Psichologinis priekabiavimas darbe - tai opus ir sudėtingas reiškinys, galintis turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių darbuotojo psichinei sveikatai, savijautai ir karjerai. Svarbu suprasti, kas yra psichologinis priekabiavimas, kaip jis pasireiškia ir kokie veiksmai gali būti imami siekiant apsisaugoti nuo jo.
Kas yra Psichologinis Priekabiavimas?
- Priekabiavimas darbe - tai sistemingas, pasikartojantis ar vienkartinis, tačiau emociškai paveikus netinkamas elgesys, nukreiptas į darbuotoją, kuris verčia jaustis nepatogiai, žemina orumą, trikdo profesinę veiklą ar kelia nesaugumo jausmą. Tai gali būti įvairios formos elgesys, nuo subtilių užuominų iki atvirų išpuolių, o jo poveikis gali būti ilgalaikis ir skaudus tiek psichologiškai, tiek karjeros prasme.
Priekabiavimas tai nepageidaujamas elgesys, kai lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka. Priekabiavimas gali pasireikšti žodžiu ir raštu, rečiau - fiziniais veiksmais. Priekabiavimo metu gali būti taikomi įžeidūs komentarai, pajuokimas, žeminimas, be pagrindo nesidalijama svarbia informacija, asmuo atribojamas nuo kitų kolegų, susitikimų arba pasitarimų, ignoruojamas, jam skiriamos su darbinėmis funkcijomis nesusijusios užduotys ir pan.
Svarbu pabrėžti, kad priekabiavimas - tai ne tik seksualinio pobūdžio veiksmai. Tai gali būti ir bet kokie kiti elgesio modeliai, kurie sukelia neigiamą emocinį foną, pvz., nuolatinė kritika, menkinimas, šantažas, gąsdinimas ar šališkas vertinimas. Priekabiavimas darbe neretai tampa įtampos, streso ir net psichologinių sutrikimų priežastimi, todėl būtina laiku jį atpažinti ir tinkamai reaguoti.
Psichologinio Priekabiavimo Formos
Priekabiavimas darbe gali pasireikšti įvairiomis formomis, todėl svarbu jas atpažinti:
- Žodinis priekabiavimas: Tai gali būti įžeidžiantys komentarai, pašaipos, diskriminuojantys juokeliai, žeminančios pravardės arba pasikartojantys nepageidaujami klausimai apie asmeninį gyvenimą. Net jei juokeliai atrodo „nekalti“, jei jie sukelia diskomfortą - tai jau priekabiavimo forma.
- Fizinis priekabiavimas: Bet koks fizinis kontaktas be sutikimo, pvz., apkabinimai, prisilietimai prie pečių, rankų ar kitų kūno vietų, taip pat bandymas priartėti per daug arti, pažeidžiant asmeninę erdvę.
- Psichologinis spaudimas: Tai situacijos, kai darbuotojas jaučia spaudimą dėl pareigų, turi atlikti darbus, kurie nėra numatyti jo pareiginiuose nuostatuose, ar patiria nuolatinį manipuliavimą (pvz., grasinimus netekti darbo, jei nepaklus).
- Seksualinis priekabiavimas: Į jį įeina nepageidaujami seksualinio pobūdžio komentarai, flirtas, užuominos, netinkami pasiūlymai ar net tiesioginiai seksualiniai veiksmai darbo aplinkoje ar su darbu susijusiuose renginiuose. E. E. Priekabiavimas yra nepageidaujamas elgesys, kai siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas dėl jo asmens tapatybės bruožo ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka.
- Kibernetinis priekabiavimas: Elektroniniu paštu, žinutėmis ar socialiniuose tinkluose siunčiami įžeidžiantys, seksualinio ar bauginančio pobūdžio pranešimai, paveikslėliai ar memai.
Kaip Atpažinti Priekabiavimą Darbe?
Atpažinti priekabiavimą darbe gali būti sudėtinga, nes daugeliu atvejų jis pasireiškia palaipsniui arba neatrodo rimtas iš pirmo žvilgsnio. Tačiau jei elgesys verčia jus jaustis nesaugiai, nepatogiai ar žemina jūsų orumą, tai jau gali būti priekabiavimo ženklas.
Taip pat skaitykite: Konsultavimo pradžia: patarimai pradedantiesiems
Svarbūs požymiai:
- Nepageidaujamas, kartojamas elgesys: Net jei iš pradžių elgesys atrodo nekaltas, jei jis kartojasi nepaisant jūsų prašymo sustoti - tai priekabiavimas.
- Elgesys, verčiantis jus keisti savo elgseną: Jei vengiate bendravimo su tam tikru asmeniu, vengiate buvimo tam tikrose vietose ar susitikimuose, tai yra ženklas, kad kažkas negerai.
- Fizinė ar emocinė įtampa: Jaučiate stresą prieš einant į darbą, patiriate nerimą, negalite susikaupti ar jaučiatės emociškai išsekęs.
- Vidinis konfliktas: Jei jaučiatės kaltas, kad galbūt „per jautriai reaguojate“ - tai dažnas aukos jausmas, kurį sukelia ilgalaikis priekabiavimas.
Kas Gali Būti Priekabiautojas?
Priekabiavimą gali vykdyti bet kuris darbo aplinkoje esantis asmuo. Priekabiavimas darbe nebūtinai reiškia hierarchinę galią - tai gali būti ir kolega, kuris bando psichologiškai dominuoti.
Galimos priekabiavimo situacijos:
- Vertikalus priekabiavimas: Kai vadovas naudojasi savo padėtimi, kad paveiktų darbuotoją - siūlo paslaugas ar pozicijas mainais už asmeninį dėmesį, grasina dėl darbo vietos. Griežtas vadovavimas komandai kartais gali būti sunkiai atskiriamas nuo priekabiavimo prie žemesnės pozicijos darbuotojų. Vadovas yra atsakingas už sklandaus komandos darbo palaikymą, todėl normalu teikti rekomendacijas, išsakyti savo nuomonę ten, kur turima kompetencijos, reikalauti užduotis atlikti laiku.
- Horizontalus priekabiavimas: Kai kolega elgiasi agresyviai, įžeidžiančiai, tyčiojasi ar užgaulioja. Dažnai pasireiškia konkurencinėje aplinkoje.
- Išorinis priekabiavimas: Kai klientai, tiekėjai ar partneriai leidžia sau elgtis netinkamai darbuotojų atžvilgiu. Tokiais atvejais darbdavys vis tiek privalo užtikrinti darbuotojo saugumą.
Pasekmės
Sistemingas priekabiavimas prie darbuotojo gali rimtai pakenkti jo psichikos sveikatai, savijautai darbe, galimybei dirbti ir sėkmingai atlikti darbines funkcijas.
Asmeninės pasekmės:
- Emociniai sutrikimai: Depresija, nerimas, emocinis išsekimas, bejėgiškumo jausmas.
- Sumažėjusi savivertė: Darbuotojas pradeda abejoti savo kompetencija, bijo siūlyti idėjas, vengia iniciatyvos.
- Fiziniai simptomai: Galvos skausmai, nemiga, virškinimo problemos, širdies ritmo sutrikimai.
Profesinės pasekmės:
- Darbo produktyvumo sumažėjimas: Sunku susikaupti, padaugėja klaidų, sumažėja entuziazmas dirbti.
- Karjeros stabdymas: Priekabiavimas gali priversti žmogų atsisakyti karjeros planų, persikelti į kitą skyrių ar net išeiti iš darbo.
Kaip Reaguoti į Priekabiavimą Darbe?
Svarbu veikti iš karto, nelaukiant, kol situacija pablogės. Kuo anksčiau imamasi veiksmų, tuo lengviau sustabdyti netinkamą elgesį.
Konkrečios rekomendacijos:
- Įvertinti situaciją: Visų pirma, būtina įvertinti situaciją ir suprasti, kas iš tiesų vyksta. Patiriamo priekabiavimo arba seksualinio priekabiavimo neigimas ir pateisinimų ieškojimas neužkerta kelio situacijos pasikartojimui.
- Išsakykite aiškiai savo poziciją: Pasakykite, kad toks elgesys jums nepriimtinas. Svarbu tai daryti aiškiai ir tvirtai.
- Veskite įrašus: Fiksuokite visas situacijas - laiką, datą, vietą, kas dalyvavo, kas buvo pasakyta ar padaryta. Tai bus svarbus įrodymas, jei reikės teisinės pagalbos. Tačiau, kaip pažymi Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Liudmila Mironovienė, labai svarbu tinkamai surinkti įrodymus, kuriais remiantis būtų galima pripažinti, kad egzistuoja psichologinis smurtas.
- Kreiptis pagalbos: Patyrus priekabiavimą arba seksualinį priekabiavimą iš to paties lygio kolegų, galima kreiptis pagalbos į komandos vadovą arba lygioms galimybėms užtikrinti paskirtą asmenį, jei organizacijoje yra numatytos tokios pareigos, ir informuoti apie situaciją žodžiu arba pateikti formalų skundą.
- Informuokite atsakingus asmenis: Personalo skyrių, darbo tarybą, profesinę sąjungą. Jie turi reaguoti į jūsų skundą ir užtikrinti tinkamą tyrimą.
- Ieškokite išorinės pagalbos: Jei įmonė nesiima veiksmų - kreipkitės į Valstybinę darbo inspekciją, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą ar teismą. Jei yra galimybes kviečiame ir atvykti į Mūsų būstinę Laisvės al. 46, Kaunas. Kartu, mes Išsiaiškinsime, išanalizuosime ir indetifikuosime iškilusius klausimus. Manome, kad labai svarbu nepriimti emocinių, impulsyvių sprendimų, kurie ne visada būna teisingi ir objektyvūs.
Patyrus priekabiavimą arba seksualinį priekabiavimą, dažnai būna sunku žengti pirmą žingsnį ir kreiptis pagalbos. Visuomenėje vyraujantis aukos kaltinimas dažnai verčia nukentėjusį asmenį, ypač seksualinio priekabiavimo atvejais, jaustis pažeidžiamu - jaučiamas kaltės, gėdos jausmas, pažeminimas. Todėl organizacijoje skatinama darbo kultūra, kurioje priekabiavimas ir seksualinis priekabiavimas yra nepriimtinas, padėtų šiuos neigiamus jausmus sumažinti bei skatintų priekabiavimą patyrusius darbuotojus kuo anksčiau ieškoti būdų situacijai spręsti.
Darbdavio Atsakomybė ir Veiksmai
Darbdavys privalo užtikrinti, kad visi darbuotojai dirbtų saugioje ir pagarbioje aplinkoje. Priekabiavimo toleravimas - tai ne tik moralinis, bet ir teisinis pažeidimas.
Taip pat skaitykite: Socialinės psichologijos svarba
Efektyvi darbdavio politika turėtų apimti:
- Lygių galimybių politikos įdiegimas. Lygių galimybių politikos dokumente reikėtų aiškiai apibrėžti, kokie veiksmai organizacijoje laikomi priekabiavimu ir seksualiniu priekabiavimu, nustatyti skundų pateikimo ir nagrinėjimo procedūras, aprašyti, kokios pasekmės už kokį elgesį laukia priekabiautojų.
- Saugios darbo kultūros ir aplinkos skatinimas. Svarbu nuolatos skatinti darbuotojus nesudaryti priekabiavimui palankios darbo aplinkos ir pastebėjus šio elgesio apraiškas informuoti organizacijos vadovą ir (arba) atsakingus asmenis.
- Aiški skundų pateikimo ir nagrinėjimo procedūra. Darbuotojai turi jaustis saugūs pateikti skundą dėl priekabiavimo ir (arba) seksualinio priekabiavimo, todėl aiški ir visiems žinoma tvarka padidintų tikimybę tai padaryti. Patartina pa(si)tvirtinti atskiras priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo prevencijos taisykles, kuriose aiškiai numatytumėte, kaip organizacijoje reaguojama į priekabiavimą ir seksualinį priekabiavimą, kokiu būdu galima apie tai pranešti, kokie organizacijos veiksmai gavus pranešimą bus atliekami, kaip tiriami priekabiavimo atvejai bei kaip užtikrinama šių taisyklių įgyvendinimo priežiūra. Rekomenduotina sudaryti galimybę skundą pateikti anonimiškai - pasitikėjimo linija, specialiai sukurtu el.
- Aiškias taisykles dėl netoleruojamo elgesio.
- Anoniminius kanalus skundams pateikti.
- Reguliarius mokymus darbuotojams apie priekabiavimą, įskaitant specializuotus mobingo mokymus, kurie padeda atpažinti paslėptas psichologinio spaudimo formas ir tinkamai į jas reaguoti.
- Griežtą atsakomybę už netinkamą elgesį.
Kada Darbdavio Veiksmai Nelaikomi Priekabiavimu?
Svarbu atskirti psichologinį priekabiavimą nuo teisėtų darbdavio veiksmų, susijusių su darbo organizavimu ir pareigų vykdymu.
- Konstruktyvi darbdavio kritika ir pagarbus pastabų išsakymas nėra laikomi psichologiniu smurtu, nes tai yra darbo proceso dalis ir šiais veiksmais siekiama darbo kokybės. Darbdavys turi teisę vertinti darbuotojo dalykines savybes, darbo rezultatus, todėl darbdavio išsakyta pozicija ar nurodytos pastabos, susijusios su pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų ar pavedamų užduočių atlikimu, nėra laikomi psichologiniu smurtu, jeigu jie išdėstomi korektiškai, neįžeidžiančiai, nežeminančiai ir etiškai ar netaikomas kitas DK 30 straipsnyje įtvirtintas netinkamas elgesys.
- Darbdavio reiklumas ir reikalavimas atlikti darbą taip pat nėra priekabiavimas. Už darbo organizavimo tvarką atsakingas darbdavys, kuris gali reikalauti, kad darbuotojas tinkamai, laiku ir kokybiškai atliktų pavestas užduotis.
- Reikalavimas pateikti paaiškinimą dėl galimo darbo pareigų nevykdymo / netinkamo vykdymo. Darbdavys privalo vykdyti šią pareigą visais atvejais, nes aptariamoji teisės norma jokių išimčių nenumato.
- Įspėjimas pagal DK 58 straipsnio 4 dalį yra tik procedūrinis, informacinio pobūdžio darbdavio pareiškimas, kuris savaime jį gavusiam asmeniui nesukelia jokių materialinių teisinių pasekmių, nes yra viena iš drausminės atsakomybės taikymo sąlygų. Įspėjimu darbdavys siekia prevencinių tikslų, t. y. užkirsti kelią galimam pakartotiniam darbo drausmės pažeidimui, kuris sudarytų pagrindą atleisti darbuotoją iš darbo.
- Įspėjimas apie numatomą atleidimą iš darbo kitais DK numatytais pagrindais. Darbdavio teisė nutraukti darbo sutartis su darbuotojais reglamentuota DK 57 straipsnyje (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės), 58 straipsnyje (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės), 59 straipsnyje (darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia), DK 36 straipsnyje (išbandymo rezultatai) ir kt.
- Pasiūlymas pakeisti darbo sutarties sąlygas. Darbdavys turi teisę keisti darbuotojo darbo sutarties sąlygas arba siūlyti jas keisti, laikydamasis DK 45 straipsnyje nustatytų reikalavimų, todėl šių teisių įgyvendinimas nėra laikomas psichologiniu smurtu. Pažymėtina, kad dėl neteisėto darbo sutarties pakeitimo darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčus dėl teisės nagrinėjantį organą, prašydamas įpareigoti darbdavį vykdyti darbo sutartį ir atlyginti atsiradusią žalą.
- Pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Vadovaujantis DK 54 straipsniu bet kuri darbo sutarties šalis gali pasiūlyti kitai darbo sutarties šaliai nutraukti darbo sutartį.
Taip pat skaitykite: Testo interpretavimas
tags: #psichologinis #prieabiavimas #kas #tai