Įvadas
Šiame straipsnyje išsamiai aptariami psichikos sutrikimai, dažniausiai pasitaikantys senyvo amžiaus žmonėms. Dėmesys skiriamas demencijai, įvairiems emociniams sutrikimams, kuriuos lemia patiriami stresai, organinėms ligoms, kurias sukelia pačių galvos smegenų patologiniai pokyčiai. Taip pat nagrinėjami psichikos sveikatos tausojimo būdai ir bendravimo svarba.
Psichikos Sveikata: Esminiai Aspektai
Psichinė sveikata - tai ne tik ligų nebuvimas, bet ir emocinis bei dvasinis atsparumas, leidžiantis žmogui patirti tiek džiaugsmą, tiek ištverti skausmą, nusivylimą bei liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, paremtas tikėjimu savo ir kitų žmonių orumu bei verte. Psichiškai sveikas žmogus geba pažinti pasaulį, bendrauti ir išreikšti savo jausmus. Dvasinė sveikata yra neatsiejama žmogaus sveikatos dalis. Stiprios valios žmonės lengviau įveikia stresą, yra produktyvesni ir naudingesni visuomenei.
E. Adaškevičienė teigia, kad šių dienų žmogui vertėtų paisyti Vydūno pamokymų: kuo daugiau laiko žmogus skiria savo sąmonės ir dvasios galių ugdymui, tuo labiau jis geba pajusti gyvenimo turtingumą ir įvairovę, atskleisti savo asmenines galias ir pajusti gyvenimo pilnatvę. Žmogus, kuris tenkina tik kūno poreikius, ilgainiui pasijunta persisotinęs ir abejingas arba nuolat neramus bei nelaimingas.
Dvasiniai ir Psichiniai Sutrikimai: Priežastys ir Pasireiškimas
Psichikos ligos ir sutrikimai pasireiškia individualiai, o jų atsiradimo priežastys yra įvairios. Kai kurie autoriai teigia, kad dvasinės sveikatos nebuvimas ar sutrikimai gali sukelti:
- Depresiją ir nuotaikos svyravimus.
- Drovumą ir socialinį nerimą.
- Įkyrias mintis ir veiksmus.
- Ilgalaikį lėtinį nerimą.
- Potrauminio streso simptomus.
- Nesugebėjimą užmegzti ir palaikyti tarpasmeninius santykius.
- Pasyvumą ir pasyvią agresiją.
- Piktnaudžiavimą psichoaktyviosiomis medžiagomis.
- Nesugebėjimą kontroliuoti jausmus.
- Nesugebėjimą išreikšti jausmų.
Pasaulio banko ir PSO duomenimis, depresija, bipolinis sutrikimas ir šizofrenija sudaro didelę ligų ir negalios naštos dalį. Savižudybės yra glaudžiai susijusios su depresija, kuri dažnai lieka nediagnozuota ir negydoma. Rizikos veiksniai, lemiantys psichikos sveikatos problemas, yra nedarbas, skurdas, migracija, politinis nestabilumas, įtampa tarp etninių grupių, benamystė, narkomanija, vienatvė ir socialinių ryšių praradimas, socialinis-ekonominis nestabilumas ir neužtikrintumas.
Taip pat skaitykite: Amitriptilinas vyresniame amžiuje: ką reikia žinoti
Gydytoja psichiatrė D. Šateikienė ragina žmones, jaučiančius psichikos sutrikimų simptomus, kreiptis į specialistus. Jei ilgai kankina prasta nuotaika, nerimas, baimė, keistos mintys, pojūčiai ar veiksmai, būtina kreiptis į psichiatrą.
Psichikos Sutrikimai Vyresniame Amžiuje
Nors apie psichinę sveikatą kalbama vis daugiau, vyresnio amžiaus žmonės dažnai vengia kreiptis pagalbos. Psichikos sutrikimai senatvėje dažnai maišomi su somatinėmis ligomis. Dažniausiai pasitaikantys vyresnio amžiaus žmonių psichikos sutrikimai:
- Demencija (pvz., Alzhaimerio liga).
- Psichikos sutrikimai, susiję su somatiniais susirgimais.
- Psichologiniai sutrikimai, patiriami išėjus į pensiją.
Svarbu atsiminti, kad bejėgystė ir pasidavimas senatvėje gali būti depresijos požymis. Ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei, vis daugėja sergančiųjų įvairiais senatviniais psichikos sutrikimais, tačiau didelė mūsų visuomenės dalis vis dar neteisingai mano, kad jų nereikia gydyti, ir sieja tai tik su amžiaus pokyčiais.
- Funkciniams psichikos sutrikimams priskiriami įvairūs emociniai sutrikimai, kuriuos lemia patiriami stresai. Žmogus tampa baimingas, įtaresnis, pasireiškia nuotaikų kaitos. Šie simptomai ne visada tokie stiprūs, kad būtų galima nustatyti psichikos ligą. Tačiau jie blogina gyvenimo kokybę, sunkina bendravimą su aplinkiniais, ypač artimaisiais, sukelia socialinį bei psichologinį diskomfortą.
- Organines ligas sukelia pačių galvos smegenų patologiniai pokyčiai. Jų priežastys gali būti persirgtos ligos (galvos smegenų kraujotakos sutrikimai, traumos, meningitai, encefalitai ir kt.), pažeidžiančios smegenis. Dažniausia šiai grupei priskiriama liga - demencija (lot. dementia: de - be, mens, mentis - protas) - dėl įvairių ligų prasidėjęs intelekto nykimas, kai kartu pažeidžiamos ir kitos psichikos funkcijos.
Senyvo amžiaus žmonių emocijų ir elgesio sutrikimai gali pasireikšti įvairiai - nuo nerimo, nemigos, dirglumo, įtarumo iki nevaldomo sujaudinimo. Kai liga dar pradinių stadijų, sergantysis dar suvokia savo ligą, jį vargina nerimas, liūdna nuotaika, baimė, jam sunku užmigti. Ligai vystantis, gilėja atminties sutrikimai, sergantysis pradeda nebesuvokti sergąs. Jis nepaaiškinamai keistai elgiasi, bruzda, nemiega naktimis, tampa įtarus, priešiškas ir net agresyvus. Toks elgesys vargina jo artimuosius, kelia neigiamus jausmus, nuteikia priešiškai. Artimuosius ypač žeidžia, kai sergantysis didžiausią priešiškumą demonstruoja labiausiai juo besirūpinantiems asmenims. Tačiau ir tai yra ligos išraiška - senyvas žmogus gyvenimą sugeba susieti tik su nuolat matomais asmenimis. Svarbu suprasti, kad šie simptomai veiksmingai pagydomi. Todėl vienintelis būdas padėti senyvam žmogui ir palengvinti gyvenimą šeimoje - kreiptis į gydytoją. Senyvo amžiaus žmonių agresyvaus elgesio būsenos gydomos vaistais nuo psichozės. Vyresniems asmenims jas gydyti gana sudėtinga, nes dėl organinio smegenų pažeidimo ligoniai sunkiai pakelia antipsichozinius vaistus. Taigi, renkantis vaistą vyresnio amžiaus žmonėms gydyti, pabrėžiamas ne tik vaisto efektyvumas, bet ir jo saugumas. Moksliniai tyrimai yra įrodę šio vaisto veiksmingumą ir saugumą gydant vidutinio ir vyresniojo amžiaus žmonių psichikos sutrikimus, pasireiškiančius agresyvumu, sujaudinimu, nerimu, įtampa, padidėjusiu dirglumu, nemiga, liguistomis baimėmis, sumišimu. Skiriant vaistų senyvo amžiaus ligoniams, labai svarbu, kad jie neblogintų pažintinės veiklos. Tiapridalis yra išskirtinis savo saugumu ir nesunkiomis šalutinėmis reakcijomis. Tai svarbios medikamento savybės gydant vyresnius žmones, dažnai tuo pat metu sergančius daugeliu kitų ligų. Tiapridalis taip pat mažina nerimą. Tiapridalis gali padėti esant judesių sutrikimams.
- Vėlyvojo amžiaus psichikos sutrikimai nėra normalus senėjimo procesas - tai sutrikimai, kuriuos reikia gydyti.
- Gydymas pagerina sergančiojo gyvenimo kokybę, taip pat palengvina jo slaugą.
- Tiapridalis - veiksmingas, saugus ir gerai toleruojamas vaistas senyvo amžiaus žmonių psichikos sutrikimams gydyti. Jis gerai toleruojamas net labai sename amžiuje.
Demencija: Apibrėžimas, Priežastys ir Simptomai
Įvairių simptomų, kurie atsirado dėl neigiamų pokyčių smegenyse, rinkinys yra apibūdinamas kaip demencija. Tai - sindromas, o ne viena konkreti liga. Dažniausiai ji išsivysto 65 metų ir vyresniems asmenims, tačiau labai svarbu žinoti, kad demencija nėra įprasto senėjimo dalis. Ne visi vyresnio amžiaus žmonės turi demenciją. Pasitaiko atvejų, kai demencija išsivysto 40-50 metų asmenims. Kiekvienas demencijos pasireiškimas turi savas atsiradimo priežastis.
Taip pat skaitykite: Priklausomybių problemos vyresniems
Dažniausios demencijos priežastys - tai Alzheimerio liga, kraujagyslinė demencija, demencija su Lewy kūneliais, frontotemporalinė demencija, su alkoholiu susijusi demencija. Panašius į demenciją simptomus sukelia daug sveikatos būklių: tam tikrų vitaminų ar hormonų trūkumas, depresija, vaistų nesuderinamumas arba per didelis jų kiekis, infekcijos, galvos smegenų augliai. Labai svarbu kuo anksčiau nustatyti demencijos simptomus sukėlusią priežastį ir, esant gydomai būklei, skirti reikiamą gydymą. Tai priklauso nuo demencijos priežasties, todėl yra svarbu gauti medicininę diagnozę. Jeigu nerimaujate, kad turite riziką paveldėti demenciją, pasitarkite su savo gydytoju arba susisiekite su „Demencija Lietuvoje“. Dažnai ankstyvieji demencijos požymiai lieka nepastebimi, nes dažniausiai būklė progresuoja po truputį. Dalis asmenų pirmiausia pastebi, kad silpsta trumpalaikė atmintis, kitiems - kalba, atsiranda nuotaikos svyravimų. sunku adekvačiai vertinti situaciją ar priimti sprendimus (pvz. Dauguma demenciją turinčių asmenų patiria keletą iš minėtų požymių, laikui bėgant, jie pajunta, kad savarankiškai atlikti užduotis tampa vis sunkiau. Vėlyvojoje demencijos stadijoje: asmuo tampa visiškai priklausomas nuo kitų asmenų. Atmintis yra stipriai pažeista, fiziniai simptomai yra ūmūs.
Šiuo metu nėra nustatyta aiškių demencijos prevencijos būdų. Nėra vaistų, kurie padėtų išvengti demencijos ar sustabdytų jos progresavimą, tačiau kai kurie vaistai gali padėti sumažinti demencijos simptomų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad kiekvienas asmuo demenciją patiria labai individualiai, todėl, taikant konkrečius medicininės ir socialinės paramos bei pagalbos būdus, būtina atsižvelgti į individualią situaciją. Asmenims, turintiems demenciją, labai svarbi parama ir palaikymas. Pagalba šeimoms, kurios globoja demenciją turintį asmenį, tampa labai reikšminga suvaldant šią būklę ir palaikant asmens gerovę.
Gyvenimas susideda iš prisiminimų - žmonių, vietų, pokalbių, kurie formuoja mūsų tapatybę. Tačiau kartais tie prisiminimai ima nykti, ir nebeaišku, ar pamirštas vardas yra smulkmena, ar ženklas, kad prasideda kažkas rimtesnio. Demencija - tai ne vien tik užmaršumas. Tai lėtinis, progresuojantis sindromas, kuris keičia žmogaus mąstymą, elgesį ir gebėjimą savarankiškai gyventi. Jis paliečia ne tik sergantįjį, bet ir jo artimuosius - emociškai, fiziškai, psichologiškai. Demencija - tai bendrinis terminas, apibūdinantis sindromą, kuris pasireiškia ilgalaikiu ir progresuojančiu pažintinių funkcijų - tokios kaip atmintis, mąstymas, kalba, orientacija, suvokimas ir gebėjimas atlikti kasdienes užduotis - sutrikimu. Nors demencija dažniau pasireiškia vyresniame amžiuje, ji nėra natūrali senėjimo dalis.
Nors demencija ir Alzheimerio liga dažnai painiojamos, tai nėra tapatūs terminai. Manoma, kad Alzheimerio liga sukelia apie 60-80 % visų demencijos atvejų. Demenciją gali sukelti įvairūs smegenų pažeidimai ar ligos procesai, turintys įtakos neuronų funkcijai ir jų tarpusavio ryšiams. Dažniausiai tai - lėtiniai, progresuojantys sutrikimai, kurie trikdo informacijos perdavimą tarp skirtingų smegenų sričių.
- Demencija dėl Alzheimerio ligos - dažniausia demencijos forma. Jai būdinga lėta, progresuojanti eiga, dažniausiai prasidedanti sunkumais įsiminti naują informaciją.
- Kraujagyslinė demencija - antra pagal dažnumą forma, susijusi su smegenų kraujotakos sutrikimais, pavyzdžiui, po insulto ar daugybinių mikroinfarktų.
- Frontotemporalinė demencija - pasireiškia dėl priekinės ir smilkininės smegenų žievės degeneracijos. Dažniausiai paveikiami elgesio, asmenybės, kalbos ir emocijų reguliavimo aspektai.
- Alkoholinė demencija - išsivysto dėl ilgalaikio ir intensyvaus alkoholio vartojimo, sukeldama smegenų pažeidimus, vitaminų (ypač B1 - tiamino) trūkumą ir sutrikusį neuronų metabolizmą.
- Lewy kūnelių demencija - būdingos vizualinės haliucinacijos, dideli dėmesio svyravimai, parkinsonizmas (judesių lėtėjimas, sustingimas, eisenos sutrikimai), jautrumas neuroleptikams.
- Demencija sergant Parkinsono liga - gali išsivystyti vėlesnėse Parkinsono ligos stadijose.
Kiekviena iš šių demencijos rūšių turi savo klinikinius ypatumus, eigą ir galimus gydymo metodus. Demencijos simptomai pasireiškia palaipsniui, todėl dažnai ankstyvieji ženklai būna praleidžiami arba priskiriami nuovargiui, stresui ar senėjimui. Kai kurie demencijos atvejai, ypač susiję su Alzheimerio liga, turi genetinį komponentą. Ne visi atminties sutrikimai reiškia demenciją. Užmaršumas gali būti susijęs su stresu, depresija ar miego trūkumu. Nors dažniausiai demencija pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, egzistuoja demencija jauname amžiuje - dažniausiai nuo 45 metų. Svarbiausia - kantrybė, empatija ir pastovumas. Svarbu palaikyti dienos rutiną, vengti staigių pokyčių, kalbėti aiškiai, neperkrauti informacija.
Taip pat skaitykite: Senatvės psichologiniai ypatumai
Organiniai Psichikos Sutrikimai (F00-F09)
Šiame poskyryje aprašomi psichikos sutrikimai, kuriuos jungia bendra etiologija, t. y. aiški smegenų liga, pažeidimas ar kitoks pakenkimas, sukeliantis smegenų disfunkciją. Ji gali būti pirminė, kai liga, pažeidimas ar kitoks pakenkimas tiesiogiai veikia smegenis; arba antrinė, kai sisteminės ligos ir sutrikimai pažeidžia smegenis kaip vieną iš daugelio organų ar sistemų.
Demencija (F00-F03) - tai sindromas, sukeltas smegenų ligos, dažniausiai lėtinės ir progresuojančios, kuria sergant pažeidžiama daugelis aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų: atmintis, mąstymas, orientacija, suvokimas, skaičiavimo įgūdžiai, sugebėjimas mokytis, kalba, protavimas. Sąmonė sutrikusi nebūna. Paprastai pažinimo proceso sutrikimus lydi, o kartais būna iki jų atsiradimo, emocijų kontrolės, socialinio elgesio ar motyvacijos pablogėjimas.
Alzheimerio (Alzheimer) liga yra nežinomos etiologijos pirminė degeneracinė smegenų liga, kuriai būdingi saviti neurologiniai ir neurocheminiai pakitimai. Demencija yra smegenų infarkto, sukelto kraujagyslinio susirgimo, pavyzdžiui, hipertoninės ligos, rezultatas. Infarktai paprastai būna maži, bet jų efektai kumuliuojasi. Paprastai atsiranda staiga po kelių insultų dėl trombozės, embolijų ar hemoragijų galvos smegenų kraujagyslėse. Šiuo atveju anamnezėje galima hipertenzija ir išeminės destrukcijos židiniai smegenų pusrutulių baltojoje medžiagoje.
Demencija ne dėl Alzheimerio (Alzheimer) ligos ar smegenų kraujagyslių pažeidimo. Progresuojanti demencija su įvairia neurologine simptomatika, atsirandančia dėl specifinio morfologinio nervų sistemos pakenkimo, kurį, manoma, sukelia tam tikras paveldimas faktorius. Prasideda paprastai vidutiniame ar vyresniame amžiuje, bet gali bet kuriame suaugusiojo žmogaus amžiuje. Demencija, atsirandanti kaip plačios smegenų dalies degeneracijos išraiška. Hantingtono (Huntington) liga paveldima autosominiu-dominantiniu būdu. Simptomų dažniausiai atsiranda trečiajame ar ketvirtajame amžiaus dešimtmetyje. Demencija, kuri atsiranda nustatytos Parkinsono (Parkinson) ligos fone.
Amnestinis sindromas (F04) - sindromas, kai dominuoja didelis atminties sutrikimas neseniai ir seniai buvusiems įvykiams. Nors išlikęs sugebėjimas pakartoti, sugebėjimas išmokti naują medžiagą yra gerokai pablogėjęs, nebesiorientuojama laike. Gali būti konfabuliacijų, tačiau suvokimas ir kitos kognityvinės funkcijos, tarp jų ir intelektas, paprastai išlieka nepakenktos.
Delyras (F05) - etiologiškai nespecifinis organinis smegenų funkcijos sutrikimo sindromas, apibūdinamas kartu pasireiškiančiais sąmonės ir dėmesio, suvokimo, mąstymo, atminties, psichomotorinio elgesio, emocijų bei miego ir budrumo ciklo sutrikimais.
Organinis haliucinozinis sutrikimas (F06.0) - sutrikimas, kuriam būdingos nuolatinės ar pasikartojančios haliucinacijos, dažniausiai regos ar klausos, esant nesutrikusiai sąmonei. Gali būti kliedesinė haliucinacijų interpretacija, tačiau kliedesiai nėra dominuojantis klinikinis požymis.
Organinis katatoninis sutrikimas (F06.1) - sutrikimas, kuriam būdingas sumažėjęs (stuporas) ar padidėjęs (sujaudinimas) psichomotorinis aktyvumas, susijęs su katatoniniais simptomais.
Organinis kliedesinis sutrikimas (F06.2) - sutrikimas, kai vyrauja nuolatiniai ar pasikartojantys kliedesiai. Jie gali būti kartu su haliucinacijomis.
Organiniai nuotaikos [afekto] sutrikimai (F06.3) - sutrikimai, kuriems būdingi nuotaikos ar afekto pokyčiai, paprastai lydimi pakitusio bendro aktyvumo lygio. Sutrikimai gali atitikti depresijos, hipomanijos, manijos ar bipolinio sutrikimo kriterijus
Organinis disociacinis sutrikimas (F06.4) - sutrikimas, kuriam būdingas normalios praeities atsiminimų integracijos, tapatumo suvokimo, dabarties pojūčių įsisąmoninimo ar kūno judesių kontrolės dalinis ar visiškas praradimas
Organinis asteninis sutrikimas (F06.6) - Tai sutrikimas, kuriam būdingas atminties susilpnėjimas, sunkumai mokytis ir sumažėjusi dėmesio koncentracija, kai atliekant užduotį reikia nuolat daryti pertraukas, bandant atlikti užduotį, dažnai pajuntamas protinis nuovargis, o išmokti naują informaciją subjektyviai atrodo sunku, net jei objektyviai vertinant sunkumų nepastebima. Šie simptomai yra nepakankami demencijos (F00-F03) arba delyro (F05.-) diagnozėms nustatyti. Ši diagnozė turi būti nustatoma tik esant ryšiui su somatine patologija ir neturi būti naudojama, jei yra bet kuris psichikos ar elgesio sutrikimas, klasifikuojamas F10-F99. Šis sutrikimas gali atsirasti prieš, kartu arba po daugelio smegenų ir sisteminių infekcinių ar somatinių sutrikimų. Nebūtinai randamas pirminis neurologinis smegenų pakenkimas. Šis sutrikimas turi būti skiriamas nuo poencenfalitinio sindromo (F07.1) ir potrauminio sindromo (F07.2), atsižvelgiant į skirtingą etiologiją, švelnesnius ir ne tokius gausius simptomus bei trumpesnę eigą.
Organinis asmenybės sutrikimas (F07.0) - Šiam sutrikimui būdingas labai pakitęs įprastinis premorbidinis elgesys. Ypač pakinta emocijų, poreikių ir impulsų išraiška. Kliniškai taip pat gali pasireikšti kognityvinių funkcijų ir seksualinės sferos pakitimai.
Poencefalitinis sindromas (F07.1) - Šis sindromas apima liekamuosius nespecifinius ir kintančius elgesio pokyčius, atsirandančius sveikstant po virusinio ar bakterinio encefalito.
tags: #senyvo #amziaus #zmoniu #psichikos #sutrikimai