Įvadas
Alkoholizmas yra aktuali problema Lietuvoje, turinti neigiamą poveikį ne tik priklausomiems asmenims, bet ir jų šeimos nariams. Šiame straipsnyje nagrinėjamos psichologinio įgalinimo galimybės, susijusios su lytimi, atliekant mokslinius tyrimus. Aptariami alkoholizmo aktualumas, priežastys, pasekmės ir galimos pagalbos teikimo galimybės tiek priklausomiems asmenims, tiek jų šeimoms.
Alkoholio Vartojimo Aktualumas Lietuvoje
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, alkoholinių gėrimų vartojimo dažnumas išlieka didelis. Nors vyrų alkoholio vartojimas šiek tiek sumažėjo, moterų vartojimas išaugo. Alkoholio vartojimas sukelia ne tik sveikatos sutrikimus, socialines ir psichologines problemas, bet ir lemia didesnį mirtingumą.
Žmogaus teisių ataskaitoje teigiama, kad Lietuva yra viena iš pirmaujančių Europos šalių pagal alkoholio suvartojimą. Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, priklausomybė nuo alkoholio 2005-2009 m. laikotarpiu palaipsniui didėjo. A. Veryga ir kt. (2008) teigia, kad Valstybės alkoholio kontrolės programa norimų rezultatų nepasiekė.
Alkoholizmo problema šeimoje veikia visas šeimos narių psichologines ir socialines gyvenimo sferas. N. Ėjo (2011) konstatuojama, kad krizės atveju šeima praktiškai negali tikėtis visuomenės pagalbos. Apie socialinės, psichologinės pagalbos trūkumus kalbama ir „Šeimos krizės prevencijos, socialinės ir psichologinės pagalbos šeimai būduose“ (2008), o tyrimo analizė patvirtina tarpinstitucinio bendradarbiavimo stoką ir nestabilumą.
Ištirtumas
Įvairūs mokslininkai tyrė alkoholizmo problemą skirtingais aspektais: V. Ivanauskienė ir I. Ėjų vyrų; N. Kubilienė (2004) domėjosi vaikais, augančiais disfunkcinėje aplinkoje; I. Leliūgienė (2002, 2003, 2004), L. Ėjos atskleidė efektyvios pagalbos prielaidas vaikams, paaugliams; J. G. Woititz (1999) aprašė pagalbą suaugusiems alkoholikų vaikams; L. Šalimenė (2003, 2006) atskleidė socialinių paslaugų svarbą ir reikšmę pažeistoms klientų grupėms; L. Gvaldaitė (2006, 2010) išskyrė savigalbos grupių svarbą, kaip vieną iš metodų šeimos santykių pagerėjimui; A. Petrauskienė ir V. Zaborskienė (2011) aprašė socialinio darbo pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, paslaugų kokybės aspektus; E. Ąžuopytė (2010) pateikė savanorių mokymosi aspektus, vykdant socioedukacinę veiklą nevyriausybinėse organizacijose.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto pasekmės
Tyrimo Problema
Tyrimo problema yra pagalbos teikimo galimybių priklausomiems asmenims ir jų šeimos nariams išaiškinimas.
Alkoholizmo Priežastys ir Veiksniai
Lietuvos mokslininkai, V. Grabauskas, R. Kalėdienė ir kt. (2005) alkoholizmo problemą priskiria prie psichikos sveikatos sutrikimų ir teigia, kad psichikos sveikata yra neatsiejama bendrosios sveikatos priežiūros dalis. Minėtieji mokslininkai V. Grabauskas ir R. Kalėdienė (2005) bei A. Ėjai, kad visuomenės psichikos sveikatai didelės įtakos turi biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai.
Biologiniai Veiksniai
Biologiniai veiksniai apima genetinį polinkį, stebimą alkoholio vartojime. Priklausomybės vystymasis priklauso nuo biologinės organizmo tolerancijos alkoholio poreikiui. I. Markūnaitės (2006) teigimu, pagrindinis alkoholizmo susirgimo veiksnys yra genetika. Pasak L. Bulotaitės (2004), alkoholizmas nėra paveldimas taip, kaip kai kurios ligos. Paveldimas tik psichologinis polinkis į alkoholizmą, kuris paspartina alkoholizmo priklausomybę, nes individas tampa neatsparus alkoholio poveikiui. S. Čaplikas (2010, p. 386) sutinka su L. Bulotaite (2004) ir teigia, kad vaikai, gimę šeimose, kuriose buvo priklausomybės ligomis sirgęs asmuo, gali paveldėti psichologinį polinkį į priklausomybę.
Psichologiniai Veiksniai
Prie psichologinių veiksnių priskirtina: noras pagerinti nuotaiką, sumažinti įtampą ir pan. Alkoholio (narkotinės medžiagos) vartojimui įtakos turi ir asmenybiniai faktoriai, tokie kaip ilgalaikė pablogėjusi nuotaika, įspūdžių ir teigiamų išgyvenimų poreikis, aukštas nerimo lygis, agresyvumas. Ėjai, (hipogloba), saugojimas nuo aplinkos streso (Bulotaitė L., 2004).
Socialiniai Veiksniai
Socialiniai veiksniai taip pat įtakoja alkoholizmo problemos atsiradimą ir jiems priskiriama: socialinė aplinka; reklama; kultūrinės tradicijos; specifinis narkotinės medžiagos prieinamumas ir pan. Individui darosi sunku integruotis į visuomenę, nes tai įtakoja individo socialinį gyvenimą, psichologinę būseną (Bulotaitė L., 2004). Iš socialinių veiksnių, išskirtinas socialinis poveikis, kaip vienas iš reikšmingesnių veiksnių. Socialiai paveiktas asmuo, įgauna didesnį stimulą vartoti alkoholį. Alkoholio vartojimo galima išmokti iš savo šeimos narių, aplinkinių. Svarbu ir žiniasklaidos poveikis.
Taip pat skaitykite: Įvadas į psichologinį įvertinimą
Apibendrinant, galima daryti išvadą, kad alkoholizmo plitimą sąlygoja biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai. Paaiškinta, kad alkoholizmas ir polinkis į priklausomybę gali būti paveldimi. Tam įtakos turi ir psichologiniai veiksniai, kurie paskatina vartoti alkoholį dėl stresinių ir kitų neigiamų aplinkybių. Socialiniams veiksniams labiausiai įtakos turi socialinė asmens aplinka, kurioje gyvena, kurioje realizuoja savo gyvenimo būdą.
Alkoholizmo Sukeliamos Psichologinės ir Socialinės Problemos
Alkoholizmu sergantis asmuo, sąlygojamas biopsichosocialinių veiksnių, neišvengiamai susiduria su psichologinėmis bei socialinėmis problemomis.
„Elementarus darbo įgūdžių neturėjimas, kvalifikacijos ir specializacijos stoka mažina priklausomo asmens konkurencingumą darbo rinkoje. Siausias nenoras dirbti“ (p. Kadangi viena iš aktualiausių socialinių problemų yra įvardijama kaip nedarbas, todėl Lietuvos darbdavių požiūrio tyrimas (2007) atskleidė, kad darbdaviai nenori įdarbinti priklausomų asmenų, kurie nors ir yra baigę reabilitacijos programas. io“ pavojus ašiams asmenims, galimos drausminės problemos ir atsakomybės trūkumas. Pagrindinės kliūtys įsidarbinti, pasak darbdavių, yra ne tik sveikatos problemos, bet ir motyvacijos, kvalifikacijos stoka“. is“ negali išlaikyti būsto. is“ už būstą neturėjimas ir kiti įsiskolinimai - visa tai dažniausiai lemia, kad priklausomi asmenys neturi pastovios gyvenamosios vietos“ (p. 66)“. iais, atskirtais nuo visuomenės narių, kurie yra atstumiami ir izoliuojami likusios visuomenės dalies. ius asmenis, stigmatizuoja ir ignoruoja. Kadangi yra susilpnėję socialiniai ryšiai, prarasti pozityvūs santykiai su šeimos nariais, neigiamas visuomenės požiūris kelia sunkumus dalyvauti tiek darbo rinkoje, tiek visuomeniniame gyvenime. Pasak S. Čapliko, (2010, p. 405) kitos problemos, - psichosocialinės kilmės: „nesugebėjimas prisitaikyti (adaptuotis) prie bendruomenės.
Šalia sėkmingos integracijos, svarbu išskirti Koncepciją (2001), kaip vieną iš įstatymų, skirtų asmenims, sergantiems priklausomybės ligomis, padedant jiems integruotis į visuomenę. Minėtosios Koncepcijos (2001) tikslas - atstatyti priklausomo asmens gebėjimus padedant integruotis į šeimą, darbo rinką, į visuomenę. Kadangi priklausomi asmenys, ilgainiui tampa socialiai neadaptuoti, tai reiškia, kad jie praranda ne tik šeimą, bet ir visa kita, kas turi ryšį su socialiniu gyvenimu, todėl Koncepcija teigianti, kad būtina socialinė parama, kurios formos turėtų skatinti priklausomo asmens norą integruotis atgal į visuomeninį gyvenimą, nes ilgainiui nedalyvaujant socialiniame gyvenime, asmuo praranda elementarius socialinius įgūdžius. is“js“ priklausomybės ligomis integracijos sistemą“. iams; finansinėmis / darbinės veiklos galimybėmis stokojimu; socialinis įgūdžių, kvalifikacijos neturėjimu; būsto praradimu / neturėjimu ir pan.
Taip pat skaitykite: Ką reikia žinoti apie psichologinius testus kariuomenėje?
tags: #psichologinio #igalinimo #rysys #su #lytim #mokslincius