Įvadas
Šiuolaikinėje Lietuvoje psichologo veikla yra svarbi sveikatos priežiūros ir socialinės gerovės sistemos dalis. Siekiant užtikrinti kokybiškas ir saugias paslaugas visuomenei, būtina aiškiai apibrėžti psichologo darbo standartus ir reikalavimus. Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai dokumentai, reglamentuojantys psichologo darbą Lietuvoje, įskaitant teisės aktus, etikos kodeksus ir kitus svarbius aspektus. Straipsnyje remiamasi informacija apie psichologo pareigas Šilalės rajono socialinių paslaugų namuose, taip pat apžvelgiami psichologinės pagalbos teikimo mokyklose ypatumai.
Psichologo Pareigybės Aprašymas Socialinių Paslaugų Namuose
Šilalės rajono socialinių paslaugų namuose psichologas yra darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. Ši pareigybė priskiriama specialistų grupei, o pareigybės lygis - A1. Psichologas yra tiesiogiai pavaldus Socialinių paslaugų namų direktoriui.
Specialūs Reikalavimai Psichologui
Norint užimti psichologo pareigas socialinių paslaugų namuose, keliami tam tikri kvalifikaciniai reikalavimai. Asmuo turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir psichologo kvalifikaciją (specialybę), taip pat ne žemesnį nei psichologijos magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilyginamą kvalifikaciją.
Psichologas turi būti susipažinęs su Lietuvos Respublikos švietimo, sveikatos ir socialine politika, LR įstatymais ir kitais poįstatyminiais aktais, reglamentuojančiais socialinę paramą ir globą. Taip pat būtina žinoti psichologo darbą reglamentuojančius dokumentus ir jais vadovautis. Be to, psichologas privalo laikytis profesinės psichologo etikos normų.
Psichologo Funkcijos Socialinių Paslaugų Namuose
Pagrindinis socialinių paslaugų namų psichologo uždavinys yra rūpintis bendruomenės narių psichine sveikata ir reikalingų psichologinių sąlygų sudarymu. Psichologo veikla yra kompleksinė ir apima šias kryptis:
Taip pat skaitykite: Teisės aktai psichologams
- Konsultavimas: Tai pagrindinė psichologo veiklos kryptis. Konsultuojama siekiant aptarti ir nustatyti socialinių paslaugų namų kliento problemas, planuoti veiklą joms spręsti ir numatyti tiesioginio poveikio būdus. Psichologas teikia rekomendacijas ir moko proceso dalyvius tiesioginio poveikio būdų, bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, socialinio darbuotojo padėjėjais, socialinių paslaugų namuose gyvenančių vaikų tėvais (globėjais), dienos socialinės globos paslaugų gavėjais bei jų tėvais, pedagogais, įstaigų vadovais ir kitais suinteresuotais asmenimis.
- Psichologinis įvertinimas: Tai konsultavimo tikslais reikalingų duomenų apie socialinių paslaugų namų kliento psichologinės problemos būklę gavimas, remiantis psichologiniais metodais. Psichologinio įvertinimo atlikimą reglamentuoja Lietuvos psichologų sąjungos standartizuotų psichologinio įvertinimo metodikų reglamentas.
- Profesinis kuravimas: Tai psichologo veiklos kuravimas, atliekamas siekiant užtikrinti psichologo darbo kokybę, profesinį tobulėjimą ir pagelbėti sprendžiant sudėtingus atvejus.
- Tyrimas: Tai mokslinis, sistemingas psichologinių faktų kaupimas, jų atskleidimas ir analizė; rekomendacijų rengimas, remiantis tyrimo medžiaga, jų teikimas ir diegimas praktinėje veikloje.
- Psichologinis švietimas: Pedagogų, socialinių darbuotojų, socialinio darbuotojų padėjėjų, administracijos, globojamų vaikų tėvų ar globėjų ir kitų suinteresuotų asmenų švietimas aktualiais psichologijos klausimais.
Psichologo darbo turinys priklauso nuo įstaigos poreikių ir turimos kvalifikacinės kategorijos. Psichologas savarankiškai psichologiškai šviečia socialinius darbuotojus, socialinio darbuotojo padėjėjus, globėjus (ar kitus teisėtus vaiko atstovus), kitus socialinių paslaugų namų klientus, veda psichologijos užsiėmimus. Jis dirba su sutrikimų (negalių) turinčiais, problemiškais (elgesio, emocinių, bendravimo problemų ir kt.) turinčiais socialinių paslaugų namų klientais individualiai arba grupėse; konsultuoja socialinius darbuotojus, vaiko globėjus (ar teisėtus vaiko atstovus), kitus suinteresuotus asmenis; šviečia socialinius darbuotojus, socialinio darbuotojo padėjėjus ir kt. suinteresuotus asmenis. Spręsdamas socialinių paslaugų namų klientų problemas bendradarbiauja su kitais specialistais (socialiniais darbuotojais, specialiaisiais pedagogais, logopedais, gydytojais, policija ir kt.), administracija.
Psichologas tarpininkauja sprendžiant konfliktus; koreguoja grupių tarpasmeninius santykius; rengia metodines priemones. Taip pat tvarko ir pildo savo darbo dokumentus.
Psichologo Teisės ir Pareigos
Socialinių paslaugų namų psichologas turi teisę:
- Susipažinti su įstaigoje tvarkoma dokumentacija apie socialinių paslaugų namų klientus.
- Gauti mokslinę, metodinę, informacinę paramą iš Švietimo pagalbos tarnybos, medicinos įstaigų.
- Pasirinkti kvalifikacijos tobulinimo formas, laiką.
Socialinių paslaugų namų psichologas privalo:
- Konsultuoti, atlikti psichologinį įvertinimą, tyrimus, profesinį kuravimą ir psichologinį švietimą pagal savo kvalifikaciją ir įstaigos poreikius.
- Neperžengti savo kompetencijos ribų.
- Laikytis profesinės Psichologo etikos kodekso reikalavimų ir supažindinti su jais įstaigos administraciją.
- Atlikdamas psichologinį įvertinimą, vadovautis Lietuvos psichologų sąjungos standartizuotų psichologinio įvertinimo metodikų reglamentu.
- Žinoti psichologo darbą reglamentuojančius dokumentus ir jais vadovautis.
- Nuolat tobulinti kvalifikaciją.
- Pagal profesinę kompetenciją pateikti psichologinio įvertinimo išvadas ir rekomendacijas socialiniams darbuotojams, socialinių paslaugų namų įstaigos administracijai ir kt. suinteresuotiems asmenims.
- Įforminti gautus tyrimų duomenis pagal naudojamos metodikos reikalavimus, užtikrinti jų konfidencialumą ir saugoti juos, kol socialinių paslaugų klientas yra socialinių paslaugų namuose, perduoti juos kitam psichologui, ateinančiam dirbti į jo vietą, arba sunaikinti, kai perdavimas neįmanomas.
- Tvarkyti darbo dokumentaciją, parengti veiklos planą metams (derinant su įstaigos veiklos prioritetais), pildyti individualių konsultacijų žurnalą.
Atsakomybė
Socialinių paslaugų namų psichologas atsako:
Taip pat skaitykite: Viskas apie psichologo darbą
- Už aptarnaujamos įstaigos klientams teikiamos psichologinės pagalbos kokybę ir rezultatus pagal turimą išsilavinimą ir kvalifikaciją.
- Už profesinės Psichologo etikos kodekso laikymąsi.
Socialinių paslaugų namų psichologas aptarnauja Šilalės socialinių paslaugų namų bendruomenės narius. Darbo priemonėmis psichologą aprūpina Šilalės socialinių paslaugų namai. Kvalifikacijos tobulinimo laiką psichologas derina su įstaigos vadovu.
Psichologinės Pagalbos Teikimas Mokyklose
Psichologinė pagalba mokyklose yra reglamentuojama įvairiais teisės aktais ir dokumentais. Pagalba teikiama mokyklose, įgyvendinančiose ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir (ar) vidurinio ugdymo programas, profesinio mokymo įstaigose, įgyvendinančiose pirminio profesinio mokymosi programas, pedagoginėse psichologinėse tarnybose, švietimo pagalbos tarnybose, joms teikiant pedagoginių psichologinių tarnybų paslaugas. Teikiant pagalbą kitose įstaigose ar organizacijose, su kuriomis savivaldybės vykdomoji institucija ar mokykla yra sudariusi sutartį dėl pagalbos teikimo, vadovaujamasi šiuo aprašu.
Pagalbos Paskirtis ir Gavėjai
Pagalbos paskirtį apibrėžia Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas. Pagalbos gavėjai - mokiniai.
Pagrindiniai Principai
Pagalba teikiama vadovaujantis Švietimo įstatymu, Psichologų profesinės etikos kodeksu, patvirtintu Lietuvos psichologų sąjungos suvažiavime 2017 m.
Organizavimas ir Koordinavimas
Pagalbos teikimą savivaldybių mokyklose organizuoja ir koordinuoja savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo, kitų mokyklų - savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, dalyvių susirinkimas (savininkas).
Taip pat skaitykite: Nuodėmės ir psichologija: ryšys
Kreipimosi Tvarka
Pagalba mokykloje mokiniui teikiama, kai kreipiasi šie asmenys: pats mokinys, mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai), mokytojai, kiti mokyklos darbuotojai.
Psichologo Kvalifikacija ir Darbo Krūvis
Pagalbą mokykloje teikia mokyklos psichologas, kurio kvalifikacija atitinka Švietimo įstatyme nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Pagalba mokykloje teikiama lietuvių kalba. Visu darbo krūviu mokykloje dirbančio mokyklos psichologo pareigybė nustatoma ne daugiau kaip 400 mokinių (esant galimybei ir atsižvelgiant į specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių dalį mokykloje - ir mažesniam mokinių skaičiui).
Pagalbos Prioritetai, Būdai ir Formos
Mokyklos psichologas, atsižvelgdamas į mokyklos vadovo ir (ar) pedagoginės psichologinės tarnybos vadovo mokiniams skirtos pagalbos apimtį ir pateiktas rekomendacijas dėl pagalbos mokiniams teikimo, nustato mokykloje teikiamos pagalbos prioritetus, pagal galimybes pasirenka teikiamos pagalbos būdą, formą ir trukmę. Pagalbą mokyklos psichologas teikia atsižvelgdamas į ugdymo(si) kontekstą, siekdamas pašalinti kliūtis, kurios trukdo mokiniui prisitaikyti prie mokyklos aplinkos ir veiksmingai ugdytis.
Pagalbos Formos ir Sąlygos
Pagalba mokykloje teikiama individualia ir grupine forma. Mokykloje psichologui suteikiama pastovi atskira darbo vieta, kurioje būtų rakinama spinta / seifas vertinimo instrumentams ir darbo dokumentams saugoti, ir turi būti sudarytos sąlygos individualiai ir grupinei pagalbai teikti, užtikrinant konfidencialumą. Mokyklos psichologas aprūpinamas adaptuotais ir standartizuotais vaiko psichologinio vertinimo instrumentais ir kitomis būtinomis priemonėmis, atitinkančiomis darbo profilį.
Pagalba mokiniams mokykloje teikiama kontaktiniu būdu. Kai mokinys ugdomas šeimoje ar mokiniui yra paskirtas mokymasis namuose, pagalba ar jos dalis gali būti jam teikiama nuotoliniu būdu. Per karantiną, esant ekstremaliai situacijai, atsitikus ekstremaliam įvykiui ar įvykiui (ekstremali temperatūra, gaisras, potvynis, pūga ir kt.), keliančiam pavojų mokinių sveikatai ir gyvybei, arba kai mokinys dėl sudėtingos emocinės ar fizinės būklės negali nuosekliai dalyvauti kontaktiniame ugdymo procese (toliau - ypatingos aplinkybės), pagalba mokiniams teikiama nuotoliniu ir (ar) kontaktiniu būdu, atsižvelgiant į ypatingų aplinkybių pobūdį.
Asmens Duomenų Apsauga
Teikiant pagalbą, asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, duomenų valdytojų patvirtintais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais asmens duomenų tvarkymą ir teisinę apsaugą. Asmens duomenų tvarkymo tikslas - pagalbos organizavimo ir koordinavimo procedūrų užtikrinimas.
Dokumentų Tvarkymas ir Saugojimas
Pagalbos teikimą mokykloje reglamentuojantys dokumentai yra mokyklos dokumentacijos plano dalis, jie tvarkomi, įrašomi į apskaitą ir saugomi Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatyta tvarka. Kiti dokumentai apie pagalbos gavėjus, jų problemų turinį ir teiktą pagalbą laikomi konfidencialiais. Mokyklos psichologas atsako už tinkamą šių dokumentų tvarkymą, saugojimą ir sunaikinimą teisės aktų nustatyta tvarka.
Medicinos Psichologo Profesinės Kvalifikacijos Reglamentavimas
Sveikatos specialisto, psichologo, dirbančio sveikatos sektoriuje, - medicinos psichologo - profesinis vardas, medicinos psichologo profesinę kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakyme Nr. V-1 „Dėl Numerio sveikatos specialistui suteikimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“. Šiame įsakyme nustatytos medicinos psichologo spaudo numerio suteikimo ir panaikinimo taisyklės ir pagrindai. Tai yra esminis dokumentas, apibrėžiantis, kas gali būti laikomas medicinos psichologu ir kokius reikalavimus jis turi atitikti.
Psichologo Veiklos Reglamentavimo Poreikis ir Naujas Įstatymo Projektas
Šiuo metu Lietuvoje trūksta vieningo psichologo veiklos reglamentavimo, kuris leistų tinkamai įvertinti psichologų veiklą ir užtikrinti, kad teikiamos paslaugos būtų kokybiškos. Tai ypač svarbu, nes psichologinės paslaugos turi didelę įtaką žmonių gerovei ir sveikatai. Siekiant užtikrinti saugias ir kokybiškas psichologo paslaugas, būtinas psichologų registravimas, sudarant Psichologų sąrašą.
Siekiant spręsti šias problemas, buvo parengtas praktinės veiklos įstatymo projektas (toliau - Įstatymo projektas). Rengiant šį įstatymo projektą buvo atidžiai ir atsakingai išnagrinėtos įvairios nuomonės, ir pagal galimybes buvo atsižvelgta į svarbiausius aspektus, atsisakant perteklinių dalykų. Šis įstatymo projektas skirtas pacientų teisių apsaugai, psichologų profesinių teisių, pareigų ir atsakomybės reglamentavimui.
Įstatymo projektu siekiama nustatyti aiškius reikalavimus, ką reikia padaryti, norint tapti psichologu, t. y., kad būtų privaloma įgyti tinkamą kvalifikaciją, t. y. būti kvalifikuotam. Įstatymo projekte numatytos individualios veiklos sąlygos, kurios turi būti aiškios paslaugų gavėjams bei valstybės kontroliuojančioms įstaigoms. Tačiau numatomi ir apribojimai: psichologui draudžiama verstis psichologo veikla individualia veikla.
Specializuota Psichologo Veikla
Įstatymo projekte atskirai reglamentuojama specializuota psichologo veikla. Jei psichologas nori verstis veikla specializuotoje srityje, jis turi būti įrašytas į Psichologų specialistų sąrašą. Šiuo metu išskiriamos tokios veiklos sritys kaip darbo ir organizacinė psichologija. Reglamentuojančioji institucija nustato, kokios yra veiklos sritys ir tokios veiklos kontrolės bei priežiūros tvarka.
Psichologas, įrašytas į Psichologų specialistų sąrašą, gali verstis specializuota psichologo veikla. Tačiau jei psichologas nėra įrašytas į šį sąrašą, jis gali verstis tik bendrąja psichologo veikla. Šis dvigubas psichologų veiklos ribojimas skirtas užtikrinti, kad specializuotas paslaugas teiktų tik aukštos kvalifikacijos specialistai.
Civilinės Atsakomybės Draudimas
Įstatymo projekte numatyta psichologų civilinė atsakomybė (Įstatymo projekto 22 straipsnis). Tai reiškia, kad psichologas privalo turėti draudimą, kuris atveju garantuotų nukentėjusiajam žalos atlyginimą. Tai ypač svarbu, nes psichologo klaidos gali turėti rimtų pasekmių pacientų psichinei sveikatai. Šis draudimas užtikrintų, kad net jei psichologas nėra pajėgus (mokus) arba net neketina atlyginti padarytą žalą, nukentėjęs asmuo gautų kompensaciją. Toks reguliavimas atitinka „nukentėjusių asmenų grupės interesus“.
Apribojimai Tapti Įvaikintoju ar Globėju Dėl Psichikos Sveikatos Sutrikimų
Įstatymuose numatyti apribojimai asmenims, turintiems tam tikrų psichikos sveikatos sutrikimų, tapti įvaikintojais ar globėjais. Neleidžiama būti įvaikintojais ar globėjais asmenims, sergantiems tam tikromis depresijos formomis (F32.0-F32.1, F32.8, F32.9), kol tęsiasi šis sutrikimas. Taip pat draudžiama esant F32.2 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 3 metai, F32.3 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai. Kiti apribojimai taikomi esant F33.3, esant F33.0-F33.2, F33.4-F33.9 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 3 metai. Neleidžiama esant F43.0, F43.2-F43.9 - kol tęsiasi šis sutrikimas, išskyrus atvejus, kai gydytojų psichiatrų konsultacinė komisija, įvertinusi simptomų išreikštumą ir socialinę adaptaciją, pateikia išvadą, kad asmeniui diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimai neturi įtakos asmens galimybei tapti įvaikintoju ar globėju (rūpintoju).
tags: #psichologo #darba #reglamentuojantys #dokumentai