Šis straipsnis skirtas išnagrinėti psichologinio konsultavimo pagrindus, remiantis turima informacija ir atsižvelgiant į įvairius aspektus - nuo psichologinės pagalbos sampratos iki specifinių konsultavimo metodų. Straipsnyje siekiama pateikti išsamią apžvalgą, kuri būtų naudinga tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems specialistams.
Įvadas
Šiuolaikiniame pasaulyje psichologinės paslaugos tampa vis svarbesnės. Augantis visuomenės sąmoningumas apie psichikos sveikatą ir gerovę skatina ieškoti profesionalios pagalbos. Šiame kontekste psichologinis konsultavimas atlieka svarbų vaidmenį, padedant žmonėms įveikti įvairius sunkumus ir gerinti gyvenimo kokybę.
Psichologinės Pagalbos Samprata ir Rūšys
Psichologinė pagalba dažniausiai apibrėžiama kaip s sąlyginai neilgos trukmės, tarpasmeniniu bendravimu ir teorinėmis žiniomis pagrįsta pagalba asmenims, turintiems psichologinių problemų. Psichologinės problemos iškyla esant žmogaus individualaus požiūrio ar asmenybės konfliktui su situacija, ir neturėtų būti painiojamos su psichikos sutrikimais. Psichologinės pagalbos samprata yra plati ir gali reikšti tiek draugišką patarimą, paguodimą, išklausymą, tiek pakartotines konsultacijas su profesionaliais psichologais. Pastaruoju atveju psichologinė pagalba gali būti traktuojama kaip paslauga, už kurią imamas mokestis.
Psichologinės Paslaugos Organizacijoms ir Vadovams
Psichologinės paslaugos organizacijoms ir jų vadovams apima įvairias sritis, įskaitant:
- Psichologinis konsultavimas: Organizacijose didėja psichologinio konsultavimo poreikis, nes didesnis dėmesys skiriamas visuomenės ir darbuotojų sveikatai, o organizacijos prisiima didesnę atsakomybę už darbuotojų gerovę. Psichologinis konsultavimas apima konsultavimą pasirenkant karjerą, išėjimo iš darbo ar į pensiją atvejais, taip pat konsultavimą stresinėse, krizinėse ir konfliktinėse situacijose.
- Darbinio streso auditas: Stresas darbe labai kenkia verslui, lemiant darbuotojų klaidas, mažinant darbo kokybę ir produkcijos kiekį. Darbo aplinkoje stresoriais gali būti dideli darbo krūviai, reikalavimai greitai dirbti, prieštaraujantys reikalavimai ir trukdžiai. Verslo psichologo darbas, tiriant būdus, kaip žmonės galėtų susidoroti su stresu, gali leisti geriau suprasti procesus ir mechanizmus, kuriais streso įveikos strategijos sąveikauja su neigiamu streso poveikiu sveikatai ir žmonių gerovei.
- Emocinio intelekto lavinimas: Slepiant jausmus, ypač neigiamus, eikvojamas vadovo darbo laikas, mažėja kūrybiškumas ir didina baimę rizikuoti. Turintys aukštą emocinį intelektą ("emociškai protingi") vadovai pirmiausiai gerai pažįsta savo jausmus ir nėra apsiriboję vien loginiu mąstymu ar jo teikiama informacija.
- Darbuotojų veiklos vertinimas: Siekiant tinkamai vertinti darbuotojo veiklą bei pastangas darbe, tikslinga organizuoti metinius darbuotojų veiklos aptarimus. Darbuotojų veiklos įvertinimas yra labai svarbus ir reikalingas kiekvieno vadovo darbo įrankis, padedantis darbuotojams tobulėti ir naudotinas pageidautinai veiklai stimuliuoti bei prastam darbui gerinti.
- Darbuotojų motyvavimas: Įmonės, kurių vadovai žvelgia į tolesnę perspektyvą, puoselėja ilgalaikius verslo planus ir kurių administracija stengiasi mažinti veiklos riziką bei stiprinti konkurencingumą, gali ir turėtų svarstyti planus apie stabilius, ilgalaikius darbo santykius, grindžiamus abipusiu įmonės ir darbuotojo interesu.
- Vidinio mikroklimato analizė: Daugelio tyrimų rezultatai rodo, kad organizacijos klimatas ir jos veiklos rezultatai yra susiję. Organizacijos klimatas skiriasi, ir kuo organizacijos veikla sėkmingesnė, tuo ryšys tarp organizacijos klimato ir jos veiklos yra stipresnis.
- Mokymų organizavimas: Mokymų planavimas ir organizavimas apima mokymų poreikio ir turinio nustatymą, seminarų ir kvalifikacijos kėlimo kursų organizavimą.
Poreikis Psichologo Paslaugai
Poreikio patenkinimas yra esminis paslaugos bruožas. Tam, kad paslaugos kokybė būtų galima įvertinti, reikalingi tikslūs kriterijai, pagal kuriuos ji gali būti matuojama. Psichologo paslauga vertinama gerai, jeigu, teikdamas šią paslaugą, jis sugebėjo pasiekti užsibrėžto rezultato, kurio norėjo klientas.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto pasekmės
Klinikinės Psichologijos Studijos
Klinikinės psichologijos studijos suteikia gilų asmenybės psichologijos ir psichopatologijos formavimosi supratimą, padeda stiprius ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų psichologinio konsultavimo pagrindus. Šios studijos atveda prie "gylio" noro, siekiant giluminio supratimo apie žmogaus psichiką, jos raidą, suprasti, kaip klostosi vidinis žmogaus gyvenimas, kaip randasi ir atsiskleidžia psichologiniai sunkumai, koks psichologo vaidmuo juos sprendžiant.
Dėstytojų Profesionalumas ir Pagarba Studentams
Svarbiausia, ką iki šiol prisimena klinikinės psichologijos studentai su dideliu dėkingumu - tai dėstytojų profesionalumas ir pagarba studentams kaip jauniesiems kolegoms, jų noras dalintis ne tik teorinėmis, bet ir gausiomis praktinėmis žiniomis iš savo pačių darbo patirties. Buvo gera jaustis profesionalų bendruomenės dalimi, kurioje yra įsiklausoma, skatinama augti tiek profesine, tiek asmenine prasme.
Sporto Psichologinis Konsultavimas
Sporto psichologai arba konsultantai gali dirbti su sportininkais, sportininkų grupėmis, treneriais arba sportininkų tėveliais. Dažniausiai sporto psichologai dirba su pavieniais sportininkais (individualiai). Besikreipiančių sportininkų meistriškumas būna labai įvairus - nuo pradedančiųjų iki labai aukšto meistriškumo sportininkų. Juos vienija tai, kad jie nori pagerinti savo sportinį pasirodymą, jaustis labiau psichologiškai pasirengę svarbioms varžyboms, o kartais išspręsti sunkumus, susijusius su sportine veikla.
Darbo Metodai ir Tikslai
Psichologo darbo metodai labai priklauso nuo paties psichologo. Tačiau bet kuriuo atveju pirmiausia reikia susitarti dėl susitikimo. Pirmasis bei vėlesni susitikimai paprastai vyksta psichologo kabinete arba kur nors sporto bazėje, kurioje treniruojasi sportininkas ar dirba treneris. Prasidėjus COVID-19 pandemijai, nemaža dalis darbo persikėlė į nuotolines erdves.
Pirmojo susitikimo metu aptariami darbo tikslai. Klientas išsako, kodėl kreipiasi į psichologą, su kokiais sunkumais susiduria, kokie psichologinio rengimo aspektai jį domina. Kiekvienu atveju konsultavimo tikslas formuluojamas atsižvelgiant į kliento pageidavimus.
Taip pat skaitykite: Įvadas į psichologinį įvertinimą
Konkretūs Darbo Metodai
- Psichologinis įvertinimas: Tai įvairių psichologinių testų atlikimas, klausimynų pildymas, stebėjimas bei interviu. Paprastai psichologams tenka įvertinti sportininkus - aprašyti jų asmenybę, nurodyti stipriąsias ir silpnąsias puses (toks aprašymas dar vadinamas profiliu).
- Psichologinių įgūdžių mokymas: Psichologiniai įgūdžiai tai - relaksacija ir autogeninė treniruotė, vaizdinių kūrimas, tikslų užsibrėžimas, dėmesio koncentracija, psichinės energijos valdymas, teigiamas mąstymas ir vidinė kalba, varžybiniai ritualai.
- Į problemą orientuotas darbas: Sportininkas nurodo, kas jo sportinėje veikloje jam nepatinka, su kokiais sunkumais susiduria, kokio elgesio jis „nebenorėtų“ ir kokio elgesio ar įgūdžių norėtų.
- Konsultavimas: Tai pokalbis, kai sportininkas pats ieško atsakymų į savo klausimus, tik ne vienas, o padedamas psichologo.
Sunkumai ir Sutrikimai
Sportininkai susiduria su tomis pačiomis gyvenimiškomis problemomis, kaip ir nesportuojantys žmonės, tačiau šalia to jiems tenka susidoroti ir su tam tikrais specifiniais sunkumais, pavyzdžiui, perėjimu iš vienos amžiaus grupės į kitą, atsiskyrimu nuo šeimos, išvykstant į kitą miestą, sportinės karjeros užbaigimu, santykių su treneriais, komandos draugais, tėvais nesklandumais, nesėkmės baime, pasitikėjimo savimi stoka, psichologinėmis fizinių traumų pasekmėmis.
Šalia bendro pobūdžio sunkumų, sportininkams kartais gali pasireikšti įvairūs psichinės sveikatos sutrikimai, t.y., nerimo, nuotaikų (tokie kaip depresija), valgymo sutrikimai, priklausomybės ir kt. Tokiais atvejais sportininkui jau būtina psichologo, o kartais ir psichiatro konsultacija.
Psichologinio Pasiruošimo Veiksmingumas
Psichologinis pasiruošimas iš tikro yra veiksmingas, tačiau jis reikalauja daug laiko, daug pastangų ir kantrybės, kaip, beje, ir bet koks kitas treniravimasis.
Geštalto Terapija
Geštalto terapija buvo sukurta JAV, XX amžiaus penktajame dešimtmetyje. Svarbiausią vaidmenį geštalto terapijos sukūrime ir išpopuliarinime suvaidino geštalto terapijos pradininkas, vokiečių kilmės amerikietis, medicinos daktaras Frederichas (Fritsas) Perlsas bei artimiausi jo pasekėjai ir bendražygiai Laura Perls, Polas Gudmenas, Izadoras Fromas, Polas Veisas, Eliotas Šapiro.
Pagrindinės Sąvokos
- Geštaltas: Žodis “Geštalt” verčiamas iš vokiečių kalbos reiškia užbaigtą formą, figūrą, konfigūraciją o laisvai verčiant - suvoktą visumą, kuri yra daugiau negu ją sudarančių dalių suma. Tai reiškia, jog mes į žmogų ir į visą būtį žiūrime kaip į dinamišką, integruotą visumą, kuri yra daugiau (kokybiškai kitokia) negu ją sudarančių dalių suma.
- Patyrimas: „Man daugiau niekas neegzistuoja išskyrus dabar. Dabar = Patyrimas = Suvokimas = Realybė. Praeities jau nėra, o ateities dar nėra. Tik dabar egzistuoja“ (F. Perlsas, 1966).
- Kontaktas: Kontaktas yra skirtumų susitikimo ir sąveikos patyrimas. Šių skirtumų susitikimo “vieta” yra vadinama kontakto ribomis. Kontaktas ir kontakto ribos yra ne fiksuota struktūra, bet vykstantis reiškinys, procesas.
- Poliariškumai: Poliariškumų koncepcija užima svarbią vietą ne tik geštalto terapijoje, bet ir visoje žmonijos kultūros raidoje bei atspindi reiškinius egzistuojančius tiek fiziniame pasaulyje, tiek mūsų subjektyviuose išgyvenimuose.
- Fenomenologija: Fenomenologiją galima apibrėžti kaip mokslą nagrinėjantį esančius, pasirodančius reiškinius, kuriuos mes suvokiame tiesiogiai (čia ir dabar) savo jutimo organais ir sąmone.
Geštalto Terapijos Šaltiniai
Geštalto terapija turi daug šaltinių ir apjungia savyje tiek vakarų, tiek rytų kultūrų išmintį. Svarbiausi geštalto psichoterapijos šaltiniai yra geštalto psichologija, fenomenologija, lauko teorija, sistemų teorija, holizmas, egzistencializmas, psichoanalizė, Reicho mokymas, Jungo mokymas, Moreno psichodrama, Dzen Budizmas.
Taip pat skaitykite: Ką reikia žinoti apie psichologinius testus kariuomenėje?
Kognityvinė Elgesio Terapija (KET)
KET grįstas psichologinis konsultavimas yra struktūrizuotas ir žemo intensyvumo būdas teikti emocinio konsultavimo paslaugas asmenims, susiduriantiems su emociniais sunkumais (patiriančiais stresą, turinčiai lengvų depresijos ar nerimo simptomų). Kursų metu dalyviai apmokomi pažinti depresijos ir nerimo pirmuosius simptomus ir atlikti trumpųjų KET intervencijų konsultacijas (žemo intensyvumo KET).
Pagrindinės Temos
- Gerovės konsultantų modelio pristatymas ir aptarimas.
- Darbo su klientu pradžia. Pirminis interviu ir kliento įvertinimas.
- Žmogaus normalios psichologijos pagrindai.
- Klientų konsultavimo pagrindai. Konsultavimo plano sukūrimas.
- Psichikos sutrikimai: norma ir patologija.
- Stresas ir distresas. Streso įtaka žmogaus funkcionavimui.
- Nuotaikos sutrikimai: norma ir patologija. Depresijos sutrikimai.
- Psichologinės krizės ir pagalba joms esant.
- Savižudybės. Suicidinis elgesys: klinika ir diagnostika.
- Problemų sprendimo ir sprendimų priėmimo pagrindai bei metodikos.
- Psichologiniai bedarbystės, darbo keitimo ir ieškojimo aspektai.
- Nerimas: normalus ir liguistas. Nerimo sutrikimai.
- Potrauminio streso sutrikimo sindromas.
- Panikos sutrikimas: klinika, diagnostika, gydymo pagrindai.
- Generalizuoto nerimo sutrikimas: klinika, diagnostika, gydymo pagrindai.
- Specifinės fobijos: klinika, diagnostika, gydymo pagrindai.
- Socialinis nerimas: norma ir patologija. Socialinio nerimo sutrikimas.
- Miegas ir miego sutrikimai.
- Psichologinis asmenų, patiriančių problemas, susijusias su vaikų auginimu ir auklėjimu, konsultavimas.
- Konsultavimo užbaigimas, pokyčių apžvalga ir įvertinimas.
- Atkrytis ir atkryčio prevencija.
Teisės Psichologija
Teisės psichologija išsiskiria kaip tarpdisciplininė sritis, nagrinėjanti psichologinius aspektus teisinėje sistemoje. Ji tiria psichologinius dėsningumus, veikiančius teisinę sistemą. Tai apima teisės normų suvokimą, teisinių sprendimų priėmimą, nusikalstamo elgesio motyvaciją ir kitus aspektus.
Pagrindiniai Aspektai
- Įstatymų leidybos proceso psichologiniai aspektai.
- Psichologinių žinių taikymas teisininko profesinėje veikloje.
- Civilinių ginčų psichologiniai pagrindai.
- Baudžiamojo proceso psichologiniai aspektai.
- Administracinių santykių psichologiniai aspektai.
- Šeimos santykių teisinis reguliavimas ir psichologiniai aspektai.
- Teismo psichologas kaip teisės kūrimo ir taikymo proceso dalyvis.
- Liudijimo proceso psichologiniai aspektai.
- Asmens atpažinimas kaip psichologinis procesas.
- Tikrovės vaizdo atkūrimas nagrinėjant teisės pažeidimą.
tags: #psichologinio #konsultavimo #pagrindai