Stresas yra neišvengiama šiuolaikinio gyvenimo dalis, daranti įtaką tiek fizinei, tiek psichologinei žmogaus sveikatai. Patiriamas darbinis stresas yra aktuali problema kiekvienai organizacijai: 25% darbuotojų Europoje teigia, kad darbe nuolat patiria stresą. Toks pat skaičius darbuotojų tvirtina, kad darbas neigiamai veikia jų sveikatą. Darbinis stresas neigiamai atsiliepia ne tik darbuotojų fizinei bei psichologinei sveikatai, bet kartu ir mažina pasiekiamus bendrus organizacijų veiklos rezultatus, o organizacijos ir valstybė kas metus dėl to patiria nemažų finansinių nuostolių. Todėl šiame darbe yra nagrinėjama kokie veiksniai lemia stresines situacijas Lietuvos įmonių darbuotojams, kaip stresas pasireiškia tarp darbuotojų ir ar patys darbuotojai jaučia jo pasekmes. Todėl itin svarbu suprasti, kaip asmenybės bruožai ir modeliai gali padidinti polinkį į stresą. Šiame straipsnyje nagrinėjami įvairūs asmenybės tipai, susiję su didesniu streso lygiu, įskaitant A, C ir D tipus, taip pat neurotiškumo vaidmuo. Taip pat aptariami rizikos veiksniai ir kaip jie veikia žmogaus elgesį.
Streso samprata ir veiksniai
Siekiant išsiaiškinti, kokie veiksniai lemia Lietuvos įmonių darbuotojų patiriamą stresą bei jo raiškos būdus, buvo atliktas empirinis Lietuvos įmonių darbuotojų tyrimas. Jis parodė, kad įmonėse gali būtų keliami per aukšti darbo reikalavimai bei gali būti pakankamai įtempti santykiai tarp kolegų. Taip pat tyrimas parodė, kad bendras patiriamo streso lygis Lietuvoje nėra aukštas. Streso raiškos tyrimas parodė, kad moterys yra labiau linkusios patirti stresą nei vyrai, stresą labiau patiria privataus Lietuviško kapitalo įmonės ir viešojo sektoriaus įmonės nei užsienio kapitalo įmonės, o stresas darbuotojams pasireiškia dažniau fiziniais simptomais, nei psichologiniais. Taip pat pastebėta, kad stresas nedaro įtakos darbuotojų norui tobulėti ir tai, kad stresas retai daro įtaką darbuotojų pasiekiamiems rezultatams.
Magistrinio darbo „Lietuvos įmonių darbuotojų patiriamas stresas: jo priežastys ir raiška“ tikslas yra ištirti Lietuvos įmonių darbuotojų patiriamo darbinio streso priežastis ir jų raišką. O tikslui pasiekti buvo iškelti šie uždaviniai: išanalizuoti mokslinę literatūrą, atskleidžiant darbinio streso sampratą, veiksnius, raišką bei streso įveikimo ypatumus, išanalizuoti darbinio streso tyrimams taikomus teorinius modelius, išskirti Lietuvos įmonių darbuotojų darbinį stresą lemiančius veiksnius, išskirti Lietuvos įmonių darbuotojų patiriamo darbinio streso raiškos ypatumus. Siekiant darbo tikslo, yra nagrinėjamos darbinio streso apibrėžimo problemos, nagrinėjamos patiriamo streso rūšys ir aiškinamasi kas jį sukelia, analizuojamos žmogaus organizmo reakcijos į stresą ir jo poveikis darbo vietoje, analizuojami darbinio streso teoriniai modeliai bei bandoma išsiaiškinti kaip jį įveikti.
Asmenybės tipai ir polinkis į ligas
Toks klausimas nuo seno rūpėjo žmonėms, mokslininkai taip pat nuolat daro klinikinius tyrimus, bandydami atsakyti į klausimą, ar žmogaus asmenybė, charakteris nulemia susirgimą somatinėmis ligomis, jei taip - kokiomis. Tačiau iki šiol yra daugiau klausimų negu atsakymų.
Viena labiausiai paplitusių teorijų, paaiškinančių žmogaus būdo ir jo patiriamų susirgimų ryšį, yra apie asmenybės tipus. Pvz., A tipo asmenybės yra labiau linkusios sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, jos daugiau patiria insultų ir infarktų. A tipo asmenybės yra apibūdinamos kaip energingos, veržlios, užsispyrusios, įsitempusios, agresyvios, linkusios konkuruoti, labai atsidavusios darbui ir patiriančios daugiau pykčio. B tipo asmenybės yra priešingybės A tipui: ramesnės, lėtesnės, atsipalaidavusios, linkusios į bendradarbiavimą, mokančios kontroliuoti savo emocijas. Jos yra „sveikiausios“ iš visų aprašomų asmenybės tipų ir mažiausiai linkusios sirgti. C tipo asmenybės siejamos su rizika sirgti onkologinėmis ligomis. Šiam asmenybės tipui būdingas nuolankumas, užsidarymas savyje, emocijų slopinimas, nerimastingumas, bejėgiškumo jausmas, ypač stresinėse situacijose.
Taip pat skaitykite: Revoliucinės Prancūzijos lyderiai
D tipo asmenybė
D tipo asmenybė, kuri apibūdinama kaip linkusi į stresą (distressed personality), pasižymi dviem ryškiais bruožais: negatyviu emocionalumu (negative affectivity) ir socialiniu slopinimu (social inhibition). Tai reiškia, kad D tipo asmenybė patiria stiprias negatyvias emocijas: pyktį, baimę, priešiškumą, susierzinimą, bet nerodo šitų stiprių emocijų, kad išlaikytų gerus santykius su kitais. D tipo asmenybė labiausiai linkusi į savigraužą, pasižymi žemu savęs vertinimu ir pesimistiškumu, turi riziką sirgti depresija ir širdies ligomis.
Tačiau tai yra tik viena iš teorijų, kuri, beje, buvo ne kartą paneigta plačiau tiriant žmogaus charakterio ir ligų sąsajas. Vis daugiau kalbama, kad ne tiek asmenybės tipas, kiek gyvenimo būdas, elgesys (pvz., rizikingas) yra labiau susijęs su sveikata. Taip pat akcentuojama, kad asmenybės tipas labiau nulemia ligos eigą, sveikimą, atsigavimą po ligos negu riziką sirgti tam tikromis ligomis. Iš tikrųjų, užsidaręs savyje, vengiantis bendrauti, pasidavęs bejėgiškumui žmogus gydymosi metu kenčia labiau ir sulaukia mažiau pagalbos tiek iš medikų, tiek iš savo šeimos narių, o tai pailgina bei apsunkina gydymosi ir sveikimo procesą. O besidomintis savo sveikata, ryžtingai nusiteikęs sveikti, užsispyręs pacientas (kad ir įkyrus bei varginantis bendraujant) vis dėlto turi daugiau šansų greičiau pasveikti ir atsigauti po ligos.
Neurotiškumas ir jo įtaka sveikatai
Vieno paskutiniųjų įdomesnių tyrimų metu nustatyta, kad labiausiai su tendencija susirgti tam tikra liga yra susijęs neurotiškumas. Mokslininkės Sara Weston ir Patricia Hill ištyrė 7000 vyresnio amžiaus (vidurkis 68 metai) amerikiečių, kurie per pastaruosius porą metų lankėsi pas gydytojus. Buvo ištirtas jų asmenybės tipas pagal „Big Five“ skalę (ekstraversija, sąmoningumas, neurotiškumas, sutariamumas ir atvirumas patirčiai) ir įvertintos somatinės diagnozės, dėl kurių pacientai kreipėsi į gydytojus. Tyrimo rezultatai parodė, kad ekstraversija, atvirumas, sutariamumas buvo susiję su geresniais sveikatos rodikliais, o sąmoningumas vertinamas kaip pagrindinis apsauginis faktorius nuo ligų. Tuo tarpu neurotiškumas buvo vienas ryškiausių faktorių, nulemiančių susirgimus.
Taigi neurotiškumu pasižyminčių pacientų tikimybė turėti aukštą kraujospūdį padidėdavo 29 proc., tikimybė susirgti širdies ligomis - 37 proc., artritu - 25 proc., cukriniu diabetu - 20 proc. Mokslininkės tai sieja su prielaida, kad neurotiškumas skatina streso hormono kortizolio, kuris slopina imuninę sistemą, išsiskyrimą, neigiamai veikia žmogaus savijautą bei elgesį. Be to, žmonės, kurie yra neurotiškesni, patiria didesnę nuotaikų kaitą, yra labiau susirūpinę, jaudinasi, dažniau serga depresija ir bendrai yra jautresni ligoms. Pagal tyrimo rezultatus, sąmoningumas sumažina insulto tikimybę 37 proc., o atvirumas patirčiai - 31 proc.; taip pat sąmoningumas sumažina širdies ligos tikimybę 17 proc., o aukšto kraujospūdžio - 29 proc. Tai aiškinama tuo, kad sąmoningesni žmonės labiau rūpinasi savo sveikata, adekvačiau reaguoja į savijautos pokyčius ir simptomus, taip pat yra linkę sėkmingai bendradarbiauti su medikais.
Rizikos veiksniai ir elgesys
Svarbu atsižvelgti į rizikos veiksnius, kurie taip pat gali turėti įtakos asmenybės polinkiui į stresą. Kai kurie psichologai tvirtina, kad rizikavimas susijęs su vienu asmenybės bruožu - neurotiškumu. Jų nuomone, tai neurotinio konflikto išraiška, antifobiško elgesio išraiškos forma. Taip pat aiškinta, kad į didelę riziką orientuotas elgesys, kaip, tarkime, beatodairiškas vairavimas, asociali veikla (jei išvis kada nors tokia egzistavo) tarnauja tarsi priemonė agresijai ir priešiškumui išreikšti. Kaip ten bebūtų, pavojinga veikla, kaip, tarkime, gėrimu ir narkotikų vartojimu, dažnai užsiiminėjama socialioje aplinkoje. Tad galimas dalykas, kad tokia veikla, ypač koledže, sietina su socializacija.
Taip pat skaitykite: Mokytojo realybė
Mūsų tyrimo metu aš su kolegomis tyrėme koledžo studentus, kurių dauguma tuo metu buvo įjunkę į kai kurias arba visas šias pavojingas veiklas: rūkymas, gėrimas, narkotikai, seksualinis elgesys, beatodairiškas vairavimas arba azartiniai žaidimai. Spėjome, kad dauguma šių rizikingo elgesio tipų susiję su impulsyviu pojūčių siekimu. Taip pat vertinome rūkymą, gėrimą, narkotikų vartojimą, seksą, vairavimą ir azartinių žaidimų lošimą pagal specialias rizikos prisiėmimo skales, sudarytas kiekvienam iš šių rizikingo elgesio tipų. Vairavimo rizikos skalė vertino dažniausiai pasitaikančius vairavimo greičius, reakciją į eismo signalus, atstumus tarp mašinų, esant dideliam greičiui, bei kitus veiksnius.
Kaip paaiškėjo, rūkymas, gėrimas, seksas ir narkotikai susiję vieni su kitais. O štai beatodairiškas vairavimas buvo susietas tik su viena iš likusių rizikos sričių - gėrimu. Leisdami sau nepaisyti vienos išimties dėl moterų lošimo, apskaičiavome bendrą rizikos prisiėmimo balą, apimdami visas šešias rizikos rūšis. Tiek vyrų, tiek moterų rezultatai buvo panašūs. Tačiau buvo aptikta svarbių sąsajų tarp kitų asmenybės bruožų ir specifinių rizikingo elgesio tipų. O štai rūkymas ir sunkesnių nei marihuana narkotikų vartojimas buvo susietas su impulsyviu pojūčių siekimu ir agresija. Įdomus atradimas, nes praeito tyrimo metu nustatėme, kad tie patys bruožai buvo būdingesni prostitutėms nei kontrolinėms grupės nariams. Anksčiau daryti tyrimai rodo, kad nelegalių narkotikų, netgi marihuanos, vartojimas sietinas su aukštesniu pojūčių ieškojimo lygiu nei alkoholį vartojančių asmenų atveju. Žingsnį nuo legalių narkotikų (tabako ir alkoholio) iki nelegalių žengia tik siekiantys stipresnių pojūčių.
Mūsų tyrime, kaip ir daugelyje prieš tai vykdytų, buvo nustatyta, kad vyrai labiau nei moterys linkę į didelę riziką. Jie taip pat buvo labiau linkę į impulsyvių pojūčių siekimą nei moterys. Kai analizavome skirtumus tarp to, kaip rizikuoja vyrai ir moterys, nustatėme, kad kai kalba eina apie impulsyvų pojūčių siekimą, esminį vaidmenį vaidina asmens lytis. Žmonės linkę rizikuoti. Mūsų protėviai Homo sapiens kilo iš Rytų Afrikos ir per gana trumpą 100000 metų ar laikotarpį ar dar greičiau pasklido po visą Žemės rutulį. Didžiulių ir pavojingų gyvūnų medžioklė prilygdavo jaudulio ir nuotykio siekimui bei prisidėjo prie sėkmingo žmonijos išlikimo. Poravimasis irgi tapdavo pavojingu ir rizikingu žaidimu.
Pojūčių siekimas ir genetika
Tai, kad tokia savybė kaip pojūčių siekimas gali charakterizuoti mūsų rūšį, nereiškia, kad šis bruožas nepasireiškia skirtingu lygiu. Dėl skirtingų genų tokia savybė kaip pojūčių siekimas varijuoja, ji adaptyviausia, kai yra vidutinio stiprumo. Pojūčių siekimo paveldimumo tyrimuose naudojami klasikiniai dvynių lyginimo metodai. Vienoje šeimoje užaugusių identiškų ir neidentiškų dvynių lyginimai parodė, kad pojūčių siekimas yra paveldimas 60%. Tiriant identiškus ir neidentiškus dvynius, atskirtus nuo gimimo ir įvaikintus skirtingų šeimų buvo nustatytas toks pats paveldimumas. Jei vaikai, kaip ir jų tėvai, linkę į pojūčių siekimą, greičiausiai kalti genai, o ne šeimos įtaka.
Ištobulėjus molekulinės genetikai, jau galima nustatyti pagrindinius genus, nulemiančius asmenybę bei įvairias psichopatologijos formas. Dopaminas yra svarbus smegenų neuromediatorius, veikiantis smegenų takuose, susijusiuose su smegenų atlygio ir malonumo centrais. Egzistuoja dvi dopamino receptoriaus D4 geno formos, ilgesnė ir trumpesnė tos pačios DNR sekos versijos. Ilgesnę versiją turi dauguma asmenų, kuriems būdingas stiprus naujumo (pojūčių) siekimas. Šis genas atsakingas tik už 10% genetinės variacijos. Tačiau patys genai nesukuria žmogaus bruožų. Labiausiai į riziką linkę jauni suaugę vyrai - tą rodo aukšti jų autoavarijų, girtavimo, narkotikų vartojimo ir patologinio lošimo rodikliai. Tokio amžiaus jauni vyrai taip pat būna pasiekę savo pojūčių siekimo piką. Nenuostabu, kad jų sekso hormonas testosteronas taip pat būna pasiekęs aukščiausią lygį. Testosteronas ypač koreliuoja su pojūčių siekimu, susijusiu su disinhibitacija - tai, kas paprastai siejama su gėrimu, narkotikais, seksu ir asocialiu elgesiu. Jis taip pat sietinas su įprastomis savybėmis, kaip, tarkime, dominavimas, socialumas ir aktyvumas. Kai testosterono lygis krinta, vyrų agresyvaus, asocialaus elgesio tendencijos švelnėja. 50-59 amžiaus vyrų polinkis į pojūčių siekimą būna sumažėjęs du kartus, palyginus su 16-19 metų amžiaus vyrais. Moterų organizmuose taip pat esame testosterono, tačiau mažiau.
Taip pat skaitykite: Žaidimai ir charakterio ugdymas
Kitas pojūčių siekimo biologinis koreliatas yra enzimas monoaminas oksidas (MAO), veikiantis smegenyse. Monoamino oksidas veikia kaip reguliatorius, palaikantis neuromediatorių pusiausvyrą. Monoamino oksidas B tipas yra ypač susijęs su pojūčių siekimu ir dopamino reguliavimu. Į didelę riziką linkusių asmenų monoamino oksido enzimo lygis žemas, o tai reiškia, kad reguliavimas nėra pakankamas. Be to, MAO lygis būna aukštesnis moterų organizmuose nei vyrų, smegenyse ir kraujyje jis kyla su amžiumi. Į pojūčių siekimą linkę asmenys, vartojantys narkotikus, yra suradę tiesioginį būdą aktyvuoti smegenų malonumo centrus. Kiti tokio sužadinimo ieško per jaudinančius stimulus ir patyrimus.
Nors rizika turi neigiamų atžvilgių ir net gali būti lemtinga, kartu tai ir teigiama jėga. Be rizikingų žingsnių žmonija gyventų stagnacijoje, nebūtų varomosios jėgos atradimams. Polinkis į riziką akivaizdžiai buvo adaptyvus ankstyvųjų homonidų bruožas. Šis bruožas žmonėms vis dar taip pat būdingas, tačiau mažai ką teliko tirti. Iš šio šiuolaikinio gyvenimo, kur saugomos kultūros ir vyksta daug mažiau karų, jaudulio troškimas niekur nedingo. Kai kuriems jį suteikia kiti žmonės, santykiai, seksas. Kitiems reikia stipresnių pojūčių, jie atranda tokius užsiėmimus kaip sklandymas ar šokinėjimas su virve. Visgi dažniausias būdas išlieti emocijas - beatodairiškas vairavimas.