Įvadas
Skyrybos - tai vienas iš sudėtingiausių gyvenimo įvykių, kuris dažnai palieka gilias žaizdas abiejų pusių psichikoje. Tačiau ką daryti, kai išsiskyrus, psichologinis smurtas nesibaigia, o tęsiasi toliau, paverčiant buvusio sutuoktinio gyvenimą nuolatine baime ir nerimu? Šiame straipsnyje panagrinėsime psichologinio smurto po skyrybų problemą, jos priežastis, pasekmes ir galimus sprendimo būdus, taip pat atsižvelgsime į Likimo knygoje galimas skyrybų priežastis ir aplinkos įtaką.
Skyrybų Priežastys: Likimas, Aplinka ir Kalendoriniai Periodai
Skyrybų priežastys gali būti įrašytos gimimo datoje. Skyrybos įvykti gali kai jas aktyvuoja žmogus, kalendoriniai periodai, gyvenamoji aplinka. Kalbant apie aplinką, žmogus gali miegoti skyrybų, nelaimių, praradimų, barnių ar neištikimybės energijas nešančiuose būsto sektoriuose. Daugelio problemų priežastys yra tose gyvenimo srityse, kurių nemato nei psichologai, nei psichiatrai, nei vakarų mokslo ar medicinos atstovai.
Aplinkos Įtaka
Pavyzdžiui, kai 1998 m. jauna šeima persikraustė į naują butą, jame pas Moterį prasidėjo vienas persileidimas po kito. Prie patiriamų fizinių traumų, atsirado rimtos psichologinės. Tuo pasinaudojo vyro artimieji. Atsirado psichologinis smurtas, dėl ko vos neįvyko skyrybos. Tik kai 2014 m. Moteris atnešė savo buto planą, aš jai paaiškinau, kodėl atsirado problemos su reprodukciniais organais. Ir nors Moters sveikatos sutrikimai buvo įrašyti jos Likimo knygoje, realizuotis šie susirgimai galėjo tik tada, kai Moteris atsikraustė į tiems susirgimams atsirasti tinkamą aplinką - į naują butą. Tada Moteris pasakė, kad gydytojai taip ir nerado minėtų jos ligų priežasčių.
Likimo Knyga
Kai kada skyrybų priežastys būna jau įrašytos žmogaus Likimo knygoje. Dažniausiai tai būna susiję su:
- Romantikos žvaigžde gimimo valandoje.
- Tuštuma žmogaus gimimo dienoje.
- Konfliktu, esančiu tarp poros gimimo dienos elementų. Pavyzdžiui, žemiau esančiame paveikslėlyje parodytas vyro, gimusio Kiaulės dieną, ir Moters, gimusios Gyvatės dieną, gimimo dienų konfliktas. Kiaulė ir Gyvatė minėtose gimimo dienose apibrėžti raudonu kontūru. Dar tarpusavyje konfliktuoja: Jautis ir Ožka, Triušis ir Gaidys, Tigras ir Beždžionė, Drakonas ir Šuo, Arklys ir Žiurkė. Jei gimimo datas norite žiūrėti savarankiškai, pereikite prie sekančio skyrelio. Tik nepamirškite, žiūrėti reikia gimimo datų dienas.
Kiti Faktoriai
Pavyzdžiui, žmona nusprendžia miegamojo lovą perstatyti į kitą vietą. Gerai, jei po perstatymo lova atsidūrė gerame sektoriuje ir gerose žvaigždėse pagal Fengšui. Bet jei lova atsidūrė vyro Romantikos žvaigždėje, jau po kelių savaičių vyrą pradės traukti į seksualinius santykius ne su žmona. Pasakysite, kad viskas priklauso nuo vyro moralės kodekso stiprumo. Ir būsite neteisios, nes Visatos dėsniai yra stipresni, nei paveldėti ar per gyvenimą įgyti kodeksai;
Taip pat skaitykite: Konsultavimo pradžia: patarimai pradedantiesiems
Dar skyrybas gali aktyvuoti kiekvienais metais į kambarius ir ant miegamojo lovos patenkančios vis kitos Skriejančios žvaigždės. Šioje situacijoje vėl viskas priklauso nuo to, kokiose Žvaigždėse žmogus tais metais praleis didesnę laisvalaikio dalį. Trumpiau sakant, jei pora miegos Geltonojoje 5, Barnių ir ginčų ar Neištikimybių žvaigždėje, labai netgi tikėtina, kad dar tais pačiais metais bus sukurtas pagrindas skyryboms. O kada šeima iširs, čia jau tik laiko klausimas.
Kalendoriniai Periodai
Didelę dalį skyrybų tenka nagrinėti tada, kai jau būna vėlu kažką keisti. Trumpiau sakant, kai Moterų kantrybė ir jėgos išsenka, jos priežasčių pradeda ieškoti ne tik savyje, bet ir išorėje. Štai tada aš ir gaunu laiškus su klausimu „Ką dabar daryti?“. O ką daryti, jei klausimas atėjo kai vyras jau kitur lizdą sukti pradėjo. Imtis brutalių korekcijų? Bet tai nepadeda, nes jei vyras į šeimą grįžta, suskilęs indas jau nebesusiklijuoja. Kas kita, jei metų pabaigoje Moteris pati pasiūrės ar paprašys specialisto pažiūrėti, kokias energijas atneš ateinantys metai. Pavyzdžiui, Tigro metais 2022 problemos santykiuose gali prasidėti pas gimusius Beždžionės metais ar Beždžionės dieną. Ir jei nesiimti apsaugų, santykiai gali iširti.
Jei žmogus yra skeptikas ir santykiai iširo, tai dar nėra blogiausia kas galėjo nutikti. Pasirodo, Asmeninio griovėjo metams pasibaigus, labai dažnai išsiskyrę žmonės neranda atsakymo, kodėl jie pernai išsiskyrė. Juk viskas buvo gerai iki tų nelemtų metų, ir viskas vėl būtų gerai, jei tų prakeiktų metų nebūtų buvę. Ir tai yra šimtaprocentinė tiesa. Dar daugiau, jei Asmeninis griovėjas būtų laiku nuvestas, jokių skyrybų tikrai nebūtų buvę. Net ir savo praktikoje turiu nemažai atvejų, kai santykiai buvo išsaugoti.
Nuolatinė Baimė ir Persekiojimas Po Skyrybų
Milda (vardas išgalvotas) jau penkerius metus gyvena nuolatinėje baimėje, kad buvęs sutuoktinis surengs naują žiaurų išpuolį. Nepaisant daugybės kreipimųsi į policiją dėl patiriamo smurto, persekiojimo ir grasinimų, jokios kardomosios priemonės smurtautojo nesustabdė. Priešingai - jis tapdavo dar agresyvesnis ir žiauresnis, kol vieną naktį tyčia sukėlė gaisrą prie buvusios žmonos ir sūnaus namų. Laimei, nei moteris, nei jos sūnus tuo metu nemiegojo, kitu atveju viskas galėjo baigtis tragedija.
Kaip teigia specializuoto pagalbos centro (SPC) atstovė Rugilė Butkevičiūtė, tokie atvejai, kai moterys, net ir išdrįsusios nutraukti smurtinius santykius, pakliūva į beviltiškas situacijas, yra praktikoje dažni. Dažniausiai tai yra buvę sutuoktiniai, kurie niekaip negali moterų palikti ramybėje, nepaisant to, kad kartais smurtautojai sukuria kitas, naujas šeimas, net ir vaikų susilaukia, bet vis tiek persekioja buvusį sutuoktinį.
Taip pat skaitykite: Socialinės psichologijos svarba
Mildos Istorija: Nuo Smurto Santuokoje Iki Persekiojimo Po Skyrybų
Iki šiol nuolatinį psichologinį buvusio vyro smurtą patirianti Milda santuoką nutraukė dar 2010 m. Skyrybų metu buvę sutuoktiniai pasidalino turtą - namas buvo padalintas pusiau, moteris su sūnumi gyvena vienoje namo pusėje, o buvęs sutuoktinis - kitoje. Po skyrybų Milda penkerius metus gyveno ramiai, mat buvęs vyras susirado sugyventinę. Vis dėlto, pašlijus santykiams su naująja partnere, vyras vėl tapo agresyvus.
2015 m. policijos pareigūnai iš Mildos sulaukė skambučio, kad buvęs sutuoktinis sukėlė konfliktą, kurio metu kumščiu sudavė jai į veidą, smaugė, taip pat pasiėmęs peilį ir pridėjęs prie kaklo pagrasino papjauti. Po metų nukentėjusiajai vėl teko kviesti policiją, kai jos buvęs vyras užpuolė sūnų. Moteris tikino, kad smurtautojas bandė vaiką pasmaugti, smogė jam kumščiu į veidą, o galiausiai užlaužė ranką ir sulaužė nepilnamečiui pirštą.
2017 m. vasario 9 d. Milda paskambino į SPC dėl patiriamo psichologinio smurto. Buvęs sutuoktinis ją persekiojo, pastoviai grasino susidorojimu, tai patyrė ir jų nepilnametis sūnus. Po smurto prieš sūnų buvusiam sutuoktiniui paskirta kardomoji priemonė nesiartinti. Tačiau jis atėjo į jos namus, jai grasino, kėlė triukšmą. Milda specialistams teigė, kad tąkart pareigūnai atvyko tik po centro darbuotojų įsikišimo, tačiau jos esą neapklausė, o buvusį vyrą nuvežė pas mamą.
Nuo tada, kai pradėjo konsultuotis su smurto aukoms padedančiais specialistais, Milda įvykus išpuoliams nuolat kreipdavosi į policiją, tačiau jokios teisėsaugos taikomos kardomosios priemonės negelbėjo. Nors smurtautojui buvo uždrausta artintis prie aukų, vyras toliau nuolat ateidavo į moters namus, ėmė grasinti, kad padegs gyvenamąją vietą.
2017 m. kovo 22 d. apie 07 val. ūkiniame pastate tarp moters ir buvusio sutuoktinio kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis sugriebė abiem rankomis aukai už krūtinės, tąsė bei sudavė vieną smūgį rankos kumščiu į kairės pusės krūtinės sritį, kur jai yra įdėtas širdies stimuliatorius. Konfliktą matė nepilnametis sūnus. Po įvykusio smurto jam buvo paskirta kardomoji priemonė nesiartinti.
Taip pat skaitykite: Testo interpretavimas
Praėjus kelioms dienoms po šio incidento vyrui buvo paskirtas naujas nuosprendis dėl smurto prieš sūnų. Jam skirta 30 parų laisvės atėmimo bausmė, sprendimas turėjo įsigalioti 2017 m. 2017 m. balandžio 26 d. vyras įgyvendino savo kraupius pažadus sukelti gaisrą. Apie 23.15 val. buvęs sutuoktinis atėjęs į kiemą padegė moteriai priklausantį automobilį, nuo kurio liepsnų užsidegė ir gyvenamojo namo siena, o pats iš įvykio vietos pasišalino. Kadangi moteris dar nemiegojo, tai laiku pastebėjo gaisrą ir pati su vaiku gesino, kol atvažiavo iškviestos tarnybos.
2017 m. birželio 20 d. gautas pranešimas dėl pagrasinimo nužudyti. Susisiekus su moterimi ji papasakojo, kad smurtautojas ir toliau ją persekioja. Po atkaklios teisinės kovos su specialistų pagalba Mildai pavyko pasiekti, kad ramybės neduodantis ir nuolat ją žalojantis sutuoktis atsidurtų už grotų. 2017 m. lapkritį už visus nusikaltimus, įskaitant ir smurtą, turto sugadinimą, grasinimus nužudyti, vyras buvo nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme. Tačiau net ir atsidūręs už grotų aukai nuolat rašė laiškus, kuriuose pylėsi grasinimai.
Pasak SPC, į laisvę nusikaltimų vitrinę įvykdęs vyras buvo paleistas anksčiau - 2019 m. baldandį. Jau po to Milda vėl sulaukė grasinimų, kurie buvo perduoti per kitus asmenis.
Psichologinio Smurto Priežastys Po Skyrybų
Su smurto aukomis dirbanti Moterų informacijos centro projektų vadovė R. Butkevičiūtė teigia, kad Milda toli gražu nėra vienintelė moteris, kuri net ir palikusi smurtaujantį vyrą toliau kenčia nuo jo elgesio. Jos teigimu, per pirmąjį 2019 m. ketvirtį 17-koje specializuotos pagalbos centrų pagalba buvo suteikta 2759 asmenims, kurie nukentėjo nuo smurto.
Pagrindinė persekiojimo priežastis yra ta, kad smurtautojui, kuris nuolatos kontroliavo auką smurtiniuose santykiuose, santykių nutraukimas sukelia žemės slydimą iš po kojų jausmą. Persekiodamas auką smurtautojas tarsi bando susigrąžinti prarastą kontrolę. Tačiau toks elgesys nebūdingas visiems smurtautojams - kiti po skyrybų iš tiesų aukas palieka ramybėje. Tai priklauso nuo paties smurtautojo. Vieniems santykių nutraukimas gali reikšti, kad tai viskas, santykiai nutrūko, sukūriau naują šeimą ir gyvenu toliau.
Psichologinio Smurto Formos
Šiais laikais smurtas porose yra labiausiai nerimą kelianti tarpasmeninio smurto forma, kuri gali būti laikoma visuomenės sveikatos problema. Nors smurto mastas yra toks pat didelis, kaip ir didelės yra nukentėjusiųjų patirtos agresijos pasekmės, tačiau vis dar daugiausia dėmesio sutelkiama tik į fizinį šios problemos aspektą. Taigi psichologinės prievartos pasekmių vertinimas nustumiamas į antrinę plotmę, ignoruojant tai, kad tyrimai ir praktika rodo, kad psichologinės agresijos pasekmės yra panašios ar net didesnės už fizinio pobūdžio smurto pasekmes. Be to, juk psichologinę agresiją yra sunkiau nuspėti bei sudėtingiau užkirsti kelią jai.
Psichologinis smurtas gali pasireikšti įvairiomis formomis, įskaitant:
- Šaukimas, spiegimas, pravardžiavimas
- Ignoravimas, nemalonus tonas
- Žeminimas, gėdinimas, šaipymasis, įžeidžiantys juokai, kritikavimas atskirai arba prie kitų žmonių
- Savininkiškumas, atskyrimas nuo draugų ar šeimos, kontroliavimas, nesiliaujantys skambučiai ir žinutės
- Aukos kaltinimas dėl smurtautojo veiksmų ar savijautos
- Teigimas aukai, kad viena ji nieko neverta
- Grasinimai, priverčiant auką pajausti, kad jai nepavyks nutraukti santykių su smurtautoju
Psichologiniai agresoriai manipuliuoja kitų kompleksais, taikosi į pažeidžiamas vietas, taip priversdami auką mąstyti, jog kalta ji pati, kartais net sukurdami iliuziją, kad savo žeminančiais veiksmais ir nuolatine kritika jie ne kenkia, o priešingai - apsaugo bei padeda susivokti.
Kaip Atpažinti Psichologinį Smurtą Santykių Pradžioje
Kodėl sunku pakankamai anksti, dar draugystės pradžioje atpažinti psichologinį smurtą? Nes nėra pastovaus elgesio repertuaro. Atvirkščiai, psichologiškai smurtaujantys asmenys gali elgtis labai įvairiai: kurį laiką manipuliuoti santykiais, pavyzdžiui, draugystės pradžioje (pirmus du tris mėnesius) rodyti didelį susidomėjimą ir dėmesį, o po to staiga be jokios priežasties nustoti domėtis ar tapti abejingi, nereaguoti į žinutes ar telefono skambučius.
Kai kurie asmenys gana greitai parodo savybes, pagal kurias reikia numatyti būsimus santykių sunkumus. Taip pat verta atkreipti dėmesį į tokias specifines apraiškas, kaip: suinteresuotumas sumenkinti bet kokį partnerio elgesį ar požiūrį, atkaklus pasipriešinimas klausytis ir dalytis partnerio išgyvenimais bei sunkumais, nebent jis ar ji prieštarautų smurtaujančiajam. Partnerio abejingumas taip pat gali būti vertinamas kaip viena ir dažnai pasitaikančių psichologinio smurto apraiškų. Abejingumas parodo emocinio įsitraukimo trūkumą, dėl kurio neįmanoma kitam iš partnerių sulaukti užuojautos, paramos ir pagarbos savo individualybei.
Veiksniai, Padedantys Išvengti Psichologinio Smurto
Kokie veiksniai turi reikšmės, siekiant išvengti psichologinio smurto pavojaus?
- Atvirumas ir skaidrumas: Turėtumėte nejausti įtampos ar nesmagumo užduodami klausimus ir sulaukdami atsakymų. Ar jums patinkantis asmuo yra atviras? Ar kviečia jus įsitraukti į savo svarbius gyvenimo įvykius bei prisijungti prie savo draugų ar šeimos? Žinoma, reikia atskirti sveikas ribas (privatumo, kurio reikia visiems) nuo slapukavimo. Atvirumas ir skaidrumas nereiškia, kad naujai sutiktas patinkantis asmuo privalo iš karto išpasakoti savo didžiausias paslaptis.
- Sąžiningumas: Nereikia pasitikėtu tokiu asmeniu, kuris apgaudinėja arba meluoja. Ir kad ir kaip tas asmuo patiktų, neverta savęs apgaudinėti sugalvojant jiems pateisinimų, kodėl jie melavo.
- Atsakomybė: Nuo pat santykių pradžios stebėkite, ar jums patinkantis asmuo laikosi savo pažadų ir laikosi savo įsipareigojimų?
- Noras ir gebėjimas kurti bendrystę: Ar jūsų naujas draugas ar draugė atsižvelgia į jūsų poreikius, ar elgiasi vadovaujantis tik savo interesais? Ar jam ar jai svarbu, kaip jūs jaučiatės?
- Panašių vertybių: Vertybės yra labai svarbios poros santykiuose. Jų skirtumai yra vienas iš reikšmingų veiksnių, kuris neigiamai veikia santykius ir kurio dažniausiai pašalinti ar pakeisti nėra įmanoma.
Teisinė Bazė ir Pagalba Aukoms
Šiuo metu Lietuvos Baudžiamajame kodekse (BK) atsakomybė už persekiojimą nėra numatyta, tačiau bausmės yra taikomos už grasinimą nužudyti, sunkiai sutrikdyti sveikatą ar žmogaus terorizavimą. Tiesa, šiame straipsnyje taip pat numatyta, kad už grasinimą nužudyti ar sunkiai sužaloti asmuo baudžiamas tik tuo atveju, „jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas“.
Vis dėlto, anot R. Butkevičiūtės, jeigu tau grasina, pagal visą baudžiamąją teisę mes žinome, kad tie ketinimai turi būti realūs, turi būti kažkoks pagrindas manyti, kad žmogus tuos ketinimas gali įgyvendinti realybėje. Ji taip pat įsitikinusi, kad persekiojimo įtraukimas į BK ir už tai numatytos bausmės taptų pirmu žingsniu, padedančiu kovoti su psichologiniu smurtu.
Seime skinasi kelią siūlymas numatyti baudžiamąją atsakomybę už persekiojimą. Parlamentarų siūlyme nurodyta, kad už tokį nusikaltimą asmuo būtų baudžiamas „tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, prokuroro reikalavimas arba kai ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius smurto artimoje aplinkoje požymius“.
Ką Daryti, Patiriant Psichologinį Smurtą Po Skyrybų?
Jei patiriate psichologinį smurtą po skyrybų, svarbu nedelsti ir kreiptis pagalbos. Štai keli patarimai, ką galite daryti:
- Kreipkitės į policiją: Praneškite apie patiriamą smurtą, persekiojimą ir grasinimus. Net jei pareigūnai negali iš karto padėti, jūsų pranešimai gali būti svarbūs renkant įrodymus ateityje.
- Kreipkitės į specializuotus pagalbos centrus: SPC gali suteikti jums psichologinę, socialinę ir teisinę pagalbą.
- Rinkite įrodymus: Išsaugokite SMS žinutes, el. laiškus, pokalbių įrašus, nuotraukas ir kitus įrodymus, kurie patvirtina patiriamą smurtą.
- Veskite dienoraštį: Aprašykite kiekvieną smurto atvejį, įskaitant datą, laiką, vietą ir aplinkybes.
- Kreipkitės į teisininką: Advokatas gali padėti jums apsaugoti savo teises ir interesus.
- Pasikalbėkite su artimaisiais: Papasakokite apie savo patirtį draugams, šeimos nariams ar kitiems patikimiems asmenims. Jų palaikymas gali būti labai svarbus.
- Rūpinkitės savimi: Skirkite laiko poilsiui, atsipalaidavimui ir veiklai, kuri jums teikia malonumą.
Psichologinis Smurtas Darbe
Pagal darbe patiriamo fizinio smurto rodiklius Lietuva iš kitų Europos šalių neišsiskiria, tačiau psichologinį smurtą mūsų šalyje patiria dvigubai daugiau darbuotojų, negu kituose ES kraštuose. ES atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad psichologinį smurtą darbe patiria apie 5 proc. europiečių. Lietuva pagal šiuos rodiklius atsiduria paskutiniame penketuke. Latvijoje šis rodiklis siekia 4,6 proc., Estijoje - 6,5 proc.
Lietuvoje smurtą ar smurto grėsmę darbe nuolat patiria apie 10 procentų darbuotojų (2008 metų duomenys), susiduriančių su psichinę savijautą neigiamai veikiančiais veiksniais. Priekabiavimą ir bauginimą darbo vietoje patyrė apie 8,8 proc. tyrimų metu apklaustų asmenų. Nemažai darbuotojų, ypač moterų, nukentėjo dėl grasinimų ir įžeidinėjimų arba kitokių psichologinės agresijos formų darbovietėje. Priekabiavimas, patyčios, ujimas - šiandien dažnai naudojami siekiant „išguiti“ darbuotoją iš darbovietės. Mokslininkų žodyne netgi atsirado nauja šį reiškinį apibūdinanti sąvoka - mobingas - reiškianti „gaujos puolimą“. Mobingas - aukos išskyrimas iš grupės, pasireiškiantis nelygiaverčiu jos traktavimu, blogesniu nei su kitais elgesiu, tiek fiziniu, tiek psichologiniu smurtu. Galutinis mobingo tikslas - atsikratyti aukos, o priemonės šiam tikslui pasiekti tampa nebesvarbios.
Vienišų Motinų Išgyvenimai ir Pagalbos Ieškojimas
Straipsnyje pateikiamos kelios vienišų motinų istorijos, kuriose jos susiduria su įvairiomis problemomis:
- Terorizavimas tėvo namuose, kur gyvena su vaiku, nuolatiniai grasinimai išmesti į gatvę.
- Psichologinis smurtas iš buvusio vyro pusės, nuolatinis kabinėjimas, menkinimas ir baimė dėl vaiko atėmimo.
- Buvusio vyro persekiojimas, grasinimai ir baimė dėl jo įtakos vaikui.
- Partnerio ignoravimas nėštumo metu ir psichologinis skausmas.
- Vyro psichologinis ir fizinis smurtas, grasinimai nužudyti.
Šios istorijos atspindi realias problemas, su kuriomis susiduria moterys, patiriančios smurtą ir ieškančios pagalbos.
Psichologinės Traumos Vaikystėje ir Jų Pasekmės
Išgirdus žodį „trauma”, pirmiausia kyla mintis apie fizinį sužalojimą, tačiau kartais emocinis, psichologinis smurtas gali būti dar skaudesnis. „Depresijos įveikimo centro” psichologė A. Mockuvienė pranešime žiniasklaidai sako, kad nors neigiamas emocines patirtis mūsų visuomenėje linkstama nurašyti kaip mažiau svarbias, jų patyrimas vaikystėje gali turėti skaudžius padarinius suaugus - lemti įvairius psichikos bei kūno negalavimus, taip pat ir depresiją.
Kai kurias psichologines traumas, kurias dar mėgstama vadinti „žaizdomis”, žmonės atpažįsta geriau nei kitas, pavyzdžiui, fizinį ar seksualinį smurtą, skaudžias netektis, tėvų skyrybas, priklausomybę nuo alkoholio šeimoje. Visgi gerokai sudėtingiau pastebėti, pavyzdžiui, emocinę nepriežiūrą, emocinį smurtą, kai žmogus patiria patyčias, jam kartojama, kad yra niekam nereikalingas, nelauktas, nemylimas. Visa tai neretai nuvertinama, neva tai tik žodžiai, o jei šeima gyvena pasiturinčiai - tada tarsi viskas puiku, ko dar vaikui gali reikėti? Kartais priperkama ir kalnai pačių brangiausių daiktų, o vis dėlto namie niekas neapkabina, nepaglosto, nepasako, kad myli, nepasiteirauja, kaip jis jaučiasi.
Gyventi tokiame meilės, šilumos vakuume - tai patirti nuolatinį emocinį badą. Paradoksalu, kad tokiomis sąlygomis žmogus gali nesuvokti, kad kažkas yra negerai, o suaugęs ir susidūręs su depresija nustemba: „Iš kur ji? Juk nepatyriau jokių traumų, vaikystė buvo rami.” Kaip tik todėl kalbant apie depresiją neretai tenka kalbėtis apie tai, kas iš tikrųjų yra trauma ir kaip tai susiję.
Asmenybės pagrindas formuojasi vaikystėje, todėl tuo laiku įvykstančios traumos žaloja stipriau ir veikia ilgiau. Pavyzdžiui, emocinis smurtas gali sužaloti taip smarkiai, kad, vaizdžiai tariant, sugrius žmogaus santykis su pačiu gyvenimu. Trauminiai patyrimai stipriai veikia mus kaip visumą, taigi, ir mūsų kūną. Tyrimai rodo, kad vaikui augant nuolatinėje baimėje - kitaip formuojasi jo smegenys, jos tampa užprogramuotos nuolat saugotis, būti budrumo, parengties būsenoje. Toks žmogus net ir praėjus 20-30 metų gali visą supančią aplinką interpretuoti kaip grėsmę.
Traumos padariniai gali taip suaugti su mūsų asmenybe, apipinti mūsų gyvenimus, kad žmogus savo traumos nemato ir pagalbos kreipiasi dėl visai kitų priežasčių, pavyzdžiui, nuolat kamuojančios baimės, įtampos, nerimo, tačiau tuo pat metu mano, kad tiesiog toks yra ir vargu ar galima ką pakeisti. Neretai klientai sako: „Kiek save pamenu, man visuomet taip buvo.” Todėl terapijoje stengiamės suprasti, kodėl žmogus nuolat nerimauja ir bijo.
Esminis atsparumo šaltinis vaikystėje - geras ryšys su tėvais, saugus prieraišumas, kuris padės susidurti su tuo, kas gyvenime nutinka, ko negalime sukontroliuoti. Tikrai nereikėtų stengtis išvalyti vaiko gyvenimo nuo bet kokios sudėtingesnės patirties. Mano, kaip mamos, ar tėčio pareiga yra mokyti vaiką gyventi gyvenimą tokį, koks jis yra. Deja, kartais skausmo ir traumos šaltiniu kaip tik tampa artimiausi žmonės, kurių pagalbos tokiu atveju negaliu tikėtis nei būdamas vaikas, nei jau suaugęs. Tada pamatyti traumas ir su jomis susidurti gali padėti psichologas, kuris pastiprina išbūti su kylančiais jausmais ir kurti savo istoriją iš naujo. Vienas iš svarbių darbo su psichologu aspektų yra susidėlioti, ką ir kodėl patyriau, kaip tai mane pakeitė, ką tai reiškia man ir mano aplinkai šiandien.
Potrauminis Augimas
Nors traumuojančių patirčių gyvenime neišvengsime, tačiau turime galimybę rinktis, kaip į jas žvelgiame - vien kaip pralaimėjimą, kančią ar ir kaip galimybę augti. Jei pakanka jėgų į savo traumas pažvelgti atidžiau ir mokytis su jomis būti kitaip - tai gali būti proga iš naujo atrasti save, pagerinti gyvenimo kokybę. Žmogus gali tapti brandesnis, atsparesnis, empatiškesnis savo bei kitų atžvilgiu. Kartu gali jaustis saugiau, drąsiau kurti santykius. Suprasti ir išgyventi trauminius įvykius - tai lėtas ir skausmingas procesas, tačiau dažnas jame atranda naują gyvenimo kokybę.
tags: #psichologinis #smurtas #pagrindas #ipareigoti #gyventi #skyrium