Smurtas artimoje aplinkoje yra opi problema, paliečianti daugelį šeimų Lietuvoje ir visame pasaulyje. Šis reiškinys pasireiškia įvairiomis formomis - nuo fizinio iki psichologinio, ekonominio ir seksualinio smurto. Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama psichologiniam smurtui, kuris, nors ir nepalieka fizinių žymių, giliai paveikia asmens emocinę būklę, savivertę ir gyvenimo kokybę. Šiame straipsnyje aptarsime psichologinio smurtautojo portretą, jo požymius, smurto formas ir galimus pagalbos būdus.
Smurtas Artimoje Aplinkoje: Kas Tai?
Smurtas artimoje aplinkoje apima įvairius veiksmus, atliekamus prieš žmogaus valią, kenkiančius jo fizinei ar emocinei sveikatai. Tai gali būti buvę arba esami partneriai, sutuoktiniai, tėvai, globėjai, seneliai, anūkai, broliai, seserys ar tie, kas gyvena ar gyveno kartu ir yra artimiausia aplinka. Svarbu pabrėžti, kad smurtas dažnai nėra pastebimas, neigiamas ar pateisinamas, o matomas dažniausiai tik fizinis žalojimas.
Smurto Formos
Žala kitam žmogui gali pasireikšti įvairiomis formomis:
Fizinis smurtas: Fizinis smurtas yra paskutinė smurtavimo stadija, kai smurtaujantis savo galią pradeda demonstruoti fiziniais veiksmais.
Psichologinis smurtas: Tai elgesys, kuriuo siekiama kontroliuoti, žeminti ar žeisti kitą žmogų, dažnai nepastebimai. Jis gali pasireikšti nuolatine kritika, izoliavimu, baime, menkinimu ar manipuliavimu.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto pasekmės
Ekonominis smurtas: Šis smurtas apriboja asmens galimybes, o tai trukdo atsitraukti nuo smurtautojo. Dažna tokio smurto forma - draudimas dirbti, maskuojant tariamu rūpesčiu.
Seksualinis smurtas: Prie seksualinio smurto priskiriami veiksmai, kai užmezgami romantiški santykiai su kitu asmeniu ir po to tai naudojama erzinti artimą asmenį, taip pat - intymios informacijos iš miegamojo aptarinėjimas su kitais asmenimis bei dar daug įvairių keistų situacijų.
Nepriežiūra: Tai pasyvus smurtas, sukeliantis žalą ar pavojų sveikatai ar gyvybei, kai netenkinami svarbūs asmens poreikiai. Nuo nepriežiūros dažniausiai kenčia vaikai, seneliai ar neįgalieji.
Psichologinis Smurtas: Giliau
Psichologinis smurtas yra tokia smurto forma, kurią sunku pastebėti ir įvertinti, nes ji nesukelia matomų žaizdų ar mėlynių, kurios būdingos fiziniam smurtui. Tačiau jis gali turėti didelį poveikį žmogaus emocinei būklei, savivertei, sveikatai ir gyvenimo kokybei. Toks smurtas gali būti vykdomas verbaliniais ar neverbaliniais būdais, siekiant kontroliuoti, žeminti, įbauginti ar sužaloti kitą žmogų.
Psichologinio Smurto Formos
Psichologinio smurto požymiai gali būti skirtingi, priklausomai nuo smurtautojo ir aukos santykių, asmenybės, situacijos ir kitų veiksnių. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių formų:
Taip pat skaitykite: Įvadas į psichologinį įvertinimą
Įtikinėjimą: Smurtautojas naudoja žodžius, toną, mimiką ar kitus būdus, kad sukeltų aukai abejonę savo suvokimu, atmintimi, nuomone ar realybe.
Suvaikinimą: Smurtautojas naudoja žodžius, toną, mimiką ar kitus būdus, kad parodytų, jog auka yra infantili, nebrandi, neatsakinga, nesavarankiška arba priklausoma nuo jo.
Izoliavimą: Smurtautojas pasitelkia įvairias priemones, kad atskirtų auką nuo kitų žmonių, kurie galėtų jai suteikti paramą, pagalbą, informaciją ar kitus išteklius. Dažnai pasitaiko socialinė izoliacija, kai moteriai neleidžiama bendrauti su tėvais, artimaisiais, draugais, kartais moteris izoliuojama nuo išorinio pasaulio, užrakinant ją namie ir neleidžiant eiti į darbą.
Tylėjimą: Smurtautojas daro viską, kad ignoruotų, atstumtų, nutildytų arba atskirtų auką nuo savo dėmesio, meilės, pripažinimo ar kitų emocinių poreikių.
Manipuliavimą: Smurtautojas siekia paveikti aukos mintis, jausmus, nuostatas ar elgesį, naudodamas melą, apgaulę, klaidinimą, šmeižimą ar kitus būdus.
Taip pat skaitykite: Ką reikia žinoti apie psichologinius testus kariuomenėje?
Kontroliavimą: Smurtautojas pasitelkia įvairius būdus, kad diktuotų, nurodytų, įsakinėtų arba verstų auką elgtis taip, kaip jis nori arba tikisi.
Psichologinio Smurto Pavyzdžiai
- Žeminimas ir kritika: Nuolatinis partnerio kritikavimas, menkinimas, įžeidinėjimas.
- Kontrolė: Bandymas kontroliuoti partnerio veiksmus, sprendimus, socialinius ryšius.
- Izoliavimas: Partnerio atskyrimas nuo draugų, šeimos narių, bendruomenės.
- Grasinimai: Grasinti palikti, atimti vaikus, pakenkti finansiškai ar fiziškai.
- Manipuliavimas: Bandymas paveikti partnerio jausmus, mintis, elgesį.
- Gaslighting'as: Bandymas įtikinti partnerį, kad jis yra beprotis, kad jo suvokimas yra neteisingas.
Smurtautojo Portretas
Stereotipinis smurtautojo įvaizdis realiame gyvenime yra visai kitoks. Anksčiau manyta, kad smurtaujantis žmogus yra asocialus asmuo, neturintis profesinių siekių, su menkais socialiniais įgūdžiais, kenčiantis nuo priklausomybės alkoholiui ar kitoms psichotropinėms medžiagoms. Tačiau įvairūs atlikti tyrimai rodo, kad nustoję vartoti alkoholį žmonės ne visada nustoja smurtauti. Smurtaujantys žmonės yra visokie - ir tai visiškai nepriklauso nuo jų socialinio statuso. Yra porų, kurios turi aukštą socialinį statusą, viešumoje atrodo darni, graži pora, o linkęs į smurtą asmuo, nors iš išorės atrodo kultūringas, išsilavinęs, namuose naudoja brutalų smurtą.
Psichologė Dovilė Bubnienė teigia, kad agresija buvo ir vis dar išlieka stipriu išlikimo instinktu. Anot jos, mokslininkai tikėjo, kad anksčiau bet kurie gyvi sutvėrimai tokį elgesį naudojo kaip priemonę kovojant dėl vietos po saule, o jeigu nenaudodavo - žūdavo. Dabartiniam žmogui agresija nebėra tik primityvus instinktas, o ir tam tikrų psichosocialinių veiksnių padarinys. Vienas agresiją provokuojančių veiksnių yra neigiama augančio žmogaus aplinka.
Dažniausios Smurtautojų Savybės
- Kontrolės poreikis: Smurtautojai dažnai jaučia didelį poreikį kontroliuoti savo partnerį, jo veiksmus, sprendimus ir socialinius ryšius.
- Žemas savęs vertinimas: Ironiška, bet smurtautojai dažnai turi žemą savivertę, kurią kompensuoja bandydami dominuoti ir kontroliuoti kitus.
- Impulsyvumas: Kai kurie smurtautojai yra impulsyvūs ir linkę į staigius pykčio protrūkius.
- Empatijos stoka: Smurtautojams sunku suprasti ir atjausti kitų žmonių jausmus.
- Atsakomybės neprisiėmimas: Smurtautojai linkę neprisiimti atsakomybės už savo veiksmus ir kaltinti auką ar kitas aplinkybes.
- Vertybinės nuostatos ir emocinė būsena: Nors alkoholis yra viena iš didžiųjų blogybių šeimose, tačiau ne jis sukelia smurto protrūkius, o žmogaus vertybinės nuostatos bei jo emocinė būsena.
- Įsitikinimai ir nuostatos: Žmogus, kuris turi įsitikinimą, kad pasaulis blogas, o žmonės nori jam pakenkti, nebus su kitais žmonėmis geras ir malonus. Vyras, kuris mano, jog moteris turi jam patarnauti, nepakęs lėkštėje ant stalo neradęs vakarienės. Tokie įsitikinimai kelia problemas santykiuose, skatina pyktį ir agresiją.
Kodėl Moterys Tyli?
Dažnai moteriai, patyrusiai seksualinį ar bet kokios kitos formos smurtą, išsikreipia tikrovės suvokimas. Jai sunku net sau pačiai prisipažinti apie patirtą smurtą, o ką jau kalbėti apie kitus žmones. Kai kurios moterys prieštarauja pačios sau ir net kaltina save už tai, kas nutiko. Joms gėda prisipažinti aplinkiniams apie patirtas smurtines situacijas, nes taip sprogtų neva tobulų santykių ar santuokos burbulas.
Kitas aspektas, kodėl moterys, patyrusios smurtą, tyli, yra saugomi vaikai. Daugelis moterų nori apsaugoti vaikus nuo tiesos, kad jų tėvas yra smurtaujantis. Nukentėjusiosios baiminasi ir aplinkinių pasmerkimo bei to, kad įsikiš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba bei apribos vaikų globą. Taip pat moterys, ilgą laiką gyvenančios smurtiniuose santykiuose, nebeturi artimų socialinių ryšių. Jos neturi kam išsipasakoti, joms stinga palaikymo, nes jos yra izoliacijoje su smurtaujančiu žmogumi. Matymo laukas taip susiaurėja, kad moteris pradeda manyti, kad yra pati kalta dėl tokių santykių.
Kaip Padėti Moteriai, Patiriančiai Smurtą?
Moterims reikia bet kokio vyro. Moteriai, kuri patiria smurtą, įmanoma padėti tik tada, kai ji pati tos pagalbos nori. „Per prievartą mes moters už rankos neišvesime iš smurtaujančios šeimos. Jai galima suteikti informaciją, nupasakoti galimybes, bet reikia suprasti, kad tai bus nelengva ir jai pačiai reikės atlikti tam tikrus žingsnius“.
- Būkite palaikantys: Išklausykite, patvirtinkite jos jausmus ir padėkite suprasti, kad ji nėra kalta dėl to, kas vyksta.
- Suteikite informaciją: Pasidalinkite informacija apie pagalbos organizacijas, teisinę pagalbą ir kitus resursus.
- Skatinkite kreiptis pagalbos: Padrąsinkite kreiptis į psichologą, terapeutą ar kitą specialistą.
- Padėkite planuoti saugumą: Padėkite sudaryti planą, kaip saugiai palikti smurtautoją, jei ji nuspręs tai padaryti.
- Būkite kantrūs: Atminkite, kad išėjimas iš smurtinių santykių yra ilgas ir sunkus procesas.
Kur Kreiptis Pagalbos?
Visi nukentėjusieji nuo smurto ir jų artimieji gali kreiptis telefonu 870055516. Šiuo numeriu paskambinus konsultuoja specializuotos kompleksinės pagalbos centrų specialistai - jie teikia informaciją ir konsultacijas smurtą artimoje aplinkoje patiriantiems asmenims aktualiais klausimais, esant poreikiui nukreipia tolimesnei pagalbai. Žmonės šia linija gali kreiptis ir anonimiškai. Taip pat turime tiesioginių pokalbių internetu galimybę - žmogus gali susirašinėti su specializuotos kompleksinės pagalbos centro konsultantais nenurodant savo tapatybės duomenų. Prie tokių pokalbių galima prisijungti interneto puslapyje specializuotospagalboscentras.lt.
Pagalbos Linijos ir Organizacijos Lietuvoje
- Pagalbos moterims linija: 8 800 66366 (nemokama, visą parą).
- Vaikų linija: 116 111 (nemokama, visą parą).
- Jaunimo linija: 8 800 28888 (nemokama, visą parą).
- Vilties linija: 116 123 (nemokama, visą parą).
- Specializuotos pagalbos centrai: Teikia kompleksinę pagalbą smurto aukoms (psichologinę, teisinę, socialinę).
Smurto Prevencija
Smurto prevencija yra kompleksinis procesas, reikalaujantis tiek individualių, tiek visuomeninių pastangų. Svarbu šviesti visuomenę apie smurto formas, priežastis ir pasekmes, skatinti lyčių lygybę, gerbti žmogaus teises ir kurti saugią aplinką, kurioje smurtas nėra toleruojamas.
Prevencinės Priemonės
- Švietimas: Mokyti vaikus ir suaugusius apie sveikus santykius, konfliktų sprendimą be smurto, emocijų valdymą.
- Lyčių lygybė: Skatinti lyčių lygybę šeimoje, darbe ir visuomenėje.
- Pagalba smurtautojams: Suteikti pagalbą smurtautojams, siekiant pakeisti jų elgesį.
- Visuomenės informavimas: Organizuoti kampanijas, skirtas informuoti visuomenę apie smurto problemą ir skatinti pranešti apie smurto atvejus.
- Teisinė sistema: Užtikrinti efektyvią teisinę sistemą, kuri apsaugotų smurto aukas ir nubaustų smurtautojus.
tags: #psichologinio #smurtautojo #portretas