Autizmas - sudėtingas raidos sutrikimas, paveikiantis vaiko bendravimą, elgesį ir socialinę sąveiką. Siekiant didinti supratimą apie autizmą ir užtikrinti savalaikę pagalbą, labai svarbu, kad informacija apie šį sutrikimą būtų prieinama ir suprantama visiems. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl informaciniai lankstinukai apie autizmą yra reikalingi, kokią informaciją jie turėtų apimti ir kur jie galėtų būti platinami.
Autizmo supratimo svarba
Autizmas yra įvairiapusis raidos sutrikimas, pasireiškiantis bendravimo, vaizduotės, interesų, elgesio ir emocijų savitumu. Šis sutrikimas veikia visą vaiko veiklą - verbalinę ir neverbalinę komunikaciją, socialinę sąveiką - ir išryškėja ankstyvoje vaikystėje. Dažniausi autizmo požymiai yra bendravimo sunkumai, sutrikę socialiniai kontaktai, pasikartojantis stereotipinis elgesys, priešinimasis aplinkos ir dienotvarkės pasikeitimams, neįprastos reakcijos į sensorinius dirgiklius.
Nurodoma, kad autizmas sukelia visą gyvenimą pasireiškiančias kokybines socialinio bendravimo, komunikacijos ir elgesio problemas. Autizmo spektro sutrikimams priskiriami: Aspergerio, Retto sindromai, netipiškas autizmas, autistinis sutrikimas (vaikų ir klasikinis autizmas).
Autizmo paplitimas. Autoriai (Gillberg, Coleman, 1992) nurodo, kad iš 10000 vaikų 4-5 būdingas autizmo sindromas. Šis sutrikimas labiau paplitęs berniukų tarpe. Happe (1994), Wirth (1994) duomenimis berniukų ir mergaičių santykis yra 4:1. Šis skirtumas yra didesnis tarp vaikų, turinčių aukštesnį intelekto koeficientą (IQ).
Informacinių lankstinukų poreikis
Šiandien informacijos apie autizmą galima rasti internete, tačiau ne visi turi galimybę ja pasinaudoti. Todėl labai svarbu, kad tiek tėveliams, tiek medikams tokia informacija būtų prieinama po ranka. Informaciniai lankstinukai yra puikus būdas pateikti aiškią ir glaustą informaciją apie autizmą. Tokie lankstinukai galėtų būti platinami poliklinikose, vaistinėse ir kitose vietose, kur lankosi tėvai ir sveikatos priežiūros specialistai.
Taip pat skaitykite: Aktorių Kova su Depresija
Valentinos Čekanskytės, auginančios autistą vaiką, kasdienybė rodo, kaip svarbu, kad informacija būtų lengvai pasiekiama. Norint nueiti iki artimiausios vaistinės Žvejybos uosto rajone, tenka nuvažiuoti iki miesto ligoninės, apsukti ratą aplink tvenkinį ir tik tada - vaistų. Tokia situacija rodo, kad informacijos ir pagalbos prieinamumas yra labai svarbus autizmą turinčių vaikų šeimoms.
Informacija, kuri turėtų būti pateikta lankstinukuose
Lankstinukuose apie autizmą turėtų būti pateikta ši informacija:
- Autizmui būdingi požymiai: Aiškiai aprašyti autizmui būdingi požymiai, tokie kaip bendravimo sunkumai, socialinės sąveikos problemos, pasikartojantis elgesys ir sensoriniai jautrumai. Svarbu paminėti, kad autizmo požymiai gali būti įvairūs ir skirtingai pasireikšti kiekvienam vaikui.
- Kur kreiptis dėl diagnozės nustatymo: Pateikti kontaktinę informaciją apie specialistus ir įstaigas, kur galima kreiptis dėl autizmo diagnozės nustatymo. Tai gali būti vaikų neurologai, psichiatrai, raidos centrai ir kitos specializuotos įstaigos.
- Kokių specialistų pagalbos galima tikėtis: Aprašyti, kokios specialistų pagalbos gali tikėtis autizmą turinčių vaikų šeimos. Tai gali būti psichologai, logopedai, ergoterapeutai, socialiniai darbuotojai ir kiti specialistai, kurie gali padėti vaikui ir jo šeimai.
- Ankstyvoji intervencija: Pabrėžti ankstyvosios intervencijos svarbą. Kuo anksčiau pradedama teikti pagalba autizmą turinčiam vaikui, tuo didesnė tikimybė, kad jis pasieks geresnių rezultatų.
- Tėvų paramos grupės: Pateikti informaciją apie tėvų paramos grupes, kur tėvai gali susitikti, pasidalinti patirtimi ir gauti emocinę paramą.
- Švietimo galimybės: Aprašyti, kokios yra švietimo galimybės autizmą turintiems vaikams. Tai gali būti specialiosios mokyklos, integracinės klasės ar individualus ugdymas.
- Teisinė informacija: Pateikti informaciją apie teises ir lengvatas, kurios priklauso autizmą turinčių vaikų šeimoms.
- Naudingos nuorodos: Pateikti nuorodas į interneto svetaines, kuriose galima rasti daugiau informacijos apie autizmą.
Tinkamas kalbos stilius
Rašant lankstinukus, svarbu naudoti aiškų ir suprantamą kalbos stilių. Reikėtų vengti sudėtingų medicininių terminų ir naudoti paprastus, visiems suprantamus žodžius. Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad lankstinukai skirti tėvams, todėl informacija turėtų būti pateikta empatiškai ir palaikančiai.
Lankstinukų platinimo vietos
Lankstinukai apie autizmą turėtų būti platinami šiose vietose:
- Poliklinikos: Poliklinikose lankstinukai galėtų būti platinami vaikų gydytojų kabinetuose, registratūroje ir kitose vietose, kur lankosi tėvai su vaikais.
- Vaistinės: Vaistinėse lankstinukai galėtų būti platinami prie kasų arba informaciniuose stenduose.
- Darželiai ir mokyklos: Darželiuose ir mokyklose lankstinukai galėtų būti platinami tėvų susirinkimų metu arba palikti informaciniuose stenduose.
- Raidos centrai: Raidos centruose lankstinukai galėtų būti platinami laukiamuosiuose kambariuose arba siunčiami tėvams paštu.
- Interneto svetainės: Lankstinukus galima patalpinti interneto svetainėse, skirtose vaikų sveikatai ir raidos sutrikimams.
Iniciatyvos Lietuvoje
Lietuvoje veikia įvairios organizacijos, kurios teikia pagalbą autizmą turinčių vaikų šeimoms. Asociacija „Kitoks vaikas“ nuo 2006 m. vienija šeimas, auginančias vaikus su autizmo sutrikimu. Ši asociacija leidžia knygeles, skirtas mažiesiems skaitytojams, apie „kitokį“ vaiką, kuris, galbūt, gyvena tame pačiame daugiabutyje ar gretimoje gatvėje.
Taip pat skaitykite: Psichologijos ir ekonomikos sąsajos
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai” leidžia žurnalą „Lietaus vaikai”, kuriame galima rasti daug nemokamos informacijos apie autizmą lietuvių kalba. Visus numerius galima nemokamai skaityti atsisiunčiant pdf formatu.
Šios iniciatyvos rodo, kad Lietuvoje yra nemažai žmonių ir organizacijų, kurie rūpinasi autizmą turinčiais vaikais ir jų šeimomis. Tačiau vis dar reikia daugiau pastangų, kad informacija apie autizmą būtų prieinama visiems.
Durhamo universiteto tyrimas
Tikimasi, kad Durhamo (Didžioji Britanija) universiteto tyrimas suteiks duomenų, padedančių suvokti, kaip vystosi autizmas. Universitetas tikisi, kad pavyks ištirti mažiausiai 40 kūdikių, sulaukusių bent 10 savaičių amžiaus. Savanoriai kūdikiai bus išbandomi nesudėtingu testu - vaikas vaikščios (savaime aišku, vedamas) nedidelėje vonelėje ir tokiu būdu naudosis savo vaikščiojimo refleksu. Šis tyrimas gali padėti geriau suprasti autizmo priežastis ir ankstyvuosius požymius.
Autizmo priežastys ir atpažinimas
Autizmo priežastys. Išskiriamos biologinės, organinės - neurologinės ir genetinės autizmo priežastys. Sutrikimo atsiradimas siejamas su smegenų veikos sutrikimais (disfunkcijomis), kurie atsiranda dėl smegenų pažeidimų prenataliniu ar perinataliniu laikotarpiu. Autizmo atveju sutrinka ryšys tarp abiejų smegenų pusrutulių. Smegenys nebeatlieka sensorinės informacijos priėmimo funkcijos, todėl pasireiškia pažinimo, kalbos ir socialinės sąveikos problemos.
Nustatytos keturių tipų organinės - neurologinės priežastys: pernelyg didelis tinklinio darinio aktyvumas, nepastovi percepcija dėl smegenų kamieno disfunkcijos, limbinės sistemos ir kairiojo smegenų pusrutulio disfunkcija. Pastaruoju metu manoma, kad sutrikimas yra susijęs su smegenėlių pažeidimais, kuriuos patvirtina ir patologiniai EEG duomenys.
Taip pat skaitykite: Maironis: Poetas ir Kunigas
Autizmą gali nulemti ir paveldimos ligos, pvz. fenilketonurija - amino rūgšties (fenilalanino) apykaitos sutrikimas, neurofibromatozė (Reklinhauzerio liga), tuberozinė sklerozė ir kt. Amerikos nacionaliniame sveikatos institute (2000) atrastas genas HOXA1, kurį turi 40% autizmu sergančių asmenų. Simpson, Zionts (1992) nurodo, kad autizmo priežastis gali būti ir įvairūs biocheminių procesų sutrikimai: serotonino, epineprino ir norepineprino kiekio pakitimas. Autoriai pažymi, kad su autizmu gali būti siejamas ir padidėjęs opioido kiekis.
Autizmo atpažinimas. Autizmo ir kitų autizmo grupės susirgimų diagnostika nėra paprasta ir aiški, nes tam tikri autizmo simptomai pasireiškia ir kitų ligų atvejais, pvz., protinės raidos sutrikimai, Landau - Klefner sindromas, trapiosios X chromosomos sindromas, vaikų šizofrenija ir kiti. Pirmieji autizmo požymiai turėtų būti pastebėti iki 1,5 - 2 metų amžiaus. Nustatant vaikų autizmą rekomenduojama taikyti Ankstyvojo amžiaus vaikų autizmo požymių kontroliniu sąrašą, kuriuo galima tirti 18 mėnesių amžiaus vaikus. Kontrolinį ankstyvojo amžiaus vaikų autizmo požymių sąrašą (pateikiamas priede) sudaro dvi skalės: klausimai tėvams ir gydytojo stebėjimas.
Autizmo gydymo būdai
Autizmo gydymo būdai yra įvairūs ir skirtingi. Medikamentinis gydymas. Šiuo metu dar nėra atrastas medikamentas, kuris galėtų išgydyti autizmą, tačiau gydymas vaistais yra svarbi bendros pagalbos programos dalis. Autizmo atveju dažniausiai naudojamas vitaminas B6, magnis, neuroleptikai, sedatyviniai preparatai (Prasauskienė, 2003). Gydymas vitaminais gali padėti spręsti elgesio problemas (autoagresiją, hiperaktyvumą) ir miego sutrikimus. Neuroleptikų (haloperidolio, pimozido) poveikyje pagerėja bendravimas, sumažėja mokymosi problemos, tačiau šie preparatai turi stiprų šalutinį poveikį ir ilgalaikis jų vartojimas nerekomenduojamas. Sedatyviniai preparatai skiriami miego sutrikimams gydyti. Dunn-Geier ir kt.
Psichologinės ir pedagoginės priemonės. Svarbiausias pedagoginio ir psichologinio poveikio tikslas yra ne tiek akademinių žinių, kiek pagrindinių gyvenimo ir bendravimo įgūdžių formavimas. Autistiški vaikai gali būti ugdomi įvairiose įstaigose, atsižvelgiant į sutrikimo sunkumą, vaiko elgesį ir emocijas. Kiekvienam vaikui ugdyti sudaroma individuali programa, kurioje daug dėmesio skiriama struktūruotos aplinkos kūrimui, kalbos ar alternatyvaus bendravimo skatinimui, numatomi konkretūs tikslai ir jų siekimo būdai. Dauguma autorių (Sherratt, 2005; Gillberg,1992) ypatingą dėmesį skiria elgesio korekcijai. Išsamiai įvertinus vaiko elgesį įvairiose situacijose, numatomi pagrindiniai reikalavimai, kurių laikosi tėvai ir vaiką ugdantys specialistai. Sukurta įvairių autizmu sergančių vaikų ugdymo programų: Welch valdymo terapija, Valdeno metodas (Walden method), komunikacijos skatinimo (Facilitated Communication) metodas, ABA (Applied Behavioral Analysis) metodas, Galler modelis ir daugelis kitų. Neretai taikomos delfinų, arklių, muzikos, žaidimo, dailės terapijos. Pastebėta, kad meninė veikla ir bendravimas su gyvūnais teigiamai veikia kai kuriuos autizmo simptomus, pvz. vaikai geriau miega, nurimsta, susikaupia. Kadangi dėl veiksmų planavimo ir aplinkinių veiklos mėgdžiojimo stokos, autistiškiems vaikams sunku išmokti būtiniausių gyvenimo įgūdžių, ugdymo programose didelis dėmesys skiriamas savitarnos ir savitvarkos mokymui. Siekiant suformuoti tam tikrus įgūdžius, dažnai naudojama simbolių ar paveikslėlių seka, suskirstant veiksmo atlikimą į mažus žingsnelius. Visi veiksmai, kuriuos vaikas atlieka yra įvardijami konkrečioje situacijoje. Ugdant autistiškus vaikus, dažniausiai remiamasi bihevioristiniais elgesio formavimo principais, prizais, apdovanojimais skatinant tinkamus veiksmus. Sudarant individualias programas, priklausomai nuo vaiko gebėjimų, numatomi pažintinės veiklos (dėmesio, mąstymo, suvokimo, atminties), kalbos ir bendravimo skatinimo būdai. Programose numatomos užduotys vizualinės-motorinės koordinacijos, smulkiosios ir bendrosios motorikos ugdymui, nuosekliai formuojami žaidimo įgūdžiai.
Knygos ir straipsniai apie autizmą
Lietuvių kalba bibliotekose galima rasti Dr. Ross Greene knygą „Nevaldomų vaikų nebūna”, angliškai ši knyga vadinasi „Explosive child”.
Bessel van der Kolk knyga lietuviškai „Kūnas mena viską”, Mona Delahook knyga lietuviškai „Dėmesingas auklėjimas”.
Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai” leidžiami leidiniai įprastai būna aukštos kokybės turinio, tinkami ir pradedantiems pažinti autizmą, ir jau pažengusiems.
Polivagalinė teorija
Prof. Stephen Porgers - vienas svarbiausių mokslininkų-edukatorių. Prieš daugiau nei 30 metų jis pasauliui pristatė modelius kaip veikia simpatinė ir parasimpatinė nervų sistemos, ir jo dėka įsigalėjo suvokimas apie tris būsenas: „valgyk ir auk”, „kovok arba bėk”, „sustink arba apsimesk negyvu/nematomu”. Šis modelis yra kritiškai svarbus norint suprasti autistiškų ir kitų asmenų nervų sistemas, elgesį, reakcijas, gebėjimų pokyčius, poreikius gebėjimams įgyti bei sąlygas santykio kūrimui.
DIR modelis
Prof. Stanley Greenspan sukurtas DIR modelis sudėliojo suvokimą apie ankstyvąją raidą. Būtent socialinę - emocinę raidą, kuriai kritiškai reikia pastiprinimo autizmo kontekste. Raida - logiška įgūdžių grupių seka. Auginant vaiką su daugiau iššūkių, net analizuojant savo pačios iššūkius, gana naudinga suprasti tas įgūdžių sekas.
tags: #lankstinukai #apie #autizma