Šeima - tai vieta, kurioje turėtume jaustis saugūs ir mylimi. Deja, realybė kartais būna kitokia, o psichologinis smurtas šeimoje tampa opia problema, paliekančia gilias žaizdas tiek aukai, tiek visai šeimai. Šiame straipsnyje aptarsime psichologinio smurto esmę, jo pasekmes, ypač skyrybų kontekste, ir galimus pagalbos būdus.
Kas yra psichologinis smurtas?
Psichologinis smurtas - tai ne fizinis smurtas, bet elgesys, kurio metu vienas asmuo specialiai, pakartotinai ir piktybiškai kankina kitą asmenį psichologiniais metodais. Tai apima įžeidimus, pažeminimus, grasinimus, kontrolę, manipuliavimą ir kitokias formas žodžių panaudojimą, siekiant sumenkinti, įskaudinti, sukelti neigiamus išgyvenimus ir dvasines kančias. Psichologinis smurtas, kitaip nei fizinis, nepalieka žaizdų ant kūno, tačiau žaloja aukos psichiką. Šį smurto būdą sunkiau atpažinti, kadangi tiesioginių įrodymų jam būna ne visada, o ir dažnai manoma, jog jis yra normali santykinio konflikto dalis. Paprastas konfliktas poroje labiausiai skiriasi nuo psichologinio smurto savo dėmesio sutelkimu į problemą, o ne į asmenį.
Konkretūs psichologinio smurto požymiai:
- Nuolatinis kritikavimas ir menkinimas.
- Įžeidinėjimai ir pravardžiavimas.
- Grasinimai ir bauginimas.
- Izoliavimas nuo draugų ir šeimos.
- Kontrolė ir manipuliavimas.
- Pavydas ir kaltinimai neištikimybe.
- Ignoravimas ir atstūmimas.
- Viešas pažeminimas ir apjuodinimas.
- Pasyvioji agresija.
Viena iš naujausių psichologinio smurto formų yra kibernetinis smurtas, kai smurtautojas pasitelkia technologijas kontrolei, sekimui ir žeminimui.
Smurto ratas šeimoje
Autorė L. Walker, atlikusi tyrimus, pastebėjo, kad šeimoje smurtas vyksta pagal trifazį modelį, kuris kitaip vadinamas smurto ratu.
Taip pat skaitykite: Konsultavimo pradžia: patarimai pradedantiesiems
- Įtampos augimas: Auga įtampa, ją lydi baimės ir pavojaus jausmai. Dažniausiai tai būna išreikšta priekaištų, nepasitenkinimo forma.
- Proveržis: Smurtautojas praranda kontrolę, įvyksta didelis konfliktas, lydimas įžeidimų lavina arba fiziniu smurtu.
- „Medaus mėnuo“: Smurtautojas supranta, kad nuėjo per toli, atsiprašinėja, perka dovanas ir bando užglaistyti situaciją.
Moteris, patekusi į šį ratą, linkusi tikėti, kad situacija pasikeis, tačiau lūkesčiams nelemta išsipildyti, kol nesiimama tinkamų priemonių. Įvertinus smurtą patyrusių moterų ženklų ir simptomų visumą, pastebėtos tam tikros tendencijos, kurios vėliau buvo įvardintos mušamos moters sindromu. Mokslinėje literatūroje šis sindromas suprantamas, kaip potrauminio streso sindromo rūšimi.
Psichologinio smurto pasekmės
Smurtas turi pasekmių ne tik aukai, bet ir šeimyninei aplinkai, ypač vaikams. Smurto poveikis vaikams gali turėti fizinių, psichologinių bei socialinių pasekmių. Aukoms gali pasireikšti psichosomatiniai sutrikimai, kurie dėl ilgalaikio patiriamo streso sukelia fizinės sveikatos pažeidimus. Tyrimai nurodo, kad smurto pasekmės jaučiamos ilgą laiką jau pasibaigus smurtui. Kuo intensyvesnis smurtas naudojamas, tuo didesnis poveikis fizinei bei psichinei sveikatai.
Žvelgiant tik į psichologinį smurtą, jis turi įtakos fizinės sveikatos pablogėjimui: gali susiformuoti dirgliosios žarnos sindromas, fibromialgija, lėtinis skausmas, virškinimo ir kvėpavimo takų sutrikimai. Taip pat tyrimai rodo, kad moterys, kurios patyrė smurtą artimoje aplinkoje, turi didesnius depresijos, nerimo ir baimės sutrikimus nei moterys, nepatyrusios smurto artimoje aplinkoje.
Psichologinio smurto aukos atpažinimas sudėtingesnis nei fizinės smurto aukos, kadangi psichologinis smurtas nepalieka jokių fizinių žaizdų.
Skyrybos kaip sprendimas?
Išgyvenant psichologinį smurtą, mintys apie skyrybas yra natūralios. Tačiau sprendimas nutraukti santykius yra sudėtingas, ypač kai šeimoje yra vaikų. Dažnai moterys jaučiasi kaltos ir nerimauja, manydamos, jog skyrybos pakenks vaikams.
Taip pat skaitykite: Socialinės psichologijos svarba
Svarbu suprasti, kad gyvenimas smurtinėje aplinkoje vaikams yra žymiai žalingesnis nei tėvų skyrybos. Vaikai, augdami nuolatinėje įtampoje ir nerime, patiria didelį stresą, kuris neigiamai veikia jų emocinę būseną ir raidą. Be to, smurtinis elgesio modelis gali būti perduodamas iš kartos į kartą.
Jeigu jaučiate, kad patirtas emocinis smurtas turi liekamųjų reiškinių ir atstumiate bei vengiate artumo su vyru, tai yra natūrali reakcija. Patirta trauma iššaukia savisaugos instinktą, kuris pasireiškia tuo, kad neprisileidžiate artumo, tokiu būdu saugodama save nuo galimos pasikartojančios traumos.
Kaip priimti sprendimą dėl skyrybų?
- Įvertinkite situaciją: Ar smurtas yra nuolatinis ir sistemingas? Ar vyras pripažįsta savo elgesį ir nori keistis? Ar yra galimybė išsaugoti santykius?
- Pasitarkite su specialistais: Kreipkitės į psichologą, psichoterapeutą ar šeimos konsultantą. Jie padės jums įvertinti situaciją, suprasti savo jausmus ir priimti teisingą sprendimą.
- Atsižvelkite į vaikų interesus: Pagalvokite, kas geriausia jūsų vaikams. Ar jie augs sveikesni ir laimingesni gyvendami su vienu iš tėvų saugioje aplinkoje, ar toliau kentės matydami nuolatinius konfliktus ir smurtą?
- Pasirūpinkite savo saugumu: Jei nusprendėte skirtis, pasiruoškite tam praktiškai ir emociškai. Susisiekite su teisininku, kuris padės jums sutvarkyti skyrybų dokumentus ir pasirūpinti savo turtiniais interesais. Taip pat pasirūpinkite savo emocine gerove - ieškokite palaikymo iš draugų, šeimos ar savitarpio pagalbos grupių.
Pagalba ir parama
Jei patiriate smurtą ar pažįstate, kas jį patiria, nebijokite kreiptis profesionalios pagalbos. Lietuvoje veikia ne viena pagalbos įstaiga ir pagalbos linija, skirta būtent smurto artimoje aplinkoje aukoms padėti fiziškai, psichologiškai ir socialiai.
Kur kreiptis patyrus smurtą?
- Jeigu reikia skubios pagalbos, skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112 ir praneškite apie smurtą šeimoje.
- Specializuoti pagalbos centrai - įstaigos, kurių veiklos tikslas yra suteikti specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims.
- Pagalbos linijos:
- Motinos linija: 8 800 30441 (darbo dienomis 10:00-16:00)
- Linija doverija (pagalba rusų kalba): 8 800 77277 (I-V 16:00-20:00)
- Jaunimo linija: 8 800 28888 (visą parą)
- Vaikų linija: 8 800 11111 (11:00-21:00)
Taip pat galite kreiptis į psichologą, teisininką, medicinos įstaigą ar policiją.
Taip pat skaitykite: Testo interpretavimas
Savipagalbos būdai
Jei sprendimas nutraukti santykius priimtas, verta paminėti kelis savipagalbos būdus:
- Ieškoti pagalbos: Pagalba gali svyruoti nuo savipagalbos knygos ieškojimo bibliotekoje iki susitikimo su psichologu. Svarbiausia kažką daryti. Nenaudoti šių veiksmų smurtautojui gąsdinti ar grasinti.
- Raskite jus supančių bendraamžių pagalbos grupę: Grupės padeda rasti palaikymą ir susitapatinti su kitomis smurto aukomis.
- Kasdienėmis veiklomis ugdykite savo dvasingumą: Dvasingumas nebūtinai reiškia Dievą, galite tikėti bet kuo, kas jus skatina judėti į priekį. Gal tai Aukščiausioji visatos galia, pats Dievas ar gal savitarpio pagalbos grupė?
Išvados
Psichologinis smurtas šeimoje yra opi problema, sukelianti daug fizinių ir psichologinių pasekmių aukai ir jos artimiesiems. Svarbu atpažinti smurto požymius, suprasti jo pasekmes ir priimti teisingą sprendimą dėl santykių ateities. Skyrybos gali būti vienas iš sprendimų, tačiau svarbu įvertinti situaciją, pasitarti su specialistais ir atsižvelgti į vaikų interesus. Atminkite, kad kiekvienas žmogus turi teisę į ramų ir saugų gyvenimą, bei asmeninę laimę.
tags: #psichologinis #smurtas #seimoje #skyrybos