Efektyvus psichologo konsultacijų darbo grafikas: nuo planavimo iki įgyvendinimo

Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime psichologo konsultacijų darbo grafiko sudarymo principus ir svarbą, atsižvelgiant į įvairius kontekstus - nuo mokyklų iki individualių konsultacijų internetu. Aptarsime tiek tradicinius, tiek šiuolaikinius psichologinės pagalbos teikimo būdus, jų privalumus ir trūkumus, taip pat pateiksime praktinių patarimų, kaip užtikrinti efektyvią ir konfidencialią konsultacijų aplinką.

Psichologijos svarba ir jos taikymo sritys

Psichologijai rūpi žmogaus protas, patiriamos emocijos, elgesys, sąmonė, asmens savybės ir pažintiniai gebėjimai bei žmonių tarpusavio santykiai. Ši mokslo šaka yra itin svarbi, siekiant suprasti žmogaus elgsenos motyvus, emocinę būseną ir padėti jam spręsti įvairias problemas. Psichologinės žinios ir praktika taikomos įvairiose srityse: nuo švietimo ir sveikatos priežiūros iki verslo ir teisės. Psichologas Erikas Siudikas teigia, kad psichologija padeda žmogui suprasti save ir aplinkinius.

Psichologo profesijos aprašymas

Psichologo profesijos tikslas - remiantis mokslu ir profesine etika, teikti psichologinę pagalbą, skatinant asmenybės raidą ir prisitaikymą prie socialinių, mokymosi ir profesinių sąlygų.

Svarbiausios profesijos veiklos sritys:

• Asmeninių ir grupinių psichologinių konsultacijų planavimas, organizavimas ir vedimas.
• Pagrindinių elgesio ir veiklos modelių identifikavimas, asmens problemos pobūdžio, jo potencialo ir savybių įvertinimas.
• Empirinių psichologinių tyrimų atlikimas, gautų duomenų interpretavimas.
• Psichologinės pagalbos priemonių numatymas ir intervencijos metodų taikymas.
• Psichologijos žinių apie psichikos sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo būdus teikimas įvairaus amžiaus žmonėms individualiai ir grupėse.
• Profesinės patirties skleidimas psichologams regiono, šalies ir tarptautiniu mastu.

Potencialūs darbdaviai

Psichologai gali dirbti psichikos sveikatos, reabilitacijos, krizių pagalbos centruose, ugdymo institucijose, socialinės rūpybos, sveikatos apsaugos įstaigose, valstybinėse ir nevyriausybinėse organizacijose. Taip pat gali vykdyti individualią veiklą.

Darbo priemonės

Psichologo darbo priemonės apima fiksavimo priemones, informacines komunikacines technologijas, įvairių tipų testų ir klausimynų rinkinius, specialią dalykinę literatūrą.

Taip pat skaitykite: Viskas apie psichologo darbą

Profesinės perspektyvos

Psichologijos bakalaurai gali dirbti psichologais arba psichologo asistentais. Gali tęsti studijas įvairių psichologijos krypčių magistrantūros programose. Psichologijos magistrai gali dirbti profesionaliais psichologais, tęsti studijas doktorantūros studijų programose.

Kaip pasirinkti psichologą?

Renkantis psichologą, svarbu atsižvelgti į kelis esminius kriterijus, kad būtų užtikrintas efektyvus ir naudingas bendradarbiavimas. Skirtingai nei renkantis kitus specialistus, psichologo žmogiškosios savybės, specializacija ir gebėjimas užmegzti ryšį su klientu yra itin svarbūs.

Specializacija: Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į psichologo specializaciją arba veiklos sritis. Nors psichologai studijų metu įgyja žinių spręsti įvairias psichologines problemas, ne visi specialistai yra kompetentingi visose srityse. Svarbu įsitikinti, kad psichologas specializuojasi būtent toje srityje, kuri atitinka jūsų poreikius. Ši informacija dažniausiai pateikiama psichologo asmeninėje svetainėje arba ją galima sužinoti susisiekus tiesiogiai.

Konsultavimo būdai ir kalba: Taip pat reikėtų pasidomėti, kokius konsultavimo būdus psichologas siūlo (nuotoliniu būdu ar tiesiogiai) ir ar jie jums yra priimtini. Be to, svarbu išsiaiškinti, kokiomis kalbomis vyksta konsultacijos, ypač jei pageidaujate konsultavimo užsienio kalba.

Darbo pobūdis: Svarbu sužinoti, kokia forma dirba psichologas - individualiai ar su grupėmis, su vaikais, paaugliais ar suaugusiaisiais. Didžioji dalis psichologų yra lankstūs, tačiau kai kurie gali dirbti tik su konkrečiais klientais ir konkrečioje formoje.

Taip pat skaitykite: Nuodėmės ir psichologija: ryšys

Patirtis: Nors išsilavinimas yra būtinas, praktinė patirtis ir realiai išspręstos klientų problemos labiausiai įtakoja psichologo gebėjimus.

Išsilavinimas ir kvalifikacija: Psichologo išsilavinimas yra pagrindas, ant kurio stovi visa jo patirtis. Svarbu atsižvelgti ne tik į tai, kur specialistas studijavo, bet ir kiek ilgai jis tai darė. Papildomi kursai, magistro ar doktorantūros studijos, psichoterapeuto ar kita kvalifikacija gali atspindėti psichologo požiūrį į jo darbą bei pasišventimą jam.

Grįžtamasis ryšys: Klientų atsiliepimai (psichologo svetainėje, socialiniuose tinkluose ar diskusijų bendruomenėse) gali padėti susidaryti bendrą vaizdą apie specialistą. Nors aklai pasikliauti grįžtamuoju ryšiu nereikėtų, jis gali būti viena iš sudedamųjų dalių priimant sprendimą.

Psichologo asmeninės savybės

Psichologo darbe svarbios ne tik profesinės kompetencijos, bet ir asmeninės savybės.

Svarbios savybės:

• Draugiškumas, jautrumas, kūrybiškumas, empatija: Šios savybės padeda užmegzti ryšį su klientais ir suprasti jų išgyvenimus.
• Domėjimasis naujovėmis, dalyvavimas seminaruose, diskusijose su kolegomis: Nuolatinis tobulėjimas yra būtinas psichologo darbe.
• Gebėjimas išlaikyti koncentraciją ir dėmesingumą: Svarbu išlikti susikaupusiam viso seanso metu.
• Atsakomybė: Psichologo darbas gali stipriai paveikti pacientus, todėl būtina prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.
• Gebėjimas užmegzti ryšį su klientu: Tai yra vienas pagrindinių terapinio proceso kriterijų. Psichologas turi pasitikėti savo pacientu, būti atviras ir nuoširdus.
• Gebėjimas palikti žmonių problemas už kabineto durų: Reikia įdėti pastangų, kad pacientų problemos neprasismelktų į asmeninį gyvenimą.

Psichologas vs. psichoterapeutas

Šiuolaikinėje visuomenėje svarbu suprasti skirtumą tarp psichologo ir psichoterapeuto.

Taip pat skaitykite: Svarbūs aspektai planuojant konsultacijas

Išsilavinimas:

• Psichologas yra specialistas, įgijęs bakalauro arba magistro laipsnį. Bakalauras turi bendras žinias, o magistras - specializuotas žinias pasirinktoje psichologijos srityje.
• Psichoterapeutas yra psichologas, gydytojas ar kitas specialistas, kuris po aukštojo mokslo baigė ne mažiau kaip 3 metus trunkančias psichoterapijos krypties studijas.

Veikla:

• Psichologas gali konsultuoti, atlikti tyrimus, vertinti asmenų elgesį ir savybes, vykdyti edukacinę veiklą.
• Psichoterapeutas gydo pokalbiu, analizuoja problemas giliau, remdamasis konkrečia psichoterapine paradigma. Lietuvoje psichoterapeutai privalo turėti licenziją.

Konsultavimo pobūdis:

• Psichologinis konsultavimas yra trumpalaikis, į sprendimus orientuotas konsultavimas. Daugiau dėmesio skiriama konkrečiai situacijai spręsti, ieškoma sprendimų.
• Psichoterapija yra nuodugnus, sistemingas ir planingas moksliškai bei teoriškai pagrįstas pagalbos (gydymo) būdas, taikomas įvairios kilmės asmenybės, elgesio ar emocinės būsenos sutrikimams gydyti arba siekiant asmeninio tobulėjimo.

Psichologijos sritys

Psichologija apima įvairias sritis, kurių kiekviena specializuojasi tam tikrose žmogaus psichikos ir elgesio problemose.

Populiariausios psichologijos sritys Lietuvoje:

• Sveikatos psichologas: Teikia psichologinę pagalbą pacientams, kuriems reikalinga pagalba susidoroti su įvairiais fizinės sveikatos sutrikimais ar liga.
• Klinikinis psichologas: Diagnozuoja, gydo ir užsiima psichologinės sveikatos problemų prevencija.
• Vaikų psichologas: Turi specialių žinių ir įgūdžių, reikalingų suprasti ir spręsti vaikų psichologines problemas.
• Edukacinis psichologas: Dirba su mokymosi procesu, kuria ir taiko psichologinius principus, siekdamas padėti mokiniams ar studentams sėkmingai įgyti žinių ir kompetencijų.
• Teisės psichologas: Turi žinių apie psichologiją ir teisę, ir jų sąveiką.
• Organizacinė psichologija: Taiko psichologijos principus organizacijų (įmonių) kontekste.

Kada kreiptis į psichologą?

Kreiptis į psichologą verta, jei jaučiate:

• Nuolatinį stresą, nerimą, liūdesį.
• Sunkumus santykiuose su kitais žmonėmis.
• Psichikos sutrikimus (panikos priepuoliai, fobijos, obsesinis - kompulsinis sutrikimas, potrauminis streso sutrikimas ir kiti).
• Sunkumus prisitaikant prie naujų gyvenimo situacijų.
• Norą geriau pažinti save ir savo galimybes.

Mitai apie psichologus

Dažnai psichologo paslaugos yra suprantamos klaidingai arba stereotipiškai, todėl svarbu paneigti dažniausius mitus:

• Psichologas reikalingas tik psichikos ligoniams: Tai netiesa, psichologas gali padėti ir tiems, kurie turi įprastų arba laikinų gyvenimo problemų.
• Psichologas ir psichiatras yra tas pats: Tai mitas, nes psichologas ir psichiatras yra skirtingi specialistai, kurie turi skirtingą išsilavinimą, kvalifikaciją ir užsiima skirtinga veikla.
• Psichologas gali skaityti mintis: Psichologas nėra pranašas, telepatas arba stebukladarys, kuris gali skaityti jūsų mintis, atspėti jūsų ateitį arba išspręsti jūsų problemas už jus.

Psichologo ir kliento santykiai

Psichologo empatija ir „žiūrėjimas pro kliento langą“ yra reikšmingas veiksnys terapijoje. Klientai turėtų ieškoti psichologo, kurio asmenybė ir požiūris atitiktų jų poreikius ir pageidavimus. Veiksminga psichologo ir kliento dermė dažnai yra pagrindinis terapijos sėkmės veiksnys.

Kaip vyksta psichologo konsultacijos?

Šiek tiek papasakosime, kaip vyksta psichologo konsultacijos. Supažindinsime su pagrindinėmis šio proceso dalimis. Prieš pradedant svarbu pažymėti, kad jų eiliškumas gali kisti, o kartais, ypač trumpalaikiame darbe, netgi apskritai ne visos įvyksta.

1. Problemos apibūdinimas. Ši dalis neišvengiama ir būtina. Prieš atvykstant konsultacijai nusiteikite papasakoti apie tai, kas jus neramina, slegia ar kelia baimę. Dažnai atsivėrimas nėra lengvas procesas, todėl jam gali prireikti laiko.
2. Emocijų normalizavimas. Dažniausiai sunkūs išgyvenimai yra lydimi stiprių emocijų. Tai normalu. Kad galėtumėte pradėti kitaip mąstyti ir elgtis, reikės saugiai jas išleisti, t.y. pasidalinti su konsultantu. Jei nesate pratę kalbėti apie jausmus, gali tekti to mokytis.
3. Lūkesčių formulavimas. Galima sakyti tai - kertinis akmuo. Tinkamai suformuluotas lūkestis - dažnai daugiau nei pusė darbo! Konstruktyvus lūkestis bus ne tiek apie kitus, kiek apie save. Ko aš tikiuosi išmokti, suprasti, ką pakeisti savo elgesyje, mąstyme, jausmuose, kad galėčiau būti laimingas? Taip pat svarbu, kad lūkestis būtų realus, kas reiškia - pasiekiamas. Atkreipkite dėmesį, kad vienintelis dalykas, kurį galime keisti - tai esame mes patys. Keisti kitus žmones galime mėginti tik keisdami save.
4. Kontrakto sudarymas. Šis etapas dažniausiai atsiranda ilgesniame darbe. Tai žodinis kliento ir konsultanto susitarimas, apimantis numatomą būsimų susitikimų skaičių, dažnumą, siekiamus tikslus bei atlygį už darbą. Jei vyksta tik kelios konsultacijos, kontraktas gali būti nesudaromas ir dirbama tiesiog pagal tą akimirką esamą poreikį.
5. Alternatyvių mąstymo, elgesio, savęs bei kitų priėmimo būdų paieška. Tam tikrai reikia laiko ir pasiruošimo, t.y. anksčiau paminėtų dalykų: išsamaus problemos apibūdinimo, emocijų normalizavimo, lūkesčių formulavimo. Kartais klientai prašo patarimų. Patarimų davimas yra konsultanto darbo stiliaus apskritai bei pasirinktos strategijos konkretaus kliento atžvilgiu klausimas. Kaip bebūtų, net ir gavus išmintingą patarimą, gali būti sunku ar neįmanoma juo pasinaudoti, kol nepasikeitėte patys. Gausite didžiausią naudą, jei į sprendimų paieška aktyviai įsijungsite patys. Tai - taip pat patarimas, kuriuo išmokti pasinaudoti gali prireikti laiko ir kantrybės :).
6. Naujai atrastų dalykų išmėginimas. Jūsų kartu su konsultantu pasiekti atradimai ir idėjos turi būti praktiškai išmėginti gyvenime. Tik taip jie gali duoti apčiuopiamos naudos. Būti gyvenime kitaip ir kitokiam nei įprasta - tai iššūkis ir jaudinantis patyrimas.
7. Naujų patirčių aptarimas. Kai kas sekasi, o kai kas, deja, ne… Kai kur lengvėja, o galbūt kai kur sunkėja. Svarbu su savo konsultantu aptarti tiek sėkmes, tiek ir nesėkmes. Taip formuojasi ir stiprėja jūsų ryšys. Šiai ir tolimesnėms dalims reikalingi tęstiniai vizitai.
8. Pokyčių priėmimas ir fiksavimas. Ilgainiui randasi naujos įžvalgos bei elgesio būdai, kurie teikia naujas galimybes. Svarbu aiškiai sau įvardinti esamus pokyčius bei gilinti suvokimą, kas priklauso nuo jūsų, kad toliau eitumėte šiuo keliu?
9. Vilties stiprėjimas. Jei konsultavimo procesas vyksta sėkmingai - po truputį daugėja vilties. Neretai tenka mokytis džiaugtis esamais pasiekimais, peržvelgti gyvenimo vertybes. Natūralu, kad pasitaiko atkryčių, kuriuos reikia mokytis pasitikti su optimistine nuostata.
10. Savarankiškumo įtvirtinimas. Šiame etape daugiausia dėmesio skiriama pasirengimui pabaigti pagalbos procesą. Gali būti sudaromas susitikimų retinimo grafikas.
11. Konsultacijų pabaigimas. Tai visada jaudintis etapas. Tikriausiai nuo pirmo susitikimo kartu nueitas didelis ir įvairus kelias. Puiku, kai atsisveikinime yra ir naujos pradžios džiaugsmas.

Dažniausiai užduodami klausimai prieš psichologo konsultaciją

• Kaip greitai galima gauti konsultaciją? Priklausomai nuo esamų klientų skaičiaus konsultacijos pas mus gali tekti laukti nuo poros dienų iki kelių savaičių.
• Ar naudinga registruojantis arba atvykstant į pirmą vizitą pateikti išsamų sunkumo aprašą? Siūlome to nedaryti. Praktiškiausia būtų registruojantis pateikti dviejų trijų sakinių apibūdinimą, neatskleidžiant visų niuansų. Įvertinkite, kad registruodamiesi internetu negalite būti tikri, ar pavyks suderinti tinkamą jums ir konsultantui susitikimo laiką.
• Ar yra dalykų, kuriuos būtina paminėti registruojantis? Jei norite, kad jums būtų atlikti testai, pateiktos raštiškos išvados ar pažymos, būtinai tai paminėkite registruodamiesi pirmai konsultacijai, nes ne visi psichologai tai daro.
• Tiek daug norite pasakyti ir paklausti, kaip viską suspėti? Konsultacijoje laikas dažniausiai prabėga greitai, tačiau perdėtas skubėjimas kalbėti tikrai nepadės jo sutaupyti. Jei jaučiate, kad susikaupė labai daug temų, kurias norėtumėte aptarti, galite iš anksto apgalvoti minčių dėstymo planą, savo lūkesčius. Planuokite kelias konsultacijas.
• Kiek konsultacijų prireiks? Tai klausimas, į kurį nėra vienareikšmio atsakymo. Kiek bus konsultacijų, priklausys nuo jūsų lūkesčių, galimybių bei konsultanto darbo stiliaus. Kartais nutinka, kad jau po pirminės konsultacijos klientai atranda ar pasitvirtina kryptį, kuria planuoja eiti, ir tai nori daryti vieni. Tačiau neretai būna, kad šią kryptį nėra lengva atrasti, norisi pasitikrinti, ar ji teisinga, arba keliauti vienam yra per sunku. Tuomet būsimų susitikimų skaičius bus aptartas sudarant jau minėtą kontraktą (t. y. žodinį susitarimą su konsultantu).
• Ar yra dalykų, kurių nereikėtų tikėtis iš psichologo konsultacijoje? Taip, yra konkretūs dalykai, kurių nereikėtų tikėtis. Psichologai negali diagnozuoti sutrikimų ir niekada nerašo vaistų receptų. Tai gali padaryti tik medicininį išsilavinimą turintis specialistas. Psichiką veikiančius vaistus skiria gydytojai psichiatrai.
• Ar būtina pasiruošti, pirmą kartą atvykstant į konsultaciją? Pasiruošimas nėra būtinas, tačiau gali būti naudingas. Remdamiesi šiame straipsnyje išdėstytomis konsultavimo proceso dalimis galite apgalvoti, ką norėsite papasakoti bei kokius lūkesčius išsikelsite susitikimui. Pasistenkite atvykti tiksliai nustatytu laiku. Visiškai normalu, jei patiriate jaudulį ar kitas stiprias emocijas.

Psichologo konsultacijos: tradiciniai ir šiuolaikiniai būdai

Šiais laikais psichologinė pagalba tampa vis labiau prieinama įvairiais būdais. Be tradicinių konsultacijų kabinete, populiarėja ir nuotolinės konsultacijos internetu.

Psichologinė pagalba internetu: privalumai ir trūkumai

Psichologinė pagalba internetu - tai šiuolaikiškas būdas gauti psichologo paslaugas jums patogioje vietoje. Tereikia su savimi turėti išmanųjį telefoną, planšetinį arba paprastą kompiuterį. E-terapija arba psichologo pagalba internetu (sutrumpintai „psichologas internetu“) yra šiuolaikiškas būdas gauti psichologo paslaugas jums patogioje vietoje. Šis terapijos būdas nėra naujas, jis įsitvirtino pasaulyje tuomet, kai internetas pradėjo užimti didelę žmonių gyvenimo dalį. Per paskutinius 15 metų atsirado įvairių mokslinių straipsnių, kuriuose nagrinėjamas psichologinio konsultavimo internetu patikimumas bei efektyvumas.

Privalumai:

• Šiuolaikiškumas: Bendravimas internetu tampa vis labiau priimtinas, ypač jauno amžiaus žmonėms, kurie pastoviai naudojasi šiuolaikiškomis technologijomis.
• Pasiekiamumas: Bendraujant su psichologu internetu, visai nesvarbus miestas ar šalis, kurioje dirba psichologas. Taigi specialistų pasirinkimas didėja.
• Lokalizacija: Nesvarbu, kurioje vietoje bebūtumėte.
• Saugumas/privatumas: Neretai žmonės iš mažų gyvenviečių nenori eiti pas specialistą, dirbantį tame pačiame miestelyje.
• Jaukumas: Kai kuriems žmonėms kalbėtis apie savo problemas norisi jiems pažįstamoje, saugioje aplinkoje, t.y. savo namuose.
• Efektyvumas: Gydant pacientus su depresija psichologo pagalba internetu yra tokia pat efektyvi kaip ir psichologo pagalba kabinete. Psichologinė pagalba internetu yra efektyvi gydant nerimo sutrikimus.

Trūkumai:

• Techniniai nesklandumai: Bendraujant internetu su psichologu per Skype programą gali atsirasti internetinio ryšio trukdžiai, kompiuterinės technikos ar telefono gedimai, elektros dingimas ir pan. Todėl yra tikimybė, kad numatytas susitikimas neįvyks, bus nutrauktas ir teks jį nukelti arba pratęsti kitą dieną.
• Konfidencialumas: Bet kokį pokalbį internetu galima įrašyti pašnekovui net to nematant. Aišku, tai yra labai labai mažos tikimybės situacija, tačiau tam, kad save apsaugotumėte, atidžiai rinkitės psichologą internetu.
• Netinka visiems: Nepaisant psichologinės pagalbos internetu patogumo, bendravimas su psichologu per atstumą turi tam tikrų niuansų ir dėl to tinka ne visiems. Svarbu įvertinti, ar aplinkoje yra sąlygos ramiam, konfidencialiam pokalbiui, ar namuose/kabinete yra patogi vieta pokalbiui.

Svarbu:

• Atidžiai rinkitės psichologą internetu, įsitikinkite jo kvalifikacija ir patirtimi.
• Užtikrinkite konfidencialią ir ramią aplinką konsultacijos metu.
• Įvertinkite, ar jums tinka toks bendravimo būdas.

Savipagalbos programėlės ir internetiniai seminarai

Savipagalbos programėlės (angl. „app“) bei internetiniai (vadinamieji „Web“) seminarai, kurie suteikia žmogui psichologinės informacijos (psichoedukacija), padeda atlikti tam tikrus pratimus, skirtus savęs stebėsenai, savo būsenos gerinimui ir pan. Tokios lietuviškos programėlės pavyzdys - nemokama programėlė „Pagalba sau“.

Psichologo konsultacijų grafiko sudarymo principai

Psichologo konsultacijų grafikas turėtų būti sudaromas atsižvelgiant į kelis svarbius aspektus:

• Klientų poreikiai: Grafikas turėtų būti lankstus ir pritaikytas prie klientų poreikių, atsižvelgiant į jų darbo ir poilsio laiką, galimybes atvykti į konsultacijas.
• Psichologo darbo krūvis: Svarbu užtikrinti, kad psichologas nebūtų perkrautas, turėtų pakankamai laiko poilsiui ir profesiniam tobulėjimui.
• Konsultacijų trukmė: Grafike turėtų būti numatytas pakankamas laikas vienai konsultacijai, taip pat laikas tarp konsultacijų, skirtas pasiruošti kitam klientui.
• Konsultacijų vieta: Jei konsultacijos vyksta keliose vietose (pvz., mokykloje ir privačiame kabinete), grafike tai turėtų būti aiškiai nurodyta.
• Konsultacijų tipas: Grafike gali būti atskirtos individualios, grupinės konsultacijos, šeimos terapija ir pan.

Pavyzdžiai

• Mokyklos psichologo grafikas: Mokyklos psichologo grafikas turėtų būti suderintas su mokyklos tvarkaraščiu, atsižvelgiant į mokinių pamokas, pertraukas ir popamokinę veiklą. Grafike turėtų būti numatytas laikas individualioms konsultacijoms, grupiniams užsiėmimams, konsultacijoms su mokytojais ir tėvais.
• Individualaus psichologo grafikas: Individualus psichologas gali sudaryti lankstesnį grafiką, atsižvelgiant į savo ir klientų poreikius. Grafike gali būti numatytas laikas konsultacijoms kabinete, nuotolinėms konsultacijoms, taip pat laikas administraciniam darbui ir profesiniam tobulėjimui.
• Psichologo grafikas internetu: Šiuo atveju grafikas gali būti dar lankstesnis, nes klientai gali konsultuotis iš bet kurios vietos. Svarbu numatyti laiko skirtumą tarp skirtingų šalių klientų.

Joniškio „Saulės“ pagrindinės mokyklos pavyzdys

Joniškio „Saulės“ pagrindinėje mokykloje psichologo veikla yra integruota į bendrą mokyklos ugdymo planą. Mokykloje veikia logopedas, psichologas ir VGK (vaiko gerovės komisija), kurie kartu užtikrina kompleksinę pagalbą mokiniams. Mokyklos dokumentuose, tokiuose kaip ugdymo planas, veiklos planas ir finansinės ataskaitos, atsispindi psichologo veiklos organizavimas ir finansavimas.

Mokyklos psichologo veiklos planuose numatomi įvairūs aspektai, tokie kaip:

• Bendradarbiavimas su tėvais
• Orientavimasis į mokinių poreikius
• Įranga ir priemonės
• Vertinimas ugdymui
• Profesinis tobulėjimas
• Veikimas kartu
• Asmenybės tapsmas
• Bendrakūra. Mokymasis ne mokykloje
• Dialogiškas ir tyrinėjantis mokymasis ir mokymas

Mokykloje taip pat sudaromi konsultacijų teikimo tvarkaraščiai 1-4 klasių ir 5-10 klasių mokiniams. Be to, organizuojamas mokymosi pagalbos teikimas ir neformalusis vaikų švietimas.

Tėvystės įgūdžių svarba ir pagalba šeimai

Kėdainiuose gyvenančios Ramunės istorija atskleidžia, kaip svarbu laiku pastebėti vaiko psichologinius sunkumus ir kreiptis pagalbos. Moters sūnus, dar besimokydamas progimnazijoje, nuolat konfliktavo su bendraamžiais, bėgdavo iš pamokų, tačiau apie tai namuose nekalbėdavo. Ši istorija pabrėžia, kad tėvams svarbu:

• Būti atidiems vaiko elgesiui ir emocijoms.
• Laiku pastebėti pakitusį elgesį, intensyvias emocijas ar užsisklendimą.
• Nebijoti kreiptis pagalbos į specialistus.
• Stiprinti savo tėvystės įgūdžius.
• Rūpintis savo asmeniniais resursais, atrasti pomėgius, bendrauti su kitais tėvais.

Kėdainių pagalbos šeimai centras, kaip partneris su Europos socialinio fondo agentūra, vykdo projektą „Kompleksinės paslaugos“ (KOPA), kuris skirtas suteikti pagalbą asmenims ir šeimoms, sprendžiant kylančias socialines psichologines problemas.

Psichikos sveikata darbo vietoje

Įmonės ir organizacijos, kurios palaiko ir investuoja į psichikos sveikatą darbe, kalba apie tai, skatina edukaciją, suteikia galimybę naudotis psichologinio konsultavimo paslaugomis, apmoko vadovus suteikti emocinę paramą darbuotojams. Naujausi darbuotojų emocinės gerovės tyrimai patvirtina 5:1 investicijos grąžą. Šios įmonės yra labiau produktyvios bei pasiekia aukštesnius rezultatus.

• 68 proc. tūkstantmečio kartos darbuotojų išėjo iš darbo dėl psichinės sveikatos priežasčių.
• 81 proc. Z kartos darbuotojų išėjo iš darbo dėl psichinės sveikatos priežasčių.
• 91 proc. darbuotojų tiki, kad įmonė privalo rūpintis emocine sveikata.

tags: #psichologo #konsultaciju #darbo #grafikas