Šiame straipsnyje nagrinėjami psichologo paslaugų reklamos versle būdai, atsižvelgiant į psichologinius veiksnius, lemiančius tokios reklamos efektyvumą. Aptariama psichologinės pagalbos ir paslaugų samprata, poreikis psichologo paslaugoms, įvairios psichologinės paslaugos verslui ir jo vadovams. Taip pat analizuojami vadovo asmenybės bruožai ir savęs vertinimas, kaip veiksniai, susiję su psichologinių paslaugų poreikiu.
Įvadas
Šiuolaikiniame verslo pasaulyje, kuriame nuolat vyksta pokyčiai ir konkurencija yra itin didelė, psichologinė gerovė tampa vis svarbesniu veiksniu, lemiančiu organizacijos sėkmę. Vadovai ir darbuotojai patiria nuolatinį stresą, susiduria su iššūkiais, kurie gali turėti neigiamos įtakos jų produktyvumui, motyvacijai ir bendrai savijautai. Todėl psichologo paslaugos versle tampa vis populiaresnės ir reikalingesnės.
Psichologinės Pagalbos ir Paslaugų Samprata
Psichologinė pagalba dažniausiai apibrėžiama kaip s sąlyginai neilgos trukmės, tarpasmeniniu bendravimu ir teorinėmis žiniomis pagrįsta pagalba asmenims, turintiems psichologinių problemų. Svarbu paminėti, kad psichologinės problemos iškyla esant žmogaus individualaus požiūrio ar asmenybės konfliktui su situacija, ir neturėtų būti painiojamos su psichikos sutrikimais. Psichologinės pagalbos samprata yra plati ir gali reikšti tiek draugišką patarimą, paguodimą, išklausymą, tiek pakartotines konsultacijas su profesionaliais psichologais. Pastaruoju atveju psichologinė pagalba gali būti traktuojama kaip paslauga, už kurią imamas mokestis.
Psichologinė paslauga - tai paslauga, kurią teikia profesionalus psichologas, panaudodamas dabartines mokslinės psichologijos žinias. Paslaugos samprata, anot Kindurio (1998), tai santykiai tarp tiekėjo ir paslaugos gavėjo (pvz., psichologo ir verslininko) bei jų bendradarbiavimas. Poreikio patenkinimas yra esminis paslaugos bruožas. Tam, kad paslaugos kokybė būtų galima įvertinti, reikalingi tikslūs kriterijai, pagal kuriuos ji gali būti matuojama.
Poreikis Psichologo Paslaugoms
Pranešimai įvairiose šalyse rodo, kad psichologinis paslaugų poreikis organizacijose pastaruoju metu apima pakankamai platų spektrą. Ši problema yra bandoma spręsti tiek užsienyje, tiek ir Lietuvoje. Lietuvos specializuota spauda įmonių vadovams formuoja poreikius, kad įmonėse yra būtina valdyti šiuos procesus: darbuotojų motyvavimą, streso įveikimą, darbuotojų adaptaciją, psichologinį klimatą, konfliktų sprendimą ir komandos formavimą.
Taip pat skaitykite: Viskas apie psichologo darbą
Atkreipiant dėmesį į psichologinių paslaugų verslui rinką, turime omeny ne tik pasiūlą, bet ir paklausą, t.y. turime atsižvelgti ir į organizacijų psichologinių paslaugų poreikius, kuriuos formuoja įmonių vadovai. Būtent paklausa turi formuoti teikiamų paslaugų spektrą. Kadangi psichologinių paslaugų poreikio aspektas tampa svarbus siekiant efektyvių organizacijos rezultatų, tad įdomu, kiek mūsų organizacijų vadovai šiandien naudojasi psichologinėmis paslaugomis ir kokiais ryšiais su šia problema yra susiję vadovų asmenybės bruožai bei vadovų savęs vertinimas.
Įvairios Psichologinės Paslaugos Verslui ir Jo Vadovams
Šiandien racionalumo mitas vis dar gyvuoja organizacijose. Daugelis vadovų mano, kad svarbu tik tai, ką mes matome ir žinome (kitaip tariant, tai kas suvokiama), o elgesys organizacijose susijęs tik su sąmoningais, mechaniniais, prognozuojamais ir nesunkiai suprantamais reiškiniais. Vadovai daugiausia dėmesio skiria organizacijos tikslams, formaliems organizacijos struktūros aspektams, o ne asmenybės prioritetams. Tačiau jau daug kartų įrodyta, kad esamo racionalumo neužtenka sprendžiant šias tiesias painias organizacijos problemas (Kets, 2007). Yra nemažai verslo veiklos situacijų bei problemų, kurios galėtų būti daug geriau sprendžiamos, atsižvelgiant į vadovo asmenybės ypatumus (Sterns, Subich, 2005). Būtina ištirti, šią sudėtingą ir paslaptingą vadovo psichologijos sritį, būtina atkreipti dėmesį į giluminius signalus.
Toliau pateikiamos kelios iš dažniausiai teikiamų psichologinių paslaugų verslui:
- Psichologinis konsultavimas. Psichologinio konsultavimo organizacijose poreikis didėja: didesnis dėmesys visuomenės, taigi ir darbuotojų, sveikatai - bendra socialinė šalies politika; didesnė organizacijos atsakomybė už darbuotojų gerovę. Psichologinis konsultavimas organizacijose apima konsultavimą pasirenkant karjerą, išėjimo iš darbo, išėjimo į pensiją atvejais, konsultavimą stresinėse, krizinėse ir konfliktinėse situacijose. Svarbu suprasti organizacijos bei konkrečios jos dabartinės padėties vaizdą. Be to, būtina atsiminti, kad kiekvienas atvejis bent iš dalies turi su organizacija ir jos dabartine situacija susijusius aspektus.
- Darbinio streso auditas. Specialistų nuomone, stresas darbe labai kenkia verslui - lemia darbuotojų klaidas, mažina darbo kokybę, produkcijos kiekį. Manning ir kt. įvertino šias darbuotojų įvairių kategorijų sveikatos priežiūros išlaidas. Jie pastebėjo, kad organizacijos, kuriose patiriamas aukštas stresas darbe bei depresija, turėjo 2,5 karto daugiau išlaidų nei tos, kuriose su šiomis problemomis nesusiduriama (cit. pagal Iwasaki ir kt., 2005). Darbo aplinkoje stresoriais gali būti dideli darbo krūviai, reikalavimai greitai dirbti, prieštaraujantys reikalavimai, trukdžiai. Ypač pavojingi, kuomet jie yra nekontroliuojami (Gyllensten ir., 2005). Kuo daugiau atsakomybės, tuo daugiau ir daugiau gaunamos informacijos. Stipriai slegiantis dalykas - tai atsakomybės našta. Verslo psichologo darbas ištirti būdus, kaip žmonės galėtų susidoroti su stresu, gali leisti geriau suprasti procesus ir mechanizmus, kuriais streso įveikos strategijos sąveikauja su neigiamu streso poveikiu sveikatai ir žmonių gerovei (šis stresorius mažinamas organizacijose). Taip pat verslo psichologai organizacijoje gali vesti mokymus apie stresą, jo kilmę, požymius, pasekmes, supažindinama su būdais, kaip jį galima įveikti ar sumažinti.
- Emocinio intelekto lavinimas. Slepiant jausmus, ypatingai neigiamus, eikvojamas vadovo darbo laikas, mažėja kūrybiškumas, didina baimę rizikuoti. Vadovai, kurie nesupranta susidariusios padėties ir todėl priimti netinkamus sprendimus. Turintys aukštą emocinį intelektą (emociškai protingi) vadovai pirmiausiai gerai pažįsta savo jausmus ir nėra apsiriboję vien loginiu mąstymu ar jo teikiama informacija. Vadovo darbas nėra darbas su daiktais ar įvairiais raštais. Daugiausia laiko jis praleidžia bendraudamas su žmonėmis - pavaldiniais, klientais. Emociškai protingi vadovai, sugeba suprasti (perskaityti) žodžiais neišreikštus kitų žmonių jausmus ir išreikšti žodžiais bei tinkamai pabrėžti savuosius. Jie jaučiasi emociškai saugūs, kitaip tariant, jų neišmuša iš vėžių kito žmogaus jausmai ar nuomonė, jie nebijo pripažinti savo baimes ir taip paskatinti kitus žmones jas pripažinti (Goleman, 2003). Tai svarbu įmonių vadovams. Jiems tenka nuolat bendrauti su žmonėmis - pavaldiniais, klientais, todėl labai svarbu teisingai suprasti kitus, mokėti tinkamai perteikti savo mintis, įtikinamai pateikti savo sprendimus ir daryti įtaką kitų žmonių veiksmams. Tinkamai suprastos ir išreikštos emocijos padeda skatinti ir įkvėpti pavaldinius: vadovui yra kur kas lengviau suprasti pavaldinių motyvus, dalykus, kurie skatina juos gerai dirbti, todėl vadovas pritaiko savo veiksmus prie pavaldinių vertybių ir motyvų. Be to, vadovo tolerancija, pagarba kitų žmonių jausmams, nuoširdūs santykiai taip pat padės pavaldiniams jaustis saugiau, atviriau bendrauti tarpusavyje ir su vadovu. Tai leis labiau susikaupti ir produktyviau dirbti.
- Darbuotojų veiklos vertinimas. Siekiant tinkamai vertinti darbuotojo veiklą bei darbuotojų pastangas darbe lygį, tikslinga organizuoti metinius darbuotojų veiklos įmonėje aptarimus. Tai susiję su jo požiūriu į darbą bei su darbu susijusių reikalavimų vykdymu. Darbuotojų veiklos įvertinimas yra labai svarbus ir reikalingas kiekvieno vadovo darbo įrankis, padedantis darbuotojams tobulėti ir naudotinas pageidautinai veiklai stimuliuoti bei prastam darbui gerinti (Mullins, 2004). Psichologiniai metodai leidžia visapusiškai ir tiksliau įvertinti darbuotojo veiklą. Svarbus psichologinių metodų panaudojimas įvertinant socialinius, psichologinius, organizacinius veiklos aspektus (Aliašauskas, 2004). Tai svarbus darbuotojų metinei veiklai įvertinti.
- Darbuotojų motyvavimas. Įmonės, kurių vadovai žvelgia į tolesnę perspektyvą, kuri puoselėja ilgalaikio verslo planus ir kurios administracija nemenkai stengiasi mažinti veiklos riziką, stiprinti konkurencingumą, gali bei turėtų svarstyti planus apie stabilius, ilgalaikius darbo santykius, grindžiamus abipusiu - ir įmonės, ir darbuotojo - interesu, kūrimą. Tai susiję su visų darbo santykių spektru. Reikia kurti naujus tarpusavio santykius, naujos pakopos verslo organizacinę kultūrą (Franken, 2002). Verslo psichologas turėtų sukurti tokią motyvavimo sistemą, kuri apibrėžtų principus, pagal kuriuos įmonėje būtų rengiami darbuotojų poreikio planai bei parengiamos priemonės minėtiems planams įgyvendinti. Sudarant šiuos dokumentus turi būti atsižvelgta ir į verslui keliamus ilgalaikius ekonominius komercinius tikslus, o personalo išteklių strategijoje numatytos to laikotarpio personalo vadybos užduotys (personalo vadybos rodikliai). Be to, turėtų veikti darbuotojų paieškos, atrankos, darbuotojų priėmimo bei jų prisitaikymo aplinkoje sistemos.
- Vidinio mikroklimato analizė. Daugelio tyrimų rezultatai rodo, kad organizacijos klimatas ir jos veiklos rezultatai yra susiję. Tai reiškia, kad organizacijos klimatas skiriasi, ir kuo organizacijos veikla sėkmingesnė, tuo ryšys tarp organizacijos klimato ir jos veiklos yra stipresnis.
- Mokymų organizavimas. Mokymų planavimas ir organizavimas - tai mokymų poreikio ir turinio nustatymas; seminarų, kvalifikacijos kėlimo kursų organizavimas.
Vadovo Asmenybės Bruožai ir Savęs Vertinimas
Asmenybės bruožų ir savęs vertinimo srityje daugelis autorių atliko išsamius tyrinėjimus. Ši problematika aktuali užsienio autoriams: Watson (1997), Clark (1997), Costa (1992), McCrae (1992), Goldberg (1990), Costa (1992), McCrae (1992), Mount (1995), Barrick (1995), Hurtz (2000), Donovan (2000), Cable (2003), Judge (2003), Peeters (2006), Van Tuijl (2006), Jackson (1996), Gerard (1996), Keller (1999), Rolland (1998), Pullmann (2000), Allik (2000) ir kt. Šių autorių tyrimai atskleidžia, kad asmenybės bruožai tokie kaip ekstraversija, neurotiškumas, atvirumas patyrimui, sutariamumas, sąmoningumas yra būdingi vadovams. Vadovų savęs vertinimas yra glaudžiai susijęs su ekstraversija, neurotizmu ir sąmoningumu.
Šiame skyriuje, mokslinės literatūros pagrindu, siekiama apibrėžti psichologinės pagalbos ir psichologinės paslaugos sampratą. Aprašomos įvairiausios siūlomos psichologinės paslaugos įmonėms ir jų vadovams. Kalbama apie poreikį psichologinei paslaugai. Apibrėžiama poreikio samprata psichologo paslaugoms, poreikio vystymasis, nagrinėjama abstrakti ir reali paklausa psichologo paslaugai. Šio darbo kontekste, vartojant sąvoką „psichologas“, turime omenyje „verslo psichologijos“ arba „organizacinės psichologijos“ specialistą. Pabrėžiamas modelio empirinis pagrįstumas, patvirtinimas tyrimais ir individualūs skirtumų pagrįstumas, apibūdinamos penkios asmenybės bruožų dimensijos: neurotizmas, ekstraversija, atvirumas patyrimui, sutariamumas ir sąmoningumas. Apibrėžiama savęs vertinimo samprata, aprašomi savęs vertinimo lygiai. Šio darbo kontekste pavadinimai „Didysis penketas“ ir „Penkių faktorių modelis“ vartojami kaip sinonimai.
Taip pat skaitykite: Nuodėmės ir psichologija: ryšys
Reklamos Būdai ir Psichologiniai Veiksniai
Reklamos nepastebėti ar neišgirsti tiesiog neįmanoma. Kiekvienas savaip supranta ir traktuoja reklamą. Žinomi reklamos teoretikai reklamas vadina komunikacija. Tokios komunikacijos tikslas - ne tik perteikti informaciją adresatui, bet ir paveikti galimą vartotoją, paskatinti jį įsigyti tam tikrą prekę ar paslaugą.
Pirmiausia būtina pabrėžti, kad kalbos raiškos priemonių pasirinkimui reklamoje tiesioginę (dažnai net lemiamą) įtaką turi ir nekalbiniai veiksniai, ypač psichologiniai, socialiniai, kultūriniai ir kitokie. Reklamoje ypač svarbu sukurti prekės ar paslaugos naujumo įspūdį. Tokio įspūdžio raiškos sinonimų eilei priskirtina nemaža žodžių, turinčių šaknį nauj-: būdvardis naujas, -a, įvardžiuotinė jo forma naujasis, -oji, aukščiausiojo laipsnio forma naujausias, -ia, daiktavardžiai naujiena (ypač dažnas, tiesiog trafaretinis pasakymas karšta naujiena), naujovė, naujumas ir kt. Naujumo ir kartu netikėtumo įspūdį padeda kurti tokie daiktavardžiai kaip staigmena, stebuklas, siurprizas, sensacija, perversmas ar net revoliucija. Kadangi vos ne kiekviename tekste vienaip ar kitaip pabrėžiamas prekės ar paslaugos naujumas, susidaro įspūdis, kad gyvenama tiesiog atradimų, išradimų ir sensacijų pasaulyje. Tačiau minėtų kalbos priemonių pasirinkimą reklamoje nesunku motyvuoti psichologiškai: žmogaus prigimtis nuolat trokšta naujovių, t. y. Reklamoje svarbu pabrėžti ne tik prekės ar paslaugos naujumą, bet ir kainą. Turimi duomenys rodo, kad kaina dažniausiai nusakoma būdvardžiais maža, žema arba gera. Pasakymas gera kaina gali atrodyti dviprasmiškas, nes nepasakytas adresatas - kam ta kaina yra gera? (jei kaina gera pardavėjui - brangu, jei kaina gera pirkėjui - pigu).
Tačiau vartotojui svarbi ne tik kaina, bet ir siūlomos prekės ar paslaugos kokybė. Galima atkreipti dėmesį, kad reklamos tekstuose ypač svarbūs tokie būdvardžiai, kurie apie reklamuojamą objektą nepateikia jokios konkrečios, tikslios informacijos, o yra tik emociniai palydovai bendram įspūdžiui sustiprinti. Prie tokių priskirtini: ypatingas, -a, neįprastas, -a, tobulas, -a, neįtikėtinas, -a, puikus, -i, nuostabus, -i, idealus, -i, žavingas, -a, efektyvus, -i, nepakartojamas, -a, unikalus, -i, stilingas, -a, specialus, -i, savotiškas, -a, specifinis, -ė ir kt.
Kaip dar vieną kalbinės manipuliacijos reklamoje būdą galima nurodyti reklamos kalbos įasmeninimą. Norint sukurti artimumo, savumo įspūdį, žmonėms būdingi bruožai ir gyvenimo reiškiniai perkeliami į prekių ir paslaugų pasaulį, t. y. jis sužmoginamas. Akivaizdu, kad reklamoje išties galima nemaža žodinės kūrybos laisvė, tik svarbu skirti, kas yra specifinės reklamos kalbos ypatybės, o kas jau kalbos normų pažeidimai.
Smulkiems verslininkams nelengva sugalvoti vardus savo įmonėms. Tai, kas autoriui iš pirmo žvilgsnio atrodo linksma ir sąmojinga, kitiems gali pasirodyti kvaila, pretenzinga ar paprasčiausiai ne visai aišku.
Taip pat skaitykite: Svarbūs aspektai planuojant konsultacijas
- Netinka išgalvoti žodžiai. Kūrybiškumas ieškant vardo yra sveikintinas, bet nereikia persistengti - aiškiai išgalvotas vardas ne tik klaidins klientus. Jie nesupras, ką įmonė veikia, o tai gali juos ir suerzinti.
- Geriau venkite sąskambių ir žodžių žaismo, nes šie dalykai ne visiems iškart suprantami. Žinoma, jei jūsų pavardė Dešrėnas, o jūs gaminate dešreles, galite savo įmonę pavadinti Dešrėno dešrelėmis - tai bus visai tinkama. Gal kam patiks ir statybos įmonė Ant kalno mūrai. žodžių deriniai tik atstumia būsimus klientus.
- Niekada nepradėkite savo įmonės vardo keliomis raidėmis A, net jei labai norite patekti į verslo sąrašo pirmąją eilute. Įmonė, pavadinta Aaaaabrakadabra, neabejotinai atsidurs visų sąrašų viršuje, bet ką klientas gali pasakyti apie jos verslą? Juk nebūtinai ji užsiima būrimu.
- Jei jūsų pavardė sunki ir neįprasta, verčiau nevartokite jos savo firmos varde. Pirma, žmonės jos neįsimins.Be to, neįprastą pavardę daug sunkiau surasti telefonų knygoje.
- Jis turi būti trumpas. Ilgi vardai leistini tik teisės firmoms, turinčioms ilgą partnerių sąrašą.
- Nesuvaržykite savęs. Kartais netinkamai parinktas vardas gali sutrukdyti jūsų įmonės plėtrai.
Svarbu, kad siūlomas reklamos būdas atitiktų užsakovo skonį ir kišenę ir padėtų pasiekti geidžiamiausią tikslą: prisivilioti kuo daugiau klientų.
Reklamos Kalbos Ypatybės
Tai, kad dabar skyrybos taisyklės palyginti laisvos, nereiškia, kad galima skirti ar neskirti, kaip kam šauna į galvą. Siūlydamos savo paslaugas firmos daro leksikos klaidų. Štai „Advista“ prisistato: pilno serviso reklamos agentūra. Nei čia reikia serviso, nei ne savo reikšme vartojamo žodžio pilnas. Labai dažnai siūloma paslauga - reklamos talpinimas internete (Inforeklama). Talpinti - tai „daryti, kad tilptų, sugrūsti“.