Įvadas
Psichologinis smurtas - klastinga smurto forma, galinti palikti gilesnius randus nei fizinis smurtas. Jis paveikia žmogaus emocinę būklę, savivertę ir gebėjimą jaustis saugiai savo aplinkoje. Lietuvoje vis labiau atkreipiamas dėmesys į šią problemą, ieškant būdų, kaip apibrėžti ir teisiškai reglamentuoti psichologinį smurtą įvairiose gyvenimo srityse. Šiame straipsnyje aptarsime psichologinio smurto apibrėžimą Lietuvos įstatymuose, jo pasireiškimo formas, teisinės apsaugos priemones ir pagalbos galimybes asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą.
Psichologinio Smurto Samprata ir Formos
Psichologinis smurtas - tai sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, siekiant priversti asmenį paklusti smurtautojo reikalavimams. Tai veiksminga priemonė paveikti kitą asmenį bei gauti norimą rezultatą. Smurtas artimoje aplinkoje yra esamo / buvusio partnerio, sutuoktinio, globėjo ar kito artimo asmens sisteminė prievarta, kurios tikslas - įbauginti ir kontroliuoti kitą asmenį.
Psichologinis smurtas gali pasireikšti įvairiomis formomis:
- Žodinis smurtas: įžeidinėjimai, patyčios, užgauliojimai, priekabiavimas, grasinimai, nekonstruktyvi, žeminanti kritika, žodinė agresija, persekiojimas. Dažniausiai grasinama žodžiu, mostais, ginklo ir kitų daiktų demonstravimu sukuriant neišvengiamo susidorojimo įspūdį.
- Emocinis spaudimas: manipuliavimas, kaltinimai, nuolatinis kritikavimas, ignoravimas, socialinė izoliacija.
- Kontrolė: per didelis kontroliavimas, pavydas, ribojimas bendrauti su kitais žmonėmis, finansinė kontrolė (ekonominis smurtas).
- Bauginimas: grasinimai, bauginantis elgesys, aplinkos sukūrimas, kuriame auka jaučiasi nuolat įbauginta.
Psichologinis smurtas dažniausiai pasireiškia per ilgesnį laikotarpį, todėl jis įrodinėjamas ne vien pagal vienkartinius veiksmus, bet pagal nuoseklų elgesio modelį. Toks elgesys gali sutrikdyti aukos emocinę pusiausvyrą, sukelti stresą, nerimą, depresiją ar net psichosomatinius sutrikimus.
Psichologinis Smurtas Darbe (Mobingas)
Psichologinio smurto darbe ar mobingo sąvokos nėra apibrėžtos nei Lietuvos Respublikos darbo kodekse, nei įstatymuose, nei visuotinai taikomuose poįstatyminiuose teisės aktuose. Mobingas galėtų būti suprantamas kaip jėgų disbalansu paremti santykiai darbo vietoje, pasireiškiantys nuosekliu ilgalaikiu netinkamu elgesiu, nukreiptu prieš darbuotoją, kuriais pažeidžiama darbuotojo fizinė, socialinė ar psichologinė gerovė, mažinamas jo produktyvumas bei pasitenkinimas darbu.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto pasekmės
Pabrėžtina, jog darbdavys privalo sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą.
Identifikavus, jog galimai naudojamas psichologinis smurtas ar mobingas, būtina nedelsiant šią problemą viešinti:
- Asmenims, patyrusiems horizontalų smurtą - smurtauja bendradarbiai, lankytojai, klientai - būtina kreiptis į tiesioginį vadovą.
- Patyrusiems vertikalų smurtą - smurtauja tiesioginis vadovas - būtina kreiptis į organizacijos vadovą.
Kiekvienoje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje privalu palaikyti produktyvius socialinius ir darbinius santykius. Darbdavys privalo rūpintis savo vidine komunikacija, jos efektyvumą lemiančiais veiksniais, įvertinti skirtingų psichologinio smurto išraiškų poveikį įmonės, įstaigos, organizacijos veiklai ir efektyvumui. Darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip penkiasdešimt, įvykdęs informavimo ir konsultavimo procedūras DK nustatyta tvarka, privalo patvirtinti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, įprastais darbovietėje būdais ją paskelbti ir įgyvendinti. Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad net ir mažuose kolektyvuose, nustačius psichologinio smurto ar priekabiavimo apraiškas darbdavys privalo imtis visų būtinų priemonių prevencijai užtikrinti. Paminėtina, kad DK pateikiamas prevencinių priemonių sąrašas nėra baigtinis. Darbdavys gali rengti ir įgyvendinti kitas papildomas prevencijos priemones, kurios neprieštarautų visuotinai galiojantiems teisės aktų reikalavimams.
Jeigu organizacijos viduje mobingo ar psichologinio smurto problemos išspręsti nepavyksta, nukentėjęs darbuotojas, pažeistų teisių gynimui turi kelias išeitis, t.y. Darbo teisei priklauso bylos, kur nukentėjęs darbuotojas bylinėjasi prieš darbdavį, laiku nesiėmusį reikiamų veiksmų, ydingai darbo aplinkai pakeisti. Psichologinis smurtas ar priekabiavimas darbo aplinkoje yra laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu. Teismų praktikoje galima rasti pavyzdžių, kuomet darbuotojai, atleisti darbdavio iniciatyva arba dėl darbuotojo kaltės kreipiasi į darbo ginčų komisijas ar teismus tvirtindami, darbo aplinkoje patyrę psichologinį smurtą. Teismų praktika psichologinio smurto darbe klausimus dar tik formuojasi. Aukščiausių instancijų teismų pavyzdžių kol kas nėra daug, tačiau tiek aukščiausiosios instancijos (pvz.: e3K-3-133-684/2023), tiek ir žemesnių instancijų teismai pirmiausia formuoja taisyklę, kad būtini įrodymai apie psichologinio smurto ar mobingo egzistavimą. Jeigu įrodymų nėra, tai darbuotojo reikalavimai dėl žalos atlyginimo atmetami kaip nepagrįsti (pvz.: Nr. e2A-1874-638/2021, Nr. I3-4186-535/2021, Nr. e2A-353-569/2022, Nr. Kadangi visi įrodymai yra vertinami individualiai, todėl kiekvienu atveju jų pakankamumas vertinamas atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes.
Teisinė Apsauga Nuo Smurto Artimoje Aplinkoje
Lietuvos Respublikos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas reglamentuoja apsaugos nuo smurto priemones ir institucijų kompetenciją šioje srityje. Nors įstatyme tiesiogiai neapibrėžiamas psichologinis smurtas, jis įtraukiamas į bendrą smurto artimoje aplinkoje sąvoką, apimančią įvairias prievartos formas.
Taip pat skaitykite: Įvadas į psichologinį įvertinimą
Įstatymo tikslai ir priemonės:
- Užtikrinti kiekvieno asmens, įskaitant vaikus, apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje.
- Sudaryti teisines prielaidas nedelsiant reaguoti į grėsmę, kylančią dėl smurto artimoje aplinkoje.
- Taikyti smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos priemones.
- Teikti specializuotą kompleksinę pagalbą smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims.
- Nustatyti institucijų ir įstaigų kompetenciją smurto artimoje aplinkoje prevencijos, apsaugos ir specializuotos kompleksinės pagalbos teikimo srityse.
Apsaugos nuo smurto orderis:
Siekiant nuo smurto artimoje aplinkoje apsaugoti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančius asmenis, jei yra pakankama rizika, kad smurtas artimoje aplinkoje gali būti panaudotas, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims gali būti skiriamas apsaugos nuo smurto orderis. Apsaugos nuo smurto orderį 15 dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas, kai jis gauna pranešimą apie galimą smurtą artimoje aplinkoje ir, atlikus pavojaus rizikos vertinimą, nustatoma smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizika.
Apsaugos nuo smurto orderis įpareigoja smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantį asmenį:
- Laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu.
- Nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje.
- Nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų.
- Nebendrauti, neieškoti ryšių su jais.
Policijos pareigūnai kontroliuoja, kaip laikomasi apsaugos nuo smurto orderio įpareigojimų.
Institucijų ir įstaigų funkcijos:
Įstatymas numato įvairių institucijų ir įstaigų funkcijas smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo srityse:
- Socialinės apsaugos ir darbo ministerija: rengia ir tvirtina informacijos, kurią policijos pareigūnai turėtų pateikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims ir smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims, gavimo iš institucijų ir įstaigų ir šios informacijos skelbimo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos interneto svetainėje tvarkos aprašą.
- Sveikatos apsaugos ministerija: koordinuoja ir kontroliuoja visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų mokymus smurto artimoje aplinkoje atpažinimo, prevencijos ir pagalbos teikimo temomis.
- Lietuvos probacijos tarnyba: organizuoja baudžiamojo poveikio priemonės - asmenų dalyvavimo smurtinį elgesį artimoje aplinkoje keičiančiose programose - vykdymą.
- Savivaldybės: planuoja smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir specializuotos kompleksinės pagalbos priemones savivaldybės strateginiuose plėtros planuose.
- Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir apsaugos taryba: prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veikianti visuomeninė patariamoji institucija, kuri nagrinėja smurto artimoje aplinkoje klausimus ir teikia pasiūlymus.
- Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija: kiekvienoje savivaldybėje sudaroma komisija, koordinuojanti smurto artimoje aplinkoje prevencijos veiklas.
Baudžiamoji Atsakomybė Už Psichologinį Smurtą
Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (BK) numato įvairias smurto formas, įskaitant smurtą artimoje aplinkoje, prievartą, grasinimus bei kitus neteisėtus veiksmus, galinčius pažeisti žmogaus orumą ar psichinę sveikatą. Pagal BK 140 straipsnį, baudžiamas ne tik fizinis smurtas, bet ir kitokie veiksmai, sukeliantys asmeniui fizinį skausmą arba pažeminimą. Tai reiškia, kad nuolatinis žeminimas, grasinimai, manipuliacija, socialinė izoliacija ar emocinis spaudimas taip pat gali būti traktuojami kaip psichologinio smurto formos.
Taip pat skaitykite: Ką reikia žinoti apie psichologinius testus kariuomenėje?
Pagal BK, psichologinį smurtą vykdantis asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Smurtautojui taip pat gali būti taikomi apribojimai kontaktuoti su nukentėjusiuoju ar gyventi toje pačioje vietoje.
Įrodymų Rinkimas ir Teisės Į Pagalbą
Psichologinis smurtas - tai viena iš labiausiai klastingų smurto formų, nes jis dažnai nėra iš karto matomas ar lengvai įrodomas. Įrodymais gali būti bet kokie duomenys, parodantys netinkamą elgesį: trumpieji pranešimai, el. laiškai, garso ar vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, psichologo ar gydytojo pažymos.
Nukentėję nuo psichologinio smurto asmenys turi teisę į apsaugą, pagalbą ir teisingumą. Jie gali kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl apsaugos nuo smurtautojo, gauti laikiną teismo apsaugos priemonę arba psichologinę pagalbą. Asmenys, patyrę psichologinį smurtą, gali pasinaudoti keliomis teisinėmis ir socialinėmis priemonėmis. Visų pirma - kreiptis pagalbos į specializuotus pagalbos centrus, kurių veikla finansuojama valstybės lėšomis. Taip pat aukomis laikomi asmenys turi teisę į kompensaciją už patirtą žalą - tiek moralinę, tiek materialinę.
Reaguodami į pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, policijos pareigūnai informuoja smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantį asmenį ar smurtą patyrusį asmenį, kad su juo susisieks specializuotos kompleksinės pagalbos centras ir, jam sutikus, suteiks specializuotą kompleksinę pagalbą, pateikia šiam asmeniui emocinės pagalbos tarnybos telefono ryšio numerį, specializuotos kompleksinės pagalbos centro kontaktinę informaciją (telefono ryšio numerį ir elektroninio pašto adresą), rašytinę informaciją apie teikiamos specializuotos kompleksinės pagalbos smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantiems asmenims ar smurtą patyrusiems asmenims pobūdį ir informaciją, nurodytą Reglamento (ES) 2016/679 13 straipsnyje.
Asmens sveikatos priežiūros įstaiga, į kurią kreipiasi smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriantis asmuo ar smurtą patyręs asmuo, privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais atlikti smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančio asmens ar smurtą patyrusio asmens sveikatos patikrinimą, suteikti reikalingas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, medicininiuose dokumentuose aprašyti patikrinimo metu nustatytus patirtus fizinius sužalojimus ir (ar) psichologinius išgyvenimus.
Prevencija ir Visuomenės Sąmoningumo Didinimas
Vienas svarbiausių žingsnių kovojant su psichologiniu smurtu - švietimas ir visuomenės sąmoningumo didinimas. Reikia ne tik teisiškai bausti smurtautojus, bet ir formuoti tokią aplinką, kurioje emocinis saugumas laikomas svarbia verte. Psichologinio smurto prevencija susijusi ir su emocinio raštingumo stiprinimu. Mokantis atpažinti savo ir kitų emocijas, galima laiku pastebėti nepriimtiną elgesį ir imtis veiksmų.
tags: #psichologinio #smurto #draudimas #istatymuose