Ekstremalios situacijos, tokios kaip pandemijos, radiacinės avarijos ar kariniai konfliktai, kelia didelį iššūkį ne tik fizinei, bet ir psichologinei žmonių gerovei. Šiame straipsnyje aptariama, kodėl svarbu skirti ypatingą dėmesį psichologiniam pasirengimui ir visuomenės psichosocialiniam atsparumui ekstremalių situacijų metu, kokios priemonės gali padėti sumažinti neigiamas pasekmes ir kaip kiekvienas iš mūsų galime prisidėti prie saugesnės ir ramesnės aplinkos kūrimo.
Ekstremaliųjų Situacijų Valdymas: Nuo Grėsmių Sumažinimo Iki Atsistatymo
Ekstremaliųjų situacijų valdymas yra kompleksinis procesas, susidedantis iš keturių pagrindinių etapų: grėsmių sumažinimo, planavimo, atsako ir atsistatymo. Šiuo metu, kai pasaulis vis dar kovoja su COVID-19 pandemija, svarbu suvokti, kad krizės valdymas nesibaigia vien tik atsako etapu. Pandemija vieną dieną pasibaigs, todėl jau dabar būtina planuoti ir ruoštis atsistatymo etapui, siekiant užtikrinti kuo spartesnį sugrįžimą į įprastinį gyvenimą.
Ypač tai aktualu sveikatos priežiūros įstaigoms, kurios dėl pandemijos pakeitė savo profilį ir atsisakė tam tikrų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo. Visa tai turėtų būti atstatyta kuo skubiau vos tik pasibaigus pandemijai. Visos organizacijos privalo turėti pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms planą, nes tik tuomet galima tikėtis ne tik veiksmingo atsako, bet ir optimalaus atsistatymo. Tačiau vien tik formalus plano turėjimas nereiškia, jog į susidariusią situaciją bus tinkamai sureaguota - planą būtina išbandyti, vykdyti pratybas. Visgi neturint plano, įvykus ekstremaliajai situacijai, kai situacija yra kompleksinė, dinamiška ir dažniausiai - nepatirta, jos valdymas vyksta patiriant didelį stresą.
Psichosocialinio Atsparumo Svarba
Psichosocialinis atsparumas - tai visuomenės gebėjimas kovoti su ekstremaliąja situacija bei kuo greičiau ir efektyviau grįžti į įprastą gyvenimą. Deja, duomenys rodo, kad Lietuvos savivaldybių ekstremaliųjų situacijų valdymo planuose nebuvo vykdoma jokio planavimo, siekiant užtikrinti psichosocialinių funkcijų atlikimą ir paslaugų teikimą ekstremaliųjų situacijų atveju. Būtina suprasti, kad psichosocialinės priemonės taip pat turi savo specifiką, todėl ir jų įgyvendinimą reikia kruopščiai planuoti.
Tiek prevenciniais, tiek gydomaisiais veiksmais psichosocialinė pagalba gali padėti sukurti visuomenės psichosocialinį atsparumą, kurį stiprina net tokie paprasti dalykai, kaip žinojimas kur kreiptis, kas padės ištikus nelaimei, ką aš pats galiu padaryti, kad apsaugočiau save ir savo artimuosius. Labai svarbu, kiek žmogus pats žino apie grėsmes ir kiek yra pasiruošęs reaguoti į jas. Kuo jis daugiau informacijos turi, kuo labiau yra įtraukiamas į pasirengimo etapą, tuo jis jausis saugesnis ir ramesnis.
Taip pat skaitykite: Konsultavimo pradžia: patarimai pradedantiesiems
Ilgalaikės Pasekmės ir Psichologinės Pagalbos Svarba
Ekstremaliosios situacijos gali turėti ilgalaikių padarinių, pakeisti įprastą žmogaus gyvenimą ar visuomenės galimybę visavertiškai funkcionuoti net ir joms pasibaigus. Mokslininkai ištyrė, kad didelę baimę, nerimą ir nežinomybę sukelia būtent tokios „nematomos“ nelaimės, kaip radiacinė avarija ar įvairios pandemijos. Žmonės jaučia didelį nerimą, kuris kai kuriems jų gali išsivystyti į psichikos sveikatos sutrikimus ar kitas lėtines ligas, tokias kaip širdies ir kraujagyslių ligos, kurios Lietuvoje yra vyraujančios pagal sergamumo ir mirštamumo rodiklius.
Svarbu žinoti, kad nesuplanuotos, chaotiškos ir nepritaikytos konkrečiam atvejui psichosocialinės pagalbos teikimas gali atnešti ne tik naudos, bet ir žalos, todėl turi būti vykdoma socialiai ir moraliai atsakinga veikla. Neplanuota pagalba ekstremaliųjų situacijų atveju visuomet bus teikiama lėčiau, pareikalaus daugiau žmogiškųjų ir finansinių išteklių, greičiausiai kels papildomą įtampą tiek ją gaunantiems, tiek ir teikiantiems, galiausiai - neužtikrins didžiausios įmanomos naudos.
Tyrimai atskleidžia, kad gyventojai pripažįsta psichologinės pagalbos svarbą ir ryšį su ekstremaliosiomis situacijomis. Didesnė dalis respondentų mato psichologinės pagalbos reikalingumą ir tai, jog didžiajai daliai gyventojų svarbu gauti informaciją, susijusią su ekstremaliosiomis situacijomis ir kaip elgtis jų metu. Gyventojų apklausos rezultatai atskleidė, jog didžioji dalis - net 70 proc. respondentų - kreiptųsi psichologinės pagalbos ekstremaliosios situacijos metu, jeigu patirtų stiprų psichologinį sukrėtimą. Visgi didžioji dauguma yra linkę, kad iniciatyva būtų parodyta ir paslaugos pasiūlytos iš atitinkamų institucijų.
Siekiant sumažinti neigiamą ekstremaliosios situacijos psichologinį poveikį visuomenėje, labai svarbu tinkamai, neeskaluojant baimės visuomenei komunikuoti objektyvią informaciją.
Pasirengimas Ekstremalioms Situacijoms: Kas Turėtų Būti Įtraukta?
Rengiantis ekstremalioms situacijoms, svarbu įtraukti įvairius specialistus ir organizacijas. Mokslinėje literatūroje pabrėžiamas psichikos sveikatos specialisto vaidmuo. Taip pat svarbu bendruomenių bei nevyriausybinių organizacijų integravimas. Visuomenė ne tik supranta bendruomenės dalyvavimo reikšmę ekstremaliųjų situacijų atveju, tačiau ir patys norėtų būti įtraukti į planavimo fazę kaip bendruomenės nariai.
Taip pat skaitykite: Socialinės psichologijos svarba
Civilinės Saugos Mokymai: Esminė Visuomenės Saugumo Dalis
Civilinės saugos mokymai yra esminė visuomenės saugumo dalis. Mokymuose dalyviai įgyja praktinių įgūdžių, tokių kaip pirmosios pagalbos teikimas ar evakuacijos procedūros. Jie taip pat sužino apie potencialius pavojus ir prevencines priemones. Reguliarūs civilinės saugos mokymai padeda institucijoms geriau koordinuoti veiksmus ekstremaliose situacijose. Tai leidžia efektyviau paskirstyti išteklius ir greičiau reaguoti į kylančias grėsmes.
Civilinės saugos mokymai atlieka svarbų vaidmenį informuojant visuomenę apie galimas grėsmes ir pavojus. Šios žinios padeda sumažinti nelaimių tikimybę ir jų padarinius. Civilinės saugos mokymai skatina asmeninę atsakomybę ir pasirengimą. Šie įgūdžiai padeda žmonėms jaustis saugesniems ir labiau pasiruošusiems įvairioms situacijoms.
Civilinės saugos mokymai apima įvairias programas ir metodus, skirtus paruošti žmones ekstremalioms situacijoms. Praktiniai užsiėmimai yra esminis civilinės saugos mokymų komponentas. Dalyviai mokosi naudoti gaisro gesintuvus, suteikti pirmąją pagalbą ir evakuotis iš pastatų. Dažnai rengiamos pratybos su gelbėjimo tarnybomis, kad būtų gerinamas bendradarbiavimas. Teorinės paskaitos suteikia esminį pagrindą civilinės saugos supratimui. Nuotoliniai kursai ir e-mokymosi platformos suteikia lankstumo mokytis patogiu laiku.
Psichologinis pasiruošimas yra kritiškai svarbus civilinės saugos mokymų aspektas. Psichologai veda pratybas, kurios simuliuoja stresines situacijas.
Naujos Iniciatyvos: Programėlė "LT72"
Vidaus reikalų ministerija (VRM) pristato naują mobiliąją programėlę „LT72“, sukurtą siekiant pagerinti visuomenės pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms. Programėlė yra ypač svarbi šiuo metu, kai pasaulio saugumo situacija kelia vis daugiau nerimo ir būtinybės ruoštis galimoms stichinėms nelaimėms, branduolinėms avarijoms ar net karinėms grėsmėms.
Taip pat skaitykite: Testo interpretavimas
Aplikacija suteiks gyventojams galimybę ne tik gauti svarbią informaciją, bet ir atlikti žinių testą, kuris padės geriau suprasti, kaip elgtis ekstremaliose situacijose. Be to, „LT72“ turės interaktyvų žemėlapį, kuriame bus pateikiama informacija apie įvairias apsaugos priemones: sirenų vietas, kolektyvinės apsaugos statinius, priedangas ir gyventojų evakuacijos punktus. Ši funkcija padės gyventojams greitai surasti saugias vietas ir pasiruošti, jei kiltų bet kokia grėsmė.
Vidaus reikalų ministras pabrėžė, kad šiuo metu būtina kuo skubiau informuoti visuomenę apie tai, kaip elgtis kritinėse situacijose, ir užtikrinti, kad žmonės žinotų, kaip apsaugoti save ir savo artimuosius, bei galėtų veikti ramiai ir užtikrintai nelaimės atveju.
Visuomenės Pasirengimas: Tyrimų Duomenys
VRM atliktų tyrimų duomenimis, 52 proc. gyventojų teigia žinantys, kaip elgtis ekstremaliosios situacijos atveju. Tačiau tik 53 proc. žmonių yra sukaupę būtiniausias atsargas, reikalingas trims paroms. Tai rodo, kad, nors žmonės turi pagrindines žinias, jie vis dar nėra visiškai pasirengę ilgalaikiams išgyvenimo iššūkiams. Tačiau ministerija pastebi ir teigiamą pokytį: pastaraisiais metais išaugo žmonių, žinančių, kur ieškoti informacijos apie artimiausias priedangas ir kitus saugumo taškus, skaičius.
Tokie rezultatai rodo, kad visuomenės sąmoningumas apie ekstremalių situacijų valdymą auga, o naujoji programėlė tikrai prisidės prie to, kad gyventojai jaustųsi dar labiau pasirengę įvairiems pavojams.
Krašto Apsaugos Sistemos Iniciatyvos
Krašto apsaugos ministerija ir Mobilizacijos departamentas sukvietė įvairių sektorių atstovus aptarti, kokių kompetencijų reikės piliečiams, norint pasirengti ekstremalioms situacijoms. Diskusijose buvo išskirtos šešios pagrindinės sritis, kuriose reikia stiprinti žinias ir įgūdžius - nuo neginkluoto pasipriešinimo iki bepiločių orlaivių valdymo. Pabrėžta, kad piliečių pasirengimas gali padėti sustiprinti šalies atsparumą tiek fizinėms, tiek kibernetinėms grėsmėms.
Tarp pagrindinių kompetencijų, kurias piliečiai turėtų įgyti, įvardyti išgyvenimo įgūdžiai, pirmosios pagalbos suteikimas, psichologinis ir fizinis pasirengimas bei priešo ginkluotės atpažinimas.
Lietuvos kariuomenė rekomenduoja pasinaudoti šiuo metu organizuojamais mokymais ir internetiniais kursais, kad visuomenė būtų dar labiau pasirengusi krizinėms situacijoms. Nevyriausybinės organizacijos, tokios kaip Lietuvos šaulių sąjunga ir Raudonasis kryžius, taip pat aktyviai organizuoja mokymus ir paramą piliečiams. Tuo pačiu metu įmonėms patariama pasirūpinti atsargomis, evakuacijos planais ir saugumo strategijomis, kad valstybės funkcijos nebūtų sutrikdytos krizės metu.
Kariuomenės atstovai teigia, kad visuotinė gynyba - tai ne tik karių, bet ir kiekvieno piliečio pareiga. Pasiruošimas ir atsparumas yra svarbūs elementai, kurie gali sustiprinti šalies gynybą ir apsaugą.
Verslo Indėlis: Išgyvenimo Kuprinės
Atsižvelgdami į tai, kad vis dar didelė dalis gyventojų nėra pasiruošę bent kelias paras išgyventi ekstremalias situacijas, verslininkai skuba į pagalbą ir padeda žmonėms įsigyti jau paruoštą produktą - išgyvenimo kuprines, kurių kaina svyruoja nuo 200 iki 300 eurų.
Verslininkai pastebi, kad žmonėms trūksta laiko ir žinių susikomplektuoti visus reikalingus daiktus, todėl jiems siūloma įsigyti jau paruoštas kuprines, kurios apima svarbiausius daiktus, reikalingus ekstremalioms situacijoms. Paklausa didėja, nes tiek gyventojai, tiek verslai vis dažniau suvokia pasirengimo svarbą. Pirkėjai domisi kuprinių turiniu, teiraujasi, kaip juo naudotis ir domisi galimybėmis papildyti kuprinę pagal individualius poreikius. Pardavėjai siūlo įvairias kuprinių komplektacijas, atitinkančias skirtingus poreikius ir biudžetus. Dažniausiai pasirenkamos optimalios ir premium komplektacijos kuprinės, kuriose be pagrindinių daiktų yra papildomų priemonių, tokių kaip saulės baterijos ar vandens filtrai.
Medikų Pasirengimas: Būtini Įgūdžiai
Minint trečiąsias karo Ukrainoje metines, Jaunųjų gydytojų asociacija kvietė Kauno klinikų medikus į konferenciją apie jų pasirengimą veikti karo ir kitų ekstremalių situacijų metu. Tuo metu penktadalis respondentų išsakė nepasitikėjimą, manydami, kad daugumai medikų trūksta reikiamų įgūdžių ir pasirengimo, 12 proc. „Jau trejus metus karas vyksta visai šalia mūsų, tačiau nepaisant to, mes Lietuvoje nežinome, ką daryti įvykus ekstremaliai situacijai. Kaip ir rodo atliktas reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas, gyventojai mano, kad ne visi medikai būtų pasiruošę suteikti pagalbą ekstremalių situacijų metu. Mūsų atlikta gydytojų apklausa rodo, kad net 8 iš 10 gydytojų nesijaučia pasiruošę dirbti ekstremalių situacijų metu.
LSMU Kauno klinikų Ambulatorinio diagnostikos centro vyr. slaugytoja-slaugos administratorė Jolanta Litvinienė drąsina ne tik medikus, bet ir kiekvieną asmeniškai atsidaryti pirmosios pagalbos vaistinėlę ir įsivertinti, ar žinotume, ką daryti su kiekviena priemone. „Baimė atsiranda dėl nežinojimo ir neužtikrintumo, ką mokame, todėl reikia pradėti nuo savęs ir savo įgūdžių stiprinimo. Ištikus ekstremalioms situacijoms, tenka daryti dalykus, kurių niekada neteko, tai bus visai kitos darbo sąlygos, todėl svarbu pagalvoti, ko galiu pasimokyti dabar, kad jausčiausi saugiau. Tai yra tarsi draudimo polisas. Jai antrina ir LSMU Kauno klinikų gydytoja anesteziologė reanimatologė Vilma Traškaitė-Juškevičienė. Anot jos, daugiausiai kalbama apie turniketo uždėjimą, tačiau svarbu suprasti, kad vien šiuo veiksmu pagalba nesibaigia. „Man tenka bendradarbiauti su Lietuvos kariuomene, apsirengdami visą ekipuotę, turniketus įsidedame ten, kur tik galime rasti laisvą vietą. Kuo geriau būsime apsirūpinę priemonėmis, tuo geriau galėsime pasirūpinti aplinkiniais. Kiekvieno iš mūsų rankose yra didžiulė galia - išgelbėti gyvybę, padėti artimajam ir ta galia mes turime pasinaudoti ir žinoti, kaip pasinaudoti.
Kaip sako gydytoja V. Traškaitė-Juškevičienė, turniketo uždėjimas - tik vienas iš nedaugelio įgūdžių, kurie svarbūs ekstremalių situacijų metų. Tačiau bent minimalūs įgūdžiai turėtų tapti kiekvieno sveikatos priežiūros specialisto mokymų dalimi.
Medikų pasiruošimui ekstremalioms situacijoms bus skiriamas dėmesys ir Jaunųjų gydytojų asociacijos organizuojamame renginyje „TransForm 8.0: misija - būk pasiruošęs“. Renginio tikslas - įkvėpti ir telkti medikų bendruomenę, stiprinti asmeninę lyderystę ir pilietiškumą, suteikti žinių ir įgūdžių, reikalingų ruošiantis darbui ekstremalių situacijų ir karo metu.
LSMU Kauno klinikų Skubios medicinos gydytojas rezidentas Paulius Blažauskas sako, kad naudotis turniketu labai paprasta, o išmokti to galima per 10-15 minučių, svarbiausia nebijoti naudoti. „Jeigu žmogui kraujuoja iš galūnės, pirmiausiai prašome, kad žmogus spaustų žaizdą, tuo metu mes pasiimame spaudžiamąjį tvarstį, jeigu šis nepadeda, tuomet naudojame turniketą. Jis dedamas virš žaizdos ir veržiame tiek, kiek įmanoma, užfiksuojame ir turime sukti. Svarbu suprasti, kad sukimas yra skausmingas, nes suspaudžia, tiek raumenis, tiek nervus, tiek kraujagysles. Užfiksavus turniketą, svarbu pasižiūrėti laiką ir užrašyti jį minučių tikslumu.
Kaip Elgtis Civilams Ekstremalių Situacijų Atveju?
Civilinės saugos specialistai pataria visada iš anksto pasirengti netikėtoms situacijoms. Karininkas Albertas Daugirdas paaiškina, kaip kiekvienas galime pasirengti bet kokiai nelaimei tiek asmeniškai, tiek savo šeimoje tam, kad padėtume savo valstybei ir ją sustiprintume. Seminare A. Daugirdas pateikia praktinių patarimų, kaip analizuoti situaciją, ką daryti liekant karo zonoje, o ką daryti evakuojantis.
tags: #psichologinis #pasirengimas #ekstremaliu #situaciju #gresmems #ir