Psichologiniai testai vaikams nuo 5 metų – Intelekto, elgesio ir asmenybės vertinimas paprastai ir efektyviai!

Vieni vaikai yra jautresni už kitus. Mes gimstame su didesniu ar mažesniu neurologiniu jautrumu, kuris įtakoja mūsų santykį su pasauliu. Jautrumas aplinkai, kitiems žmonėms yra dievo dovana, tačiau tokiems vaikams yra sunku gyventi, susitvarkyti su savo emocijomis, nerimu ir mintimis, todėl tiek tėvai, tiek pedagogai turėtų padėti tokiam vaikui užaugti, nesužlugdant vaiko talento. Straipsnyje aptarsime psichologinius testus, skirtus vaikams nuo 5 metų, kurie padeda įvertinti įvairius vaiko raidos aspektus, įskaitant intelektą, emocinę būseną, elgesį ir asmenybės bruožus. Šie testai yra svarbūs siekiant suprasti vaiko stipriąsias ir silpnąsias puses, identifikuoti galimus sunkumus ir planuoti individualizuotas ugdymo bei terapijos programas.

Jautrumo įvertinimas

Jei norite įvertinti vaiko jautrumą, galite atsakyti į klausimus:

Vaikas labai išrankus maistui, valgo tik tam tikrus produktus ar patiekalus arba labai svarbu, kad maistas atrodytų gražiai;
Jei vaikui nepavyksta pirmauti, laimėti žaidimo arba veikla vyksta ne taip, kaip jis norėtų, vaiką gali užplūsti pykčio banga;
Vaikas labai išgyvena dėl to ar jį priims bendraamžiai, ar draugai jį mėgs, ar norės su juo žaisti;
Vaikui dažnai pasitaiko nepaaiškinamų fizinių skausmų (pilvo, galvos, širdies skausmai ir pan.);
Vaikas labai jautriai reaguoja į nesėkmes, kai kažko nepavyksta atlikti, numeta pradėtą darbą ir jam labai sunku sugrįžti jį pabaigti;
Vaikas gali sapnuoti košmarus, prastai miegoti naktį, prašytis pas tėvus į lovą be paaiškinamos priežasties;
Vaikas apskritai turi labai daug emocijų ir jas ekspresyviai reiškia arba priešingai nepasakoja niekam apie savo jausmus, yra užsisklendęs ir tylus;
Pas vaiką gali reikštis tikai (nevalingi raumenų trūkčiojimai);
Vaikui (vyresniam nei 3 metai) labai sunku atsiskirti nuo mamos;
Vaikas dėl savo baimės atsisako jam malonios veiklos (pvz.: vaikas bijo šunų, išgirdęs laume lojantį šunį, atsisako eiti į žaidimų aikštelę);
Vaikas dėl nerimo gali nekalbėti (nors kalbėti moka ir supranta, kas jam yra sakoma) su suaugusiais žmonėmis (darželio auklėtojomis arba mokytojais);
Vaikas dažnai verkia, visada pastebi ir akcentuoja neigiamus dalykus;
Vaikas perdėtai jautriai reaguoja į pastabas ar kritiką, gali apsiverkti, susigūžti arba priešingai pradėti siautėti;
Vaikas linkęs kramtyti nagus, pešioti ar sukti plaukus, griežti dantimis ir pan.;
Tai meniškas vaikas, kuris mėgsta fantazuoti, piešti, rašyti ar kitaip išreikšti savo vidinį pasaulį.

Jei savo vaikui pritaikėte 7 ir daugiau teiginių, tikėtina, kad Jūsų vaikas yra jautresnis nei jo bendraamžiai ir jam yra sunkiau susidoroti su gyvenime iškylančiais sunkumais.

Intelekto vertinimas

Intelekto vertinimas vaikams yra svarbus procesas, padedantis suprasti jų kognityvinius gebėjimus, stipriąsias ir silpnąsias puses. Vienas iš labiausiai pripažintų ir plačiai naudojamų instrumentų šiam tikslui yra Wechslerio intelekto testas vaikams (WISC).

Wechslerio intelekto testas vaikams (WISC)

Wechslerio intelekto testas vaikams (WISC) yra individualiai administruojamas klinikinis testas, skirtas įvertinti vaikų ir paauglių intelektinius gebėjimus. Jis sukurtas David Wechsler ir nuolat atnaujinamas, kad atspindėtų besikeičiančius visuomenės standartus ir pažangą psichologijos srityje. Šiuo metu plačiausiai naudojama versija yra WISC-V.

Taip pat skaitykite: Testai vaikams kolektyve

Trumpa istorija

Pirmasis Wechslerio intelekto testas vaikams (WISC) buvo išleistas 1949 metais. Jis buvo sukurtas kaip alternatyva Stanfordo-Binet intelekto testui ir greitai tapo populiarus dėl savo išsamumo ir patikimumo. Testas buvo kelis kartus peržiūrėtas ir atnaujintas, siekiant užtikrinti jo aktualumą ir tikslumą. Kiekviena nauja versija patobulina testą, įtraukdama naujas subtestus, atnaujintus normatyvinius duomenis ir pagerintą psichometrinę kokybę.

Kam skirtas WISC testas?

WISC testas skirtas vaikams ir paaugliams nuo 6 metų iki 16 metų ir 11 mėnesių. Jis naudojamas įvairiose situacijose, įskaitant:

Intelektinių gebėjimų įvertinimas: Nustatyti bendrą intelektinį lygį (IQ) ir atskirų kognityvinių sričių stipriąsias ir silpnąsias puses.
Mokymosi sunkumų diagnostika: Identifikuoti mokymosi sunkumus, tokius kaip disleksija, disgrafija ar diskalkulija.
Dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimo (ADHD) įvertinimas: Padėti diagnozuoti ADHD, atsižvelgiant į kognityvinius veiksnius.
Specialiųjų ugdymosi poreikių nustatymas: Nustatyti, ar vaikui reikalingas specialusis ugdymas dėl intelektinių ar mokymosi sunkumų.
Planavimas ir intervencija: Sudaryti individualizuotus ugdymo planus, atsižvelgiant į vaiko kognityvinius gebėjimus ir poreikius.
Moksliniai tyrimai: Naudojamas moksliniuose tyrimuose, siekiant ištirti intelekto, kognityvinių gebėjimų ir kitų psichologinių konstruktų ryšius.

WISC testo struktūra

WISC-V testą sudaro keli subtestai, kurie matuoja skirtingus kognityvinius gebėjimus. Subtestai yra suskirstyti į penkias pagrindines skales:

Verbalinio supratimo skalė (VCI): Matuoja verbalinį samprotavimą, žodyną, bendrąsias žinias ir gebėjimą suprasti bei išreikšti mintis žodžiais.
Vizualinio erdvinio samprotavimo skalė (VSI): Vertina gebėjimą suvokti ir manipuliuoti vizualine informacija, erdvės santykius ir vizualinį konstrukciją.
Darbo atminties skalė (WMI): Matuoja gebėjimą išlaikyti ir manipuliuoti informacija atmintyje, įskaitant verbalinę ir vizualinę informaciją.
Apdirbimo greičio skalė (PSI): Vertina greitį ir tikslumą apdorojant vizualinę informaciją ir atliekant paprastas užduotis.
Sklandaus samprotavimo skalė (FRI): Matuoja gebėjimą samprotauti naudojant vizualinę informaciją ir nustatyti dėsningumus.

Subtestų pavyzdžiai

Štai keletas pavyzdžių, kokios užduotys gali būti pateikiamos WISC-V teste:

Žodynas: Vaiko prašoma paaiškinti žodžių reikšmes.
Panašumai: Vaiko prašoma pasakyti, kas bendro tarp dviejų objektų ar sąvokų.
Informacija: Vaiko klausiama apie bendrąsias žinias.
Blokų dizainas: Vaiko prašoma sudėlioti blokus pagal pateiktą modelį.
Skaičių seka: Vaiko prašoma pakartoti skaičių seką, kurią jis išgirdo.
Simbolių paieška: Vaiko prašoma greitai rasti tam tikrus simbolius tarp kitų simbolių.

Kaip atliekamas WISC testas?

WISC testą turi atlikti kvalifikuotas psichologas, turintis patirties atliekant ir interpretuojant psichologinius testus. Testas atliekamas individualiai, vienas su vaiku. Testo metu psichologas pateikia vaikui įvairias užduotis ir klausimus, o vaikas turi į juos atsakyti arba atlikti užduotis. Testo trukmė paprastai trunka nuo 60 iki 90 minučių.

Taip pat skaitykite: Konsultavimo pradžia: patarimai pradedantiesiems

Testo eiga:

Pasiruošimas: Psichologas susitinka su vaiku ir jo tėvais, paaiškina testo tikslą ir eigą, atsako į klausimus.
Testo atlikimas: Psichologas pateikia vaikui subtestus pagal standartizuotą procedūrą.
Duomenų apdorojimas: Psichologas apdoroja testo rezultatus, apskaičiuoja skalės balus ir bendrą IQ.
Rezultatų interpretacija: Psichologas interpretuoja testo rezultatus, atsižvelgdamas į vaiko amžių, lytį, kultūrinį kontekstą ir kitus svarbius veiksnius.
Atsiliepimai: Psichologas pateikia atsiliepimus vaikui ir jo tėvams, paaiškina testo rezultatus, pateikia rekomendacijas.

WISC testo rezultatų interpretacija

WISC testo rezultatai pateikiami kaip skalės balai ir bendras IQ. Skalės balai atspindi vaiko pasiekimus kiekvienoje kognityvinėje srityje, o bendras IQ atspindi bendrą intelektinį lygį. Vidutinis IQ yra 100, o standartinis nuokrypis yra 15. Tai reiškia, kad dauguma vaikų (apie 68%) turi IQ tarp 85 ir 115.

IQ kategorijos:

IQ balai gali būti suskirstyti į skirtingas kategorijas, kurios atspindi skirtingus intelektinius lygius:

130 ir daugiau: Labai aukštas intelektas
120-129: Aukštas intelektas
110-119: Vidutiniškai aukštas intelektas
90-109: Vidutinis intelektas
80-89: Vidutiniškai žemas intelektas
70-79: Ribotas intelektas
Žemiau 70: Intelektinė negalia

Svarbu atsiminti:

Svarbu atsiminti, kad IQ yra tik vienas iš daugelio veiksnių, kurie lemia vaiko sėkmę gyvenime. Kiti svarbūs veiksniai yra emocinis intelektas, socialiniai įgūdžiai, motyvacija, kūrybiškumas ir atkaklumas. WISC testas neturėtų būti naudojamas kaip vienintelis kriterijus priimant sprendimus dėl vaiko ateities.

WISC testo privalumai ir trūkumai

Kaip ir bet kuris kitas psichologinis testas, WISC testas turi savo privalumų ir trūkumų.

Privalumai:

Standartizuotas ir patikimas: WISC testas yra standartizuotas ir patikimas, o tai reiškia, kad jis yra atliekamas pagal griežtas procedūras ir duoda patikimus rezultatus.
Išsamus: WISC testas matuoja įvairius kognityvinius gebėjimus, suteikdamas išsamų vaiko intelekto profilį.
Plačiai naudojamas: WISC testas yra plačiai naudojamas visame pasaulyje, todėl yra daug normatyvinių duomenų, leidžiančių palyginti vaiko rezultatus su jo bendraamžiais.
Naudingas planuojant intervencijas: WISC testo rezultatai gali būti naudojami planuojant individualizuotas ugdymo programas ir intervencijas.

Trūkumai:

Brangus: WISC testas gali būti brangus, ypač jei reikia samdyti kvalifikuotą psichologą.
Laiko imlus: WISC testo atlikimas ir rezultatų interpretavimas gali užtrukti daug laiko.
Gali būti paveiktas kultūrinių veiksnių: WISC testas gali būti paveiktas kultūrinių veiksnių, todėl svarbu atsižvelgti į vaiko kultūrinį kontekstą interpretuojant rezultatus.
Neturėtų būti naudojamas kaip vienintelis kriterijus: WISC testas neturėtų būti naudojamas kaip vienintelis kriterijus priimant sprendimus dėl vaiko ateities.

Alternatyvūs intelekto testai

Be WISC testo, yra ir kitų intelekto testų, kurie gali būti naudojami vaikams įvertinti. Kai kurie iš jų yra:

Taip pat skaitykite: Socialinės psichologijos svarba

Stanfordo-Binet intelekto testas: Tai vienas iš seniausių ir plačiausiai naudojamų intelekto testų.
Kaufmano vertinimo baterija vaikams (KABC): Šis testas yra skirtas įvertinti kognityvinius gebėjimus, atsižvelgiant į kultūrinius skirtumus.
Differential Aptitude Tests (DAT): Šis testas yra skirtas įvertinti skirtingus gebėjimus, tokius kaip verbalinis samprotavimas, skaičiavimas, erdvės suvokimas ir mechaninis samprotavimas.

Kiti intelekto testai

I-S-T 2000R: Intelekto struktūros testas I-S-T 2000 R naudojamas vertinant jaunuolių nuo 16 metų intelektinius gebėjimus arba konsultuojant profesijos pasirinkimo klausimais. Diagnostika padeda nustatyti, kaip įsimenama ir prisimenama vizualinė ir žodinė informacija.
WASI (Wechslerio trumpoji intelekto skalė): 6 - 89 m. asmenų intelektinių gebėjimų įvertinimas (greitas pažintinio funkcionavimo patikrinimas). Tyrimas atliekamas WASI metodika.
WAIS - III (suaugusiems): Šia diagnostika analizuojama žmogaus gebėjimų visuma (atmintis, dėmesys, mąstymas, gebėjimas orientuotis aplinkoje, gebėjimas įgyti ir pritaikyti žinias, spręsti iškilusius sunkumus). Intelekto testą sudaro žodinės ir praktinės užduotys. Tyrimas atliekamas WAIS - III metodika.
WISC - III LT (6 - 16 m. vaikams): Tai pasaulyje pripažintas, Lietuvoje adaptuotas ir plačiai taikomas klinikinis testas, leidžiantis patikimai įvertinti 6 - 16 metų amžiaus vaiko intelektinius gebėjimus, nustatant bendrą, verbalinį ir neverbalinį IQ. Tyrimas atliekamas WISC - III LT metodika.
WILDE intelekto testas: WILDE intelekto testas naudojamas vertinant gabių vaikų ir jaunuolių nuo 13 metų intelektinius gebėjimus arba konsultuojant profesijos pasirinkimo klausimais. Intelekto tyrimais išsiaiškinama, kokiose srityse galima ne tik pritaikyti, bet ir ugdyti asmeninius gebėjimus, kurie padėtų sėkmingai dirbti konkrečiose profesijose (ar pareigose) ateityje. Diagnostikos pagalba galima išsiaiškinti, koks turimų žinių lygis bei asmeniniai gebėjimai. Gauti intelekto testo rezultatai jaunimui padeda sėkmingai planuoti ugdymo procesą bei profesinę karjerą.

Emocinės būsenos ir elgesio vertinimas

Vaikų ir paauglių emocinei būsenai ir elgesiui vertinti papildomai rekomenduojama pasitelkti Galių ir sunkumų klausimyną (angl. Strengths and Difficulties Questionnaire, SDQ, Goodman, 1997; Goodman, 2005; Goodman, Goodman, 2009) arba išsamų Vaiko elgesio aprašą (angl. Achenbach System of Empirically Based Assessment; T. M. Achenbach, 2000; 2010), apimantį įvairias kasdienio funkcionavimo sritis.

Galių ir sunkumų klausimynas (SDQ)

Vaikų (7-16 m.) emocinių simptomų, elgesio problemų, hiperaktyvumo, santykių su bendraamžiais problemų ir socialumo atranka.

Vaiko elgesio aprašas (ASEBA)

Metodika skirta Vaikų (1½-5 m.) elgesio ir emocinių sunkumų įvertinimui.

Vaiko raidos vertinimas

Diagnostinis vaiko raidos vertinimas (DISC): Tai nesudėtingas testas, kuris yra skirtas vaiko raidai įvertinti. Ši diagnostika taikoma vaikams nuo 2 savaičių iki 5 metų. DISC metodika - diagnostinis vaikų raidos vertinimas, kurio metu įvertinami šie vaiko raidos ypatumai: Smulkiosios ir stambiosios motorikos, Kalbos raidos, Dėmesio koncentracijos, Atminties apimties, Socialinės adaptacijos, Savarankiškumo įgūdžių.
Vaiko raidos skalė (VRS): Vaiko nuo 3 mėn. iki 3 metų raidos lygio įvertinimas. Įvertinami šie vaiko raidos ypatumai: Aktyvumas, Reagavimas į naujumą, Prisitaikymo lengvumas, Reakcijos stiprumas, Nuotaikos kokybė, Atsparumas trukdžiams, Ištvermė, Ritmiškumas, Jautrumas, tipiškumas.

Asmenybės vertinimas

Penkių didžiųjų asmenybės bruožų tyrimas, išsamaus (NEO PI-R) arba bendro (NEO-FFI) vaizdo apie vertinamo asmens asmenybę susidarymas bei prielaidų apie jo funkcionavimą plačiame situacijų spektre kėlimas. Šia metodika yra įvertinami visi didieji asmenybės faktoriai (sritys) - Neurotiškumas, Ekstravertiškumas, Atvirumas, Sutarumas, Sąmoningumas bei jų bruožai - viso net 30 asmenybės bruožų. Naudojantis šiuo vertinimo instrumentu vertiname nuo 16 metų amžiaus jaunuolius, dažniausiai planuojant karjerą, norint geriau pažinti save.

Vaiko brandumo mokyklai įvertinimas

Tai patobulinta Vaiko brandumo mokyklai įvertinimo metodika (VBMĮ-2). Vertinimo tvarka: 1. Pirminis pokalbis su vaiku ir jo tėvais (globėjais) (30 min.); 2. Vaiko įvertinimas Vaiko brandumo mokyklai (VBMĮ-2) metodika (45 min.); 3. Tyrimo duomenų skaičiavimas, analizė, išvados ir rekomendacijų apie vaiko brandumą rengimas (2 val.); 4. Remiantis gautais rezultatais, pateikiamos išvados ir rekomendacijos tėvams.

Klausos problemos

Paprastai naujagimiams klausa yra patikrinama, bet reikėtų stebėti augantį vaiką ir tai, kaip kis reaguoja į įvairius garsus, ne tik į mūsų kalbėjimą. Paprastai vaikai išgirsta tai ką nori girdėti ir negirdi to, ko nenori.

Patarimai tėvams, kaip bendrauti su vaiku, kad jis išgirstų

Vaikai retai iš karto sureaguoja į mamos ar kito žmogaus prašymą ar paliepimą. Vaikai labiau nei suaugusieji įsitraukia į tą veiklą, kurią atlieka tuo metu ir dažnai tiesiog negirdi, kas jiems yra sakoma, o ir kai išgirsta jiems reikia laiko, kad galėtų nuo vienos veiklos pereiti prie kitos. Todėl reikalauti iš vaiko tuoj pat paklūsti arba tuoj pat pakeisti savo emociją ar elgesį yra nerealu. Vaikams reikia duoti laiko.
Jei vaikams labai daug kalbame, labai daug jiems nurodinėjame ir tai darome visą laiką vienodu tonu ir būdu, jie nustoja mus girdėti. Yra paskaičiuota, kad vaikai per dieną girdi apie 6 tūkstančius paliepimų. Įsivaizduokit, atsikeliate ryte ir Jums kažkas vis nurodinėja: „prauskis, valgyk, renkis, tylėk, stovėk ir t.t.“. Manau ir Jums po kurio laiko „užsiblokuotų“ klausa. Vaikai dažniausiai labiau klauso vyrų, nes jie kalba mažiau ir aiškiau, o moterys yra linkusios kalbėti daug, ilgais sakiniais, kuriuos vaikui išgirsti ir suprasti yra sunkiau.
Iš baimės vaikas gali girdėti suaugusius žmones, bet nepajėgti jiems atsakyti. Tėvai dažnai kalba su vaiku, kai jis yra užsiėmęs savo reikalais ir tiesiog jų negirdi, pvz.: vaikas žaidžia kambaryje, o Jūs jį kviečiate valgyti iš virtuvės. Mažai tikėtina, kad užsiėmęs vaikas Jus išgirs. Daug paprasčiau būtų ateiti arčiau vaiko, prie jo prisiliesti ir tada pasakyti tai ką norite.
Jeigu nuolatos su vaiku kalbate pakeltu tonu, tai vaikas pradės nebegirdėti Jūsų normalaus kalbėjimo. Jeigu kalbate per ilgais ir sudėtingais sakiniais, vaikui tai suprasti yra sudėtinga. Jei viename sakinyje išsakote kelis prašymus, vaikas įvykdęs vieną prašymą, pamirš kitą.
Užsiėmusiam vaikui negirdėti tėčio ar mamos yra visiškai normalu. Reikia tiesiog prieiti arčiau vaiko, prisiliesti, pažiūrėti į akis, kreiptis į vaiką vardu ir pasakyti tai ką norite.
Dar naudinga duoti laiko vaikui užbaigti savo veiklą, nes jei pareikalausite tuoj pat nustoti žaisti, tikėtina, kad vaikas supyks, pradės atsikalbinėti: pvz.: dar gali pažaisti kelias minutes ir jau eisime praustis. Tada dar reikėtų vaikui po kelių minučių priminti, kad jam liko viena minutė ir paskui jau kviesti eiti praustis.
Auksinė taisyklė yra ta, kad vaikui vieną paliepimą reikia pasakyti du kartus, o paskui jau turi eiti veiksmas. Naudinga naudoti garsinius signalus, pvz.: nustatyti skambutį kada jau vaikas turės eiti praustis. Tada tėvams reikia kalbėti mažiau ir rezultatą pasieti yra lengviau.
Tokie klausimai vaikui tampa muzikiniu fonu ir į juos vaikas nebereaguoja. Be to, itin jautri mama nuolatiniu klausinėjimu, vaikui siunčia žinutę, kad jis neturi būti savarankiškas ir pats pagalvoti apie savo poreikius ir jų patenkinimą
Vaikas negirdi tos žodžio dalies „NE“, dažnai jis išgirsta tik antrąją pusę, todėl ir elgiasi pagal tai ką sako ta žodžio dalis (imk, bėk, rėk). Todėl visada naudingiau vaikui pasakyti, ką daryti, o ne tai ko nedaryti, pvz.: stok, palauk, ramiai. Taip vaikui bus daug aiškiau, ką daryti.
Tai tikrai nėra psichikos sutrikimas. Vaikas tiesiog parodo, kad jam visko yra per daug, o parodo taip kaip moka ir sugeba. Tai signalas, kad vaikui visko per daug. Galbūt atėjo laikas jam pamiegoti ar pailsėti, užsiimant ramia veikla, o tėvai turėtų padaryti pauzę ir įvertinti, kodėl vaikas taip pasielgė ir ką kitą kartą jie turėtų sakyti kitaip.
Paprastai nuo penkerių metų vaikai pradeda geriau suprasti sudėtingus sakinius ir žodžius, bet tai ganėtinai individualu. Vienas dvimetis jau kalba ir suvokia puikiai, kas jam yra sakoma, o kitam vaikui ir pirmoje klasėje sudėtinga suvokti ilgus sakinius. Prašymus vaikams yra geriau pateikti kuo trumpiau ir aiškiau. Viename sakinyje turėtų būti tik vienas prašymas. Kai vaikas įvykdo šį prašymą, tada galima pateikti kitą.
Vaikai į tokius pasakymus nereaguoja, nes jie yra neinformatyvūs. Jie nenurodo, ką vaikui reikia daryti, o tik leidžia tėvams išsakyti savo neigiamas emocijas. O jei vaikas nuoširdžiai atsakytų į tokius retorinius klausimus, tai greičiausiai jo atsakymai būtų tokie: man labai patinka voliotis purve ir nematau, kodėl tai yra blogai ir kapstytis žolėje žadu dar ilgai. Be to, taip kalbėdami tėvai tik parodo savo bejėgiškumą, o kartais ir nepagarbą vaikui (pvz.: valgai kaip paršas). Kalbėdami su vaikui, reikia įvertinti ar taip mes kalbėtume su savo draugu.
Taip vyksta, todėl, kad vaikai nepasimoko iš mūsų žodžių. Vaikai mokosi iš pasekmių, t.y. jei vaikui tinkamu būdu du kartus liepiame kažką padaryti, tai po trečio pasakymo turi būti veiksmas, pvz.: du kartus vaiką perspėjame, kad eitų tvarkytis kambarį ir baigtų žiūrėti filmuką, po trečio įspėjimo reikia tiesiog išjungti filmuką.
Dažniausiai paaugliai būna pasinėrę į savo vidinį pasaulį ir ne visada greitai sureaguoja į išorės garsus. Tėvai turi atsiminti, kad paauglystė yra sunkus gyvenimo tarpsnis (galbūt jiems padėtų prisiminimai apie savo paties paauglystę) ir toleruoti besikeičiančius paauglio poreikius. Tačiau pagarba santykiuose turi būti išlaikoma.
Paauglys tokiu elgesiu bando išreikšti svaro autonomiją nuo tėvų. Jis nori sau ir draugams parodyti, kad dabar jis yra bendraamžių grupės dalis, o ne savo šeimos narys. Tėvai turėtų gerbti paauglio norą tapti vis labiau savarankišku, bręsti ir pritapti prie bendraamžių. Todėl pamokyti ar paauklėti paauglį reiktų tik tada, kai negirdi jo draugai, o elgesio taisyklės (pvz.: kada grįžti iš vakarėlio) turėtų būti aptartos iš anksto, o nenustatinėjamos tada, kai jau paauglys išeina su draugais.
Viskas priklauso nuo to, kaip tėvai komunikuoja su savo atžalą, jei tai daro tinkamai, susikalbėti su vaiku tampa lengviau nuo penkerių metų. Atėjus paauglystės laikotarpiui bendravimas vėl tampa sudėtingas, bet jei yra geras ryšys tarp vaiko ir tėvų, susikalbėti tikrai įmanoma visuose amžiaus tarpsniuose.

tags: #psichologinis #testas #vaikams