Šis straipsnis skirtas padėti pasiruošti psichologijos egzaminui, apžvelgiant įvairias temas nuo psichikos sutrikimų iki asmenybės teorijų ir socialinio suvokimo. Straipsnyje remiamasi pateikta informacija, siekiant užtikrinti tikslumą ir išsamumą, apimant platų spektrą psichologijos sričių, pritaikant informaciją skirtingiems auditorijos lygiams.
Įvadas į Psichologiją
Psichologija yra mokslas, tiriantis žmogaus ir gyvūnų vidinį pasaulį, jo atsiradimo priežastis ir psichinės veiklos dėsningumus. Pagrindiniai psichologijos tikslai yra aprašyti, paaiškinti ir prognozuoti psichikos bei elgesio ypatybes, tobulinti žmogaus veiklą, nagrinėti žmogaus elgesį ekstremaliose situacijose ir tobulinti žmogaus ir mašinos sąveiką.
Šiuolaikinėje psichologijoje skiriasi taikomoji ir fundamentalioji/teorinė psichologija. Amžiaus tarpsnių / raidos psichologija tiria žmogaus psichikos dinamiką įvairiais amžiaus tarpsniais. Sveikatos psichologija tyrinėja sveikos gyvensenos, sveikos elgsenos, įgūdžių ugdymo psichologinius aspektus. Taip pat yra: vadovavimo psichologija, sporto, organizacinė reklamos, teisės, ekologinė, karinė, juoko, kūrybos ir daug kitų šakų.
Psichikos Struktūra ir Sutrikimai
Psichika yra gyvo organizmo savybė atspindėti aplinką. Ją sudaro psichiniai procesai (pažinimo, jausmų ir valios), būsenos (darbinga nuotaika, depresija) ir savybės (charakteris, temperamentas, sugebėjimai). Psichikos reiškiniai gali būti įsisąmoninti ir neįsisąmoninti. Neįsisąmoninti reiškiniai - tai, kas mus veikia, bet to nesuprantame, negalime paaiškinti.
Mąstymo, Emocijų ir Valios Sutrikimai
Mąstymo sutrikimai pradžioje pasireiškia keistomis mintimis, idėjomis, įsitikinimais bei interpretacijomis, vėliau virsta kliedesiais. Emocijų sutrikimai pasireiškia jų nuskurdimu ar iškrypimu. Valios sutrikimai pasireiškia palaipsnišku jos silpnėjimu, nuo hipobulijos iki abujijos, visiškos valios nebuvimo.
Taip pat skaitykite: Ar aš kuriu savo asmenybę?
Autizmas
Autizmui būdinga bendravimo sutrikimai, pakitę socialiniai kontaktai, stereotipiniai judesiai, žodžiai, sakiniai.
Streso Diatezės Teorija
Pagal šią teoriją, asmuo paveldi polinkį sirgti, o papildomi nepalankūs aplinkos ir psichologiniai faktoriai nulemia jos išsivystymą. Turi reikšmės paveldimumas, rizika sirgti monozigotiniam ligonio dvyniui yra 47%. Neretai sergantys turi šizofrenija ar šizotipiniais asmenybės sutrikimais sergančių giminaičių šoninėse genealoginio medžio šakose.
Alkoholizmas ir Abstinencija
Pradinė alkoholizmo stadija pasižymi nenugalimu potraukiu gerti, kuris išlieka visose 3 stadijose. Abstinencijos būklė pasireiškia po ilgo alkoholio vartojimo nutraukus ar sumažinus išgeriamo alkoholio kiekį.
Potrauminio Streso Sutrikimas (PTSS)
Vienas iš PTSS kriterijų yra nuolat pasikartojantis trauminio įvykio išgyvenimas, „panirimas“. Pasikartojantys, įkyrūs, jaudinantys įvykio prisiminimai (mažiems vaikams būdingi pasikartojantys žaidimai, kuriuose atsispindi traumavęs įvykis). Taip pat būdingi padidėjusio fiziologinio dirglumo simptomai, nestebėti iki trauminio įvykio, pavyzdžiui, sunku užmigti ir išsimiegoti.
Savimonė ir Savęs Vaizdas
Savimonė - visos mintys ir jausmai apie save atsakant į klausimus 'kas aš esu' ir 'ko aš noriu'. Savęs vaizdas (nervingumas kalbant su svarbiais asmenimis) veikia elgesį (mikčiojimas, raudonavimas), kuris sukelia kitų atsaką (nepasitenkinimas, pyktis) ir įvykių suvokimą („pasirodžiau prastai“), taip patvirtinamas buvęs savęs vaizdas.
Taip pat skaitykite: Efektyvūs pasąmonės metodai
„Sveikas“ savęs vaizdas yra kintantis. Žmogus, jo savybė, būdas, kūnas, išmintis keičiasi. Dažniausiai neįmanoma pasakyt, kad „aš visada esu drovus“, teisingiau būtų sakyti, kad „aš kartais esu drovus“. Neturima omeny, kad keičiamės radikaliai kiekvieną dieną, pokyčiams reikia ilgesnio laiko tarpo, tačiau pasikeisti tikrai įmanoma.
Savęs vaizdas priešinasi pokyčiams, ypač jei tas vaidmuo buvo labai reikšmingas ir davė tau daug naudos. Neigiami dalykai kyla tada, kai senas savęs vaizdas užkerta kelią naujiems iššūkiams ir teigiamiems dalykams gyvenime.
Žmonės su teigiama ir aukšta saviverte gerai galvoja apie kitus, tikisi, kad kiti juos priims, vertina savo pasirodymą geriau nei žmonės su žema saviverte, gerai pasirodo vertinamose situacijoje (kai yra stebimi), dirba daugiau, jei yra aukšti reikalavimai, jaučiasi gerai net ir ,,aukštesnių, svarbesnių'' žmonių, moka apsiginti nuo kritikos savo atžvilgiu.
Kaip Ugdyti Sveiką Savęs Vaizdą
Turėk realistinius lūkesčius. Tam tikra nepasitenkinimo savimi dalis ateina iš to, kad reikalauji iš savęs per daug (pvz. visada gauti 10). Ir jei kiti atrodo daug šaunesni ir kad jiems pavyksta visur viską tobulai atlikti, tai suprask, kad jie tik dar labiau kenčia nuo reikalavimų sau pačiam. Geriausia apskritai eiti savo keliu ir per daug nesilyginti su kitais.
Jutimo Sistemos ir Skausmo Kontrolė
Jutimų sistemos apima jutimų rūšis ir bendrus dėsningumus. Individualūs jutimų skirtumai.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti psichologines problemas
Skausmo Kontrolės Priemonės
Skausmo kontrolės priemonės apima įvairius metodus: vaistus, chirurgiją, akupunktūrą, dirginimą elektra, masažą, mankštą, hipnozę, minčių nukreipimą, atsipalaidavimo pratimus.
Suvokimas ir Dėmesys
Suvokimo dėsningumai bei rūšys, iliuzijos, suvokimo individualūs skirtumai ir sutrikimai. Dėmesio rūšys bei savybės. Individualūs skirtumai. Dėmesingumas ir išsiblaškymas.
Geštaltinės psichologijos atstovai teigė, kad suvokiantis žmogus keletą savo jutimų geba susieti į geštaltą (vok. visuma, forma). Jie nustatė tam tikrus dėsnius, pagal kuriuos paskiri jutimai virsta suvokimu.
Skiriasi haliucinacijos - vaizdiniai, susidarę be atitinkamos išorinės stimuliacijos, bet savo ryškumu tolygūs suvokimams. Jų kilmė patologinė.
Reikia prisiversti dirbti ramiai, nesiblaškant; imtis naujo darbo tik baigus ankstesnį; stengtis organizuoti savo darbus taip, kad šie būtų atliekami normaliu greičiu, neverstų panikuoti, jog nespėsi ar pritruks jėgų. Pratintis dirbti įvairiose sąlygose, kad išsiugdyti atsparumą išorės poveikiams.
Atmintis ir Mąstymas
Pagrindiniai atminties procesai: įsiminimas, saugojimas, atkūrimas (prisiminimas, atpažinimas, atgaminimas) ir užmiršimas. Atmintyje saugoma informacija nėra tiksli patirties kopija- ateinanti informacija yra apdorojama. Užkoduota jutiminėje atmintyje, keliauja į trumpalaikę. Ilgalaikė veikia ryšių pagrindu. Asociacijomis - vadinami susidarę ryšiai tarp įsimintos medžiagos elementų. Nuo Aristotelio laikų žinomos gretimumo, panašumo ir kontrasto asociacijų rūšys. Ilgalaikė pagal saugojamos informacijos turinį skirstoma: procedūrinė, semantinė, epizodinė. Interferencija - trukdymas (retroaktyvioji -naujai atėjusi informacija išstumia ankstesnę; priešinga - proaktyvioji). Didėja kai įsimenama medžiaga panaši. Žmonės skiriasi savo atmintimi. Skirtumai gali būti:
Kaip Pagerinti Atmintį
Mokykitės kartotinai, kad galėtumėt daugiau prisiminti. Norėdami įsiminti nežinomus dalykus, naudokitės mnemoninėmis priemonėmis. Prisiminkite įvykius kol jie dar neišblėsę, ir kol nesusidūrėte su galima klaidinančia informacija.
Lankstumu - gebėjimu generuoti įvairias idėjas neapibrėžtoje situacijoje, kur nėra jokių orientyrų šioms idėjoms; gebėjimu matyti objektą nauju aspektu, aptikti jo naujas panaudojimo galimybes; pakeisti objekto suvokimą tokiu būdu, kad būtų galima pamatyti jo naujas puses. Originalumu - gebėjimu generuoti neįprastas, nestandartines idėjas. Tikslumu ir / ar išsamumu - gebėjimu mąstymo produktams suteikti užbaigtą pavidalą ir padaryti juos sudėtingesnius. Kalbėjimas (vidinis ir išorinis: sakytinis ir rašytinis).
Intelektas ir Emocijos
Pirmasis intelekto testas, sukurtas A. Emocijų samprata: Emocinių išgyvenimų įvairovė. Emocinės būsenos. Emocijų funkcijos. Emocijų sferos sutrikimai.
Asmenybė ir Raida
Asmenybė samprata. Asmenybės (psichodinaminės, bruožų, humanistinės) teorijos. Asmenybės struktūra. Charakteris, temperamentas. Tipologijos. Patologiniai asmenybės bruožai. Žmogaus raidos samprata. Raidos psichologijos objektas ir tikslai. Pagrindinės raidos psichologijos problemos. Žmogaus raidos sritys. Raidos tyrimo metodai. Žmogaus raidos periodizavimas. Pagrindinės raidos teorijos. Psichoanalitinis požiūris. Kognityvinis požiūris. Etologinė prieraišumo teorija.
Socialinis Suvokimas ir Klaidos
Kas yra socialinis suvokimas, kuo jis skiriasi nuo fizinio pasaulio suvokimo? Socialinis suvokimas - tai procesas, kurio metu mes formuojame įspūdį apie kitus žmones ir bandome suprasti jų elgesį. Jis skiriasi nuo fizinio pasaulio suvokimo tuo, kad socialiniame suvokime mes susiduriame su sudėtingesniais objektais - žmonėmis, kurie turi savo mintis, jausmus ir motyvus.
Dažniausiai Pasitaikančios Socialinio Suvokimo Klaidos
- Išankstinė nuomonė: Informacija apie žmogų, kurią turime dar prieš susitikimą su juo, galima stipriai paveikti mūsų suvokimą.
- Save išpildančios pranašystės: Tai reiškinys, kai žmogus savo elgesiu nesąmoningai išprovokuoja tokius aplinkinių poelgius, kokių iš anksto tikėjosi (Pigmaliono efektas).
- Stereotipai: Stereotipinis mąstymas, suvokimas, vertinimas kliudo reiškinius suvokti tokius, kokie jie yra iš tiesų, nuskurdina bendravimą.
- Atribucijos klaidos: Aiškindami elgesio priežastis, žmonės linkę sėkmę priskirti sau, nesėkmę-išorinėms aplinkybėms, kiti linkę visą atsakomybę prisiimti sau, arba priešingai-priskirti aplinkiniams. Tai priklauso nuo asmenybės savybių, savęs vertinimo lygio.
- Pasaulio teisingumo iliuzija: Nesąmoningai daroma prielaida, kad pasaulyje yra teisingumas. Ja remdamiesi manome, kad visi gauna tai, ko užsitarnavo, sėkmė lydi tuos, kurie jos verti, o nelaimės atsitinka jų nusipelniusiems.
- Pradmės efektas: Informacija, kurią suvokiame pirmiausiai, daro įtaką vėlesnės informacijos suvokimui, taip pat pradinė informacija geriau išsaugoma atmintyje. Todėl tokią didelę įtaką bendravimui daro pirmas įspūdis, vėliau pakeisti nuomonę gali būti labai sunku.
- Baigmės efektas: Kaip ir pirminė suvokta informacija, taip ir paskutinė geriau išlieka atmintyje ir daro didesnį poveikį sprendimo priėmimui negu vidurinė. Pastebėta kad baigmės efektas didesnę įtaką mūsų sprendimams daro bendraujant su pažįstamais žmonėmis, o pradmės efektas-su nepažįstamais.
- Aureolės efektas: Tai vienpusiškas sprendimas apie žmogų: susiformavus teigiamam santykiui, gerosios savybės pastiprina, blogos nuneigiamos, "neigiamos aureolės" atveju-į teigiamas savybes nekreipiama dėmesio, suabsoliutinamos neigiamos. "Aureolės efektas"-tai nediferencijuotas kito žmogaus vertinimas, juodas ar baltas (netoleruojama informacija, kad žmogus gali būti piktas, bet doras; šiurkštus, bet sąžiningas; būti geras ir nemėgti mūsų….).
- Pritarimo iliuzija: Tai polinkis manyti, kad kiti žmonės galvoja ir jaučiasi taip pat, kaip ir mes. Ypatingai savo mintis ir jausmus mes linkę projektuoti į tuos asmenis, kurie mažai atsiskleidžia, yra tylūs.
- Vieningumo iliuzija: Pasireiškia, kai mes nepagrįstai tikimės, kad kito žmogaus elgesys bus nuoseklus, neprieštaringas, kad pan. situacijomis jis visada elgsis taip pat.
Tarpasmeninė Atrakcija
Tarpasmeninę Atrakciją Didinantys Veiksniai
- Apdovanojimo teorija: Kitų žmonių patrauklumas didėja, kai santykiai su jais yra apdovanojantys (pritaria, padeda mums, patenkina mūsų poreikius, parodo simpatiją… - patenkina įvairius mūsų poreikius, padeda geriau pasijusti).
- Pastiprinimo - jausmų teorija: Kitų žmonių patrauklumas didėja arba mažėja priklausomai nuo to, kokias emocijas kartu patiriame. Jeigu buvimas kartu siejamas su teigiamomis emocijomis, malonumu, pasitenkinimu, tai jaučiamas didesnis palankumas tiems žmonėms, kurie tuo metu yra su mumis.
- Balanso teorija: Patrauklumas siejamas su tuo, kiek subalansuoti mūsų santykiai su tuo žmogumi. Balansą sąlygoja panašūs interesai, požiūriai, nuomonių panašumas.
Kiti Veiksniai, Galintys Turėti Įtakos Patrauklumui
- Fizinis atstumas: Buvimas arti vienas kito sudaro galimybę dažniau sąveikauti, o tai leidžia geriau pažinti tuos žmones ir labiau pamėgti.
- Dažnesnio pasirodymo efektas: Mums labiau patinka tai, ką mes dažniau matome ir geriau pažįstame.
- Panašumas: Nuostatų, įsitikinimų, interesų, asmenybės, kilmės, išsilavinimo, skonio, fizinės išvaizdos panašumas - stiprus patrauklumą skatinantis veiksnys.
- Papildymas: Žinomas posakis „priešybės traukia“. Kiti mus traukia, nes turi savybių, kurių mes neturime. Žmonės gali papildyti vienas kitą, patenkindami vienas kito poreikius. Pavyzdžiui, idealu, kai asmuo, turintis stiprų globos jausmą, bendrauja su asmeniu, kuris nori, kad juo rūpintųsi.
- Abipusiškumas: Mes mėgstame tuos, kurie mėgsta mus. Suvokimas, kad patinkame kitam asmeniui, didina to asmens patrauklumą. O taip pat, jeigu mums patinka kas nors, tai norime, kad ir tas asmuo mus mėgtų.
- Fizinis patrauklumas: Tyrimai rodo, kad fiziškai patrauklius asmenis įvairaus amžiaus, lyties, kultūros žmonės visais atžvilgiais vertina geriau nei nepatrauklius. Aureolės efektas - viena ryški savybė veikia bendrą asmens vertinimą. Tiems, kurie suvokiami kaip patrauklūs, priskiriamos įvairios teigiamos savybės - įdomumas, socialumas, švelnumas, gerumas, seksualumas, jų netinkami poelgiai dažniau laikomi atsitiktiniais ir netipiškais.
Nerimas: Priežastys, Simptomai ir Įveikimo Strategijos
Įžanga: Kas yra nerimas?
Nerimas - emocija, kuriai būdingas grėsmės, nemalonumų laukimas, įtampa dėl realaus arba įsivaizduojamo pavojaus. Nerimas yra neišvengiama ir reikalinga emocija, padedanti išgyventi, numatyti pavojus, skatinanti pasiruošti įveikti sunkumus, kliūtis, išvengti itin pavojingų dalykų. Tačiau jei nerimas pernelyg dažnas ar itin intensyvus, gali kilti sveikatos problemų, sutrikti miegas, atsirasti sunkumų socialiniuose santykiuose, darbuose, moksluose. Dėl intensyvaus nerimo dažnai kyla noras vengti situacijų, kurios būtinos svarbiausiems tikslams siekti, palaikyti pasitikėjimą savimi, patirti džiaugsmą ir pasitenkinimą.
Nerimo Sutrikimai: Apibrėžimas ir Tipai
Nerimo sutrikimai - tai psichikos sveikatos būklės, kai nerimas tampa pernelyg stiprus, nuolatinis ir trukdo kasdieniam gyvenimui, atsiranda ne pagal situaciją ar sukelia disfunkcinį elgesį. Nerimo sutrikimai pasireiškia apie 20-25% žmonių.
Skiriami tokie nerimo sutrikimo tipai:
- Generalizuotas nerimo sutrikimas - nuolatinis nerimas dėl įvairių gyvenimo sričių (darbo, sveikatos, santykių). Gydymas yra kompleksinis, nes jis apima tiek psichoterapiją, tiek medikamentinį gydymą, taip pat gyvenimo būdo pokyčius. Gydymo tikslas - sumažinti nuolatinį nerimą ir įtampą bei pagerinti kasdienio gyvenimo kokybę. Viena efektyviausių yra kognityvinė elgesio terapija. Jos metu tyrinėjami nerimo kylimo ir palaikymo mechanizmai, mokomasi atskirti realias hipotetines mintis ir pagal tai pasirinkti elgesio strategijas. Taip pat gali būti aptariami ir keičiami nerimavimą palaikantys įsitikinimai. Taikomos ekspozicijos, daromi elgesio eksperimentai, mokomasi problemų sprendimo įgūdžių. Jei kreipiamasi psichiatro pagalbos, vaistais stengiamasi stabilizuoti nuotaiką. Vaistai gali padėti reguliuoti fizinius simptomus. Skatintini ir gyvenimo būdo pokyčiai ir savipagalba: fizinis aktyvumas, mitybos reguliavimas, atsipalaidavimo metodų taikymas, miego higiena.
- Panikos sutrikimas - pasikartojantys staigūs ir intensyvūs panikos priepuoliai su stipriais fiziniais simptomais.
- Socialinis nerimo sutrikimas - intensyvi baimė būti neigiamai vertinamam ar gėdintis socialinėse situacijose.
- Specifinės fobijos - stipri konkretaus objekto ar situacijos baimė (pvz:. aukščio, vorų, skrydžių).
- Obsesinis-kompulsinis sutrikimas - įkyrios mintys ir pasikartojantys ritualiniai veiksmai nerimui sumažinti.
- Potrauminio streso sutrikimas - nerimo simptomai po traumuojančio įvykio.
Nerimo Simptomai ir Požymiai
Nerimo simptomai gali būti suskirstyti į fizinius, emocinius, kognityvinius ir elgesio. Jie gali pasireikšti įvairaus intensyvumo ir trukmės epizodais, priklausomai nuo žmogaus būklės ir nerimo sutrikimo tipo.
Fiziniai Simptomai
- Padažnėjęs širdies plakimas (tachikardija)
- Kvėpavimo sutrikimai - dusulys, hiperventiliacija
- Prakaitavimas, drebulys
- Raumenų įtampa, galvos ar nugaros skausmai
- Virškinimo sutrikimai - pykinimas, pilvo skausmai, viduriavimas
- Galvos svaigimas, alpimo jausmas
- Šaltkrėtis arba karščio bangos
- Kūno tirpimas ar dilgčiojimas (ypač rankose, veide)
- Pasikeitusios realybės ar savęs suvokimo pojūtis
- Sunkumai susikoncentruoti, dėmesio sutrikimai
- Pakitęs kvėpavimas: dusulys, pernelyg intensyvus kvėpavimas, netolygus, paviršinis kvėpavimas
Emociniai Simptomai
- Įtampa
- Nuojauta, kad „tuoj kažkas blogo nutiks“
- Sunkumai atsipalaiduoti
Kognityviniai Simptomai
- Susirūpinimas dėl ateities, mintys apie galimas grėsmes, nemalonumus
- Katastrofinis mąstymas (tikėjimas blogiausiu scenarijumi)
- Savo galimybių išspręsti ar atlaikyti sunkumus, susidoroti su nesėkmėmis nuvertinimas
- Galimybių sulaukti reikiamos pagalbos iš aplinkos nuvertinimas arba nepagalvojimas apie tai
Elgesio Simptomai
- Nervingi įpročiai - nagų kramtymas, plaukų pešiojimas, kojų kratymas
- Tam tikrų objektų, situacijų ar vietų, kurios sukelia nerimą, vengimas
- Įvairūs atidėliojimai
- Padidėjęs polinkis kontroliuoti aplinką, gali būti ritualizuotas elgesys, tikrinimai (pvz:. ar užrakintos durys, išjungta viryklė)
- Kitas saugumo siekiantis elgesys (pvz:. vaistinėlės visur nešiojimąsis, ėjimas kur nors tik su kitu žmogumi, tyrinėjimas, kur yra avariniai išėjimai, tualetai, gesintuvai)
Nerimas gali būti:
- Stiprus nerimas: Nerimo reakcija pernelyg intensyvi ir neproporcinga realiai situacijai. Tai gali pasireikšti tiek fiziniais, tiek psichologiniais simptomais, dažnai sukeliančiais didelį diskomfortą. Per stiprus nerimas dažnai pasireiškia panikos priepuolių forma ir gali būti būdingas panikos sutrikimui, specifinėms fobijoms ar potrauminio streso sutrikimui.
- Pastovus nerimas: Pastovus (chroniškas) nerimas - nuolatinis nerimo jausmas, kuris išlieka savaitėmis, mėnesiais ar net metais, nepriklausomai nuo aplinkos veiksnių. Jis dažnai siejamas su generalizuotu nerimo sutrikimu (GNS).
Jei nerimas sutrikdo funkcionavimą pagrindinėse gyvenimo srityse (darbe/moksle, santykiuose su žmonėmis, laisvalaikyje, sveikatos palaikyme), rekomenduojama kreiptis pagalbos į specialistus.
#
tags: #savo #psichikos #stebejimas #ir #mastymas