Šiuolaikiniame pasaulyje, kur greitas gyvenimo tempas, įtempta dienotvarkė, nemiga ir laiko trūkumas yra įprasti reiškiniai, stresas tapo nuolatiniu palydovu. Tačiau, norint gyventi visavertį gyvenimą, būtina išmokti jį valdyti. Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairius streso mažinimo projektus ir būdus, kurie padės sugrąžinti ramybę ir harmoniją į jūsų kasdienybę.
Stresas - neišvengiamas, bet valdomas palydovas
„Kaip jums atrodo, ar galime gyventi be streso?“ - tokiu klausimu buvo pradėtas knygos „Efektyvūs streso mažinimo būdai“ pristatymas. Vieni tvirtino, kad gyvenimas be streso neįmanomas, kiti jiems prieštaravo. Mokslininkai patalpino pelytes į tris skirtingus indelius: pirmajame pelytės tam tikrą laiką patyrė daug streso, antrajame - vidutiniškai, o trečiajame - visai nepatyrė streso. Pasirodo, daugiausiai nugaišo didžiausią stresą patyrusių pelyčių bei tų, kurios nepatyrė jokio streso. Šis bandymas parodė, jog stresas - naudingas išgyvenimas.
Stresą patiriame visi - tai neišvengiamas mūsų gyvenimo palydovas. Jis motyvuoja mus veikti, tačiau kartais ir vargina, sukelia sveikatai neigiamų padarinių, tad visi norime išmokti jį pažinti ir valdyti. Stresas jaučiamas ne vien tada, kai patiriamos stiprios neigiamos emocijos (pavyzdžiui, netektis, nusivylimas), bet ir patiriant stiprių teigiamų išgyvenimų (pavyzdžiui, laimėjus prizą ar gavus netikėtą dovaną). Svarbiausia - išmokti nusiraminti.
Knygos "Efektyvūs streso mažinimo būdai" pristatymas
Doc. dr. Aido Permino, doc.dr.Loretos Gustainienės, Gabijos Jarašiūnaitės ir Ievos Pečiulienės išleista metodinė ir mokymo priemonė „Efektyvūs streso mažinimo būdai: biogrįžtamuoju ryšiu paremta relaksacija ir progresuojančioji raumenų relaksacija“. Panašaus žanro - metodinės literatūros - knygų yra daug, o mūsu pateikiamų metodikų mokslinio pagrindimo taikymo ypatumų aprašymo Lietuvoje kaip ir nėra. Daugumai nėra lengva pasakyti, kada yra įsitempę, o kada - atsipalaidavę. Tada, kai tai akivaizdžiai junti, įsitikini, ką pats gali nuveikti savo sveikatos labui. Šis leidinys bus naudingas tiek šios srities specialistams, tiek naujokams - kiekvienas jame ras sau naudingų dalykų. Ši knyga ypač naudinga studijuojančiam, daug įtampos ir streso patiriančiam jaunimui.
Kasdienės strategijos streso valdymui
Nerimo ir streso jausmai dažnai persmelkia mūsų kasdienybę. Jie gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, pvz., dėl sunkių darbo reikalavimų, asmeninių problemų ar net dėl finansinių sunkumų. Kol kasdienybės tempas vis didėja, verta kasdien skirti bent kiek laiko sau.
Taip pat skaitykite: Saugus kačių nagų kirpimas
Laisvalaikio veiklos
Per savo laisvalaikį užsiimkite veikla, kurią mėgstate. Galbūt tai sportas, žygis gamtoje ar tiesiog įdomus projektas namuose?
Fizinis aktyvumas
Naudinga ir svarbi yra reguliarūs fizinis aktyvumas. Nors jis retai gali būti patirtas kaip malonus, bet tai yra pagrindinis, paprastas ir efektyvas streso mažinimo būdas. Aktyvi fizinė veikla gali padėti išlieti stresą, sudeginti susikaupusį pyktį, numalšinti įtampą. Pasistenkite judėti kuo daugiau. Tam galima rasti būdų ir darbo vietoje: pertraukėlės metu pasivaikščioti, vietoj lifto pasinaudoti laiptais. Apskirtai, kad sportas duotų naudos, jam reikia skirti bent bent 30 minučių, tačiau net ir didelių pastangų nereikalaujantis fizinis aktyvumas prisideda prie jūsų geresnės savijautos. Streso malšinimui tinkamiausia ritminė fizinė veikla, susijusi su rankų ir kojų mankštinimu.
Mityba ir hidratacija
Streso ir nerimo atvejais būtina gerti daugiau vandens ir imtis maisto, turinčio reikalingų elementų jūsų organizmui. Būtinai į savo mitybą įtraukite maisto produktus, kuriuose yra daug omega-3 riebalųjų rūgščių. Tokie produktai kaip žuvis, riešutai, linų sėmenys, avokadai, špinatai ir kt. Stenkitės labiau subalansuoti savo mitybą, rečiau vartoti greito maisto. Valgykite reguliariai. Pamėginkite praturtinti savo mitybą vaisiais, daržovėmis, jei reikia - vitaminais. Per dieną išgerkite pakankamai vandens.
Kvėpavimo pratimai ir meditacija
Nerimą ypač lengva suvaldyti, jei mokate sau pasakyti, kad jis tik laikinas. Lengvas kvėpavimo pratimas arba meditacija - tai puikus būdas atsipalaiduoti, nurimti ir sustabdyti streso bei nerimo jausmus. Medituokite.
Nerimo priėmimas
Nesijaudinkite, jei nerimas jaučiamas. Tai pati geresnė būsena nei streso būsenos paslėpimas ar laukimas, kad susidarys problemų. Panašu, kad nerimas gali padėti jums apsispręsti geriau.
Taip pat skaitykite: Streso įtaka galvijų sveikatai
Pozityvus požiūris
Galiausiai, geriausias būdas kovoti su nerimu yra ieškoti kažko, kas daro jus laimingus. To, ko negalime kontroliuoti - žmogaus ar gamtos stichijų nulemtų netikėtumų - visuomet buvo ir bus.
Praktiniai patarimai streso mažinimui
Asmeninio tobulėjimo trenerė R. Rimkevičienė siūlo keletą praktinių patarimų, kaip įveikti stresą:
- Atpažinkite, kas jums kelia įtampą. Pamėginkite sudaryti nemalonių įvykių, neigiamai jus veikiančių situacijų sąrašą (vėlavimas į darbą ar vaiko peršalimas, liga ir kt). Išrikiuokite jas pagal svarbumą - pagal keliamo streso stiprumą. Tai leis geriau suvokti, kas konkrečiai jus kamuoja labiausiai. Objektyviau pažvelgus į konkrečius stresorius, su kuriais susiduriate šiandien, susilpnės jausmas, kad stresas visa apimantis, nevaldomas. Įvykiai visuomet lydimi emocijų. Nagrinėdami streso sukeltą situaciją pamėginkite atmesti jas. Ieškoti sprendimo verta pamėginti pasitelkiant, pvz., minčių lietaus metodą: spontaniškai įvardykite visus įmanomus problemos sprendimo variantus, mintis reikškite laisvai, nesistengdami vertinti. Pamėginkite objektyviau pažvelgti į situaciją, rasti joje ką nors. Reaguodami į stresą, stebėkite savo nuostatas ir priminkite sau, kad galite įveikti šią problemą, galite rasti išeitį iš bet kokios situacijos.
- Pažvelkite į situaciją su humoru. Pamėginkite į stresinę situaciją pažiūrėti šiek tiek su humoru, rasti kažką joje komiško. Humoras, žaismingumas gali padėti šiek tiek atsipalaiduoti ir susiklosčius nepatogioms situacijoms, ir sprendžiant tarpusavio santykių problemas.
- Būkite fiziškai aktyvūs. Moksliškai įrodyta fizinio aktyvumo nauda ne tik fizinei, bet ir emocinei mūsų savijautai. Pasistenkite judėti kuo daugiau.
- Kurkite artimus santykius. Mus ramina ir gydo artimi, šilumos ir meilės nestokojantys santykiai. Malonus bendravimas suteikia teigiamų emocijų, leidžia atsipalaiduoti. tokius santykius reikia kurti kasdien. Pamėginkite atleisti kitiems. Socialinis įsitraukimas - vienas labiausiai raminančių ir efektyvių streso slopinimo būdų. Kuo dažniau būsite vieni, kuo mažiau bendrausite, tuo sunkiau tvarkysitės su stresinėmis situacijomis. Pamėginkite susisiekti su savo šeima, draugais ir matykis reguliariai - bendraukite akis į akį. Patyrus stresą reikia ne galinčio išspręsti problemą žmogaus, bet žmogaus, kuris jus išklausytų, nuramintų.
- Planuokite savo laiką. Planuoti savo laiką būtina! Jei nuolat skubate ir nespėjate, gal padės speciali programėle telefone, darbų planuotojas elektroniniame kalendoriuje, kur galima įsivesti terminus su priminimu. Pamėginkite atleisti kitiems. Neužbaigti dalykai, konfliktai ir nuoskaudos kenkia jūsų emocinei sveikatai. Kompromisai padeda išsaugoti santykius, idėjas. Išreikškite savo jausmus, o ne slopinkite. Užgniaužti jausmai niekur nedingsta - kunkuliuoja viduje, kelia įtampą, didina stresą.
- Skirkite laiko sau. Kiekvieną dieną pamėginkite rasti šiek tiek laiko maloniam atsipalaidavimui, savo mėgstamai veiklai. Išgyvenę stresą būtinai nuveikite kažką malonaus.
- Medituokite. Sąraše pateikti streso malšinimo būdai padeda atsipalaiduoti ir pasikrauti, jie naudingi net ir streso nepatiriantiems žmonėms.
- Sveikai maitinkitės. Stenkitės labiau subalansuoti savo mitybą, rečiau vartoti greito maisto. Valgykite reguliariai. Pamėginkite praturtinti savo mitybą vaisiais, daržovėmis, jei reikia - vitaminais. Per dieną išgerkite pakankamai vandens. Sveika išmiegoti bent 7-8 valandas.
- Ieškokite pagalbos, kai tai būtina.
Reiki praktikos streso mažinimui
Tapęs reiki meistru S. Povilaitis pasakoja, kada prasidėjo jo reiki kelionė: „Reiki aš susidomėjau dar 1994 m., nors mano kelias į alternatyvias dvasines praktikas eina jau nuo 1988 m. Mano pirmoji mokytoja buvo Marijona Barbara Feinska iš Lenkijos. Likimas atsitiktinumų nemėgsta, kažkaip suvedė mane ir 1996 m. praėjau pirmą pakopą.“ 1998-aisiais pats Sigitas pasiekė meistro-mokytojo lygį ir šiandien pasakoja esminius reiki principus ir filosofiją: „Pirmiausia tai pasaulis yra vientisas, nedalomas į kažkokias dalis. Kada tai suprantame, kad esame maža ląstelė dideliame kūne, ir galim sutapatinti save su kūnu, tiksliau visatą su kūnu - mūsų ląstele. Ląstelė, gali tai suvokti ar ne, turi ryšį su visu kūnu. O ląstelėms ir visiems organams vadovauja kūrėjas, šaltinis arba šiuo atveju - mūsų pasąmonė. Kada supranti tą vientisumą - visų pirma žiūri kitaip, į žmones, į save.“
Penki esminiai reiki principai
Reiki praktikoje, sako Sigitas, egzistuoja penki gyvenimiški principai: nesijaudink, nepyk, gerbk save ir kitus žmones, būk sąžiningas ir paskutinysis - būk dėkingas kiekvienai gyvai būtybei ir bet kokiai situacijai.
Pirmąjį reiki meistro principą šiandien, deja, pamina dažnas, bet kaip nesijaudinti, kai mūsų broliai ir sesės kasdien keliauja su ginklais į mūšio lauką? „Turime kompleksiškai jungti keletą dalykų. Pirmiausiai, sąmoningai valdyti savo protą, tai leidžia padaryti mūsų intelektas - aukštesnis protas. Mūsų protas yra pratęs elgtis inertiškai, o intelektas gali pasakyti protui taip nesielgti. Kuo dažniau mes jungiame intelektą - tuo daugiau protas pradeda įsiklausyti. Kad išmoktume valdyti protą intelektu. Kvėpavimo ar meditacinės praktikos gali padėti tą protą nuraminti. Nuraminus protą, rimsta emocijos, o kai rimsta emocijos - mes atsipalaiduojame ir nesijaudinam. O jei ir jaudinamės - tas jaudulys, pyktis ar agresija gali tik žybtelėti keletui sekundžių ar minučių, bet tai nebeužvaldo žmogaus.“
Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti nervinę įtampą
Kvėpavimo pratimas nerimaujantiems
Dvasinių praktikų mokytojas demonstruoja, koks kvėpavimo pratimas galėtų būti naudingas nerimaujantiems: viena iš reiki praktikų - kvėpavimas, valantis sielą, paprastai vyksta pilvu: „Mes galime net vizualizuoti auksinę, baltą šviesas, kurios ir taip teka per mus, jei galėtume matyti. Rankos uždedamos ant pilvo ir darome 4-8 sekundžių įkvėpimą pilvu. Viduje, pilvo centre vizualizuojame auksinės spalvos sferą, maždaug kaip apelsinas, dėmesys į pilvą, darome pilvu įkvėpimą, sulaikome kvėpavimą, stebime, kaip ši šviesa koncentruojasi pilve. Kvėpavimo sulaikymas trunka patogiai - 4, 5 ar 6 sekundės, kiek mes norime. Per iškvėpimą stebime, kaip ši šviesa, sukaupta pilve, pasiskirsto po visą mūsų kūną, užpildo jį ir erdvę aplink mus. Tai darome 10-20 minučių.“ Šią praktiką reiktų kartoti kasdien, galima ir keletą kartų per dieną, pvz. ryte ir vakare po 10-20 min. arba tada, kai užklumpa stresas. Tiesa, S. Povilaičio teigimu, žmonėms, turintiems padidintą kraujospūdį, geriau šio kvėpavimo praktikos nedaryti ilgiau nei 5 min.
Pratimas "snaigė"
Norintiems išmėginti daugiau netradicinių streso mažinimo būdų, pašnekovas rekomenduoja dar porą. Vienas jų - pratimas „snaigė“: „Šį galima daryti be kvėpavimo arba jungti su kvėpavimu. Pratimai daromi akimis: neskubėdami ir nejudindami galvos, turime akis kiek išeina pakelti į viršų, tada nuleisti į apačią ir tai kartoti 10 kartų. Tada 10 kartų į šonus. Tada įsitrižainės taip pat po 10 kartų. Tokie turėtų būti trys ciklai po 10 kartų. To pakanka, kad žmogus pakeistų savo atskaitos tašką. Jaudinimasis yra tam tikras atskaitos taškas, kuriame jis inertiškai įpratęs kažkaip elgtis. Kada mes protą truputėlį perjungiame į kažką kitą - pasikeičia atskaitos taškas. Tokiu būdu tie paprasti pratimai nuramina žmogų“, - pasakoja S. Povilaitis ir priduria, jog keliant akis galima įkvėpti, o nuleidžiant - iškvėpti, taip prie paprasto pratimo dar prijungiant atitinkamą kvėpavimą.
Vidinio juoko praktika
Reiki meistras dalinasi ir dar viena - vidinio juoko - praktika: pilvo raumenų pagalba imituojamas vidinis, garsu beveik neišreikštas, juokas. Darydami šį pratimą, anot S. Povilaičio, didžioji dalis žmonių pradeda iš tiesų juoktis, o juokas kaipmat atpalaiduoja, nes yra pati geriausia streso transformacija.
Patarimai sunkiai užmiegantiems
S. Povilaitis pataria ir ką daryti, jei vakare sunkiai atsipalaiduojate ir užmiegate: „Šiam atvejui būtų galima parekomenduoti poliarizacinį kvėpavimą.<…> Įkvėpimas turėtų būti maždaug 8-10 sekundžių, gali būti ir ilgesnis, jei galime lėtai, palengva įkvėpti visiškai be garso. Įkvėpimo metu mes turėtume vizualizuoti auksinę šviesą, įeinančią per viršugalvį, einančią per visą kūną, išeinančią per padus lauk. Per iškvėpimą vizualizuojame įeinančią mėlyną šviesą, kylančią kūnu aukštyn, išeinančią per viršugalvį lauk. Tarp įkvėpimų ir iškvėpimų nedarome pauzių. Kuo ilgesnis įkvėpimas - tuo geriau.“ Paprastai ši praktika daroma 15-20 min., tačiau, anot reiki meistro, itin dažnai žmonės ima snausti greičiau.
Visuomenės sveikatos biuro projektai streso mažinimui
Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras užbaigė projektą „Kompleksinių ir integruotų, mokslu pagrįstų visuomenės sveikatos paslaugų prieinamumo užtikrinimas, bazinių visuomenės sveikatos paslaugų tikslinėms grupėms teikimas“.
Stovykla vyresniems nei 65 metų asmenims
Vykdant projektą „Kompleksinių ir integruotų, mokslu pagrįstų visuomenės sveikatos paslaugų prieinamumo užtikrinimas, bazinių visuomenės sveikatos paslaugų tikslinėms grupėms teikimas“, Visuomenės sveikatos biure vyko stovykla, skirta vyresniems nei 65 metų asmenims bei jų šeimos nariams ar globėjams. Stovyklos metu ypatingas dėmesys buvo skiriamas fiziniam aktyvumui, kuris yra viena iš pagrindinių sveiko ir kokybiško senėjimo sąlygų. Dalyviai aktyviai įsitraukė į rytines mankštas gamtoje, kvėpavimo pratimų užsiėmimus, mokėsi šiaurietiško ėjimo pagrindų - buvo rengiami ne tik teoriniai, bet ir praktiniai pasivaikščiojimai gryname ore. Taip pat dalyviai buvo supažindinti su namų saugos principais, rizikos veiksniais bei praktiniais būdais, kaip apsaugoti save nuo kritimų. Reguliari fizinė veikla vyresniame amžiuje ne tik stiprina kūną, bet mažina nerimą, gerina nuotaiką bei miegą. Taip pat vyko paskaitos apie sveiką mitybą, kuriose dalyviai sužinojo, kaip tinkama mityba padeda išlaikyti energiją, stiprina organizmo atsparumą ir prisideda prie lėtinių ligų prevencijos. Psichinės sveikatos tema buvo aptarta ne tik teoriškai - vyko praktiniai užsiėmimai, kurių metu dalyviai stiprino bendrystę ir gerino psichologinę savijautą. Ypač vertingos buvo diskusijos apie kasdienio gyvenimo iššūkius, rūpinimąsi artimaisiais ir savęs išsaugojimą. Užsiėmimų metu taip pat buvo pristatytos streso ir nerimo atpažinimo bei valdymo technikos, kvėpavimo ir raumenų stiprinimo pratimai, padedantys geriau suvokti ir reguliuoti emocinę būseną. Stovyklos programą paįvairino edukacinė programa su bandų kepimu, kurios metu dalyviai ne tik susipažino su tradiciniu lietuvišku kulinariniu paveldu, bet ir aktyviai dalinosi prisiminimais iš vaikystės, jaunystės ar šeimos gyvenimo, kalbėjosi apie senovinius receptus bei šeimos tradicijas. Stovyklos programą paįvairino edukacinė programa su bandų kepimu, kurios metu dalyviai ne tik susipažino su tradiciniu lietuvišku kulinariniu paveldu, bet ir aktyviai dalinosi prisiminimais iš vaikystės, jaunystės ar šeimos gyvenimo, kalbėjosi apie senovinius receptus bei šeimos tradicijas. Stovyklos programą paįvairino edukacinė programa su bandų kepimu, kurios metu dalyviai ne tik susipažino su tradiciniu lietuvišku kulinariniu paveldu, bet ir aktyviai dalinosi prisiminimais iš vaikystės, jaunystės ar šeimos gyvenimo, kalbėjosi apie senovinius receptus bei šeimos tradicijas. Stovyklos programą paįvairino edukacinė programa su bandų kepimu, kurios metu dalyviai ne tik susipažino su tradiciniu lietuvišku kulinariniu paveldu, bet ir aktyviai dalinosi prisiminimais iš vaikystės, jaunystės ar šeimos gyvenimo, kalbėjosi apie senovinius receptus bei šeimos tradicijas. Stovyklos programą paįvairino edukacinė programa su bandų kepimu, kurios metu dalyviai ne tik susipažino su tradiciniu lietuvišku kulinariniu paveldu, bet ir aktyviai dalinosi prisiminimais iš vaikystės, jaunystės ar šeimos gyvenimo, kalbėjosi apie senovinius receptus bei šeimos tradicijas. Stovyklos programą paįvairino edukacinė programa su bandų kepimu, kurios metu dalyviai ne tik susipažino su tradiciniu lietuvišku kulinariniu paveldu, bet ir aktyviai dalinosi prisiminimais iš vaikystės, jaunystės ar šeimos gyvenimo, kalbėjosi apie senovinius receptus bei šeimos tradicijas.
Užsiėmimai būsimiems ir esamiems tėveliams
Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biure vyko užsiėmimai, skirti būsimiems ir esamiems tėveliams. Programa apėmė tiek teorinius, tiek praktinius užsiėmimus. Labai svarbu nėštumo, pogimdyminiu laikotarpiu ir auginant vaikus padėti tėvams palaikyti gerą psichinę ir fizinę sveikatą. Vyko užsiėmimai kurių metu psichologė tėvus mokė atpažinti pogimdyminės depresijos požymius, suprasti vaiko emocijas, elgesį bei poreikius. Vyko paskaitėlės, kurių metu besilaukiančios mamytės sužinojo apie fizinio aktyvumo svarbą tiek sau, tiek vaisiui. Lektorė su dalyvėm aptarė, į ką svarbu atkreipti dėmesį sportuojant nėštumo metu, kada fizinė veikla yra naudinga, o kada jos reikėtų vengti ar visiškai nutraukti. Buvo organizuojami sveikatai palankios mitybos užsiėmimai, kurių metu supažindinta su bendrosiomis sveikos mitybos rekomendacijomis, naujagimių, kūdikių bei 1-3 metų vaikų mitybos ypatumais. Tokie užsiėmimai yra prasmingi ir reikalingi, nes prisideda prie tėvų sąmoningumo didinimo, stiprina šeimų gebėjimus rūpintis savo ir vaikų sveikata bei gerove.
Projektas onkologinių ligų prevencijai
Siekdamas mažinti sergamumą onkologinėmis ligomis, skatinti sveikesnį gyvenimo būdą ir gerinti sergančiųjų bei jų artimųjų gyvenimo kokybę, Alytaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras įgyvendino projektą „Kompleksinių ir integruotų, mokslu pagrįstų visuomenės sveikatos paslaugų prieinamumo užtikrinimas, bazinių visuomenės sveikatos paslaugų tikslinėms grupėms teikimas“. Atsižvelgiant į šių ligų keliamus iššūkius visuomenės sveikatai ir gyvenimo kokybei, buvo organizuoti kompleksiniai teminiai užsiėmimai, kurių tikslas - ne tik suteikti teorinių žinių, bet ir formuoti praktinius sveikos gyvensenos įgūdžius. Užsiėmimų metu buvo išsamiai aptariami pagrindiniai onkologinių ligų rizikos veiksniai - rūkymas, nesveika mityba, fizinio aktyvumo stoka, žalingi aplinkos veiksniai bei paveldimumas. Akcentuota mitybos svarba stiprinant imuninę sistemą, mažinant uždegiminius procesus organizme ir palaikant normalų kūno svorį. Užsiėmimuose aptarti fizinio aktyvumo teigiami aspektai, reikšmė onkologinių ligų profilaktikai, fizinio aktyvumo rekomendacijos. Psichologinė gerovė - svarbi sveikatos dedamoji, ypač susidūrus su liga ar jos baime. Užsiėmimų metu dalyviai buvo supažindinti su psichoemocinės gerovės svarba gyvenant su onkologine liga - nagrinėta, kaip vėžys veikia šeimos narių tarpusavio santykius, kaip kalbėti apie ligą su artimaisiais. Dalyviai mokėsi atsipalaidavimo pratimų, streso valdymo technikų, susipažino su emocinės savireguliacijos principais, dėmesingumo (angl. mindfulness) praktikomis, emocijų įveikos būdais. Buvo nagrinėjama miego svarba imunitetui, hormonų balansui bei bendrai organizmo regeneracijai. Šioje temoje dėmesys buvo sutelktas į rūkymo, alkoholio bei kitų psichoaktyviųjų medžiagų įtaką vėžio rizikai. Šios veiklos padėjo ne tik informuoti visuomenę apie onkologinių ligų prevenciją, bet ir įgalino žmones keisti savo gyvenimo būdą, priimti sveikesnius sprendimus kasdienybėje bei kurti emocinį atsparumą. Projektas neabejotinai prisidėjo prie ilgalaikio tikslo - geresnės visuomenės sveikatos bei gyvenimo kokybės kūrimo.