Įvadas
Šiame straipsnyje nagrinėjama žiniasklaidos ir interneto psichologija, apibrėžiamos pagrindinės sąvokos, funkcijos ir poveikis visuomenei, ypač vaikams ir paaugliams. Straipsnyje remiamasi įvairių autorių teorijomis ir tyrimais, siekiant išanalizuoti žiniasklaidos įtaką individo socializacijai, moralės formavimuisi ir elgesiui.
Žiniasklaidos Samprata ir Funkcijos
Apibrėžimas
Žiniasklaida apibrėžiama kaip organizuotas informacijos skleidimas viešosios informacijos rengėjų ir visuomenės informavimo priemonių sistemoje. Tai apima viešosios informacijos rengėjus, visuomenės informavimo priemones, spaudoje paskelbtas publikacijas, perduotas radijo bei televizijos laidas. Literatūroje vietoj žiniasklaidos kartais vartojami sinonimiški terminai masinės informacijos priemonės arba visuomenės informavimo priemonės. Visi šie terminai siejami su žodžiais "informacija", "informavimas", "informacijos skleidimas", "informacijos perdavimas".
J. V. Urbonas žurnalistiką vadina specifine informacine veikla. Su informacijos perdavimo, skleidimo samprata glaudžiai yra susijusi komunikacijos sąvoka, kuri apima žiniasklaidą, kartu su kitais reiškiniais, tokiais kaip pokalbis, fotografija, telegrafas, literatūros kritika, tam tikro stiliaus apranga ar šukuosena, tam tikras meno judėjimas ir pan. Komunikacija yra dviašalis veiksmas, tai bendravimo, keitimosi informacija procesas visuomenėje, kuris realizuojamas kalboje parašytu ar ištartu tekstu.
A. Giddens teigia, kad žiniasklaidos priemonės formuoja suvokimą apie aplink esantį pasaulį ir yra svarbus informacijos šaltinis.
Funkcijos
Žiniasklaidos vaidmuo visuomenės gyvenime pasireiškia per jos atliekamas funkcijas, kurios tam tikra prasme sutampa ir su komunikacijos apskritai funkcijomis. Skandinavijos šalių žurnalistikos tyrinėtojai nustatė, kad demokratinėje visuomenėje žurnalistika atlieka keturias funkcijas: teikia visuomenei informaciją, kontroliuoja valdžią, siekia teisybės ir linksmina skaitytojus, klausytojus bei žiūrovus. M. McLuhan teigė, kad žiniasklaida veikia kaip socialinis pratęsimas, padedantis žmonėms bendrauti ir dalytis patirtimi.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie žiniasklaidos įtaką
Žiniasklaida taip pat atlieka lavinamąją funkciją, susijusią su perduodamos informacijos turiniu ir pobūdžiu. Tačiau svarbu atsižvelgti į tai, kad tokia informacija gali būti šališka dėl jos teikėjo interesų.
Nepilnametystė: Teisinis, Socialinis ir Psichologinis Aspektai
Apibrėžimas
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos pirmame straipsnyje ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo antrame straipsnyje įtvirtinta vaiko sąvoka suprantama kaip kiekvienas žmogus, neturintis aštuoniolikos metų, jeigu įstatymas nenumato kitaip. Nepilnametystės pradžia logiškai tuomet laikytinas žmogaus gimimo momentas.
Psichologinėje literatūroje šis amžiaus tarpsnis paprastai yra skirstomas į pirmuosius dvejus gyvenimo metus, ankstyvąją vaikystę (2-6 metai), viduriniąją vaikystę (7-11 metai) ir paauglystę (12-18 metai). Su kiekviena diena vaikas sutinka ir vis dažniau kontaktuoja su asmenimis, kurie jau nebepriklauso vien jo artimiausiai aplinkai - šeimai. Šiuo amžiaus tarpsniu labai svarbūs tampa kiti vaikai, kadangi per santykius su kitais vaikais, pradedama mokytis tolerancijos kito elgesiui, formuojami kiti naudingi psichosocialiniai įgūdžiai.
Socializacija ir Moralės Formavimasis
Ankstyvosios vaikystės laikotarpiu ypatingai didelį poveikį vaiko psichosocialinei raidai daro bausmės. Mušimas, nesvarbu už ką ir kam, vaiką veikia labai neigiamai. Su tinkamos/netinkamos bausmės vaikui problematika glaudžiai yra susijusi smurto šeimoje tema. A. Giddens teigia, kad namai yra pavojingiausia moderniosios visuomenės vieta, o smurtas artimoje aplinkoje yra pakankamai įprastas dalykas.
Viduriniosios vaikystės (mokyklinis amžius) laikotarpiu tobulėja vaiko loginis mąstymas, suvokimas, lavėja vaizduotė, dėmesys ir atmintis, kalbiniai sugebėjimai. Mokyklinio amžiaus vaikai darosi vis mažiau priklausomi nuo savo tėvų kasdienės priežiūros, vis daugiau už savo elgesį turi atsakyti patys. Tėvų vaidmuo mažėja, bet kartu didėja bendraamžių įtaka.
Taip pat skaitykite: Žiniasklaidos poveikio analizė
Nuo viduriniosios vaikystės laikotarpio pradžios vaikas daugiau vadovaujasi savo paties moraliniais sprendimais. Jis jau turi vidinę moralės sistemą, kuri leidžia reaguoti nepriklausomai nuo kitų, vadovaujantis tuo, kas jam atrodo teisinga ir klaidinga.
Tapatumo Formavimasis
Asmeninės moralės formavimasis yra glaudžiai susijęs su asmens tapatumo formavimosi procesu. A. Giddens teigia, kad asmens tapatumas nėra skiriamasis individo bruožas ar netgi jo turimų bruožų rinkinys. Tai yra "Aš", kaip jį refleksyviai supranta asmuo savo biografijos pagrindu. Normaliam asmens tapatumui pirmiausia būdingas pakankamai stabilus savęs vertinimas, savo biografijos tęstinumas, sugebėjimas jį suvokti refleksyviai bei gali jį perteikti kitiems žmonėms.
Žiniasklaidos Poveikis Vaikams ir Paaugliams
Agresija ir Smurtas
Dėl visuomenės informavimo priemonių agresyvaus pobūdžio artimiausia socialinė aplinka pradedama suvokti kaip nesaugi, pavojinga, kitų žmonių elgesys pradedamas interpretuoti kaip keliantis grėsmę, todėl atsiranda poreikis gintis, į dažnus dirgiklius atsakyti agresija. Be to, nuolatinis agresyvaus pobūdžio visuomenės informavimo priemonių poveikis padaro žmogų nejautrų žiaurumams ir agresijai, vaikas ir suaugęs pradeda suvokti agresiją, jos panaudojimą prieš kitą asmenį kaip įprastinį ir kasdieninį reiškinį, nesukeliantį didesnio emocinio poveikio.
Šiandien kyla esminis klausimas, kas yra atsakingas už vaiko auklėjimą ir informacijos apie pasaulį gavimą? Kas labiau auklėja vaikus - šeima ar žiniasklaida? Ar gali žurnalistai atsakyti už visą žiniasklaidos turinį? Koks žiniasklaidos turinys labiausiai nuodija vaiko protus?
Kompiuteriniai Žaidimai
Esama nuomonės, kad šiuolaikiniai kompiuteriniai žaidimai vartotojams turi didesnės įtakos nei smurtiniai televizijos filmai ar programos. Lyginant televizijos ir kompiuterinių žaidimų poveikį smurtinėms žiniasklaidos priemonėms vartotojų nuostatoms, pateikiami tokie kompiuterinių žaidimų pranašumai:
Taip pat skaitykite: Žmogus ir internetas: psichologinė perspektyva
- Susitapatinimas su agresoriumi padidina agresyvių veiksmų imitavimą.
- Aktyvus įsitraukimas padidina įsimokymo tikimybę.
- Žaidime atliekama visa agresyvaus veiksmo seka.
Vadinasi, kompiuteriniais žaidimais ne tik gali būti perduodama panaši informacija kaip ir televizijos pagalba, bet ši informacija tam tikrais atvejais gali turėti net didesnės įtakos nei televizijos filmais bei programomis teikiama informacija.
Parasocialiniai Santykiai
Žiniasklaida kuria iliuziją, kad žiūrovai palaiko santykį su ekrane matomais veikėjais - įžymybėmis. Šie vienpusiai santykiai, vadinami parasocialiniais, gali turėti tiek teigiamų, tiek neigiamų pasekmių. Teigiamos pasekmės apima džiaugsmą, dėkingumą ir padrąsinimą, o neigiamos - perdėtą susidomėjimą garsenybėmis, obsesijas ir net kliedesius.
Žiniasklaidos Raštingumas ir Apsauga
Atsižvelgiant į žiniaskidos įtaką, svarbu ugdyti žiniasklaidos raštingumą, kuris apima sugebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, kritiškai vertinti jų turinį ir suprasti žiniasklaidos priemonių reguliavimą. Didelė dalis apsaugojimo nuo žalingos informacijos turėtų tekti artimiausios vaiko socialinės aplinkos institutams - šeimai ir mokyklai.
Taip pat svarbu, kad žiniasklaidos priemonės laikytųsi įvairių teisės aktų, skirtų apsaugoti vaikus nuo žalingos informacijos.
Naujos Žiniasklaidos Formos ir Internetas
Internetas turi didžiulį ir labai teigiamą poveikį žiniasklaidai ir žurnalistikai. Jis yra nemokamas, sujungiantis daugybę žmonių ir yra neišsenkantis necenzūruotos visų sričių naujienų ir informacijos šaltinis. Tačiau interneto atvirumas ir prieinamumas kelia problemų dėl pateikiamos informacijos patikimumo. Todėl žurnalistai yra reikalingi kaip niekad, kad atskleistų ir sakytų tiesą.
Tiriamoji Žurnalistika
Tiriamoji žurnalistika yra viena brangiausių žurnalistikos sričių, kuriai reikia daug laiko, žmonių ir finansinių išteklių. Tačiau jai kyla rimtas pavojus dėl nepalankaus politinio klimato ir sunkių finansinių problemų. Vis dėlto, tiriamoji žurnalistika yra būtina, kad apgintų viešąjį interesą ir atskleistų žmonėms tai, ką jie privalo žinoti.
tags: #ziniasklaidos #ir #interneto #psichologija