Psichologinis Įvertinimas: Testai, Metodai ir Jų Taikymas

Įvadas

Psichologinis įvertinimas yra esminis klinikinis procesas, naudojamas psichikos sveikatos priežiūros srityje. Jis apima įvairių testų, metodų ir procedūrų taikymą, siekiant surinkti informaciją apie asmens psichologinę būklę, kognityvinius gebėjimus, asmenybės bruožus, emocinę būseną ir elgesį. Šio įvertinimo tikslas - gauti objektyvų ir išsamų paciento psichikos sveikatos portretą, kuris padėtų nustatyti diagnozę, planuoti gydymą ir stebėti jo efektyvumą.

Klinikinio Tyrimo Metodai

Pagrindiniai psichikos ligonio tyrimo metodai yra pokalbis ir stebėjimas.

Anamnezės Rinkimas

Anamnezė - tai paciento gyvenimo istorijos ir dabartinės būklės aprašymas, surinktas iš paties paciento (subjektyvi anamnezė) ir kitų informacijos šaltinių (objektyvi anamnezė). Anamnezės rinkimas yra svarbus žingsnis psichologinio įvertinimo procese, nes suteikia kontekstą paciento dabartinei būklei ir padeda suprasti galimas jos priežastis.

Subjektyvi Anamnezė:

• Nusiskundimai: Jų pobūdis, intensyvumas ir trukmė.
• Šeimos Anamnezė: Informacija apie psichikos ir kitas ligas šeimoje.
• Gyvenimo Anamnezė:
  • Paciento gimimo ypatumai.
  • Simptomai vaikystėje.
  • Ikimokyklinis amžius: ligos, traumos, žaidimų ypatumai, charakterio ypatumai.
  • Mokyklinis amžius: adaptacija, gabumai, atsilikimai, pomėgiai, santykiai su bendraamžiais bei mokytojais.
  • Karinė tarnyba (jei taikoma).
  • Lytinio gyvenimo ypatumai.
  • Vedybinis gyvenimas: duomenys apie sutuoktinį, santykiai su juo, nėštumai, vaikai, santykiai su vaikais.
  • Žalingi įpročiai.
  • Kitos ligos (ne psichikos).
• Ligos (Paūmėjimo) Anamnezė:
  • Pradžia.
  • Veiksniai, galėję sukelti paūmėjimą.
  • Darbas, savijauta, elgesys.
  • Somatinės sveikatos, kūno masės pokyčiai.
  • Nuotaikos, interesų ir atminties pokyčiai.
  • Elgesio pokyčiai, iš kurių galima spręsti apie produktyvią psichopatologiją.
  • Savižudiškos ir žudikiškos tendencijos.
• Informacijos Šaltiniai: Iš ko surinkta anamnezė, kada, gydytojo nuomonė apie informatoriaus asmenybę, jo santykį su pacientu, suinteresuotumas.

Objektyvi Anamnezė:

Objektyvi anamnezė apima informaciją, surinktą iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, paciento šeimos narių, draugų, kolegų ar medicininių įrašų. Ši informacija gali padėti patvirtinti arba paneigti paciento pateiktą informaciją ir suteikti papildomos informacijos apie jo būklę.

Psichikos Būsenos Įvertinimas

Paciento psichikos būsenos įvertinimas yra svarbiausia klinikiniame ištyrime. Diagnozė nustatoma remiantis psichikos būsenos aprašymu, anamneze ir paraklinikiniais tyrimais. Aprašant psichikos būseną svarbu iš pradžių nusakyti, kaip pasireiškia tam tikras požymis, o tik tada užrašyti jo psichiatrinį pavadinimą, kad sumažėtų aprašymo subjektyvumas.

Taip pat skaitykite: Konsultavimo pradžia: patarimai pradedantiesiems

Psichikos būsenos įvertinimas apima:

• Išvaizda: Ar atitinka metus, soc. laikysena.
• Laikysena ir Judesiai:
• Bendravimas ir Elgesys: Ar bendrauja noriai ar formaliai, mandagus ar familiarus, taip pat požiūris į gydytoją.
• Sąmonė:
• Suvokimas:
• Mąstymas: Kliedesiai.
• Atmintis:
• Emocijos ir Nuotaika: Sprendžiama iš paciento veido išraiškos, liūdnas ar linksmas, veidas išraiškingas ar nejudrus (hipomimija, amimija). Nuotaika prislėgta ar pakili, baimė, nerimas, disforija. Santykiai su artimaisiais.
• Valia:
• Dėmesys: Pasyvus/aktyvus, sutelktas/išblaškytas, paslankus/inertiškas (iš 100 atimti 7, išvardinti mėn.).
• Potraukiai:
• Intelektas:
• Kritiškumas:
• Čia vartojami psichiatrijos terminai.

Svarbu diferencijuoti psichikos sutrikimą su galima somatine liga. Diagnozei patikslinti dažnai reikia ilgesnio stebėjimo laiko, papildomų klinikinių bei psichologinių tyrimų. Tuomet rašoma preliminarinė diagnozė, atspindinti gydytojo nuomonę.

Kiti Tyrimai

Surinkus anamnezę ir įvertinus psichikos būseną, pacientą reikia ištirti neurologiškai bei somatiškai.

Psichodiagnostiniai Metodai

Klinikiniam psichikos sutrikimų sunkumui nustatyti, t. y. žmogaus psichika, elgesys, asmenybės organizacija ir funkcionavimas, taip pat bendravimas su kitais tiriami psichodiagnostiniais metodais. Tyrimo metodų esama įvairių: pokalbis, stebėjimas, testai, dokumentų studijavimas ir kt. Psichodiagnostika dažniausiai grindžiama įvairiais testais.

Projekciniai Testai

Jie sukurti remiantis projekcijos principu- Manoma, kad kiekviena žmogaus veikla yra nelyginant jo asmenybės projekcija. Kuo neaiškesni ir netikslesni tikslai, tuo geriau atsiskleidžia žmogaus asmenybė ir individualybė. Svarbu, kad tiriamajam galutiniai tikslai išliktų neaiškūs- taip apeinami gynybos mechanizmai.

Taip pat skaitykite: Socialinės psichologijos svarba

• Rorschacho Testas: Praeito šimtmečio pradžioje jį sukūrė psichiatras Rorschachas. Tiriamojo atsakymai apie dėmes- tai jo asmenybės, būsenos, fantazijų, jausmų projekcijos. Tiriamajam viena po kitos rodomos dėmės, klausima „Kas tai? Ką jums primena šios dėmes?“Atsakymai analizuojami atsižvelgiant į lokalizaciją, determinantes ir turinį.
  • Pagal lokalizaciją- dėmės vietą, kurią apibūdino pacientas, galima spręsti apie jo intelekto veiklos ypatumus- mąstymo abstraktumą, konkretumą, praktiškumą, kūrybingumą ir kt.
  • Pagal determinantes- veiksnius, lemiančius atsakymo turinį- dėmės formą, įžvelgtą judesį, spalvas ir kt- galima spręsti apie paciento gebėjimą sutelkti dėmesį, emocinį brandumą, ekstraversiją, intraversiją, impulsyvumą, dirglumą, nerimą ir kt.
  • Atsakymų turinys skirstomas į įv. kategorijas: gyvūnai, žmonės, augalai, architektūra ir kt.
• Piešimo Testai: Labiausiai paplitę yra „namas, medis, žmogus“, „nupiešk žmogų“. Jie atspindi žmogaus asmenybę, taip pat intelektą. Vertinama: detalės, proporcijos, perspektyva, piešinio dydis, linijos, šešėliai, keistenybės, taip pat pats piešimo procesas.
  • Vertinant svarbu nustatyti, ar piešiniai skiriasi nuo vidutinio normalaus individo piešinių, jei skiriasi, tai kokiai nozologinei grupei galima juos priskirti. Vaikų piešiniai skiriasi nuo suaugusių, taip pat skiriasi skirtingų vaikų amžiaus grupių piešiniai. Būtina analizuoti piešinio visumą, o ne atskiras detales, kaip kokio nors požymio įrodymą. Patikimiau yra vertinti apibendrintas asmenybės savybes- prisitaikymą/neprisitaikymą, depresiškumą, neurotiškumą, organinių CNS sutrikimų buvimą, soc. kontaktų ypatumus ir kt.

Objektyvūs Testai

Jų pagrindas yra užduotys, į kurių atsakymai iš anksto yra žinomi. Rezultatai gali būti paskaičiuoti ir palyginti su statistiškai vidutiniškos asmenybės rezultatais.

• MMPI (Minesotos daugiafazinės asmenybės inventorius): Vienas populiariausių. Tyrimas ir rezultatų įvertinimas gali būti atliekami kompiuteriu. Lietuvoje naudojamas variantas, turintis 14 skalių: 3 patikimumo, 9 klinikinės, socialinės intraversijos ir nerimo.
  • Pagal psichopatiškumo skalę vertinama, kiek tiriamojo elgesys dera su soc. normomis.
  • Socialinės intraversijos skalė rodo, ar tiriamas uždaras, drovus, vengia soc. kontaktų.
  • Aukštas įvertis pagal MMPI nebūtinai rodo sutrikimą, tai gali būti vidinio diskomforto, vidinių konfliktų, emocinės krizės ar t.t.
• Ketelio Testas: Šiuo metodu vertinamos asmenybės savybės buvo išskirtos remiantis veiksnių analize. Autoriaus nuomone charakteris bręsta paauglystėje, tuomet jis ryškiausiai atsiskleidžia, tuomet yra ryškiausi ir topologiniai normos variantai- charakterio akcentuacija. Nuo to priklauso elgesys, afektinės reakcijos, neurozių formavimasis, tai palankus fonas psichikos sutrikimui atsirasti. Taigi charakterio akcentuacijos nustatymas turi prognostinę reikšmę.
• Intelekto Testai: Lietuvoje dažniausiai naudojami Wechslerio intelekto testas suaugusiems ir vaikams, Raveno metodas, taip pat projekciniai piešiniai. Intelekto koeficientas tai santykis tarp žmogaus proto amžiaus ir chronologinio amžiaus. Wechslerio suaugusiųjų intelekto testas tai bendrųjų gabumų ir intelekto tyrimo metodas, priskirtas prie objektyvių tyr. metodų. Jį sudaro 11 subtestų. Tai yra progresinio sunkumo testas.

Kiti Testai

• Dėmesio ir Atminties Testai: Dažniausiai naudojami Kraepelino ir Schultės lentelės. Šiems tyrimams svarbu atlikimo greitis ir tikslumas. Trumpalaikė atmintis tiriama atliekant skaičiavimo užduotį: skaičių eilutes reikia pakartoti tiesiogine ir atbuline tvarka. Dešimties žodžių įsiminimas, kartojama, kol įsimins visus žodžius, po pusvalandžio patikrinama-šiuo tyrimu įvertinama atminties apimtis, dėmesio koncentracija ir perskirstymas, įsiminimo produktyvumas ir greitis, ilgalaikė atmintis.
• Mąstymo Testai: Naudojamos 2jop tipo užduotys-gebėjimas apibendrinti ir asociacijoms tirti. Apibendrinimo gebėjimams tirti naudojami objektų klasifikavimo, objektų ir sąvokų panašumo nustatymo metodai. Įvertinama, kokiais apibendrinimo būdais naudojosi tiriamasis, kiek jo mąstymas konkretus ar abstraktus. Šiais metodais tiriama organinė smegenų disfunkcija. Įvertinami pagrindiniai motoriniai įgūdžiai, taktiliniai ir kinstetiniai įgūdžiai, verbaliniai įgūdžiai, kalbos suvokimas ir kalbos išgavimas, rašymas, aritmetiniai gebėjimai, atminties ir intelektiniai procesai.

Laboratoriniai ir Instrumentiniai Tyrimai

Šiuo metu nėra specifinių laboratorinių tyrimų psichikos ligoms nustatyti. Laboratoriniai tyrimai naudojami tuo metu, kai reikia nustatyti galimai esančią somatinę ligą, tačiau kai kurie yra vertingi diferencijuojant psichikos sutrikimą nuo somatinės ligos. Kai kurie tyrimai įeina į somatinių tyrimų kompleksą, nes juos atlikus galima nustatyti esančią somatinę patologiją ir pagal tai koreguoti vaistų dozes, o taip pat ir dėl to, nes kartais tai yra vienintelis būdas nustatyti ligą, kadangi psichiniai pacientai gali ir nesuskųsti. Nors specifinių tyrimų ir nėr, kai kurie gali būti vertingi, pvz., aminorūgščių apykaitos pokyčių tyrimas esant protiniam atsilikimui, sergant sifiliu, ŽIV, cukriniu diabetu, esant skydliaukės veiklos sutrikimams, inkstų funkcijos sutrikimams.

• Elektroencefalografija (EEG): Skaitmeninė EEG. Kiekybinė EEG. Tai matematinis skaitmeniniu būdu registruotos EEG informacijos apdorojimas siekiant išryškinti bangų komponentus, transformuoti EEG taip, kad galima būtų kiekybiškai įvertinti skirtingus bioelektrinio aktyvumo parametrus ir palyginti skirtingas EEG.
• Kompiuterinė Tomografija (KT): Tai metodas pagrįstas rengeno sp[induliu, persmelkiančiu skirtingo tankio audinius, sugerties rodiklių matavimu. Informacija apdorojama kompiuteriu. KT padeda patikslinti atrofinius smegenų procesus, pvz., Alzheimerio ligą, kitas demencijas, galvos smegenų navikus. Manoma, kad lateralinių galvos smegenų skilvelių padidėjimas nustatomas ir sergant šizofrenija. KT plačiai taikoma psichiatrijoje tais atvejais, kai reikia atskirti procesinius ir organinės kilmės psichikos sutrikimus.
• Branduolinis Magnetinis Rezonansas (BMR): Šiuo metodu galima ištirti ne tik anatominę, bet ir biocheminę galvos smegenų struktūrą, biocheminių reakcijų dinamiką. Tai padeda nustatyti navikų histologinę struktūrą, demielinizuojančias ligas.
• Pozitronų Emisijos Tomografija (PET): Pagrindinis šio metodo tikslas- ne atvaizdų gavimas, o fiziologinių ir biocheminių procesų matavimas. PET tyrimo metodai skirstomi į keletą rūšių. Energetinio metabolizmo matavimo metodas, paremtas radioizotopu pažymėtos medžiagos, dalyvaujančios cheminėje reakcijoje, kaupimosi greičio matavimu, leidžia matuoti radioizotorų koncentraciją įvairiose galvos smegenų srityse ir spręsti apie medžiagų apykaitos sritinį aktyvumą. Dažniausiai naudojami du būdai. Pirmas-radioaktyviosios dezoksiribogliukozės kaupimosi greičio matavimas, leidžiantis apskaičiuoti gliukozės suvartojimo greitį. Baltymų sintezės greičio matavimas. Jo metu vartojamas karboksilu žymėtas l- leucinas. Manoma, kad ateityje šiuo metodu galima būtų tirti audinių augimą, regeneraciją, atsaką į vaistus ir hormonus. Neuroreceptorių tyrimas. Šis metodas leidžia patikimai nustatyti radioizotopais žymėtų neurotransmiterių arba vaistų susijungimo vietų skaičių galvos smegenyse.

Psichikos Sutrikimų Klasifikacija

Psichikos sutrikimų klasifikacija- tai specifinių psichikos sutrikimų diagnozių sąrašas, sudarytas pagal tam tikrus diagnostikos kriterijus.

DSM (Diagnostic and Statistical Manual of Mental Disorders)

1980m išlesta DSM-III paplito visame pasaulyje. DSM-III buvo paremta Feighnerio diagnostokos kriterijais ir „Moksliniais diagnostikos krriterijais“. Esminiai šios diagnostikos sistemos bruožai yra šie: ateorinis, aprašomasis principas, diagnostikos kriterijai ir daugiaašė ligonio būklės įvertinimo sistema. Ateorinis principas reiškia tai, kad ši klasifikacija, diagnostika ir gydymas nėra siejami su kokia nors viena teorine psichikos sutrikimų koncepcija. Aprašomasis principas atspindi tai, kad šiuo metu nėra objektyvių tyrimų psichikos ligų diagnostikai. Kita DSM savybė- griežti specifiniai kiekveino sutrikimo diagnostiniai kriterijai, leidžiantys skirtingims gydytojams vienodai vertinti ligonio psichikos būklę. Trečias DSM bruožas- daugiaašis ligonio psichinės būklės įvertinimas. V ašis- bendro adaptacijos lygio įvertis. DSM klasifikacija yra gana lanksti ir greitai kintanti požiūrio į psichikos sutrikimus sistema, atspindinti šiuolaikinius mokslo laimėjimus.

TLK (Tarptautinė Ligų Klasifikacija)

Pirmoji tarptautinė ligų klasifikacija yra siejama su Farro ir d‘Esipine projektu, kurio tikslas buvo sukurti vientisą mirties priežasčių nomenklatūrą, tinkamą visoms šalims. Šiuo projektu buvo padėtas pagrindas TLK. 1948m buvo įkutra PSO ir ji perėmė šį darbą, tuomet buvo išleista TLK-6. Ji buvo pirmoji tarptautinė ligų klasifikacija, kurioje buvo ir psichikos ligų skyrius. Svarbiausias TLK tikslas- užtikrinti sekmingą sergamumo ir mirtingumo duomenų registravimą, aiškinimą ir lyginimą neatsižvelgiant į tai, kurioje šalyje, vietoje ir kada tai daroma. TLK-10 pasirodė 1992m. TLK -10 apima visą grupę klasifikacijų, sudarydama taip vadinamą TLK šeimą. Svarbiausia joje- ligų klasifikacija, t.y. pagal tam tikrus principus sugrupuotas patologinių būklių sąrašas. Jo pagrindas triženklis kodas, TLK-10 įvestas raidinis- skaitmeninis kodavimas. TLK-10 yra išsamus psichikos ir elgesio sutrikimų skyrius V(F). Jis išleistas keliais variantais: statistinis, skirtas kancelairiniam darbui; „TLK-10 psichikos ir elgesio sutrikimai: klinika ir diagnostika“, jis skirtas psichiatrams ir kitiems psichikos sveikatos priežiūros specialistams, gali būti naudojamas kaip mokymo priemonė; moksliniams tyrimams skirtas variantas turi griežtesnius diagnostikos kriterijus; vėliausiai pasirodė supaprastintas variantas, skirtas pirminės sveikatos priežiūros darbuotojams. TLK-10 psichikos sutrikimai nustatomi remiantis tam tikrų simptomų buvimu arba nebuvimu ir jų trukme. Daugelis psichikos sutrikimų aprašymų nėra teoriškai pagrįsti ir atspindi PSO specialistų susitarimą, kaip apibrėžti diagnostikos kriterijus remiantis klinika. Psichikos ir elgesio sutrikimų skyrius koduojamas F raide. Antrasis kodo ženklas nurodo F skyriaus poskyrį: F0- organiniai ir simptominiai psichikos sutrikimai, F1- psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant psichoaktyviąsias medžiagas, F2- šizofrenija, šizotipiniai ir kliedesiniai sutrikimai, F3- nuotaikos sutrikimai, F4- neuroziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai, F5- elgesio sindromai, susiję su fiziologiniais sutrikimais ir somatiniaias veiksniais, F6- suaugusių asmenybės ir elgesio sutrikimai, F7- protinis atsilikimas, F8- psichologinės raidos sutirkimas, F9- elgesio ir emocijų sutrikimai prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje; trečiasis poskyrio skirsnį, t.y. sutrikimą ar sutrikimų grupę; ketvirtasis, atskirtas tašku, nurodo sutrikimų ypatumus, ketvirtuoju ženklu .8 koduojami kiti, skirsnyje neįvardinti sutrikimai, o .9- nepatikslinti sutrikimai; penktas ženklas vartojamas sutrikimo savitumams arba eigai nurodyti.

Taip pat skaitykite: Testo interpretavimas

Struktūruoti Diagnostikos Interviu

Siekiant kiek įmanoma suvienodinti psichikos sutrikimų diagnozavimą buvo sukurti struktūruoti diagnostikos interviu, pvz., SCID (DSM struktūruotas klinikinis interviu) arba MINI- tarptautinė neuropsichiatrinė apklausa. Šie instrumentai leidžia unifikuoti psichikos sutrikimų diagnozavimo procedūrą, t.y. kokybinį psichikos sutrikimų vertinimą.

Psichologiniai Testai Karjeros Orientavimui

Karjeros pasirinkimas - vienas svarbiausių sprendimų gyvenime, todėl natūralu norėti pasirinkti profesiją, kuri atitiktų individualius lūkesčius ir teiktų pasitenkinimą. Psichologiniai testai gali būti naudingi, siekiant geriau pažinti save ir atrasti savo karjeros kelią.

Tripod Testavimas

Tripod psichologiniai testai - tai objektyvūs ir standartizuoti metodai, skirti pamatinių žmogaus savybių matavimui. Tokie testai gali būti ypač naudingi asmenims, planuojantiems keisti darbą ar karjeros kryptį. Viena iš pagrindinių Tripod testavimo naudų - objektyvus stipriųjų ir silpnųjų savybių įvertinimas. Pačiam žmogui dažnai sunku objektyviai įvertinti savo sąmoningumą, ekstraversiją, gebėjimą dirbti komandoje, emocinį stabilumą ar atvirumą naujai patirčiai. Psichologiniai testai leidžia efektyviau įvertinti šias savybes. Tripod testavimas padeda geriau perprasti savo motyvaciją, susijusią su profesiniu keliu.

Testų Atlikimas:

1. Individualių poreikių išgryninimas: Šiame etape naudojami įvairūs testai, tokie kaip asmeninių savybių klausimynas, protinių gebėjimų skalė, vaizdinės informacijos suvokimo greičio ir tikslumo testas, vadovo protinių gebėjimų skalė, erdvinių gebėjimų testas ir kt.
2. Asmeninių savybių testus galima atlikti nuotoliniu būdu, bet kuriuo patogiu metu ir iš bet kurios vietos. Svarbu turėti gerą interneto ryšį ir kompiuterį arba kitą išmanųjį įrenginį. Protinių gebėjimų testai dažniausiai atliekami "gyvai" testuojančiojo padaliniuose arba nuotolinio susitikimo su įjungta kamera metu.
3. Ataskaitų generavimas: Atlikus testus, automatiškai sugeneruojamos ataskaitos.

Tripod testavimas naudingas ne tik asmenims, siekiantiems keisti darbo vietą ar profesinę kryptį, bet ir darbdaviams, norintiems įsitikinti, ar kandidatai yra tinkami siūlomai darbo vietai.

Kiti Karjeros Orientavimo Testai

• Myers-Briggs Asmenybės Testas (MBTI): Tai vienas populiariausių testų pasaulyje, paremtas Karlo Gustavo Jungo tipologijos teorija. Šis testas nustato vieną iš 16 asmenybės tipų, pateikdamas aprašymą, kuris parodo asmens tipo tendencijas. Atlikus testą, galima suprasti, kodėl žmogų domina būtent tai, kas nedomina kitų, kodėl vieni elgiasi taip, kaip kitas niekada nepasielgtų. Atliekant MBTI testą, svarbu būti nuoširdiems ir sąžiningiems su savimi, nesigražinti savo atsakymų ir nemodeliuoti savęs paties, kokiu norėtumėte būti. Rekomenduojama pakartoti testą keletą kartų su kelių savaičių ar mėnesių pertrauka. Testą galima atlikti 16personalities tinklalapyje.
• Atranka360 profesijų ir asmenybės testai: Atranka360 siūlo profesijų ir asmenybės testus, sukurtus pagal laiko patikrintus psichologijos testų metodus.
  • Asmenybės klausimynas: tiria ekstraversiją ir intraversiją, prisitaikymo prie aplinkos lygį, savirealizacijos laipsnį bei 20 labiausiai išreikštų asmeninių savybių, tokių kaip dominavimas, visuomeniškumas, savarankiškumas, savikontrolė, lankstumas, gebėjimas įgyti statusą ir pan. Testas parodo asmenybės profilį su stipriausiai išreikštomis asmens savybėmis.
  • Progresuojančių matricų testas: Šis testas leidžia spręsti apie intelektinės veiklos sugebėjimus. Atliekant užduotis dalyvauja trys pagrindiniai psichiniai procesai: dėmesys, suvokimas ir mąstymas. Testą sudaro nežodinės užduotys, todėl rezultatus mažiau veikia žinios, apspręstos išsilavinimo ir gyvenimiškos patirties.
  • Interesų žemėlapis: Interesai turi esminės įtakos žmogaus karjeros kelio pasirinkimui ar darbo srities keitimui, todėl svarbu juos atpažinti ir įsivertinti. Šio klausimyno tikslas - nustatyti profesinius polinkius, interesus įvairiose veiklos srityse.
  • Asmenybės testas: Atlikus šį asmenybės testą, gaunamas išsamus savo charakterio aprašymas, kuris pravers, jeigu norite įvertinti save iš šalies ir nustatyti savo dominuojančias savybes bei unikalius talentus. Ataskaitoje pateikiama bendra asmenybės charakteristika, įvertinant polinkį bendravimui ar uždarumui, praktiškumui ar kūrybiškumui, kiek esate logiškas ar emocianalus, planuojantis ar lankstus.

Svarbu suprasti, kas Jums svarbu gyvenime, kokios yra Jūsų vertybės ir kokia yra Jūsų gyvenimo strategija. Atsižvelkite į savo pomėgius ir interesus, nes darbas, kuris Jums patinka, teiks daugiau pasitenkinimo. Pasidomėkite kitų žmonių atsiliepimais apie atliktus testus, kiek jie tiko, patiko ar nepatiko.

Asmens Duomenų Apsauga

Tvarkydami asmens duomenis, vadovaujamės 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, BDAR). Asmens duomenų tvarkymas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo Nr. 847 „Dėl profesinio orientavimo teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 15 p. ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1334 „Dėl rekomendacijų dėl karjeros specialistų funkcijų ir profesinio orientavimo paslaugų teikimo švietimo įstaigose patvirtinimo“ ir kt. Duomenų subjektas turi teisę susipažinti su savo tvarkomais asmens duomenimis ir kaip jie yra tvarkomi, t. y. gauti informaciją, iš kokių šaltinių ir kokie asmens duomenys surinkti, kokiu tikslu jie tvarkomi, kam teikiami. Svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies), kurie padeda atpažinti Jus kaip ankstesnį interneto svetainės lankytoją, išsaugoti Jūsų lankymosi svetainėje istoriją ir pagal tai pritaikyti turinį.

Psichologinis Įvertinimas Teismo Psichologijoje

Tei-Psi-Ko teisės psichologijos specialistai atlieka asmenų psichologinį įvertinimą teismo psichologinės išvados tikslais, siekiant atsakyti į advokatų, prokurorų, teisėjų iškeltus klausimus. Teisės psichologai gali atsakyti į klausimus susijusius su Civilionio proceso, Administracinio proceso, ar Baudžiamojo proceso dalyvių veiksmais, poreikiais, emocine bei psichologine branda, emociniais ryšiais su tėvais ir aplinkiniais, bendravimo galimybes. Paprastai atliekamas išsamus (kompleksinis) psichologinis asmens, šeimos, vaiko ar vaiko- tėvų tarpusavio santykių ir pan. Atlikus įvertinimą užsakovui teikiama išsami psichologinio įvertinimo išvada, kurioje atsakoma į suformuluotus klausimus. Atsakymai pagrindžiami ir formuluojamos rekomendacijos. Standartiškai psichologiniam įvertinimui psichologinės išvados tikslais iš viso skiriama 8-12 valandų, atitinkamai vidutinė išvados kaina kinta.

tags: #psichologinis #ivertinimas #testai