Įvadas
Psichologinis smurtas darbe - tai reiškinys, kuris vis labiau plinta ir tampa opia problema ne tik darbuotojams, bet ir darbdaviams. Šis straipsnis skirtas atskleisti psichologinio smurto darbe sampratą, priežastis, požymius bei pateikti teisinio reglamentavimo analizę Europos Sąjungoje, tam tikrose užsienio valstybėse ir Lietuvoje. Tai aktuali tema, nes psichologinis smurtas darbe, kaip diskriminacijos darbuotojų santykiuose apraiška bei depresijos ir kitų darbuotojų sveikatos sutrikimų padarinys, yra pakankamai naujas ir Lietuvoje išsamiai netirtas institutas.
Psichologinio Smurto Samprata ir Požymiai
Mokslinėje literatūroje psichologinis smurtas darbe dažnai apibūdinamas kaip "plačiai paplitęs" neigiamas socialinis reiškinys. Tačiau, nei akademinėje bendruomenėje, nei įstatymų leidėjų tarpe nėra vieningos šio reiškinio sampratos. Įvairių šalių mokslininkai pateikia skirtingas psichologinio smurto darbe definicijas, o pati terminologija nėra unifikuota.
Psichologinio smurto apraiškos
Psichologinis smurtas darbe gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant:
- Nuolatinę kritiką ir menkinimą.
- Izoliavimą nuo kitų darbuotojų.
- Šmeižtą ir apkalbas.
- Nepagrįstus kaltinimus ir grasinimus.
- Per didelius arba neįmanomus reikalavimus.
- Nuolatinį darbo rezultatų sabotavimą.
- Asmeninį įžeidinėjimą ir patyčias.
- Nepagarbų elgesį, agresiją, įžeidinėjimą.
Svarbu atskirti psichologinį smurtą nuo pagrįstos kritikos. Psichologinis smurtas yra sistemingas ir pasikartojantis elgesys, skirtas pažeminti, įbauginti ar izoliuoti darbuotoją.
Psichologinio Smurto Priežastys
Psichologinis smurtas darbe gali kilti dėl įvairių priežasčių, įskaitant:
Taip pat skaitykite: Konsultavimo pradžia: patarimai pradedantiesiems
- Organizacijos kultūrą: Agresyvi, konkurencinga arba tolerantiška priekabiavimui darbo aplinka gali paskatinti psichologinį smurtą.
- Vadovų elgesį: Autoritariniai, nekompetentingi arba nesaugūs vadovai gali naudoti psichologinį smurtą, kad kontroliuotų darbuotojus.
- Darbuotojų konkurenciją: Didelė konkurencija dėl paaukštinimo ar kitų išteklių gali paskatinti darbuotojus naudoti psichologinį smurtą prieš kolegas.
- Asmeninius faktorius: Kai kurie žmonės gali būti linkę į psichologinį smurtą dėl savo asmenybės bruožų arba praeities patirties.
Taip pat, psichologinis smurtas gali būti sąmoningai naudojamas kaip priemonė atsikratyti darbuotoju be finansinių nuostolių darbdaviui.
Psichologinio Smurto Pasekmės
Psichologinis smurtas darbe turi neigiamų pasekmių ne tik darbuotojams, bet ir organizacijoms bei visuomenei.
Poveikis darbuotojams
Psichologinio smurto aukos gali patirti įvairių psichologinių ir fizinių sveikatos problemų, įskaitant:
- Depresiją ir nerimą.
- Stresą ir išsekimą.
- Miego sutrikimus.
- Sumažėjusį pasitikėjimą savimi.
- Sunkumus susikaupti.
- Fizinius skausmus ir ligas.
- Alkoholio ar narkotikų vartojimą.
Šios problemos gali turėti įtakos darbuotojų asmeniniam gyvenimui, santykiams su šeima ir draugais, taip pat finansinei padėčiai.
Poveikis organizacijoms
Psichologinis smurtas darbe gali sumažinti darbo našumą, padidinti darbuotojų kaitą, pabloginti santykius tarp darbuotojų, padidinti nelaimingų atsitikimų darbe skaičių ir sugadinti organizacijos reputaciją. Visa tai gali sukelti didelius finansinius nuostolius.
Taip pat skaitykite: Socialinės psichologijos svarba
Poveikis visuomenei
Psichologinis smurtas darbe gali turėti neigiamų socialinių ir ekonominių pasekmių, įskaitant padidėjusį nedarbą, sumažėjusį bendrąjį vidaus produktą ir padidėjusias sveikatos priežiūros išlaidas.
Teisinis Reglamentavimas
Situacija teisės aktų srityje yra tokia, kad tarptautinė bendruomenė nei ES neturi specialių įstatymų, reguliuojančių psichologinio smurto prevenciją, kontrolę ir adekvatų sankcijų taikymą. Tačiau, tarptautinė bendruomenė pradėjo diskusiją, kad darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos mechanizmas turi apimti veiksmus, orientuotus ne tik į fizines darbo sąlygas, bet ir į psichologinius veiksnius, kurie, paveikti, gali sukelti rimtą poveikį sveikatai. ES teisės aktai, nustatantys pagrindinius sveikatos ir saugos reglamentų principus darbo vietoje, tik netiesiogiai reguliuoja psichologinio smurto apraiškas darbe.
Tarptautinis reguliavimas
Prieš daugiau nei dešimtmetį tarptautinė bendruomenė atkreipė dėmesį į saugios ir saugios fizinės aplinkos kūrimo svarbą darbo vietoje. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad psichologiniai veiksniai, egzistuojantys darbo santykiuose, yra ne mažiau svarbūs ir gali turėti ne mažiau žalingų pasekmių darbuotojų sveikatai nei patiriami fiziniai sužalojimai ar netinkamos darbo priemonės ir instrumentai.
Europos Sąjungos reguliavimas
ES teisės aktai, nustatantys pagrindinius sveikatos ir saugos reglamentų principus darbo vietoje, tik netiesiogiai reguliuoja psichologinio smurto apraiškas darbe. Vis dėlto, šios gairės, kurių valstybės narės turi laikytis nacionaliniu lygiu, yra labai svarbios priemonės, reguliuojančios mobingą.
Užsienio šalių patirtis
Daugelis valstybių yra priėmusios specialų antimobingo reguliavimą, kuris turi daug versijų: specialūs įstatymai, netiesioginis reguliavimas per darbuotojų sveikatos ir saugos institutą, teismų praktika, kolektyvinės sutartys ir kiti dokumentai (procedūros, gairės, gerosios praktikos kodeksai). Kai kurios Europos Sąjungos valstybės narės yra priėmusios antimobingo įstatymus, kurie apibrėžia mobingo sąvoką ir nustato atsakomybę už tokius veiksmus ir žalą psichologinei žmonių sveikatai darbe.
Taip pat skaitykite: Testo interpretavimas
Teisinis reguliavimas Lietuvoje
Šiuo metu Lietuvos teisės sistema neturi prevencinių priemonių ir sankcijų už mobingą ir nepateikia jokio psichologinio smurto darbe apibrėžimo.
LR DK 30 str. 3 d. numato mokymus darbuotojams, kurie apima:
- Psichologinio smurto ir priekabiavimo reglamentavimą darbo santykiuose. Praktikos apžvalgą.
- Psichologinio smurto ir priekabiavimo pavojus. Informaciją darbuotojams ir darbdaviui.
- Psichologinio smurto ir priekabiavimo prevencijos priemones.
- Ikiteisminių institucijų ir teismų praktiką sprendžiant ginčus dėl psichologinio smurto ir priekabiavimo.
- Psichologinio smurto ir priekabiavimo atvejų nustatymo būdus. Kada tai yra psichologinis smurtas ir priekabiavimas, o kada tik kritika.
- Darbuotojų teises ir pareigas pasireiškus psichologinio smurto ir priekabiavimo atvejams.
- Įrodinėjimo klausimus: kokių materialių įrodymų rinkti.
Šie mokymai yra svarbūs siekiant informuoti darbuotojus apie psichologinio smurto darbe pavojus ir suteikti jiems priemonių, kaip apsisaugoti nuo šio reiškinio.
Psichologinio Smurto Prevencija
Psichologinio smurto prevencija darbe yra kompleksinis procesas, reikalaujantis tiek organizacijos, tiek darbuotojų pastangų.
Organizacinės priemonės
Organizacijos gali imtis įvairių priemonių, kad užkirstų kelią psichologiniam smurtui darbe, įskaitant:
- Sukurti aiškią ir griežtą politiką, draudžiančią psichologinį smurtą.
- Užtikrinti, kad visi darbuotojai būtų apmokyti apie psichologinio smurto pavojus ir prevencijos priemones.
- Sukurti saugią ir konfidencialią sistemą, kurioje darbuotojai galėtų pranešti apie psichologinio smurto atvejus.
- Tirti visus pranešimus apie psichologinį smurtą ir imtis atitinkamų veiksmų.
- Skatinti pozityvią ir pagarbią darbo kultūrą.
- Įdiegti konfliktų sprendimo mechanizmus.
- Vykdyti reguliarius darbuotojų apklausas, siekiant nustatyti psichologinio smurto rizikos veiksnius.
Darbuotojų priemonės
Darbuotojai taip pat gali imtis veiksmų, kad apsisaugotų nuo psichologinio smurto darbe, įskaitant:
- Žinoti savo teises ir pareigas.
- Būti informuotiems apie psichologinio smurto požymius.
- Pranešti apie psichologinio smurto atvejus.
- Dokumentuoti psichologinio smurto atvejus.
- Kreiptis pagalbos į kolegas, profesines sąjungas ar kitas organizacijas.
- Rūpintis savo psichologine ir fizine sveikata.
- Elgesio, mastysenos ir emocinės būsenos sureguliavimas. Pasitikėjimo savimi palaikymas ir stiprinimas. Atjauta sau, savęs priėmimas. Įsipareigojimas sau.
- Elgesio, emocinio santykio į tai, kas vyksta, ir į situacijos dalyvius įsisąmoninimas. Empatija nėra lygu atjauta (supratimas ir geranoriškumas).
Svarbu suprasti, kaip elgtis tuomet, jei kas nors su jumis elgiasi nepagarbiai, agresyviai, įžeidžiančiai (psichologinio smurto atveju).
Kaip nustatomi psichologinio smurto ir priekabiavimo atvejai? Kada tai yra psichologinis smurtas ir priekabiavimas, o kada tik kritika?
Nustatant psichologinio smurto ir priekabiavimo atvejus, svarbu atsižvelgti į keletą veiksnių:
- Sistemiškumas ir pasikartojamumas: Psichologinis smurtas nėra vienkartinis įvykis, tai yra nuolatinis ir pasikartojantis elgesys.
- Intencija: Psichologinis smurtas yra skirtas pažeminti, įbauginti ar izoliuoti darbuotoją.
- Poveikis: Psichologinis smurtas turi neigiamą poveikį darbuotojo psichologinei ir fizinei sveikatai.
Svarbu atskirti psichologinį smurtą nuo pagrįstos kritikos. Konstruktyvi kritika yra skirta padėti darbuotojui tobulėti, o psichologinis smurtas yra skirtas pažeminti ir įskaudinti.
Ką daryti, jei matote psichologinio smurto arba mobingo atvejį greta savęs
Jei pastebėjote psichologinio smurto arba mobingo atvejį, svarbu:
- Įsisąmoninti elgesį, emocinį santykį į tai, kas vyksta, ir į situacijos dalyvius.
- Būti empatišku, bet ne atjaučiančiu (supratimas ir geranoriškumas).
- Pasiūlyti pagalbą aukai.
- Pranešti apie psichologinio smurto atvejį vadovybei arba personalo skyriui.
- Palaikyti auką ir padėti jai jaustis mažiau izoliuotai.
Ką daryti, jei jus įvardijo kaip psichologinį smurtą arba mobingą taikantį asmenį (jei jums neatrodo, kad sąmoningai tai suplanavote)
Jei jus apkaltino psichologiniu smurtu arba mobingu, svarbu:
- Išanalizuoti savo elgesį ir išsiaiškinti, ar jis galėjo būti interpretuotas kaip psichologinis smurtas.
- Atsiprašyti, jei jūsų elgesys įžeidė ar įskaudino kitą asmenį.
- Pasistengti pakeisti savo elgesį ateityje.
- Kreiptis pagalbos į psichologą arba konsultantą, jei jums sunku suprasti savo elgesį arba pakeisti jį.
Psichologinis Smurtas ir Mobingas: Kuo Skiriasi?
Nors terminai "psichologinis smurtas" ir "mobingas" dažnai naudojami sinonimiškai, tarp jų yra skirtumų. Mobingas yra psichologinio smurto forma, kuri pasireiškia sistemingu ir ilgalaikiu persekiojimu, bauginimu ar žeminimu darbe. Psichologinis smurtas gali apimti ir kitas elgesio formas, kurios nėra tokios intensyvios ar ilgalaikės kaip mobingas.
Psichologiniai Agresyvaus Elgesio Aspektai
Psichologinis smurtas yra susijęs su emocijomis ir mąstymu. Agresyvus elgesys dažnai kyla iš neigiamų emocijų, tokių kaip pyktis, baimė ar pavydas. Taip pat, agresyvus elgesys gali būti susijęs su tam tikromis mąstymo schemomis, tokiomis kaip įsitikinimas, kad reikia kontroliuoti kitus arba kad reikia būti pranašesniam už kitus.
Kultūriniai, Moraliniai, Teisės ir Vadybiniai Aspektai
Svarbu įsivardinti kultūrinius, moralinius, teisės ir vadybinius aspektus greta psichologinių aspektų. Psichologinis smurtas yra ne tik psichologinė problema, bet ir kultūrinė, moralinė, teisinė ir vadybinė problema. Organizacijos kultūra, moralinės vertybės, teisės aktai ir vadybos praktika gali turėti įtakos psichologinio smurto paplitimui ir prevencijai.
tags: #psichologinis #smurtas #darbe #psichologiniai #ir #teisiniai