Įvadas
Šiame straipsnyje nagrinėjami psichologo darbo ypatumai, apimantys platų spektrą sričių nuo psichologinės pagalbos teikimo iki organizacinės psichologijos. Straipsnyje siekiama apibrėžti psichologinės pagalbos ir psichologinės paslaugos sampratas, aptarti įvairias psichologines paslaugas įmonėms ir jų vadovams, kalbėti apie psichologinės paslaugos poreikį bei nagrinėti paklausos psichologo paslaugoms aspektus. Taip pat gilinamasi į vadovo asmenybės bruožų ir savęs vertinimo svarbą, siekiant efektyvių organizacijos rezultatų.
Psichologinės Pagalbos ir Paslaugų Samprata
Psichologinė pagalba dažniausiai apibrėžiama kaip sąlyginai neilgos trukmės, tarpasmeniniu bendravimu ir teorinėmis žiniomis pagrįsta pagalba asmenims, turintiems psichologinių problemų. Psichologinės problemos iškyla esant žmogaus individualaus požiūrio ar asmenybės konfliktui su situacija ir neturėtų būti painiojamos su psichikos sutrikimais. Psichologinės pagalbos samprata yra plati ir gali reikšti tiek draugišką patarimą, paguodimą, išklausymą, tiek pakartotines konsultacijas su profesionaliais psichologais. Pastaruoju atveju psichologinė pagalba gali būti traktuojama kaip paslauga, už kurią imamas mokestis.
Pasak autorių Ivanausko ir Dapkaus (2007), psichologinė pagalba - tai veikla, atliekama profesionalių psichologų ir nukreipta komercinių ir nekomercinių įmonių (nepriklausomai nuo dydžio, organizacinės struktūros bei nuosavybės formos) bei fizinių asmenų poreikių aptarnavimui teikiant psichologines paslaugas (pvz., konsultacijas, mokymus, tyrimus ir kt.) siekiant išspręsti jų funkcionavimo bei plėtros problemas.
Psichologinė paslauga - tai tokia paslauga, kurią teikia profesionalus psichologas, panaudodamas dabartinės mokslinės psichologijos žinias. Paslaugos samprata, anot Kindurio (1998), tai - santykiai tarp tiekėjo ir paslaugos gavėjo (pvz., psichologo ir verslininko) bei jų bendradarbiavimas. Poreikio patenkinimas yra esminis paslaugos bruožas. Tam, kad paslaugos kokybė būtų galima įvertinti, reikalingi tikslūs kriterijai, pagal kuriuos ji gali būti matuojama.
Apibendrinant galima teigti, kad dažniausiai psichologinė pagalba suvokiama kaip paslauga, kuria siekiama patarti, kokie būdai ir (ar) metodai galimi problemai spręsti, o paslaugos teikėjas - profesionalus specialistas (psichologas), turintis specifinių žinių kliento (verslininko) problemos sprendimo būdams parinkti. Psichologo paslauga vertinama gerai, jeigu, teikdamas šią paslaugą, jis sugebėjo pasiekti užsibrėžto rezultato, kurio norėjo klientas.
Taip pat skaitykite: Viskas apie psichologo darbą
Psichologinių Paslaugų Poreikis Versle
Versle veikia įmonės, o ten, kur veikia įmonės, pasireiškia ir žmonių psichologiniai ypatumai. Psichologiniai ypatumai vienaip ar kitaip veikia vadovo veiklą. Kartais - trukdo, mažina verslo efektyvumą ir pelningumą.
Lietuvos specializuota spauda įmonių vadovams formuoja poreikius, kad įmonėse yra būtina valdyti šiuos procesus: darbuotojų motyvavimą, streso įveikimą, darbuotojų adaptaciją, psichologinį klimatą, konfliktų sprendimą ir komandos formavimą.
Atkreipiant dėmesį į psichologinių paslaugų verslui rinką, turime omeny ne tik pasiūlą, bet ir paklausą, t.y. turime atsižvelgti ir į organizacijų psichologinių paslaugų poreikius, kuriuos formuoja įmonių vadovai. Būtent paklausa turi formuoti teikiamų paslaugų spektrą. Kadangi psichologinių paslaugų poreikio aspektas tampa svarbus siekiant efektyvios organizacijos rezultatų, tad įdomu, kiek mūsų organizacijų vadovai šiandien naudojasi psichologinėmis paslaugomis ir kokiais ryšiais su šia problema yra susiję vadovų asmenybės bruožai bei vadovų savęs vertinimas.
Pagrindinės Psichologo Darbo Sritys Organizacijose
Psichologo darbas organizacijoje yra įvairiapusis ir apima daugybę sričių. Štai keletas pagrindinių:
- Psichologinis konsultavimas: Organizacijose psichologinio konsultavimo poreikis didėja dėl didesnio dėmesio visuomenės, taigi ir darbuotojų, sveikatai ir didesnės organizacijų atsakomybės už darbuotojų gerovę. Tai apima konsultavimą pasirenkant karjerą, išėjimo iš darbo atvejais, konsultavimą stresinėse, krizinėse ir konfliktinėse situacijose. Svarbu atsiminti, kad kiekvienas atvejis bent iš dalies turi su organizacija ir jos dabartine situacija susijusius aspektus.
- Darbinio streso auditas: Stresas darbe labai kenkia verslui - lemia darbuotojų klaidas, mažina darbo kokybę, produkcijos kiekį. Darbo aplinkoje stresoriais gali būti dideli darbo krūviai, reikalavimai greitai dirbti, prieštaraujantys reikalavimai, trukdžiai. Verslo psichologo darbas - ištirti būdus, kaip žmonės galėtų susidoroti su stresu, gali leisti geriau suprasti procesus ir mechanizmus, kuriais streso įveikos strategijos sąveikauja su neigiamu streso poveikiu sveikatai ir žmonių gerovei. Taip pat verslo psichologai organizacijoje gali vesti mokymus apie stresą, jo kilmę, požymius, pasekmes, supažindinama su būdais, kaip jį galima įveikti ar sumažinti.
- Emocinio intelekto lavinimas: Slepiant jausmus, ypatingai neigiamus, eikvojamas vadovo darbo laikas, mažėja kūrybiškumas, didina baimę rizikuoti. Emocinio intelekto lavinimas svarbu įmonių vadovams, nes jiems tenka nuolat bendrauti su žmonėmis - pavaldiniais, klientais, todėl labai svarbu teisingai suprasti kitus, mokėti tinkamai perteikti savo mintis, įtikinamai pateikti savo sprendimus ir daryti įtaką kitų žmonių veiksmams. Tinkamai suprastos ir išreikštos emocijos padeda skatinti ir įkvėpti pavaldinius: vadovui yra kur kas lengviau suprasti pavaldinių motyvus, dalykus, kurie skatina juos gerai dirbti, todėl vadovas pritaiko savo veiksmus prie pavaldinių vertybių ir motyvų. Be to, vadovo tolerancija, pagarba kitų žmonių jausmams, nuoširdūs santykiai taip pat padės pavaldiniams jaustis saugiau, atviriau bendrauti tarpusavyje ir su vadovu.
- Darbuotojų veiklos vertinimas: Siekiant tinkamai vertinti darbuotojo veiklą bei darbuotojų pastangas darbe, tikslinga organizuoti metinius darbuotojų veiklos įmonėje aptarimus. Darbuotojų veiklos įvertinimas yra labai svarbus ir reikalingas kiekvieno vadovo darbo įrankis, padedantis darbuotojams tobulėti ir naudotinas pageidautinai veiklai stimuliuoti bei prastam darbui gerinti (Mullins, 2004). Psichologiniai metodai leidžia visapusiškai ir tiksliau įvertinti darbuotojo veiklą. Svarbus psichologinių metodų panaudojimas įvertinant socialinius, psichologinius, organizacinius veiklos aspektus (Aliašauskas, 2004).
- Darbuotojų motyvavimas: Įmonės, kurios vadovai žvelgia į tolesnę perspektyvą, kurios puoselėja ilgalaikio verslo planus ir kurios administracija nemenkai stengiasi mažinti veiklos riziką, stiprinti konkurencingumą, gali bei turėtų svarstyti planus apie stabilius, ilgalaikius darbo santykius, grindžiamus abipusiu - ir įmonės, ir darbuotojo - interesu, kūrimą. Verslo psichologas turėtų sukurti tokią motyvavimo sistemą, kuri apibrėžtų principus, pagal kuriuos įmonėje būtų rengiami darbuotojų poreikio planai bei parengiamos priemonės minėtiems planams įgyvendinti. Sudarant šiuos dokumentus turi būti atsižvelgta ir į verslui keliamus ilgalaikius ekonominius komercinius tikslus, o personalo išteklių strategijoje numatytos to laikotarpio personalo vadybos užduotys (personalo vadybos rodikliai). Be to, turėtų veikti darbuotojų paieškos, atrankos, darbuotojų priėmimo bei jų prisitaikymo aplinkoje sistemos.
- Vidinio mikroklimato analizė: Daugelio tyrimų rezultatai rodo, kad organizacijos klimatas ir jos veiklos rezultatai yra susiję. Įvairiose organizacijose klimatas skiriasi, ir kuo organizacijos veikla sėkmingesnė, tuo ryšys tarp organizacijos klimato ir jos veiklos yra stipresnis.
- Mokymų organizavimas: Mokymų planavimas ir organizavimas - tai mokymų poreikio ir turinio nustatymas; seminarų, kvalifikacijos kėlimo kursų organizavimas.
Vadovo Asmenybės Bruožų ir Savęs Vertinimo Svarba
Asmenybės bruožų ir savęs vertinimo srityje daugelis autorių atliko išsamius tyrinėjimus. Ši problematika aktuali užsienio autoriams: Watson (1997), Clark (1997), Costa (1992), McCrae (1992), Goldberg (1990), Costa (1992), McCrae (1992), Mount (1995), Barrick (1995), Hurtz (2000), Donovan (2000), Cable (2003), Judge (2003), Peeters (2006), Van Tuijl (2006), Jackson (1996), Gerard (1996), Keller (1999), Rolland (1998), Pullmann (2000), Allik (2000) ir kt. Šių autorių tyrimai atskleidžia, kad asmenybės bruožai tokie kaip ekstraversija, neurotiškumas, atvirumas patyrimui, sutariamumas, sąmoningumas yra būdingi vadovams. Vadovų savęs vertinimas yra glaudžiai susijęs su ekstraversija, neurotizmu ir sąmoningumu.
Taip pat skaitykite: Nuodėmės ir psichologija: ryšys
Šiandien racionalumo mitas vis dar gyvuoja organizacijose. Daugelis vadovų mano, kad svarbu tik tai, ką mes matome ir žinome (kitaip tariant, tai, kas suvokiama), o elgesys organizacijose susijęs tik su sąmoningais, mechanikais, prognozuojamais ir nesunkiai suprantamais reiškiniais. Vadovai daugiausia dėmesio skiria organizacijos tikslams, formaliems organizacijos struktūros aspektams, o ne asmenybės prioritetams. Tačiau jau daug kartų įrodyta, kad esamo racionalumo neužtenka sprendžiant iš tiesų painias organizacijos problemas (Kets, 2007). Yra nemažai verslo veiklos situacijų bei problemų, kurios galėtų būti daug geriau sprendžiamos, atsižvelgiant į vadovo asmenybės ypatumus (Sterns, Subich, 2005). Būtina ištirti šią sudėtingą ir paslaptingą vadovo psichologijos sritį, būtina atkreipti dėmesį į giluminius signalus.
Taip pat skaitykite: Svarbūs aspektai planuojant konsultacijas
tags: #psichologo #darbo #ypatumai