Psichologinis smurtas prieš vaikus yra opi problema Lietuvoje, turinti neigiamų pasekmių vaiko raidai ir psichinei sveikatai. Šiame straipsnyje apžvelgiama psichologinio smurto paplitimo statistika Lietuvoje, nagrinėjami veiksniai, didinantys riziką patirti smurtą, ir aptariamas teisinis reguliavimas.
Psichologinio Smurto Apibrėžimas ir Formos
Psichologinis smurtas - tai pavojingas, sąmoningas ir tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiantis jį baimintis dėl neigiamų padarinių. Šiuo smurtu siekiama paveikti asmenį, kad šis pasiduotų smurtautojo įtakai, manipuliacijoms ir kontrolei.
Psichologinis smurtas gali pasireikšti įvairiomis formomis:
- Įžeidžiantys ir žeminantys žodžiai bei „juokeliai“
- Psichologinis spaudimas
- Izoliacija nuo žmonių
- Ignoravimas
- Nepagrįsti kaltinimai
- Grasinimai
- Manipuliacijos
Sisteminis psichologinis smurtas, ypač patirtas vaikystėje, neigiamai veikia asmenybės vystymąsi, savivertę, pasitikėjimą savimi ir požiūrį į save bei pasaulį. Tai gali sukelti kompleksinį potrauminio streso sutrikimą, kuris paveikia emocijų reguliavimą, gebėjimą megzti sveikus santykius ir savęs suvokimą.
Psichologinio Smurto Paplitimo Statistika Lietuvoje
Remiantis Higienos instituto darbuotojų atliktu tyrimu, kuriame dalyvavo 2167 11-18 metų amžiaus mokiniai, psichologinį smurtą per pastaruosius du mėnesius patyrė 27,2 proc. respondentų. Dažniausiai ir fizinis, ir psichologinis smurtas patiriamas iš bendraamžių (atitinkamai 16,4 proc. ir 21,2 proc.). Iš tėvų psichologinį smurtą nurodė patyrę 7,8 proc., iš kitų suaugusiųjų - 7 proc., iš mokytojų - 5,9 proc. respondentų. Psichologinį smurtą statistiškai reikšmingai 11-13 metų (23,8 proc.) ir 14-16 metų (22,3 proc.) amžiaus vaikai dažniau patyrė iš bendraamžių, o 14-16 metų amžiaus vaikai - iš mokytojų (9 proc.) ir tėvų (7,6 proc.).
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto pasekmės
JTO Vaiko teisių konvencijos įgyvendinimo ataskaitoje pateikta statistika rodo, kad pranešimų apie psichologinį smurtą prieš vaikus nuo 2013 iki 2018 metų padaugėjo daugiau nei keturiais kartais (nuo 647 iki 2600).
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba akcentuoja, kad gaunamų pranešimų skaičius auga kiekvienais metais: 2020 m. buvo gauta 39 430 pranešimų, 2021 m. - 40 493, 2022 m. - virš 44 000.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos duomenimis, 2020 metais psichologinis smurtas buvo antras pagal paplitimą smurto artimoje aplinkoje atvejis Lietuvoje (172 atvejai). Tačiau realus šios smurto rūšies paplitimas yra kur kas didesnis dėl psichologinio smurto pavojingumo nuvertinimo, negebėjimo jo identifikuoti ir daugelio apraiškų nebaudžiamumo.
Veiksniai, Didinantys Riziką Patirti Psichologinį Smurtą
Tyrimai rodo, kad yra tam tikrų veiksnių, kurie didina riziką vaikams patirti psichologinį smurtą:
- Žemas savęs vertinimas ir nesaugumo jausmas: Respondentai, pasižymintys žemu savęs vertinimu, fizinio ir psichologinio smurto patiria apie 2-2,5 karto daugiau, o žemas saugumo jausmas beveik 2,5 karto didina abiejų formų smurto riziką.
- Blogi santykiai su bendraamžiais ir mokytojais: Palaikant blogus tarpusavio santykius su klasės draugais, fizinio ir psichologinio smurto rizika didėja 1,5 karto, o palaikant blogus santykius su mokytojais - atitinkamai nuo 1,26 iki 1,61 karto.
- Neigiamas požiūris į mokymąsi: Respondentai, pasižymintys neigiamu požiūriu į mokymąsi, apie 2 kartus dažniau patiria fizinį ir psichologinį smurtą.
- Smurtinių vaizdų stebėjimas per televiziją: Smurtinių vaizdų per televiziją stebėjimas riziką patirti fizinį ir psichologinį smurtą susijęs atitinkamai 1,35 ir 1,39 karto.
- Teigiamas požiūris į smurtą: Turintys teigiamą požiūrį į smurtą mokiniai psichologinį smurtą patiria 1,3 karto dažniau.
- Rūkymas, alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimas: Nustatyta, kad rūkymas ir alkoholio vartojimas iki apsvaigimo didina galimybę patirti fizinį ir psichologinį smurtą pusantro karto, o narkotinių medžiagų vartojimas - beveik 2,5 karto.
- Gyvenimas su patėviu ar pamote: Vaikai, gyvenantys pilnoje šeimoje su vienu biologiniu tėvu ir vienu ne biologiniu, dažniau patiria fizinį ir psichologinį smurtą nei tie, kurie gyvena šeimoje su abiem biologiniais tėvais ar nepilnoje šeimoje su vienu iš biologinių tėvų.
- Blogi santykiai su mama ir jos piktnaudžiavimas alkoholiu: Nustatyta išskirtinė mamos reikšmė. Jos išsilavinimo lygis, santykių kokybė su ja, piktnaudžiavimas alkoholiu - neabejotinai svarbūs veiksniai dėl abiejų formų smurto patyrimo.
Psichologinio Smurto Teisinis Reguliavimas Lietuvoje
Lietuvos nacionalinėje teisėje psichologinio smurto teisinio reguliavimo vis dar yra mažai. Psichologinis smurtas, kaip viena iš smurto formų, minimas LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnyje. Teisinėje sistemoje plačiau naudojama sąvoka „psichinė prievarta“, kaip kai kurių nusikalstamų veikų, įtvirtintų LR baudžiamajame kodekse (BK), požymis. Vis dėlto, BK įtvirtinta psichinė prievarta neapima daugelio psichologinio smurto formų, todėl jos apimtis yra ribota.
Taip pat skaitykite: Įvadas į psichologinį įvertinimą
Taip pat 2021 m. buvo įtvirtinta nauja nusikalstama veika - neteisėtas žmogaus persekiojimas (148(1) str). Kadangi persekiojimas neretai sukelia nerimą, nesaugumo jausmą, nuolatinę įtampą, baimę ir kitus psichologinius sunkumus, nuo šio nusikaltimo nukentėję asmenys gali kreiptis į teisėsaugos institucijas.
Psichologinio Smurto Kriminalizavimas
Lietuvos nacionalinėje teisėje psichologinis smurtas yra kriminalizuotas tik iš dalies, o tai yra nepakankama, atsižvelgiant į jo daromą žalą smurto aukoms ir visuomenei. Psichologinis smurtas turėtų būti kriminalizuotas vadovaujantis proporcingumo principu, atsižvelgiant į veikos padarytą žalą, pavojingumą ir kitas aplinkybes.
Prevencija ir Pagalba
Siekiant sumažinti psichologinio smurto paplitimą, būtina:
- Vis daugiau dėmesio ir resursų skirti švietimui bei visuomenės informavimui apie lyčių lygybę, nesmurtinę komunikaciją, psichologinio smurto pavojingumą, žalą, atpažinimą ir kaip elgtis patyrus smurtą.
- Užtikrinti prieinamą ir kokybišką psichologinę pagalbą smurto aukoms.
- Skatinti tėvus ieškoti pagalbos ir mokytis tinkamai elgtis su vaikais.
- Gerinti socialinių tarnybų darbą ir užtikrinti gerus specialistus, kurie mokėtų laiku ir tinkamai įvertinti situaciją.
- Atkreipti dėmesį į tai, ką vaikas kalba, ir pastebėti, ko vaikas nekalba.
- Kreiptis į teritorinį Vaiko teisių apsaugos skyrių.
Taip pat skaitykite: Ką reikia žinoti apie psichologinius testus kariuomenėje?
tags: #psichologinio #smurto #pries #vaikus #paplitimas