Žmogaus Raidos Psichologijos Giluminis Tyrimas

Įvadas

Žmogaus raidos psichologija yra psichologijos šaka, kuri nagrinėja žmogaus elgesio ir psichikos pokyčius viso gyvenimo eigoje, nuo pat gimimo iki senatvės. Ši disciplina apima platų spektrą temų, įskaitant fizinę, kognityvinę ir psichosocialinę raidą, bei siekia suprasti, kaip žmonės keičiasi normatyviai ir individualiai visą savo gyvenimą. Raidos psichologija apima vaiko psichologiją, paauglio psichologiją, subrendusio žmogaus psichologiją ir gerontopsichologiją.

Raidos psichologijos esmė

Žmogaus raidos psichologija tiria žmogaus psichikos, elgesio plėtrą, lemia asmens genetinių, biologinių, fizinių ir socialinės aplinkos sąlygų sąveika. Raidos psichologija apima fizinės raidos, kognityvinius arba pažintinius ir psichosocialinius mokslinius tyrimus.

Raidos psichologijos uždaviniai

Raidos psichologijos uždaviniai apima šiuos aspektus:

1. Nustatyti kiekvieno amžiaus tarpsnio psichikos ypatybes, procesus, asmenybės savybių susidarymo ir raidos dėsnius.
2. Aprašyti, kaip žmonės normatyviai (bendri raidos dėsningumai, pobūdis) ir ideografiškai (individualios variacijos) keičiasi.

Pagrindiniai raidos laikotarpiai ir jų ypatumai

Žmogaus raidos psichologija apima daugybę laikotarpių, kiekvienas iš jų pasižymi unikaliais iššūkiais ir galimybėmis. Šie laikotarpiai apima:

• Prenatalinį laikotarpį (nuo apvaisinimo iki gimimo)
• Kūdikystę (0-2 metai)
• Ankstyvąją vaikystę (2-6 metai)
• Vėlyvąją vaikystę (6-12 metai)
• Paauglystę (12-18 metų)
• Jaunystę (18-40 metų)
• Suaugusio amžiaus laikotarpį (40-65 metai)
• Senatvę (65 metai ir vyresni)

Kritiniai (sensityvūs) periodai

Tam tikri amžiaus tarpsniai, vadinami kritiniais arba sensityviais periodais, yra palankiausi kokiai nors emocinei ar socialinei patirčiai įgyti, asmenybės bruožams, įgūdžiams susidaryti. Neišnaudojus šių kritinių periodų vėliau gali būti sunku ar neįmanoma susidaryti tam tikrus įgūdžius, ko nors išmokti. Jautrūs periodai (sensityvūs) tai laikotarpis, kai vaikas gali ko nors išmokti su nedidelėmis pastangomis ir mažomis sąnaudomis. Tai genetiškai determinuota.

Taip pat skaitykite: Psichologinis tyrimas: depresijos diagnostika

Vystymosi krizės

Kai kuriuose amžiaus tarpsniuose vystymasis vyksta lėtai, o kai kuriuose pagrindinė charakteristika yra krizė. Per gana trumpą laiką įvyksta staigūs ir kapitaliniai pakitimai žmogaus asmenybėje. Kiti teigia, kad krizės atsiranda tuomet, kai nesutampa kognityvinė, socialinė ir psichologinė raida. Svarbu skirti vystymosi krizes nuo trauminių krizių, nes vystymosi.

Raidos psichologijos teorijos

Žmogaus raidos psichologija remiasi įvairiomis teorijomis, kurios padeda suprasti, kaip vystosi žmogus. Tarp svarbiausių teorijų yra:

• Psichoanalitinė teorija (Sigmund Freud, Erik Erikson)
• Kognityvinė teorija (Jean Piaget, L.S. Vygotskis)
• Bihevioristinė teorija (John B. Watson, B.F. Skinner)
• Socialinio išmokimo teorija (Albert Bandura)
• Humanistinė teorija (Abraham Maslow, Carl Rogers)

Psichoanalitinė teorija

Psichoanalitinė teorija, kuri remiasi Froido teorija prisilaiko determinizmų požiūrų į žmogaus prigimtį ir teigia, kad asmenybė motyvuoja vidinį biologinį potraukį. Pagal Froidą žmogaus elgesį apsprendžia visų pirma biologiniai potraukiai apimant seksualinius ir agresijos. Psichoanalitikai koncentruojasi ankstyvoje vaikystėje nuo 0- 5 metų. Jie mano, kad šie metai yra svarbiausi ir šie požymiai nulems žmogaus elgesį.

Erikas Eriksonas (1902-1994) neofroidistu. Svarbu socialiniai santykiai ir išskyrė psichosocialinės raidos stadijas, t.y. raidos etapus, kurių metu individo įgytą gyvenimišką patirtį nulemia prisitaikymą prie socialinės aplinkos ir esminius asmenybės pokyčius.

Pradininkas Z. Froidas (1856-1939). Pagal Z. Froidą asmenybė praeina kelias psichosocialines stadijas. Gimęs kūdikis turi ID - primityvią trokštantį malonumų dalis ir seka, vadovaujasi malonumų principu, t.y. Biologiškai brestant vaikui vystosi jo EGO - vadovaujasi realybės principu, protingu, racionaliu kontaktu su išoriniu pasauliu, t.y. skatina individą pakeisti visuomenės reikalavimus, išmokti atidėti savo patraukio patenkinimą, tam kad galėtų pasiekti didesnių socialinių tikslų. Maždau tarp 3 - 6 m.

Taip pat skaitykite: Kodėl vaikai slepia tiesą nuo tėvų?

• 1 stadija.
• 2 stadija ANALINĖ - 1-3m. tuo metu vaikas susirūpinęs ,,sulaikymas ir išleidimas“.
• 3 stadija FALINĖ - 3-5m.
• 4 stadija LATENTINĖ - 6 - 12m. laikinai nuslopsta domėjimasis seksualine gyvenimo puse. Vaikas savo dėmesį koncentruoja žinių ir gebėjimų įgyjimui.
• 5 stadija 12 -18m. Pagrindinis klausimas: kas aš esu? Kokie yra mano įsitikinimai, požiūriai, pozicijos? Tai socialinės sąlygos skatinančios pastovumą ir nuoseklumą, tiksliai apibrėžtų sektinų lytinių modelių būvimas. Tikslo neaiškumas atgalinis ryšys, neapibrėžti lūkesčiai. Lytinis modelis - sstabi kaip elgiasi moteris ar vyras.
• 6 stadija. Pagrindinis klausimas arba raidos objektas. Ar aš galiu visiškai atsiduoti kitam žmogui?
• 7 stadija. Pagrindinis klausimas : ką aš galiu pasiūlyti ateities kartoms. Pagrindinė socialinė sąlyga - tikslo siekimas, produktyvumas, stagnacija - asmeninio gyvenimo nuskurdinimas ir regrecija.
• 8 stadija. Pagrindinis klausimas : ar aš patenkintas nugyventu savo gyvenimu.

Kognityvinė teorija

L.S. Vygotskis (1896-1934) buvo rusijos psichologas, jis įveda sąvoką - kaip artimiausios plėtros zoną.

Atstovas - Pjažė (1896-1980) laikomi struktūralistai, tai struktūrinio požiūrio psichologiniai šalininkai, kurie kėlė sau tikslą protines struktūras tirti ir informacijos apdorojimo būdus vidiniame plane.

• 1 Sensomotorinė nuo 0 -1,5 /2 metų.
• 2
• 3 Konkrečių operacijų nuo 7 - 11 / 12 metų vaikai pradeda logiškai mąstyti, klasifikuoja objektus pagal kelis požiūrius, operuoja matematinėmis sąvokomis.
• 4

Bihevioristinė teorija

Šių teorijų šalininkai mano, kad dauguma elgesių normų yra įgyjama išmokimo dėka. Visą apimantis procesas. Vaikas nuo paauglio skiriasi tuo, kad daugiau moka, žino. Bioheviorizmas (angliškai reiškia elgesys) XX a. Išmokimas vyksta klasikinio ir operatyvinio sąlygojimo dėka. Žmogus reaktyvus, subjektyviai rreaguoja į aplinkos įtaką, individas formuojasi dėka proceso, kurio metu formuojas ryšiai tarp stimulto ir reakcijos, jos arba tarp elgesio variantų ir pasekmių. Mokymas vyksta automatiškai. Dėl to teigiama šiuo atveju laikomasi mechaniztinio modelio, pagal kurį žmogus yra mašina, kuri veikia dėl įeinančio signalo ir atsakydama į tai išgeneruoja (pagamina) išeinantį signalą (stimulą). 2m. vertybės, elgesio normos yra apspręstos dabarties, praeities ir ateities apsprendžiantys aplinkos faktoriai - determinizmo modelis. Klasikinis sąlygojimas - bazinė išmokimo forma, priimta vadinti sąlygojimu. Lipsitt Kaye (1964) tyrė 20 kūdikių 3d. Watsonas Raynor (1920) klasikinis su 11m. berniuku Albertu. Pateikė žiurkę, žaidė su ja, buvo paleistas ir didelis garsas po kelių kartų jis bijojo žaisti su pukuotais gyvūnais. Išmokstami ir teigiami veiksmai, jausmai. Operatyvinis sąlygojimas elgesys - kai individas laisvai veikia aplinką arba atlieka kokį nors veiksmą. Reakcijos, kurios keičia aplinką. Reakcijos pasirodymo gali tekti laukti ilgai. Efekto dėsnis - išmokino teorijos principas teigiantis, kad elgesio pasekmės apsprendžia jo pakartojimo tikimybę, tai operatyvinio sąlygojimo tipas, kuris vyksta tuomet, kai organizmas gauna patiprinimą už laisvai pateikiamą reakciją. Modeliavimas - kai specialiai stebimas žmogus, sistemingai. Efektyviausiai išmokstama, kai modelis panašus savo lytimi, sociaekonominiu statusu, svarbi gali būti rasė.

Humanistinė teorija

Humanistinė psichologija susiformavo Xxa., kaip trečia optimistiškesnė jėga asmenybės tyrimuose. Ji atsirado kaip reakcija į išorinį determinizmą, kuri atstovavo mokymosi teorijas ir visinio determinizmo seksualinio ir agresyvių instintyvių poreikių teoriją siūloma Z. Humanistinė psichologija siūlo holistinę asmenybės teoriją ir yra artimai susijusi su egzenstalizmo filosofija, egzenstalizmas - tai šiuolaikinės filosofijos kryptis, kurios dėmesio centre žmogaus siekis rasti savo asmeninio egzistavimo prasmę ir siekis gyventi laisvai ir atsakingai, neprieštaraujant etinėms principams. Jie mano, kad žmogus pats sprendžia kaip gyventi. Humanistai aukščiau visko laiko žmogiškąjį potencialą. Pasak humanistų, žmogus biologinė rūšis nuo gyvūnų skiriasi tuo, kad gali naudotis simboliais ir aptrakčiai mąstyti. Humanistinės psichologijos ir ,,aš“ teorijos tikslas sukurti žmogiškosios supratimą, kuo artimesnį žmogiškai patirčiai, anuot šių teorijų žinovų atstovų, žmogus - tai kažkas daugiau nei atskirų dalių suma. Abraham Maslow (1980 -1970) 1954m. Karlo Rodžerso (1902 -1987) - žmogus yra geras iš prigimties, nustatė, kad ššiltas, teigiams, priimatis psichoterapiauto santykius su klientu, skatina asmenybės augimą - POZYTIVUS SANTYKIS. Neištyrė raidos stadijų.lyginant subiohevioristais humanistai grąžino žmogui humaniškumą. Maslow piramidė padėjo geriau suprasti žmogų. Nėra objektyvių tyrimų ir sunku patikrinti.

Raidos psichologija Lietuvoje

Lietuvoje žmogaus raidos psichologija pradėta plėtoti 20 a. pradžioje. Problemas tiria Vilniaus, Lietuvos edukologijos universitetai, Švietimo plėtotės centras.

Taip pat skaitykite: Tyrimai apie žiaurų elgesį su gyvūnais

Raidos psichologijos tyrimų metodai

Raidos psichologijoje naudojami įvairūs tyrimų metodai, siekiant suprasti žmogaus raidą.

• Stebėjimą
• Eksperimentus
• Apklausas
• Interviu
• Longitudinius tyrimus
• Skerspjūvio tyrimus

Tyrimų principai

• Objektyvumo principas - jį labai sunku pasiekti, gali veikti pavyzdžiui išankstinė nuomonė / rasizmas.
• Turiningų klausimų uždavimas - klausinėti konkrečiai, tikslingai. Lyginti kas yra svarbu, neturi būti padrikas klausinėjimas.
• Hipotezės patikrinimas - surenkant duomenis, fiksuojant.

Tyrimų planai

• Longitudinis planas - (ilgalaikis) tai tyrimo organizavimas, kuriam esant tie patys tiriami stebiamieji tam tikrą laiko tarpą.
• Išilginis pjūviometodas -skirtingo amžiaus grupės tiriamųjų tiriamos tuo pačiu metu.
• Kombinacinis planas - tai 2 ar daugiau grupių, individų, giminių skirtingu laiku, pakartotinai tyrimai, tam tikrais laiko tarpais.
• Eksperimentinio plano parinkimas - eksperimentinis planas, kai parenkami sąlygos, tiriamieji, tiriamo elgesio matavimo metodai, leidžiantys nustatyti duomenų surinkimo tvarką ir struktūruoti gaunamą informaciją.

Kiti svarbūs aspektai

• Validumas - tai tinkamumo rodiklis, su kurio kita metodika matuojama tam, ką ji skirta matuoti.
• Saviataskaitos (kai tiriamasis pateikia informaciją apie save).
• Išvadų formulavimas ir jų pritaikymas srities nustatymas - tyrimų išvadų nustatymas, egzistuoja, apibrėžimo, problemų nustatymas.
• Koreliacija - tai yra matematinė išraiška tarp dviejų kintamųjų.
• organizuoja, padeda vienus duomenis susiteminti su kitu.
• Praktinė reikšmė, remiantis teorija galime nuspėti kaip žmogaus pasielgs ar kodėl taip pasielgė.
• Teorija leidžia patikrinti savo pažiūras, mintis.
• Nėra vienos teorijos, kuri būtų pati geriausia.
• Dėl raidos faktorių, kas lemia raidą? Gamta ar aplinka?
• Kaip vyksta raida? Raidos charakteris? Ar raida vyksta nuosekliai, ar pakopomis?
• Objekto prigimtimi: žmogus organizmas ar mechanizmas? Organizmas - žmogus aktyvus, keičiasi, bet pats keičiantis keičia ir aplinką. Piget.

Raidos psichologijos taikymas

Raidos psichologijos žinios yra plačiai taikomos įvairiose srityse, įskaitant:

• Švietimą
• Sveikatos priežiūrą
• Socialinę politiką
• Tėvystę
• Psichoterapiją

Raidos psichologija švietime

Raidos psichologijos principai padeda pedagogams suprasti, kaip vaikai mokosi ir vystosi skirtingais amžiaus tarpsniais. Šios žinios leidžia pritaikyti mokymo metodus ir programas, kad jos atitiktų vaikų poreikius ir galimybes.

Raidos psichologija sveikatos priežiūroje

Raidos psichologijos žinios yra svarbios sveikatos priežiūros specialistams, dirbantiems su vaikais ir paaugliais. Metodo efektyvumas ir validumas priklauso nuo to, kaip jis naudojamas, todėl negalima pasakyti, kuris yra geriausias.

Atsižvelgiant į tai, natūralus stebėjimas ir laboratorinis eksperimentas gali būti naudojami kartu, kaip papildantys vienas kitą. Natūralaus stebėjimo tikslumo trūkumas išlyginamas patikrinant rezultatus per laboratorinį eksperimentą, o pastarojo dirbtinumas išlyginamas natūralaus stebėjimo tikroviškumu. Psichologai, prieš darydami kokias nors išvadas, paprastai pirmiausia apsvarsto abiem metodais atliktų tyrimų rezultatus.

Interviu. Psichologai informacijai gauti naudoja interviu. Užuot stebėję žmogaus elgesį natūraliomis ar laboratorijos sąlygomis, jie pateikia žmonėms klausimus tam tikra tema ir įvertina rezultatus. Šis metodas labai naudingas, kai yra sudėtinga tiesiogiai stebėti elgesį. Didžiausias šio metodo trūkumas tas, kad žmogus gali ne visai atvirai ir sąžiningai atsakyti, nors ir anonimiškai, į pateiktus klausimus. Be to, nors žmogus ir stengiasi atsakyti atvirai, bet jo atsakymai gali būti netikslūs.

Pirmiau aptarti tyrimo metodai taikomi įvairiose psichologijos srityse. Specifiniai, tik raidos psichologijoje taikomi metodai, kur svarbus kintamasis yra laikas, yra longitudinis tyrimas ir skersinio pjūvio metodas.

Atliekant longitudinius tyrimus, galima nustatyti, kokios žmogaus ypatybės (intelektas, agresyvumas, priklausomybė nuo kitų ir kt.) nekinta visą gyvenimą, o kokios keičiasi.

Psichologinės stadijos susidūrus su sunkia diagnoze

Psichologijoje yra nustatytos 5 pagrindinės stadijos, su kuriomis susiduria beveik visi žmonės, išgirdę sunkią diagnozę. Svarbu suprasti, kad kiekvieno žmogaus patirtis yra individuali, ir ne visi išgyvena visas stadijas būtent šia tvarka ar vienodai.

1. Šokas. Pirmoji šoko stadija įprastai tetrunka nuo kelių minučių iki kelių valandų, tačiau kai kuriems žmonėms ji gali trukti ilgiau.
2. Neigimas, pyktis ir baimė. Ši stadija atsiranda po šoko, kai suprantama, kad išgirsta naujiena yra baisi ir sunki, griaunanti gyvenimą, viltis ir planus. Žmonės panyra į nežinią ir išgyvena baimę arba pyktį. Šioje stadijoje ūmiai kyla klausimai: „Kodėl man?“, „Kodėl dabar?“, „Kodėl ši liga?“. Tokios dramatiškos mintys sukelia skaudžias emocijas - pyktį ar agresiją.
3. Derybos. Pacientas tarsi ima derėtis su gydytojais, kuriuos vaistus ar gydymo būdus būtų galima išbandyti, kurie atneštų didžiausią naudą. Būna gana dramatiškų situacijų, kai žmonės tarsi nusprendžia derėtis su likimu.
4. Depresija.
5. Susitaikymas ir priėmimas.

Susidūrus su sunkiomis ligomis reikalinga ne tik medicina, bet ir psichologija - žmonės nesupranta, kas vyksta, kaip viskas keičiasi, ir atsiranda tarsi nematomas barjeras tarp sergančio ir jo artimųjų. Liga atneša ne tik naujas medicinines aplinkybes, bet ir rimtus psichologinius iššūkius.

Svarbu suprasti, kaip konkrečiam žmogui galima padėti iš aplinkos - įvertinti psichologinius ypatumus. Palaikymas iš aplinkinių būna dviejų rūšių - labai atjauti, empatiška pozicija, kai aplinkiniai ramina ir tarsi kviečia susitaikyti. Tokio palaikymo pagrindinė žinutė: „Nesi vienas, mes būsime su tavimi“. Kitas variantas - skatinimas kovoti ir nepasiduoti. Tuo metu sakoma, kad reikia eiti pas kitus gydytojus, padės surasti pinigų ir važiuoti į užsienį, padės ieškoti įvairių gydymo būdų. Šiuo būdu artimieji stengiasi skatinti žmogų kovoti ir nesusitaikyti, nenuleisti rankų ir ieškoti, kas gali padėti. Vieniems žmonėms tinka vienas būdas, o kitiems - kitas.

Laukimo stadijos

Baisiausia, kad nežinai, kas laukia. Pirmoji laukimo stadija yra entuziazmas arba optimizmas. Tuomet žmogus sužino, kad yra įtrauktas į transplantacijos laukiančiųjų sąrašą, aplanko džiaugsmas, kad bent pateko į laukiančiųjų sąrašą. Ši fazė trunka neilgai. Vėliau ateina viltis, kuri yra priešnuodis nežinomybei. Užsitęsus laukimui viltis pamažu ima slopti, o ją pakeičia pyktis, nusivylimas arba nerimas. Šios emocijos vystosi toliau ir galiausiai ateina neigimas. Žmogus pradeda sakyti, kad jam nieko nebereikia, nes jis vis tiek mirs. Tai yra tragiška fazė ir patartina jos nepasiekti, todėl antroje ir trečioje laukimo fazėje yra labai svarbus darbas su psichologu.

Racionalus protas sako, kad abejoti galima, bet kitų variantų nebėra. Laukimo stadijoje svarbiausia yra aplinka - šeima, draugai, socialinis ratas. Jeigu iš aplinkos nėra socialinės pagalbos, visa kita pagalba bus mažiau efektyvi. Antroji pagalba jau yra ekspertinė - psichologai, medikai, transplantacijos specialistai, kurie paaiškina, kaip viskas vyksta ir nuramina. Psichologai turi žmonėms paaiškinti, kad tai, ką jie jaučia, yra normalu. Yra tyrimų, kurie įrodė, kad tikintys žmonės lengviau išgyvena tokius įvykius savo gyvenime, nes jaučia dvasinį palaikymą. Psichologiniai metodai padeda ne ką mažiau už medicininius dalykus, nes tokie žmonės dažnai jaučiasi vieniši, jiems atrodo, kad pasaulis yra neteisingas, yra pasimetę ir netekę vilties. Tačiau pats svarbiausias dalykas, kad žmonės suprastų, kad susidūrus su sunkia liga, jausti išvardintas fazes yra visiškai normalu.

Asmenybės pasirinkimai ir vidiniai prieštaravimai

Kartais norisi, kad viskas vyktų pagal planą, ir laikomasi jo įsikibus, net jei tai tėra visuomenės normų kratinys arba atgyvenęs kaip darželio laikų žaislas - toks mielas ir pažįstamas, kad baisu paleisti. Nors gyvenate kaip anksčiau, kažkodėl sunku atsikelti į darbą, draugai nebedžiugina, o laisvalaikis atrodo nykus ir beprasmis (o gal jo išvis nėra?). Jūsų emocijos siunčia žinutę - metas pradėti savo gyvenimo tikslų reviziją. Jei jaučiatės įstrigę užburtame rate, pabandykite keisti taktiką - skirti laiko sau ir pasitikrinti, ko iš tiesų norisi. Nesvarbu, ar ką tik baigėte mokyklą ir nežinote, kuriuo keliu pasukti, ar gyvenimo prasmės klausimai neduoda ramybės švenčiant 40-metį ar išėjus į pensiją. Deklaruoti savo asmeninę nepriklausomybę ir ryžtis pokyčiams ne visada lengva, bet įmanoma.

Asmenybė - pokyčių stabdys?

Pokyčiai, vaikystės svajonių įgyvendinimas ir įsiklausymas į savo vidinius troškimus vilioja daugelį, tačiau ne mažiau gąsdina. Kaip rodo tyrimai, kai kuriems žmonėms tiesiog sunkiau imtis permainų. Asmenybės sistemų veikimo (angl. Personality Systems Action, PSI) teorija, nagrinėjanti emocines reakcijas ir gebėjimus susidoroti su įvairiomis situacijomis, skiria žmones į dvi grupes: veiksmo ir būsenos.

Kaip elgiatės, kai patenkate į nemalonią, nepatogią, netikėtą situaciją? Ieškote sprendimo ar blaškotės, o gal klausinėjate visų, ką daryti, ir paskui dar ilgai graužiatės ir svarstote, kaip būtų buvę, jeigu?.. Jei lengvai keliate sau tikslus, nekreipiate daug dėmesio į aplinkinių nuomonę, sutelkiate mintis į ateitį ir nesižvalgote atgal, susitvarkote su emocijomis ir nesėkmėmis be didelių dramų, esate veiksmo žmogus. Jei sunku priimti sprendimus savarankiškai ir stinga ryžto, jus lengva išmušti iš vėžių, jei dažnai jaučiate stresą ir apgalvojate viską iki smulkmenų, atidėliojate sprendimus ir veiksmus, sunkiai priimate nesėkmes bei pralaimėjimus ir rūpinatės, ką apie jus galvoja žmonės, esate būsenos žmogus. Šio tipo žmonėms nepriklausomybės deklaravimas ir kardinalūs pokyčiai gali būti rimtas iššūkis. Tokia jautri reakcija į nemalonias situacijas būdinga beveik kas antram asmeniui.

Veiksmo tipo žmonės lengviau ryžtasi pokyčiams ir drąsiau juos įgyvendina. Tačiau tyrimas atskleidė, kad ir būsenos tipo individai gali sąmoningu darbu veiksmingai keisti savo įpročius. Mažiau reaguoti į negatyvius dirgiklius stresinėse situacijose gali padėti meditacija (pavyzdžiui, dėmesingas įsisąmoninimas), atsipalaidavimo pratimai. Ryžtingiau priimti sprendimus padeda artimųjų palaikymas (nebijokite paprašyti pagalbos), o įgyvendinti juos - aiškus ir konkretus galutinis tikslas. Jeigu turėsite konkrečią svajonę, greičiau atsitiesite po nesėkmių ir tvirčiau išgyvensite nemalonias situacijas, net jei esate linkę į pasyvumą.

Dažnai svarstomus pasirinkimus riboja ir pasąmoninis įsitikinimas, kad pastangos neatsipirks. Įsitikinimą formuoja dėmesio sutelkimas ne į sprendimo ar pokyčio naudą, o į skaičiavimą, kiek laiko, pinigų ar pastangų jau investavote į darbą, santykius ar kitą norimą keisti situaciją. Tačiau pokyčių atsisakymas ar sprendimo nukėlimas, gailint jau įdėto indėlio, lemia įstrigimą situacijoje tarsi spąstuose. Baimė prarasti įdėtą darbą dažnai tampa pokyčių stabdžiu, nors esama situacija ir neteikia laimės, nedžiugina. Kuo ilgiau delsite, tuo daugiau laiko ir pastangų skirsite, investicijų vis daugės, bet kartu augs ir jūsų nepasitenkinimas. Tam, kad ši nuostata netrukdytų planuoti trokštamo gyvenimo, pirmiausia reikia ją atpažinti.

Rutina ir jos įtaka asmenybės pasirinkimams

Rutina įtraukia greičiau, nei spėjama susimąstyti apie norus, išsigryninti gyvenimo kryptį. Studijuojame nemėgstamą dalyką, nors net neplanuojame dirbti pagal specialybę. Nesinori mesti, kai lieka tik keleri metai studijų. Pagaliau ir darbą gauname pagal tą nemėgstamą specialybę (nes pasiūlė likti praktikos vietoje) - įklimpstame ilgam ir pokyčius atidedame geresniems laikams… Jei vengiama ryžtingų sprendimų, jie paliekami likimui ir tenka tenkintis tuo, ką jis siūlo. Gali susidaryti įspūdis, kad plaukimas pasroviui nuima sprendimų ir atsakomybės naštą, bet išties dažnai tai tik atideda pasekmių suvokimą ir nutolina pokyčius. Rutina įsivyrauja ir kitose srityse.

Gyvenimas kartu iki santuokos dažnai vertinamas kaip vienas kito išbandymas, santykių patikrinimas. JAV namais iki vedybų dalijasi 50-60 proc. porų. Tačiau tyrimas atskleidė, kad toks pasirinkimas gali būti žalingas. Kartu prieš tuoktuves gyvenę žmonės pasirodė linkę silpniau įsipareigoti, jautėsi mažiau užtikrinti dėl santykių ir dažniau konfliktavo. Denverio universiteto tyrimų profesorius Scottas M. Stanley su kolegomis teigia, kad gyvenimas kartu prieš vestuves ne visuomet geriausia išeitis. Kai nusprendžiame tuoktis, prisiimame atsakomybę stengtis dėl santykių, o ilgas gyvenimas susimetus mus tarsi įsuka į rutiną ir poros dažnai per daug nemąstydamos automatiškai įslysta į santuoką. Inercija veikia ir kitose gyvenimo srityse: renkantis studijas, gyvenamąją vietą, kylant karjeros laiptais ir t. t.

#

tags: #longitudinis #tyrimas #psichologijoje