiais intelekto, kūrybiškumo, mąstymo stiliaus, motyvacijos ir gebėjimo apdoroti informaciją, bendrauti ir bendradarbiauti su kitais skirtumais. Tarp (iki)mokyklinio amžiaus vaikų labiausiai paplitęs dėmesio stokos ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD), mokymosi sutrikimai, disleksija ir kalbos sutrikimai. Yra skirtingi mokymo/si būdai. Vieni geriau mokosi klausydamiesi arba stebėdami vaizdinę medžiagą, o kitiems reikia daugiau praktinės veiklos, kad suprastų tam tikrus dalykus. Daugelis vaikų, kuriems nustatyti specialieji ugdymosi poreikiai, turi visiškai ne specialiųjų poreikių. Jiems reikia bendrauti, valgyti, eiti į mokyklą, turėti draugų, susirasti darbus, turėti laisvalaikį. Ar šie poreikiai kuo nors skiriasi nuo jūsų ar mano poreikių? Nemanau. Bet patys poreikiai nėra specialieji. Specialieji poreikiai - tai individualieji poreikiai.
Taip pat skaitykite: Slauga esant psichikos sutrikimams
Laikydami specialiuosius poreikius kažkokia negalia, mes iškreipiame šių abiejų sąvokų prasmę ir vertę. Šių žodžių negalima naudoti kaip sinonimų. Daugelis vaikų, neturinčių negalių, mokyklose yra ugdomi pagal specialiuosius poreikius, daugelis specialiųjų poreikių turinčių žmonių neturi negalios. Specialieji poreikiai taip pat nėra pats tiksliausias terminas, nes kas gi žemėje neturi specialiųjų poreikių? MES VISI TURIME. Šis žodis yra klaidinantis, jo pagrindu yra teigiama: „Šiuos vaikus reikia mokyti kitaip nei visus kitus“, bet juk KIEKVIENĄ reikia mokyti kitaip nei VISUS! Mūsų daug ir mes visi skirtingi. Ir visiems yra vieta šiame nuostabiame pasaulyje, po šia nuostabia saule. Kai aplinka atsižvelgia į poreikius, žmogus gali funkcionuoti, siekdamas išpildyti kiek įmanoma aukštesnį savo galimybių potencialą. Tokias galimybes yra svarbu sudaryti kiekvienam žmogui.
Praktiniai Pavyzdžiai Ir Iniciatyvos
- "Saugi Lapė": Viskas, Ko Reikia Saugiam Vaikui "Saugi lapė" - tai viskas, ko reikia, vienoje vietoje, kad jūsų vaikai išmoktų visų pagrindinių kelių eismo ir saugaus elgesio taisyklių. Mūsų draugišką komandą sudaro daugiau nei 90 mokytojų, kurie veda veiklas, skirtas 1-12 klasių mokiniams. Veiklą vykdome net 19-oje savivaldybių. Šios priemonės yra kruopščiai atrinktos ir pritaikytos taip, kad jos būtų universaliai pritaikomos visose savivaldybėse. Tai ne tik palengvina pedagogų darbą, bet ir užtikrina, kad visi vaikai turės galimybę patirti įvairias mokymosi ir kūrybos formas.
- Saugumo Savaitės Darželiuose: Lopšelyje-darželyje „Žilvitis“ vyko saugumo savaitė „Būk saugus visur ir visada“. Šios savaitės metu ugdytiniai įtvirtino saugaus elgesio taisykles buityje, gamtoje, atliko praktines užduotis, klausėsi sveikatos specialistės paskaitų. Priešmokyklinių grupių ugdytiniai vyko į Klaipėdos apskrities priešgaisrinę gelbėjimo valdybą. Vaikai lankėsi Marijampolės priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. Vaikams pasakojo apie saugaus elgesio taisykles buityje ir gamtoje. Įdomi, nuotaikinga pamokėlė, per kurią vaikai mokė saugiai elgtis meškiuką Jorį. Apsilankymo metu vaikai susipažino su ugniagesių darbu, apžiūrėjo gaisrų gesinimo įrangą, gaisrines mašinas, į kurias vaikai galėjo net įlipti.
- Būrelis "Saugus Vaikas": Praktinis Saugumo Ugdymas: Jau ne vienerius metus veikia neformalaus švietimo mokiniams skirtas būrelis „Saugus vaikas“, kurį organizuoja VšĮ „Būk saugus LT“. Būrelio mokiniai mokosi visų pagrindinių kelių eismo ir saugaus elgesio taisyklių, vyksta teoriniai ir praktiniai užsiėmimai.
Pagrindinės Saugumo Temos Būreliuose
Būreliuose ir užsiėmimuose nagrinėjamos įvairios saugaus elgesio temos:
- Saugaus eismo samprata, pėsčiųjų ir keleivių saugaus elgesio taisyklės.
- Elgesys viešajame transporte, saugi elgsena eismo aplinkoje.
- Bendrosios eismo dalyvių pareigos, saugos priemonės ir jų naudojimas eisme.
- KET eismo dalyviams, atsakomybė už save ir kitus kelyje.
- Gamtosauga ir dviratis, pasiruošimas laikyti dviračio ir mopedo vairuotojo KET testą pažymėjimui gauti.
- Ekologija, mechaninio judėjimo samprata, praktiniai užsiėmimai su paspirtukais ir radijo bangomis valdomu transportu.
- Pirmosios medicininės pagalbos suteikimas nukentėjusiajam, atsargus elgesys prie vandens, skęstančiųjų gelbėjimo pagrindai.
- Sveikatos ir sveikos gyvensenos samprata, fizinis aktyvumas, veikla ir poilsis.
- Saugi elgsena buityje ir gamtoje, psichologinis pasirengimas grėsmėms ir pavojams.
- Pagarbus bendravimas, stichinės nelaimės, pavojai, civilinė sauga, karinio parengimo pradmenys.
- Gaisrai, gaisrinė sauga, evakuacija iš pastato, elektra mūsų namuose, darbų sauga.
- Saugi elgsena žaidžiant ir eksperimentuojant, įdomioji matematika, gamtos mokslų įdomybės, konstravimas.
- Taupymo samprata, finansinis raštingumas, mano pasaulis (astronomijos pagrindai), tiriamoji veikla.
Integruotas Požiūris Į Saugumą Mokykloje
Formuojant prevencijos kultūrą nuo pirmos dienos, sėkminga prevencija prasideda nuo mokyklos durų slenksčio. Efektyvus prevencijos modelis remiasi pozityvaus elgesio stiprinimu, akcentuojant tai, ko tikimės, o ne tai, ko negalima daryti. Pedagogai yra saugios mokyklos stuburas, todėl efektyvus mokytojas turi mokėti atpažinti ankstyvus agresijos ar atsiskyrimo ženklus, taikyti deeskalacijos technikas, kurti įtraukią klasės atmosferą, bendradarbiauti su tėvais ir specialistais bei dokumentuoti incidentus ir sekti pažangą. Mokinių įgalinimas ir atsakomybės ugdymas yra labai svarbūs, suteikiant jiems tikrą galimybę paveikti savo aplinką.
Tėvų ir Bendruomenės Įtraukimas
Mokykla negali būti saugi sala nesaugaus elgesio jūroje, todėl sėkminga prevencija neįmanoma be glaudaus bendradarbiavimo su šeimomis. Svarbu atsiminti, kad ne visi tėvai…